Švietimas - veikla, kuria siekiama suteikti asmeniui visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam nuolat tobulinti savo gebėjimus. Mokytis yra prigimtinė kiekvieno žmogaus teisė, o švietimas, kaip asmens, visuomenės ir valstybės ateities kūrimo būdas, grindžiamas žmogaus nelygstamos vertės, jo pasirinkimo laisvės, dorinės atsakomybės pripažinimu, demokratiniais santykiais, šalies kultūros tradicijomis. Švietimas saugo ir kuria tautos tapatybę, perduoda vertybes, kurios daro žmogaus gyvenimą prasmingą, visuomenės gyvenimą - darnų ir solidarų, valstybės - pažangų ir saugų. Švietimas savo paskirtį geriausiai atlieka tada, kai jo raida lenkia bendrąją visuomenės raidą.
Švietimo sistemos struktūra Lietuvoje
Lietuvos švietimo sistema apima įvairius ugdymo lygius ir formas, pritaikytas skirtingiems amžiaus tarpsniams ir poreikiams.
Ikimokyklinis ugdymas
Ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje, o tėvų (globėjų) pageidavimu - pagal ikimokyklinio ugdymo programą.
Priešmokyklinis ugdymas
Priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal vienų metų švietimo ir mokslo ministro patvirtintą priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą. Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau tėvų (globėjų) prašymu, vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintu Vaiko brandumo mokytis pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas įvertinimo tvarkos aprašu, bet ne anksčiau, negu jam sueina 5 metai.
Pradinis ugdymas
Pradinis ugdymas vykdomas pagal ketverių metų pradinio ugdymo programas. Jos įgyvendinamos vadovaujantis Pradinio ugdymo programos aprašu, Pradinio ugdymo bendrosiomis programomis, bendraisiais ugdymo planais, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Pagal pradinio ugdymo programą vaikas pradedamas ugdyti, kai jam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai.
Taip pat skaitykite: Gyvybių gelbėjimas: tavo vaidmuo
Pagrindinis ugdymas
Pagrindinis ugdymas vykdomas pagal šešerių metų pagrindinio ugdymo programas. Pagrindinio ugdymo programų pirmoji dalis apima ketverių metų pagrindinio ugdymo tarpsnį, antroji dalis - dvejų metų pagrindinio ugdymo tarpsnį. Pagrindinio ugdymo programos įgyvendinamos vadovaujantis Pagrindinio ugdymo programos aprašu, Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, bendraisiais ugdymo planais, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Į pagrindinio ugdymo programų antrąją dalį gali būti įtraukiami profesinio mokymo programų moduliai ir įskaitomi tęsiant mokymąsi pagal profesinio mokymo programas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
Vidurinis ugdymas
Vidurinis ugdymas vykdomas pagal dvejų metų vidurinio ugdymo programas. Jas sudaro privalomieji ir pasirenkamieji bendrojo ugdymo dalykai bei galimi profesinio mokymo programų moduliai. Jos įgyvendinamos vadovaujantis Vidurinio ugdymo programos aprašu, Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, bendraisiais ugdymo planais, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Vidurinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su dailės, muzikiniu, meniniu, sportiniu ar kitu ugdymu.
Profesinis mokymas
Pirminis profesinis mokymas yra formalusis, visuotinis ir skirtas įgyti pirmąją kvalifikaciją. Jis teikiamas mokiniams, įgijusiems pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą. Mokiniams, įgijusiems pagrindinį išsilavinimą, jis gali būti teikiamas kartu su viduriniu ugdymu. Pirminis profesinis mokymas gali būti teikiamas ir pagrindinio išsilavinimo neįgijusiems ne jaunesniems kaip 14 metų mokiniams. Mokiniui, neįgijusiam pagrindinio išsilavinimo, sudaromos sąlygos tęsti mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programą. Tęstinis profesinis mokymas teikiamas asmeniui, turinčiam pirmąją kvalifikaciją. Jis skirtas tobulinti turimą ar įgyti kitą kvalifikaciją arba įgyti kompetenciją, reikalingą atlikti įstatymų reglamentuotą darbą ar funkciją.
Aukštasis mokslas
Aukštojo mokslo studijos yra visuotinės ir vykdomos pagal akredituotas studijų programas. Studentas gali studijuoti dalimis įvairiose aukštosiose mokyklose.
