Įvadas
Alkoholio vartojimas yra viena didžiausių žmonijos problemų, kelianti nerimą nuo senų laikų. Alkoholio galia atkakliai ir negailestingai gadina milijonų žmonių sveikatą, jaukia gražų ramų psichologinį gyvenimą, ardydama visus žmogaus audinius, organus ir galiausiai net atnešdama ankstyvą mirtį. Šiame straipsnyje aptarsime alkoholio vartojimo įtaką psichikai, įskaitant priklausomybę nuo alkoholio, alkoholines psichozes ir kitus psichikos sutrikimus, susijusius su alkoholio vartojimu.
Alkoholio Vartojimo Problema
Alkoholio vartojimas kelia didelį nerimą jau nuo senų laikų, nes jo galia atkakliai ir negailestingai gadina milijonų žmonių sveikatą, jaukia gražų ramų psichologinį gyvenimą, ardydama visus žmogaus audinius, organus ir galiausiai atnešdama ankstyvą mirtį. Alkoholizmas socialine prasme - nesaikingas spiritinių gėrimų vartojimas (girtavimas), kuris sukelia elgesio, darbinės veiklos, buities ir visuomenės gerovės sutrikimą.
Priklausomybė nuo Alkoholio
Priklausomybė nuo alkoholio - tai jau liga, turinti labai aiškius diagnostinius kriterijus:
- Sunku valdyti elgesį.
- Medžiagos vartojimas nepaisant akivaizdžiai žalingų pasekmių.
Kiekvienais metais į Lietuvos gydymo įstaigas dėl priklausomybės ligų kreipiasi vis daugiau žmonių.
Alkoholio Poveikis Organizmui
Alkoholio vartojimas gali sukelti alkoholinę psichozę, alkoholinį polineuritą. Taip pat alkoholis sukelia atsiradimą tokių ligų kaip gastritas, skrandžio opos, kepenų cirozė, virškinamojo trakto organų vėžys. Alkoholis - bet koks, fermentacijos ar distiliacijos proceso pagalba gautas gėrimas, turintis stimuliuojančių savybių, galintis trumpesniam ar ilgesniam laiko tarpui pakeisti normalią, įprastinę žmogaus būseną.
Taip pat skaitykite: Vyriški džemperiai: kokybė ir stilius
Istorinis Kontekstas
Niekas nežino, kas atrado alkoholį su jo geromis ar blogomis savybėmis. Užuominų apie alkoholio vartojimą bei neigiamas savybes galima rasti jau senovės egiptiečių papirusuose. Senosios pasaulio civilizacijos netgi garbino alkoholio dievus: egiptiečiai - Ozirį, romėnai - Bacchą, graikai - Dionysijų. Senovės Graikijoje, Romoje, vynas buvo vartojamas švenčiant įvairias pergales, aukojant jį dievams ir panašiai.
Viduramžiais alkoholiniai gėrimai dar labiau išplinta. Pati gamta pagamina ne stipresnį kaip 14 proc. alkoholį. Toks alkoholis gaunamas fermentacijos proceso metu. Iki 10 a. arabų mokslininkas Phazes išrado distiliacijos procesą. Taip pirmą kartą žmonijos istorijoje pagamintas ,,grynas alkoholis“, taip vadinamas spiritas. Spirito išradimas neliko žmonijos nepastebėtas. Spirito savybės, poveikis organizmui vadinti mistiškomis.
Nuo 16 a. paplinta įvairūs alkoholiniai gėrimai, gaminami skiedžiant distiliacijos proceso metu gautą spiritą. Nuo to laiko stiprūs alkoholiniai gėrimai greitai plito po pasaulio šalis, alkoholio gamyba nuolat didėjo, nes jį gamino iš pigių žaliavų (bulvių, cukraus gamybos atliekų ir pan.). Alkoholis taip greitai užkariavo buitį, jog praktiškai nė vienas dailininkas, rašytojas ar poetas neaplenkdavo šios temos.
