Netinkamas elgesys prisitaikymo metu: priežastys, pasekmės ir sprendimo būdai

Įvadas

Kiekvienas vaikas vystosi individualiai, ir prisitaikymo procesas prie aplinkos gali būti sudėtingas. Netinkamas elgesys prisitaikymo metu - tai reiškinys, kuris kelia nerimą tėvams ir pedagogams. Šiame straipsnyje nagrinėsime priežastis, kodėl vaikai elgiasi netinkamai, kokios pasekmės gali kilti ir kaip galima padėti vaikams sėkmingai prisitaikyti.

Priežastys, kodėl vaikai elgiasi netinkamai

Šeimos įtaka

Kiekvieno vaiko pasaulis prasideda nuo jo šeimos. Šeimoje vaikas pirmiausia sužino, kas yra gera ir kas bloga, kas dora ir kas ne, kas galima daryti ir ko nedera daryti. Tik gimęs vaikas nebūna nei geras, nei blogas, nei darbštus, nei tinginys, nei mylintis, nei neapkenčiantis - jis tokiu tampa augdamas. Daugelio tėvų auklėjimas apsiriboja vaiko sveikatos ir mitybos klausimais, o psichiniu vystymusi, prasidedančiu pirmosiomis gyvenimo dienomis ir trunkančiu visą gyvenimą, tėvai rūpinasi kur kas mažiau. Jie mano, kad jeigu vaikas sveikas, gerai valgo, miega, tai viskas ir gerai, o kad jis pernelyg drovus ar landus, baikštus ar įžūlus, ramus ar agresyvus, geraširdis ar nejautrus - nesusimąsto. Daugelį tėvų klaidina nuostata, jog „geroje šeimoje vaikai savaime užauga geri, o blogoje - blogi“.

Savarankiškumo siekis

Labai anksti vaikai nori būti savarankiški. Noras savarankiškai veikti mėgdžiojant, bet nesugebant įvertinti savo jėgų bei galimybių, kartais gali būti atsitiktinės priežastys tokio vaiko poelgio, kurį suaugusieji laiko išdykavimu. Reikia nepamiršti, kad bet koks vaiko aktyvumo ir savarankiškumo apribojimas gali sukelti jo protestą, užaštrinti norą pasiekti savo.

Emocijų valdymas

Mažas vaikas į viską reaguoja greitai, betarpiškai, emocingai. Tačiau jo emocijos dar nepavaldžios nei protui, nei valiai. Daugelį tėvų jaudina vaikių užgaidos ir užsispyrimas. Liepiamas nusiplauti rankas, ruoštis eiti gulti, susitvarkyti žaislus, vaikas tyliai arba daro savo, arba ima triukšmingai prieštarauti. Tačiau manyti, kad užgaidos ir užsispyrimas yra normalus vaikystės reiškinys, visai neteisinga. Užsispyrimas - visada yra sąmoningas ir apgalvotas vaiko priešinimasis bet kokiems suaugusių reikalavimams. Tai žymiausiai pastebima trečiaisiais vaiko gyvenimo metais, kada vaikas ima reikšti savo norus - jis nori būti savarankiškas, siekia atkreipti kitų dėmesį. Vadinasi, reikia atitinkamai keisti santykius su juo. Taip vaikas elgiasi su tais, kurie nori atimti jam laisvę.

