Įvadas
Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) dažniausiai pasireiškia vaikystėje, tačiau gali išlikti ir suaugus. Beveik 60% pacientų, kuriems diagnozuotas ADHD vaikystėje, simptomai išlieka ir suaugus. Svarbūs vaikų ir suaugusiųjų ADHD simptomų, diagnostikos ir valdymo skirtumai. Dėl įvairių priežasčių suaugusiųjų ADHD yra sutrikimas, kurio psichiatrai nėra išsamiai įvertinę. Suaugusių ADHD diagnostika ir gydymas Lietuvoje nėra plačiai taikomas ir reglamentuotas. Todėl būtina atkreipti dėmesį į ekspertų pateiktas suaugusiųjų ADHD kliniką, diagnostikos bei gydymo rekomendacijas.
Metodika
Sisteminė literatūros apžvalga atlikta remiantis mokslinių duomenų baze PubMed, atrenkant 3 pastarųjų metų publikacijas, kuriose nagrinėjama suaugusiųjų ADHD problema. Paieškos metu identifikuoti 167 bibliografiniai įrašai. Vykdyta straipsnių atranka pagal pavadinimą ir santrauką. Publikacijos buvo atrenkamos pagal atmetimo ir įtraukimo kriterijus.
Rezultatai
Atlikus sisteminę literatūros analizę pateikta pagrindinė suaugusiųjų ADHD klinika, diagnostikos ir gydymo rekomendacijos. Identifikuotos 27 publikacijos, kurios atitiko kriterijus ir tikslą.
Suaugusiųjų ADHD klinika
Suaugusiems asmenims, sergantiems ADHD, dažniausiai pasireiškia šie simptomai:
- Sunkumai planuojant ir organizuojant kasdienę veiklą. Žmonėms gali būti sunku susikaupti ties užduotimis, nustatyti prioritetus ir laikytis terminų.
- Impulsyvumas. Tai gali pasireikšti kaip neapgalvoti sprendimai, sunkumai laukiant eilėje ar pertraukiant kitus žmones pokalbio metu.
- Neramumas. Suaugusieji su ADHD gali jausti nuolatinį poreikį judėti, sunkumus atsipalaiduojant.
Be to, suaugusiesiems būdingos gretutinės psichikos ligos. Tai reiškia, kad ADHD dažnai pasireiškia kartu su kitomis psichikos sveikatos problemomis, tokiomis kaip depresija, nerimas ar priklausomybės.
Taip pat skaitykite: Vaikų raidos sutrikimai: kaip padėti?
Diagnostikos rekomendacijos
Suaugusiųjų ADHD diagnostika yra sudėtingesnė nei vaikų, nes simptomai gali būti subtilesni ir persidengti su kitomis ligomis. Diagnozuojant ADHD suaugusiesiems, svarbu atsižvelgti į šiuos aspektus:
- Išsami anamnezė. Svarbu surinkti informaciją apie paciento vaikystės patirtį, dabartinius simptomus ir funkcionavimą įvairiose gyvenimo srityse.
- Standartizuoti klausimynai ir testai. Šie įrankiai gali padėti įvertinti ADHD simptomų sunkumą ir atskirti juos nuo kitų sutrikimų.
- Klinikinis interviu. Patyręs specialistas turėtų atlikti klinikinį interviu, kad įvertintų paciento simptomus, funkcionavimą ir galimas gretutines ligas.
- Informacija iš kitų šaltinių. Jei įmanoma, reikėtų gauti informacijos iš šeimos narių ar kitų asmenų, kurie gerai pažįsta pacientą.
Gydymo rekomendacijos
Suaugusiųjų ADHD gydymas paprastai apima farmakoterapiją, psichoterapiją ir gyvenimo būdo pokyčius.
Farmakoterapija
Vaistai, tokie kaip stimuliatoriai ir ne stimuliatoriai, gali padėti sumažinti ADHD simptomus, tokius kaip dėmesio stoka, impulsyvumas ir hiperaktyvumas. Svarbu pasitarti su gydytoju, kad būtų parinktas tinkamiausias vaistas ir dozė.
Psichoterapija
Kognityvinė elgesio terapija (KET) ir kitos psichoterapijos formos gali padėti suaugusiesiems, sergantiems ADHD, išmokti valdyti simptomus, gerinti organizacinius įgūdžius ir spręsti emocines problemas.
Gyvenimo būdo pokyčiai
Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas miegas gali padėti sumažinti ADHD simptomus ir pagerinti bendrą savijautą. Taip pat svarbu išmokti streso valdymo technikų ir susikurti palaikymo sistemą.
Taip pat skaitykite: Dėmesio trūkumo gydymo vadovas
Taip pat skaitykite: Kaip padėti hiperaktyviems vaikams
tags: #hiperaktyvumas #moksliniai #straipsniai