Vaikų elgesys yra sudėtingas ir daugialypis reiškinys, kurį veikia daugybė faktorių. Kartais tėvai pastebi, kad jų vaiko elgesys kardinaliai pasikeičia, kai šalia yra mama. Šiame straipsnyje išnagrinėsime galimas tokio elgesio priežastis ir pateiksime patarimų, kaip reaguoti į pasikeitusį vaiko elgesį.
Patyčios ar nepagarbus bendravimas?
Šiais laikais, kai daug kalbama apie patyčias, svarbu atskirti tikrąsias patyčias nuo kitų nepagarbaus bendravimo formų. Patyčios yra rimta problema, reikalaujanti atsakingo ir koordinuoto reagavimo. Tačiau pernelyg dažnas ir neteisingas „patyčių“ termino naudojimas gali sumenkinti tikrųjų patyčių aukų patirtis.
Tarptautiniu lygiu pripažinta patyčių prevencijos ekspertė Signe Whitson teigia, kad vaikų nepagarbaus bendravimo formas galima atpažinti pagal vaiko elgesio ketinimus ir nepagarbaus veiksmo pasikartojimo dažnį. Ji išskiria tris pagrindines nepagarbaus bendravimo formas: nemandagumą, grubumą ir patyčias.
Nemandagumas
Nemandagus elgesys yra spontaniškas, iš anksto nesuplanuotas ir kylantis dėl vaiko nesugebėjimo numatyti savo veiksmo pasekmes, pagarbaus bendravimo įgūdžių stokos. Toks elgesys nėra skirtas realiai kam nors pakenkti. Pavyzdžiui, liežuvio rodymas, veido grimasos, atsistojimas eilėje pirma, gyrimasis, lapų mėtymas ant kito vaiko.
Grubumas
Grubiu elgesiu siekiama tikslingai ką nors įskaudinti, nuvertinti, sumenkinti ar kritikuoti. Tai gali būti pykčio kalba, pavyzdžiui, sakant: „Nekenčiu tavęs“ arba „Tu man bjaurus/i (kvailas, negražus ir t.t.)“. Jei vaikas taip pasielgia kartą arba porą kartų, bet ne nuolat ir gailisi savo elgesio, kalbame apie grubų elgesį.
Taip pat skaitykite: Priežastys, kodėl katė nemiega su jumis
Patyčios
Patyčios yra tyčinis, sistemingas, pasikartojantis veiksmas, kuriuo psichologinę ar fizinę persvarą turintis vaikas siekia žeisti (psichologiškai ir /ar fiziškai) kitą vaiką. Besityčiojantis vaikas su auka elgiasi taip, tarsi ji būtų nereikšminga, bejėgė, nereikalinga, neturinti nuomonės. Vaikas, kuris tyčiojasi, tokiu elgesiu siekia padidinti savo galią, įtaką, statusą.
Kaip reaguoti į nepagarbų elgesį?
Reagavimas į bet kokį nepagarbų vaikų tarpusavio bendravimą yra būtinas. Tačiau suaugusiųjų reakcijos turi būti įvertintos ir pamatuotos, o atsakas - gerai apgalvotas.
Reagavimas į nemandagų ir grubų elgesį
Pirmiausia, pasakykime vaikui, kad toks elgesys yra nemandagus ir nepriimtinas. Jei situacija reikalauja, savo reagavimą galima dar labiau praplėsti pasakant, kad tokio elgesio kartojimas nebus toleruojamas bei sukels atitinkamas pasekmes. Mokykime vaiką, kaip tinkamais ir pagarbiais būdais jis gali išreikšti tai, ką norėjo išreikšti nemandagiu ar grubiu elgesiu. Mokykime vaiką, kaip atpažinti, kada kyla pykčio emocijos ir kokiais tinkamais būdais galima šias emocijas išreikšti. Nesuteikime galimybės vaikui pateisinti savo nemandagaus ar grubaus elgesio.
Reagavimas į patyčių elgesį
Reaguojant į vaiko patyčių elgesį svarbu suprasti, kad vaiko kaltinimai ir gąsdinimai yra visiškai neefektyvios strategijos. Veiksmingas reagavimas į vaiko patyčių elgesį, apima ir jau aptartus reagavimo į nemandagų ir grubų elgesį būdus. Tačiau reaguojant į vaiko patyčių elgesį papildomai reiktų pasitelkti ir šias strategijas:
- Nuoseklūs pokalbiai su vaiku. Labai svarbu, kad vaikas, kuris tyčiojasi, žinotų, kad jam reikšmingi suaugę žmonės žino apie jo patyčių elgesį. Prašymas vaiko plačiau papasakoti apie tai, kas nutiko, leidžia vaikui papasakoti situaciją iš jo perspektyvos, leidžia susidėlioti savo mintis, pačiam garsiai išgirsti pasakojamą istoriją, tokiu būdu vaikas mokosi atsakomybės už savo veiksmus.
- Mokykime vaiką prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Ne prisipažinti, bet prisiimti atsakomybę. Būti atsakingu reiškia kritiškai vertinti situaciją bei turimus resursus, kurių reikia priimti tinkamus pagal situaciją sprendimus.