Užgaidos ir poreikiai

Dvejų trejų metų vaikų užgaidos dažnai susiję su įgimtų poreikių nepatenkinimu, fiziniais nepatogumais. Tačiau dažniausia užgaidų priežastis - netinkamas auklėjimas. Vaikas savo ašaromis stengiasi pasiekti savo, o suaugusieji tenkina jo norus. Taip pamažu susiformuoja mažylio įprotis verksmu ir riksmu siekti tikslo. Vaikų užgaidos kartais susiję su užsispyrimu. Kai šeimoje tarp vaikų ir tėvų maža emocinių kontaktų, vaikai, ko gero, augs agresyvūs. Pirmieji trys - penki vaiko gyvenimo metai - jausmų ugdymo laikotarpis. Agresyvumą ugdo šeimos, naudojančios žiaurias fizines bausmes. Mušantis tėvas ar motina patys tampa agresyvumo simboliais. Dažniausiai jų vaikai į jėgą bando atsakyti jėga: spardosi, mušasi ir muša kitus, grasina ir pan. Nepajėgdami įveikti stiprenių, tokie vaikai skriaudžia silpnesniuosius. Siekiant tai išvenkti, pirmiausiai reikia šeimoje nenaudoti fizinių bausmių, išmokyti vaiką gerai suprasti žodžio „negalima“ reikšmę.

Taip pat skaitykite: Visuomenės atsakomybė už saugumą keliuose

Šiurkštumas ir įžūlumas

Kai kurie tėvai mano, jog vaikai bręsdami tampa šiurkštūs ir įžulūs. Deja, psichologai teigia, jog visų poelgių šaknys glūdi šeimoje, t.y. toje terpėje, kurioje vaikas augo ir buvo auklėjamas. Šiurkštumas, patirtas vaikystėje, vėliau trukdo bendrauti su žmonėmis. Vaikai būna šiurkštūs ir įžulūs dėl įvairiausių priežasčių. Kartais tėvai netaktiškai elgiasi su vaikais, slopina jų norą būti savarankiškiems. Agresyviai vaikai reaguoja ir tada, kai tėvai neteisingai kaltina, moralizuoja ir pan. Vaikai šiurkštėja ir įžūlėja, mėgdžiodami tėvų ar draugų elgesį. Neigiama įtaka išryškėja, jeigu vaikas neprižiūrimas ir turi daug laisvo laiko.

Dėmesio siekimas

Bet kurio amžiaus vaikai gali elgtis netinkamai, siekdami sulaukti daugiau dėmesio iš suaugusių ar bendraamžių. Daugelis vaikų trokšta dėmesio ir kartais, to siekdami, elgiasi labai nevaldomai, tuo priartindami trokštamą tikslą.

Bendravimo sugebėjimai

Kai kurių vaikų netinkamo elgesio priežastis yra nepakankamai išvystyti bendravimo sugebėjimai. Vaikai nemoka tinkamu būdu perduoti kitiems informacijos apie savo poreikius, norus ir jausmus.

Kaip spręsti netinkamo elgesio problemas

Siektinas elgesys

Norėdami nutraukti netinkamą elgesį, pirmiausiai turime nuspręsti, koks yra siektinas elgesys, geras auklėjimas ir ugdymas. Tinkamai auklėjant vaikus, nesusiduriama su ypatingais jų elgesio sunkumais, nes vaikas pasirengęs klausyti suaugusiojo. Labai svarbu, kad vaikas, vykdydamas nurodymus, suprastų, kodėl juos reikia vykdyti, kodėl jam kas nors neleidžiama arba draudžiama. Kitu atveju, jausdamas nepagrįstą draudimą, vaikas ims ginčytis, spyriotis ir t.t. - tai taps jo protestu. Protingai auklėjamas, vaikas sąmoningai paklūsta labai anksti. Tai prasideda nuo elementariausių sąvokų „negalima“ ir „galima“ įsisąmonijimo. Vystantis vaiko sąmonei, prie sąvokos „negalima“ prisideda dar viena sąvoka „reikia“, o kartu atsiranda atsakomybės jausmas už savo elgesį, tvirtėja valia ir susivaldymas.