Specialusis ugdymas
Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo paskirtis - padėti mokiniui lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją, pripažįstant ir plėtojant jų gebėjimus ir galias. Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių pirminį įvertinimą atlieka Vaiko gerovės komisija. Mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, formaliojo švietimo programas gali baigti per trumpesnį ar ilgesnį negu nustatytą laiką, gali mokytis su pertraukomis, šias programas gali baigti atskirais moduliais.
Taip pat skaitykite: Pirmosios psichologinės teorijos ir jų įtaka
Neformalusis švietimas
Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo neformaliojo vaikų švietimo ir kitos švietimo įstaigos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai. Neformaliajam vaikų švietimui priskiriamas taip pat ir formalųjį švietimą papildantis ugdymas, kurį vykdo muzikos, dailės, kitos menų ir sporto mokyklos. Neformalųjį suaugusiųjų švietimą teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti visi švietimo teikėjai. Pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas yra sudedamoji neformaliojo suaugusiųjų švietimo dalis.
Pagalba ir parama švietimo sistemoje
Švietimo informacinė pagalba
Švietimo informacinė pagalba apima informacinių švietimo programų kūrimą ir įgyvendinimą, informacijos tinklų sistemos kūrimą ir jų funkcionavimo užtikrinimą.
Psichologinė pagalba
Psichologinę pagalbą teikia, psichologinių problemų prevenciją vykdo pedagoginių psichologinių tarnybų, mokyklų psichologai, turintys psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro kvalifikacinius laipsnius arba psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį baigus vientisąsias studijas arba švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, arba teisės aktų nustatyta tvarka pripažintą kaip lygiavertę užsienyje įgytą kvalifikaciją.
Specialioji pagalba
Specialioji pagalba mokiniui, kuriam jos reikia, teikiama mokykloje. Jam teikiamos žodinės kalbos vertimo į gestų kalbą, teksto skaitymo ir konspektavimo bei kitos paslaugos, didinančios ugdymosi prieinamumą. Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.
Sveikatos priežiūra
Visuomenės sveikatos priežiūros organizavimo tvarką mokykloje (išskyrus aukštąsias mokyklas) nustato sveikatos apsaugos ministras kartu su švietimo ir mokslo ministru. Mokyklos rengia ir įgyvendina sveikatos stiprinimo programas.
Taip pat skaitykite: Kaip padaryti gerą pirmą įspūdį darbe
Finansavimas
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Vyriausybė) ar jos įgaliotos (įgaliotų) institucijos (institucijų) programą skiriama lėšų mokykloms užsienyje, kuriose mokoma lietuvių kalbos ar lietuvių kalba, ir asmenims, vykstantiems dirbti mokytojais ir dėstytojais į lituanistinio švietimo įstaigas, lituanistikos centrus užsienyje.
Profesinis orientavimas
Profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugos - informacija apie mokymosi galimybes pagal profesinio mokymo ir aukštojo mokslo studijų programas, mokymosi galimybes kitų užsienio valstybių mokyklose, įsidarbinimo galimybes Lietuvos darbo rinkoje ir konsultavimas.
Mokymosi sąlygos ir galimybės
Programų pasirinkimas
Mokiniui suteikiama galimybė pagal gebėjimus ir polinkius rinktis švietimo programas, skirtingus jų variantus, švietimo programų modulius, dalykų kursų programas. Mokinys taip pat renkasi švietimo programą vykdančią mokyklą, kitą švietimo teikėją, mokymosi formą.
Mokyklų tinklas
Savivaldybė privalo turėti optimalų pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programų teikėjų tinklą, užtikrinantį asmenų ugdymąsi ir jų teisę mokytis valstybine kalba, ir pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų tinklą. Mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas), vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklas kuriamas vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir mokyklų bendruomenių nutarimais, jeigu šie neprieštarauja nurodytoms taisyklėms.
Priėmimas į mokyklas
Į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą pirmumo teise privalo būti priimamas asmuo, gyvenantis mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje.
Mokymas tautinių mažumų kalba
Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje, kurios nuostatuose (įstatuose), atsižvelgiant į tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokinių pageidavimą, įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba ir tautinės mažumos kultūros puoselėjimas, ugdymo procesas vykdomas arba kai kurie dalykai mokomi tautinės mažumos kalba. Šiose mokyklose valstybinės lietuvių kalbos dalykas yra sudėtinė ugdymo programos dalis ir jos mokymui skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui.