Piktnaudžiavimas alkoholiu aprašytas jau gilioje senovėje. Jau Aristotelio darbuose buvo rašoma, kad girtavimas - tai liga. XIXa. viduryje K.M.Brilis-Krameris pirmasis pateikė sistemingą alkoholizmo aprašymą. Tai laikais buvo bandyta skirti alkoholizmo formas, skirti lėtinį alkoholizmą, arba alkoholinę ligą, nuo kitų ligų ir įvardyti kaip savarankišką nazologinę formą.
Nuo senų laikų Lietuva buvo kraštas, kuriame buvo paplitę silpni alkoholiniai gėrimai. Stiprūs gėrimai paplinta Lietuvoje 17 a. Visi senieji metraščiai pripažįsta Lietuvių vaišingumą. Svečias turėjo būti sočiai pamaitinamas ir pagirdomas, net iki nusigėrimo. Vaišės praeityje buvo paprotinės teisės dalimi. Netik giminystė ir kaiminystė, bet ir prekyba. Populiariausios buvo magaryčios - tai nedidelės išgertuvės, keliamos kokį nors reikalą atlikus: pardavus, nupirkus ar kokią nors sutartį sudarius. Į magaryčias buvo kviečiami ir pašaliniai žmonės, vadinamo magaryčnikais. Tai pagal paprotinę teisę privalomi pardavimo liudininkai, kurie vėliau galėdavo liudyti teisme. Todėl steigiantis miestams, aplink turgaus aikštę steigėsi karčemos. Magaryčių paprotys skatino karčemų steigimąsi, o tuo pačiu toleravo išgertuves. Vėliau atsirado smuklės, kurioms netik alų, bet ir degtinę gamino dvaruose įsteigti bravorai.
Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai
Blaivybės judėjimas Lietuvoje dažnai siejamas su pirmojo valstietiškos kilmės vyskupo Motiejaus Valančiaus vardu. Žlungant baudžiavai, kaime paplito judėjimas už atsisakymą vartoti alkoholinius gėrimus. Šis judėjimas buvo valstiečių socialinės kovos dalis. Tai bendras visai Europai reiškinys, pastebimas nuo 19 a.
Nuo 1939 m. iki 1989 m. Lietuvoje veikė tie patys gydymo būdai, kaip ir visoje buvusioje Tarybų Sąjungoje. Tiek alkoholizmo, tiek girtavimo problema yra viena iš svarbiausių socialinių-medicininių problemų. Rizikingas alkoholio vartojimas. Alkoholizmas yra labai paplitęs Europoje ir Amerikoje. Statistiškai didėjantis alkoholio suvartojimas rodo sergančiųjų lėtiniu alkoholizmu gausėjimą. Kai kuriais duomenimis Vidurio Europos šalyse apie 1-6 proc. gyventojų yra alkoholikai. Vyrai alkoholizmu serga 6-7 kartus dažniau už moteris. Lietuvoje alkoholizmas pradėjo plisti Antrojo pasaulinio karo metais ir vėliau, Lietuvai būnant Tarybų Sąjungos sudėtyje. Alkoholį vis dažniau vartoja paaugliai, jaunuoliai ir moterys.
PSO duomenimis, alkoholizmas užima trečią vietą tarp mirties priežasčių (po širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų). Dėl to vis dažniau alkoholikai patenka į psichiatrines ligonines dėl alkoholinės psichozės, ypač su baltosios karštligės diagnoze. Tai palyginti jauni žmonės. Yra duomenų, kad padaugėjo mirčių nuo baltosios karštligės.