Dėmesio skyrimas

Blogų įpročių priežastis dažniausiai yra nepakankamas suaugusiųjų dėmesys atskiriems neigiamiems mažylio poelgiams. Svarbu atminti, kad vaikui augant, reikia palengva keisti santykius su juo. Negalima bandyti vaiko užsispyrimo palaužti jėga, bausmėmis ar mušimais. Reikia protingai skatinti jų savarankiškumą. Pamačius vaiką grubiai elgiantis, ginčijantis - reikia sudrausminti, paaiškinti, kad taip elgtis negalima ir negražu. Svarbu išmokyti jį gerai suvokti žodžio „negalima“ prasmę. Nuo pat mažens vaiką reikia mokytis domėtis kitais žmonėmis, viskuo dalintis, padėti kitiems.

Taip pat skaitykite: Praktiniai patarimai

Užgaidų valdymas

Norėdami kovoti su užgaidumu, pirmiausiai reikia išsiaiškinti jų priežastis ir jas bandyti šalinti. Saikingai tenkinamos vaiko užgaidos neturės prieštarauti sveikam gyvenimo būdui. Tik tėvų susivaldymas ir kantrybė padės įveikti vaikų kapryzingumą. Reiktų atminti, kad naudojamos fizinės bausmės užuot padėjusios, dažniausiai duoda priešingą rezultatą - vaikas taps šiurkštus arba net agresyvus. Todėl, reikalaudami iš vaikų tinkamo elgesio, suaugusieji privalo būti nuoseklūs ir ryžtingi, kantrūs ir taktiški.

Auklėjimo svarba

Dažnai tėvai nežino, kodėl vaikas neklauso, aikštijasi, spyriojasi ir ką reikia daryti, kad jis vykdytų suaugusiųjų reikalavimus. Į klausimą, kodėl kai kurie vaikai neklauso suaugusiųjų, negalima atsakyti vienodai. Yra daug priežasčių, nuo kurių priklauso, ar vaikas laiku taps klusnus, ar jį bus sunku valdyti. Viena aišku: svarbiausia - auklėjimas. Vaiko elgesys - auklėjimo rezultatas. Vaikas linkęs klausytis to, kurį jis myli, kuriuo tiki, kurį laiko teisingu, geru ir griežtu. Vaikų savavaliavimas, užsispyrimas, užgaidos rodo, kad suaugusieji neturi jiems didelio autoriteto.

Socialiniai įgūdžiai

Sėkminga vaiko prisitaikymas, jo santykiai su aplinkiniais žmonėmis priklauso nuo jo sugebėjimų įveikti sunkumus ir kliūtis, iškylančias siekiant užsibrėžto tikslo, įgyvendinant savo norus. Suaugusieji turėtų sąmoningai ugdyti reikiamus vaiko įgūdžius, padedančius sėkmingai spręsti problemas ir formuoti realų požiūrį į jas. Vaikai turi minčių, idėjų, jausmų ir poreikių, kaip ir mes, jie yra apdovanoti didžiuliu smalsumu ir noru viską patirti. Visų jų tikslas - pasidaryti tiek savo gyvenimo, tiek savo aplinkos šeimininkais. Kiekvieną minutę jie skuba kuo daugiau pažinti pasaulį, tačiau dažnai vyresnių lieka tai neįvertinta.

Tinkamo elgesio įtvirtinimas

Siekiant išvengti įvairių nesusipratimų, svarbu suaugusiems įtvirtinti tinkamą elgesį ir paanalizuoti kartu su vaiku, kodėl jo pasirinktas sprendimas buvo netinkamas ar nesėkmingas. Tėvai turėtų priimti tai, kad vaikas jau pats gali daug ką padaryti ir skatinti jų savarankiškumą.

Smurtas artimoje aplinkoje ir jo poveikis vaikams

Smurtas artimoje aplinkoje yra sisteminė problema, kuri neapsiriboja tiesioginiu fiziniu ar psichologiniu poveikiu suaugusiajam. Kiekvienas vaikas, augantis smurtinėje aplinkoje, patiria nuolatinį nesaugumą, kuris veikia jo emocinę būseną, nervų sistemos vystymąsi, santykių suvokimą ir savivertę. Net ir tais atvejais, kai vaikas nėra tiesioginis smurto taikinys ar akivaizdus liudininkas, jis gyvena aplinkoje, kurioje grėsmė yra nuolatinė, o saugumo jausmas - trapus arba visai neegzistuojantis.