- Pagelbėkime vaikui atrasti jo asmenybės stipriąsias puses. Kai vaikas atranda savyje savo stipriąsias asmenines savybes, pasikeičia vaiko santykis su pačiu savimi - vaiko savivertė išauga. Kai vaikas supranta ir priima save tokį, koks yra, priima savo savybes, jis tampa tolerantiškesnis kitiems, tokiu būdu mažėja bendravimo konfliktai arba vaikai geba rasti konstruktyvesnius tarpusavio konfliktų sprendimo būdus.
- Paskatinkime ir pagirkime tinkamą vaiko elgesį bei pastangas. Paskatimas ir pagyrimas yra būtini norint užtikrinti norimą vaiko elgesio tęstinumą.
Kodėl vaiko elgesys pasikeičia mamai esant šalia?
Yra keletas galimų priežasčių, kodėl vaiko elgesys gali pasikeisti, kai šalia yra mama:
Taip pat skaitykite: Skirgailos vaidmuo Krėvės kūrinyje
- Dėmesio siekimas. Vaikas gali elgtis blogai, kad atkreiptų mamos dėmesį. Jei vaikas jaučiasi ignoruojamas, jis gali pradėti elgtis netinkamai, kad atkreiptų į save dėmesį.
- Ribų tikrinimas. Vaikai nuolat tikrina ribas, kad sužinotų, kas jiems leidžiama. Jei vaikas jaučia, kad mama yra švelnesnė už tėtį, jis gali bandyti elgtis blogai, kad pažiūrėtų, kiek jam pavyks išeiti.
- Jausmų išreiškimas. Vaikai ne visada sugeba tinkamai išreikšti savo jausmus. Jei vaikas jaučia stresą, nerimą ar baimę, jis gali pradėti elgtis blogai, kad išreikštų savo emocijas.
- Aplinkos pokyčiai. Vaiko elgesį gali paveikti aplinkos pokyčiai, pavyzdžiui, svečiai namuose ar buvimas svečiuose. Tokiose situacijose vaikas gali jaustis nesaugus, sutrikęs ar pavargęs, todėl jo elgesys gali pasikeisti.
- Trauminės patirtys. Ankstyvosios trauminės patirtys, tokios kaip artimojo netektis, liga ar patirtas smurtas, gali turėti ilgalaikį poveikį vaiko elgesiui.
Kaip reaguoti į pasikeitusį vaiko elgesį?
Štai keletas patarimų, kaip reaguoti į pasikeitusį vaiko elgesį mamai esant šalia:
- Būkite kantrūs. Svarbu atsiminti, kad vaiko elgesys yra komunikacijos forma. Stenkitės suprasti, ką vaikas bando jums pasakyti.
- Būkite nuoseklūs. Nustatykite aiškias taisykles ir laikykitės jų. Tai padės vaikui jaustis saugiau ir užtikrintiau.
- Skirkite vaikui dėmesio. Stenkitės kiekvieną dieną skirti vaikui individualaus dėmesio. Tai padės vaikui jaustis mylimam ir svarbiam.
- Įvardykite gerą elgesį. Stenkitės dažniau rodyti teigiamą dėmesį ir girti vaiką tada, kai jis elgiasi tinkamai, yra ramus, bendradarbiauja, o ne tik tada, kai „prisidirba“.
- Būkite emociškai pasiekiami ir atliepiantys. Reaguokite į vaiko jausmus (tiek teigiamus, tiek neigiamus), padėkite jam juos suprasti ir įvardyti.
- Pasitarkite su specialistais. Jei vaiko elgesys jums kelia didelį nerimą, smarkiai pasikeitė ar trukdo jo kasdieniam gyvenimui, nebijokite pasitarti su specialistais - šeimos gydytoju, vaikų psichologu, mokyklos pagalbos specialistais.
Kiti svarbūs aspektai
- Mamos ir kūdikio santykiai. Mamos ir kūdikio santykiai formuojasi labai anksti. Jei mama supranta, kada jos mažylis nori valgyti, gerti, kada jam nemalonu ar šlapia, atsiranda saugumas, kuris turi įtaką tolesnei vaiko raidai. Geri mamos ir kūdikio santykiai nesusiformuoja, jeigu mama dėl kokių nors priežasčių negalėjo suprasti ir patenkinti jo poreikių.
- Jautrumas pojūčiams. Yra vaikų, kurių šiek tiek kitoks lytėjimo pojūtis. Jie nemėgsta, kai prie jų švelniai prisiliečiama. Toks elgesys būdingiausias vaikams, turintiems autizmo požymių (nebūtinai autistams), nes jie turi jutiminių bėdų. Tačiau ir visiškai sveiki vaikai gali neigiamai reaguoti lytimi.
- Šeimos dinamika. Kūdikio gimimas yra rimtas išbandymas sutuoktinių tarpusavio santykiams. Gimus vaikui, klausimai, susiję su atžalų auklėjimu, priverčia porą ginčytis dažniau nei iki vaiko gimimo.
Taip pat skaitykite: Nuostatų pokyčių priežastys
tags: #kodel #vaiko #elgesys #pasikeicia #mama