Rizikingas Alkoholio Vartojimas
Terminas rizikingas vartojimas yra susijęs su konkretaus alkoholio kiekio vartojimu ir jo poveikiu sveikatai. Šiuo metu vyrauja nuomonė, kad sveikas suaugęs nepriklausomas nuo alkoholio vyras saugiai gali per dieną išgerti iki 660 ml. Alkoholio vartojimas rizikingas, jeigu vyras per savaitę išgeria 7 kartus didesnę alkoholio dozę. Jeigu rizikingas alkoholio vartojimas sukelia sveikatos, psichikos ir socialinių problemų ir žmogus vis tiek nekeičia destruktyvaus elgesio, gali būti diagnozuojamas piktnaudžiavimas alkoholiu.
Nuo alkoholio priklausomi - neturintys savikontrolės, per daug dėmesio skiriantys išgėrimams, kivirčijasi šeimose, turi problemų darbovietėje, patiria ,,atminties spragų“, susiduria su teisėtvarkos institucijomis. Apsinuodijimas alkoholiu - tam tikra prasme alkoholinė psichozė. Po girtavimo dažnai būna atminties spragos.
Taip pat skaitykite: Karščiavimas ir Xanax vartojimas
Alkoholizmo Priežastys
Alkoholizmo priežastys nėra aiškios, tačiau jas lemia įvairūs veiksniai:
Individualūs Veiksniai
Yra nustatyta, kad vaikai paveldi iš savo tėvų ir protėvių liguistas ypatybes bei polinkius. Taigi tam tikras žmogaus įpatybes, kartu ir polinkį į alkoholį, atsinešame gimdami. Daugeliui individų pagrindinis alkoholio vartojimo motyvas - siekimas dirbtinai stimuliuoti malonias emocijas, laikinai jas suaktyvinti, sukeliant euforiją. Yra žmonių, kurie geria svaigalus be jokio potraukio ir nejausdami malonumo, nesižavėdami euforija, o dėl kitų motyvų, dėl įvairiausių asmeninių ir visuomeninių interesų. Džiaugsmas yra vienas svarbiausių gyvenime reiškinių - gyvenimo jėga ir vertė.
Socialiniai Veiksniai
Lemiamas vaidmuo priklauso šeimai, kurioje vaikas gimsta, auga - yra auklėjimas. Girtaujantys tėvai netik paveldimumo keliu pastumia savo vaikus į alkoholizmą, bet ir blogu auklėjimu neigiamai veikia jų moralinį formavimąsį. Kol vaikai gyvena kartu su tėvais, jie retai paragauja alkoholio, tačiau išvykę toliau nuo gimtųjų namų jie pradeda girtauti. Yra pastebėtas faktas, kad paaugliai ir jaunuoliai įpranta sistemingai girtauti, pradėdami savarankišką gyvenimą. Jų savarankiškumas prasideda daugiau atitrūkus nuo tėvų globos. Vienas iš rimčiausių veiksnių, lemiančių blaivybės ar girtavimo įpročių įsitvirtinimą šeimoje ar visuomenėje, yra papročiai ir tradicijos.
Girtauti dauguma pradeda nepastebėdami, nejučiomis: per šventes, svečiuose, sutikus draugą ir t.t. visa tai nelaikoma girtavimu, o visiškai įprastu reiškiniu, tradicija. Gerdami žmonės ieško džiaugsmo, o vaišindami alkoholiu teikia jį kitiems. Atrodo, viena, kita taurelė yra toks nekaltas ir nekenksmingas dalykas.
Nenoras mokytis ir siekti žinių, niekuo neužpildytas laisvalaikis, blogas vyresniųjų pavyzdys ir įsigalėjusi nuomonė, jog alkoholizmas tik lengva, dovanotina ir beveik būtina vyrų yda, sudaro sąlygas plėsti alkoholizmui jaunimo tarpe. Labiausiai nepageidautiną įtaką daro tėvų ir artimųjų girtuokliavimas. Alkoholizmą skatina ir pats jo paplitimas. Tam tikro elgesio dažnumas veikia žmonių įpročius, elgesio normas. Įprotis dažnai formuojasi kartojant vienus ar kitus veiksmus, kuriuos mes stebime nuo mažens.