Taip pat skaitykite: Kaip elgtis su netinkamu paauglių elgesiu

Emocinis poveikis

Šiuolaikinis požiūris į vaikų psichologinę raidą ir traumą aiškiai rodo, kad emocinis smurtinės aplinkos poveikis vaikui yra pakankamas pagrindas laikyti jį nukentėjusiuoju. Vaiko nervų sistema vystosi santykyje su aplinka. Kai aplinka yra neprognozuojama, kupina grėsmės, konfliktų ar baimės, vaiko organizmas adaptuojasi prie nuolatinio streso. Tokia būsena dažnai pasireiškia padidėjusiu budrumu, jautrumu garsams, staigioms emocinėms reakcijoms ar, priešingai, emociniu atbukimu. Vaikas mokosi „skaityti“ suaugusiųjų nuotaikas, nuolat stebėti, kada gali kilti konfliktas, ir koreguoti savo elgesį siekdamas išvengti pavojaus. Šis prisitaikymas dažnai klaidingai interpretuojamas kaip „geras elgesys“, „brandumas“ ar „ramumas“, tačiau iš tiesų tai yra išgyvenimo mechanizmas, kylantis iš nesaugios aplinkos.

Vidiniai konfliktai

Vienas iš skaudžiausių smurto artimoje aplinkoje aspektų yra vaiko vidinis konfliktas. Vaikai linkę egocentriškai interpretuoti įvykius - manyti, kad jie yra konflikto ar smurto priežastis. Tokiu būdu formuojasi kaltės jausmas, kuris gali lydėti vaiką daugelį metų. Kartu vaikas dažnai patiria stiprų lojalumą abiem tėvams ar globėjams, net jei vienas iš jų naudoja smurtą. Tai sukuria vidinę įtampą tarp noro būti saugiam ir poreikio išsaugoti ryšį su artimu žmogumi. Ši vidinė dinamika ypač svarbi specialistams, dirbantiems su vaikais, kurie neneigia smurto, bet kartu jį pateisina, minimalizuoja ar vengia apie jį kalbėti.

Seksualinis smurtas

Seksualinis smurtas prieš vaikus laikomas viena labiausiai traumuojančių smurto formų, tačiau kartu jis yra ir viena sunkiausiai atpažįstamų. Dažniausiai seksualinis smurtas vyksta artimoje aplinkoje, pasitelkiant vaiko pasitikėjimą, priklausomybę ir emocinį ryšį. Smurtas gali būti lydimas manipuliacijos, grasinimų, gėdinimo ar net vaiko „ypatingumo“ akcentavimo, todėl vaikas dažnai pats nesupranta, kad patiriamas elgesys yra netinkamas. Svarbu pabrėžti, kad seksualinis smurtas nebūtinai palieka akivaizdžius fizinius pėdsakus. Daug dažniau jis pasireiškia per emocinius ir elgesio pokyčius, kurie gali būti subtilūs, nepastovūs arba priskiriami kitiems sunkumams. Vaikas gali patirti intensyvų gėdos jausmą, baimę, sumišimą, staiga regresuoti raidoje, vengti tam tikrų žmonių ar situacijų, demonstruoti seksualizuotą elgesį, neatitinkantį amžiaus, arba, priešingai, visiškai užsisklęsti. Specialistams itin svarbu suvokti, kad vaiko tylėjimas nėra sutikimas ar patvirtinimas, jog smurto nebuvo. Tylėjimas dažnai yra saugiausia strategija, kurią vaikas turi.

Ilgalaikės pasekmės

Vaikystėje patirtas smurtas artimoje aplinkoje dažnai daro įtaką žmogaus gyvenimui ilgalaikėje perspektyvoje. Suaugusieji, augę smurtinėje aplinkoje, dažniau susiduria su emocijų reguliavimo sunkumais, nerimo ar depresijos simptomais, priklausomybėmis, pasikartojančiais nesaugiais ar smurtiniais santykiais. Tai nėra neišvengiama lemtis, tačiau rizika reikšmingai didėja, jei vaikas negauna pagalbos ir palaikymo.

Pagalba vaikams

Svarbu pabrėžti, kad pagalba vaikui nėra vien individualus darbas su juo. Dirbdami su smurtą patyrusiais vaikais, specialistai susiduria ne tik su vaiko, bet ir su savo pačių ribomis - emocinėmis, profesinėmis, institucinėmis. Todėl itin svarbi traumai jautri laikysena, refleksija ir nuoseklus darbas komandoje. Specialisto užduotis nėra „išgauti tiesą“ ar „greitai išspręsti situaciją“, bet sukurti sąlygas saugumui, pasitikėjimui ir pagalbai. Kiekvienas vaikas, kurio patirtis yra atpažinta ir pripažinta, gauna galimybę ne tik išgyventi, bet ir gyti.

Tėvų konfliktai ir jų įtaka vaikams

Kiekvienoje šeimoje pasitaiko konfliktų ir nesutarimų, todėl dažnai tėvams kyla klausimas, ką daryti. Ar konfliktuoti matant vaikui, ar stengtis, kad vaikas matytų tik darnią šeimos pusę, o gal įtraukti vaiką į tarpusavio konfliktus, parodant jo svarbą šeimoje? Į tokius klausimus atsakymą rasti nelengva, tačiau patys konfliktai nežaloja vaiko. Reikšmės turi, kaip suaugusieji elgiasi konflikto metu, ar sprendžia konfliktus ir kaip pavyksta išspręsti nesutarimus.

Žala vaikams

Šeimos nariai yra arčiausiai vaiko esantys žmonės, kurie daro didžiulę įtaką vaiko vystymuisi, charakterio savybėms bei socialiniams įgūdžiams. Šeima yra pirmas socialinis kontekstas vaiko gyvenime, kuriame vaikas mokosi įvairių įgūdžių, elgesio normų ar bendravimo taisyklių. Vaikai mokosi socialinio elgesio ne tik tiesioginio bendravimo metu, bet ir stebėdami tėvų tarpusavio bendravimą bei elgesį. Jei vaikai auga chaotiškoje, konfliktiškoje šeimos aplinkoje, išsiugdo didelį galimos grėsmės jautrumą. Šie vaikai dažniau linkę neutralias situacijas vertinti kaip grėsmingas. Tokiu būdu šeimos aplinkos neigiamas vertinimas perkeliamas į kitas vaiko gyvenimo sritis. Toks perkėlimas lemia neteisingą santykių supratimą, pavyzdžiui: vaikas kito asmens nesišypsojimą vertina kaip pyktį ant jo ir gali pats supykti ar net užpulti kitą dėl aplinkiniams nesuprantamų priežasčių. Dėl šių reakcijų vaikai mokykloje ir kitoje aplinkoje dažnai patiria sunkumų.

Konfliktų sprendimas

Konfliktai yra kasdieninio gyvenimo dalis, tad jų išvengti neįmanoma, juos patiria tiek suaugusieji, tiek vaikai. Taigi, kai tėvai patys neturi konfliktų sprendimo įgūdžių ir nederamai elgiasi jų metu, vaikai perima tėvų elgesį ir savo konfliktus sprendžia išmoktais būdais. Šitoks vaikų elgesys tam tikra prasme atsisuka prieš pačius tėvus. Vaikai ne tik su savo tėvais konfliktuoja netinkamais būdais, bet ir su mokytojais ar bendraamžiais, dėl ko tėvai sulaukia priekaištų dėl netinkamo vaikų elgesio.