Psichologinės Teorijos
Pirmosios teorijos, aiškinančios alkoholio vartojimo priežastis, yra psichologinės. ,,Tai padeda man atsipalaiduoti, padeda jaustis geriau, padeda užsimiršti po sunkios dienos.“ Tai vienas iš seniausiai egzistuojančių paaiškinimų, kodėl vartojamas alkoholis. Remdamasis šiuo paaiškinimu, psichoanalitikas Z. Freud teigia, kad nuo seniausių laikų žmonės, apimti streso ar išgyvenę nemalonią situaciją, grįžta prie to, kas jiems padėjo seniau.
Tačiau ne visus vienodai alkoholis veikia, paverčia alkoholio vergais. Vieni žmonės daugiau atsparūs, kiti mažiau. Nevienoda įvairių žmonių reakcija į alkoholį skatino medikus ieškoti alkoholizmo priežasčių individualiose biologinėse bei psichologinėse žmogaus savybėse. Yra duomenų, kad asmenys, kurie įjunksta į alkoholį, skiriasi nuo likusiųjų savo biologinėmis savybėmis (pavyzdžiui, medžiagų apykaita). Tačiau tai ne vienintelė šios ligos priežastis.
Daugelis mokslininkų alkoholizmo atsiradimą sieja su psichologiniais asmens ypatumais, o tiksliau su bruožais, kurie gali skatinti norą padėti ir toliau vartoti alkoholį. Daugybė psichologinių charakteristikų sukaupta ir apie tuos, kurie jau serga lėtiniu alkoholizmu. Tarp jų žymiai daugiau nei vidutiniškai emociškai nesubrendusių, nesavarankiškų, lengvai pasiduodančių kitų įtakai, nepajėgiančių spręsti kasdieninių problemų. Alkoholis dažniau pavergia asmenis, kurių nepakankamai susiformavę emocijos. Šie ligoniai daugiau nei kiti yra linkę pažeisti visuomenėje priimtas moralines normas, jiems nepakanka atsakomybės už savo veiksmus. Nuo alkoholio jie tampa ūmūs, veikia neapgalvotai, sunkiai valdosi.
Aplinkinių bandymai įtikinti sergantįjį lėtiniu alkoholizmu, kad jis negertų, pasitikėti jo valia - bergždžias reikalas. Žmogaus potraukio į svaigalus priežastis - jų euforinis poveikis. Išgėręs žmogus jaučiasi drąsesnis, jam ima rodytis, kad lengvai gali įveikti sunkumus bei negandas. Mokslininkai nurodo, kad alkoholikais dažniau tampa žmonės su liguistais charakterio bruožais, žmonės be tvirtos valio ir pusiausvyros elgesyje (psichopatinės asmenybės) taip pat blogai išauklėti, moraliu atžvilgiu iškrypę žmonės.
Nervų sistemos pertempimai, vidiniai konfliktai, kurie atsiranda dėl gyvenimo nesėkmių, neretai sudaro pagrindą alkoholizmui vystytis. Žmonėse daug kalbama apie gėrimą ,,iš sielvarto“, atsitikus staigiai nelaimei, ar esant ilgalaikėms, nemalonioms, nuolat psichiką traumuojančioms aplinkybėms. Didelę reikšmę šiuo atžvilgiu turi šeimos santykiai, sutuoktinių supratimas. Jei šeimoje nuolatiniai barniai, nėra vedybinio gyvenimo harmonijos, tarpusavio supratimo, gyvenimas būna prieštaringas ir neramus.