Žala vaiko raidai

Tėvų konfliktai neigiamai veikia vaiko santykius su bendraamžiais, daro žalą vaikų savivertei bei siejasi su vaikų vidinėmis ar elgesio problemomis, socialiniu nerimu, vienišumu bei prisitaikymo sunkumais. Mokslininkai teigia, jog vaikų socialiniam, psichologiniam prisitaikymui svarbūs ne tik tėvų tarpusavio konfliktai, bet ir vaiko suvokimas apie tėvų konfliktus, konfliktų išsprendimas bei konfliktų pobūdis: itin dažni konfliktai, emocijų nevaldymas (intensyvumas) bei agresija (keliama grėsmė) konfliktų metu. Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, jog paaugliai, kurie tėvų konfliktus įvardina kaip dažnesnius ar intensyvesnius, pasižymi prastesniu gebėjimu bendrauti, nepasitiki savimi ir jiems sunku paprašyti pagalbos. Pastebima, jog agresija konfliktų metu (grėsmė vaikams ar tėvams) gali labiausiai pakenkti vaikų prisitaikymui prie bendraamžių bei jų pasitikėjimui savimi.

Vaikų įtraukimas į konfliktus

Kartais tėvai įtraukia vaiką į savo konfliktus, norėdami gauti paramos, palaikymo ar siekdami ugdyti vaiko gebėjimą spręsti konfliktus. Toks vaiko įtraukimas yra itin žalingas ir gali sietis su įvairiomis vaikų prisitaikymo problemomis. Vaikai, įtraukti į tėvų konfliktus, yra verčiami rinktis, kurio pusę palaikyti konflikto metu, būti konfliktuojančių pusių bendravimo tarpininku ar stengtis numalšinti tėvų konfliktus. Tokiu atveju vaikai patiria daug streso, jiems suteikiama per didelė atsakomybė, kuriai jie dar nepasirengę. Taip pat vaikai būna netiesiogiai įtraukiami į konfliktą, kuomet tėvai pykstasi dėl vaiko elgesio ar auklėjimo klausimų. Tokiose šeimose užaugę vaikai yra nerimastingi, pasižymi liūdna nuotaika ir yra linkę kaltinti save dėl tėvų pykčių.

Konfliktų nauda

Netinkamas tėvų elgesys konfliktų metu dažniausiai gali stipriai pakenkti vaikui, tačiau tai nereiškia, jog reikėtų tėvams nesutarimus spręsti už uždarų durų. Jei tėvai savo nesutarimus stengiasi nuslėpti, tai vaikai mato iškreiptą tikrovę ir tuomet arba visai vengia spręsti konfliktus, arba sprendžia taip, kaip išmoksta iš bendraamžių ar kitų pavyzdžių, kurie ne visuomet yra tinkami. Tėvai, kurie turi tinkamus konfliktų sprendimo įgūdžius (pvz., į konfliktus žiūri ne kaip į kovą vienas su kitu, nesiekia bet kokia kaina laimėti, sugeba valdyti jausmus ir elgtis pagarbiai vienas su kitu), šiuos įgūdžius perduoda savo vaikams.

Neigiami tėvų elgesio modeliai

Tinklalapis brightside.me pateikė 8 tėvų elgesio modelius, kurie ateityje gali turėti neigiamos įtakos:

• Baudžiate vaikus kitų akivaizdoje. Visada prisiminkite, kad vaikams iš tikrųjų rūpi aplinkinių nuomonė. Viešas gėdinimas sumenkina vaikų pasitikėjimą savimi.
• Kartojate savo tėvų klaidas. Svarbu mokytis iš jų klaidų ir stengtis apsaugoti savo vaikus nuo neigiamų emocijų. Pavyzdžiui, šiandien žinome, kad fizinės bausmės sukelia tik neigiamas pasekmes.
• Esate pernelyg santūrūs. Jei dažnai neapkabinate savo vaikų ir nepasakote, kad juos mylite, jie gali emociškai būti atskirti nuo šeimos. Kai nepaisote jų jausmų ir neklausote jų nuomonės arba esate jiems abejingi, labai tikėtina, kad jūsų vaikai elgsis taip pat su kitais žmonėmis.
• Blogi įpročiai. Tėvai yra pavyzdys savo vaikams. Geri įpročiai, darantys teigiamą įtaką vaikams, yra sveika mityba, reguliari mankšta, nerūkymas ir alkoholio nevartojimas.
• Pernelyg didelė laisvė arba rūpestis. Jei jie pripras prie to, kad jiems viskas galima, gali išaugti į savanaudžius žmones, turinčius nerealų suvokimą apie savo teises, su kuriais bus sunku bendrauti. Bet jei esate per daug rūpestingi tėvai, vaikai gali lengvai išsigąsti, todėl bijos prisiimti bet kokią atsakomybę ar išeiti iš savo komforto zonos.
• Pasitikėjimo praradimas. Vaikai turėtų suprasti, kad jie gali pasitikėti savo artimaisiais. O vaikų (ypač paauglių) pasitikėjimą labai lengva prarasti, jei tėvai nekontroliuoja savo emocijų.
• Agresyvus elgesys. Jei tėvai rodo agresyvų elgesį, tą greitai perims ir vaikai.
• Pabėgate nuo vaikų problemų. Norėdami vaikui padėti, turite nusiraminti ir kalbėti kaip lygiaverčiai, parodydami pagarbą savo atžalai.

Pozityvi tėvystė

Pozityvi tėvystė yra toks auklėjimo modelis, kuomet tėvai pirmenybę teikia ne bausmėms už netinkamą elgesį, o tinkamo vaiko elgesio skatinimui. Tačiau pozityvios tėvystės šalininkai stengiasi nuosekliai auklėti, mokyti vaiką ir spręsti situaciją nenaudodami bausmių (o ypač fizinių bausmių).

Pozityvios tėvystės principai

• Pažinkite savo vaiką. Vaikai yra skirtingi, panašiose situacijose elgiasi ir į jas reaguoja skirtingai. Todėl ir vieno vaikų auklėjimo recepto nėra.
• Vaikui reikia aiškių tinkamo elgesio taisyklių. Jei sutarėte, kad muštis yra blogai, neturi būti jokių „pateisinamų priežasčių“, dėl kurių suduoti kitam būtų galima.
• Skatinkite tinkamą elgesį. Pagirkite vaiką už gerą elgesį, pabrėžkite, kaip jis jus džiugina.
• Rinkitės tinkamus žodžius. Užuot aiškinę, ko vaikas neturėtų daryti (ar nepadarė), pasakykite, ką jis turėtų padaryti.
• Paaiškinkite vaikui, ką ir kodėl jis turi daryti. Ilgalaikės naudos daugiau duoda paaiškinimas, ką vaikas padarė blogai, kodėl taip elgtis nederėtų ir, svarbiausia, kaip vaikas turėtų elgtis kitą kartą.
• Nesureikšmink mažų nusižengimų ir klaidų.
• Savo pavyzdžiu rodykite, kaip turėtų elgtis vaikas. Tėvų elgesys šeimoje, visuomenėje kuria vaiko bendravimo modelį.
• Padėkite vaikui pajausti, kad jis gali kontroliuoti savo elgesį.
• Priminkite vaikui, kad netinkamas jo elgesys turi pasekmes.

Smurtas prieš vaikus

Smurtas prieš vaikus yra vaiko teisių pažeidimas, taip pat tai yra didžiulė socialinė ir visuomenės sveikatos problema. Vaiką žalojantis elgesys - tai suaugusio žmogaus neatsitiktinis veikimu ar neveikimu vaikui daromas fizinis, seksualinis, psichologinis, emocinis poveikis, kuris sukelia ar gali sukelti žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui.