Genetinis Polinkis
Potraukį alkoholio vartojimui gali lemti genetinė predispozicija. Kai nėščia moteris reguliariai vartoja alkoholį, šis veikia kaip teratogenas, gali stipriai pažeisti besivystantį vaisių (NIAAA Eight special Report, 1993). Net ir dėl mažesnių alkoholio dozių gali išsivystyti AVS. Daugumoje Šiaurės Amerikos ir Europos šalių AVS užregistruotas 0,33 atvejų 1000 gimdymų (Abel, 1991), tačiau didesnis dažnumas pastebimas tuose regionuose, kur nėščios moterys vartoja daugiau alkoholio.
Alkoholinis vaisiaus sindromas apibūdinamas augimo sulėtėjimu, kaukolės ir veido anomalijomis, CNS funkcijų sutrikimu ir sunkiomis organų deformacijomis. Būdingi veido pokyčiai: trumpi akiųvokų plyšiai, plona viršutinė lūpa, mikrocefalija. Alkoholio pavojingumas didžiausias per pirmąsias šešias nėštumo savaites.
Šeimos geneologijos bei dvynių tyrimai patvirtino ryšį tarp genetinių veiksnių bei sveikatos sutrikimų išsivystymo. Daug asmenybės pokyčių įvyksta asmenybės viduje anksčiau, nei kas nors gali apie tai įtarti. Viskas prasideda tada, kai žmogus patiria nuotaikos pasikeitimą po tam tikro įvykio, susiduria su objektu. Tyrimai rodo, kad pirmasis apsvaigimas nuo alkoholio buvo labai įsimintinas, sukėlė labai stiprų nuotaikos pasikeitimą. Tokie stiprūs nuotaikos pasikeitimai suteikia kontrolės, komforto ir tobulumo iliuziją.
Jei asmuo nesulaukia paramos, pagalbos, supratimo šeimoje, tarp draugų, toks bendravimas jam nesuteikia malonumo. Jis pradeda mažiau pasitikėti žmonėmis, pasauliu. Kai alkoholis suteikia emocinį palengvėjimą, o ne tik atsipalaidavimą - prasideda priklausomybė.
Lėtinis Alkoholizmas
Lėtinis alkoholizmas atsiranda dažnai geriant alkoholinius gėrimus dideliais kiekiais. Vienas iš pirmųjų lėtinio alkoholizmo požymių - abstinencinis (pagirių) sindromas. Lėtiniam alkoholizmui būdingas keleriopas tolerancijos sumažėjimas. Dėl to pakinta asmenybė, bet dar nepasireiškia ūminė nei lėtinė alkoholizmo psichozė. Lėtiniam alkoholizmui būdingas potraukis alkoholiui, kuris būna visuose alkoholizmo etapuose. Kad pasiekti psichinį ir emocinį komfortą, reikia suvartoti vis didesnį alkoholio kiekį, todėl kaskart keičiasi geriančiojo elgesys ir gėrimo pobūdis.
Geriantysis vis dažniau pradeda rodyti iniciatyvą, daug dėmesio skiria gėrimų įsigijimui, psichinė būsena pagerėja dar tik ruošiantis gerti. Atsiranda teigiamos emocijos net prisiminus ankstesnius išgėrimus. Kad liga progresuoja, rodo girtumo pasikeitimas. Vis dažniau geriančiojo linksmumas, sąmojingumas keičiasi į irzlumą, nepasitenkinimą, greit pereinantį į pyktį.
Išnyksta noras kovoti su potraukiu alkoholiui, nes potraukis darosi nenugalimas. Šioje stadijoje toliau didėja tolerancija alkoholiui, kol pasiekiamas maksimumas. Jame laikomasi tam tikrą laiką. Geriama daug. Šiai stadijai būdingiausias abstinencinis pagirių sindromas, kuris rodo galutinį lėtinio alkoholizmo susiformavimą. Abstinencinis sindromas formuojasi ilgą laiką (nuo 2-3 iki 10-15 ir daugiau metų). Abstinencinis sindromas bėgant laikui kinta, progresuoja.
Gydymas nuo Lėtinio Alkoholizmo
(Tekstas nepateiktas)
tags: #aukstos #temperaturos #psichika