Smurto rūšys

• Fizinė prievarta: tai tyčiniai suaugusių žmonių veiksmai vaiko atžvilgiu, kurie sukelia skausmą ir gali sukelti sveikatos, raidos sutrikimus.
• Seksualinė prievarta: tai suaugusio žmogaus veiksmai vaiko atžvilgiu, siekiant patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelną, išnaudojant vaiką.
• Emocinė prievarta: tai vaiko kompetencijos ir savivertės tyčinis griovimas ar žymus trikdymas jį žeminant, gąsdinant, atstumiant, taikant bausmes, atmetimą ir ribojant normalias socialines sąveikas.

Pasekmės

Pažintinė, emocinė ir socialinė vaiko raida yra neatsiejamai susijusi su vaiko saugumu ir priežiūra, kurią suteikia tėvai ar globėjai. Pamatinis saugumas, vaiko raidos poreikių supratimas ir jų tinkamas tenkinimas yra būtina sąlyga vaikui augti ir realizuoti savo potencialą. Vaikus žalojantis elgesys paveikia įvairiai - pasekmės gali būti trumpalaikės, nežymiai sutrikdančios sveikatą arba ilgalaikės, pasireiškiančios visą gyvenimą, ženkliai sutrikdančios vaiko raidą ir kasdienį funkcionavimą.

Rizikos veiksniai

Svarbu suprasti, kas padidina ar sumažina patirtos skriaudos pasekmių riziką:

• Vaiko amžius.
• Vaiko genetinis pažeidžiamumas.
• Vaiką žalojančio elgesio trukmė ir dažnumas.
• Vaiką žalojančio elgesio pobūdis ir sunkumas.
• Smurtautojo ir vaiko santykių artumas.
• Specialistų intervencijos pobūdis.
• Psichologinis atsparumas.
• Ankstyvoji suaugusiojo globa ir užmegztas ryšys.
• Pakankamai geri šeimos socialiniai gebėjimai.

Pasekmių pavyzdžiai

Vaiką žalojantis elgesys paveikia visas vaiko raidos sritis - fizinę, emocinę, socialinę, pažintinę ir elgesio. Tyrimai, atlikti įvairiose šalyse, patvirtina nepalankias vaiko raidai ir funkcionavimui pasekmes. Yra skiriamos trumpalaikės ir ilgalaikės prievartos prieš vaikus pasekmės.

• Trumpalaikės pasekmės - tai po patirtos prievartos betarpiškai atsirandanys fiziniai sužalojimai ar emociniai padariniai.
• Ilgalaikės pasekmės - tai asmenybės pokyčiai ir polinkiai, kurie galėjo susiformuoti dėl vaikystėje patirtos prievartos ar nepriežiūros, pastebimi jau vaikui suaugus.

Konkrečios žalos pavyzdžiai:

• Dėl fizinio smurto gali būti pažeidžiamos smegenys („supurtyti“ kūdikiai gali apakti, turėti rimtų smegenų organinių pakitimų).
• Seksualinį išnaudojimą patiriantys vaikai gali demonstruoti seksualizuotą ir/ar seksualiai netinkamą elgesį.
• Po patirto išprievartavimo ar matyto smurto tarp tėvų vaikams gali išsivystyti Potrauminio streso sutrikimas (PTSS).
• Depresija dėl vaiko patirtos seksualinės prievartos.
• Menka savivertė.
• Empatijos stoka.
• Nerimo sutrikimas dėl nuolatinės emocinės prievartos.

Prieraišumas

Saugus prieraišumas yra ypatingai svarbus vaiko ankstyvajai emocinei ir socialinei raidai. Saugus prieraišumas saugo besivystančias smegenis nuo žalingo streso poveikio, o jei vaiko prieraišumas yra nesaugus (dezorganizuotas), streso poveikis smegenims gali sukelti negrįžtamus pakitimus.

tags: #netinkamas #elgesys #pritatymu #metu