Dorinis ugdymas
Tikyba yra pasirenkama dorinio ugdymo dalis. Dorinis ugdymas yra pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo dalis. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu tikybos dalykas gali būti įtrauktas į jų vaikų ikimokyklinį ugdymą.
Socialinė parama
Mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, jeigu jo tėvai (globėjai, rūpintojai) pageidauja, sudaromos sąlygos ugdytis arčiau jo gyvenamosios vietos esančioje ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje arba bet kurioje valstybinėje, savivaldybės (regiono) mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo prieinamumu rūpinasi savivaldybė, kurios teritorijoje jie gyvena. Vaikui, dėl ligos ar patologinės būklės negalinčiam mokytis bendrojo ugdymo mokykloje, sudaromos sąlygos mokytis stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, namuose, savarankiškai mokytis ir laikyti egzaminus.
Transportas ir apgyvendinimas
Mokiniai į atitinkamą ugdymo programą vykdančią mokyklą vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymu (toliau - Transporto lengvatų įstatymas) vežami visuomeniniu transportu mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu, mokykliniu autobusu arba kitu transportu. Į mokyklą ir atgal privalo būti vežami kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys mokiniai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas. Mokinys, priimtas mokytis į bendrojo ugdymo mokyklą iš nepriskirtos tai mokyklai aptarnavimo teritorijos, jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu apgyvendinamas bendrabutyje. Mokinys už gyvenimą valstybinės ir savivaldybės profesinio mokymo įstaigos bei aukštosios mokyklos bendrabutyje moka iš dalies. Atlyginimo dydį ir lengvatas, atsižvelgus į tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokinio socialinę padėtį, už gyvenimą bendrabutyje nustato mokyklos valdymo organas.
Maitinimas
Už sąlygų sudarymą vaikų ir mokinių maitinimui organizuoti valstybinėje ir savivaldybės ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokykloje atsako savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitose ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokyklose - savininkas (dalyvių susirinkimas).
Švietimo kokybė ir vertinimas
Atsakomybė už kokybę
Už švietimo kokybę atsako švietimo teikėjas ir savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas). Švietimo kokybės samprata kuriama visuomenės, švietimo dalyvių ir švietimo valdymo subjektų. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos įsivertinimo sritis, atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) išorinis vertinimas atliekamas periodiškai, jį inicijuoja mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos - biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės mokyklos - biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos - viešosios įstaigos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų). Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo ir formaliojo profesinio mokymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.
Mokymosi pasiekimų vertinimas
Bendrojo ugdymo programose dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimų vertinimas ir vertinimo rezultatų panaudojimas reglamentuojamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos ir savivaldybių vykdomosios institucijos organizuoja mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas pasiekimų patikrinimus (brandos egzaminus, kitus egzaminus, įskaitas ir kitus mokymosi pasiekimų patikrinimo būdus) pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintas mokymosi pasiekimų patikrinimų programas ir mokymosi pasiekimų patikrinimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašus, mokinių pasiekimų tyrimus. Šie mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami vienodi visų mokomųjų kalbų mokyklų mokiniams, nepažeidžiant lygių galimybių principo, apibrėžto šio įstatymo 5 straipsnyje. Asmeniui, baigusiam neformaliojo švietimo programą, išskyrus formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą, gali būti išduotas pažymėjimas.
Senovės civilizacijų psichologinės žinios
Indijos psichologinės idėjos
Indų mokslininkai paliko neaprėpiamą rašytinį palikimą, kurį sudaro Vedos (3000-1500 (arba 1200 arba 600) m. pr. m. e.), Epinis laikotarpis (600-200 m. pr. m. e.) ir kt. Vedos - itin gausi religinė, mitologinė, filosofinė literatūra, kurią kūrė iš Šiaurės į Indiją įsiveržusios arijų gentys. Žodis “veda” iš pradžių reiškė “žinojimas” (Di - pažinimas), vėliau - “religinis žinojimas”. Svarbiausia vedos dalis - himnai (SAMHITA). ARANYAKA (miškų tekstai) - atsiskyrėliams. UPANISAD - vėliau sukurti filosofiniai tekstai atspindintys indų požiūrį į pasaulį, žmones. Svarbiausia veda - RIGVEDA. Ją sudaro 1,028 himnai, 10,000 mantrų ir t.t. Svarbiausias nagrinėjamas klausimas - pasaulio tapsmo klausimas. Rigvedos etikoje svarbiausias vaidmuo tenka RTA (ritos) dėsniui. Jam paklūsta visi Dievai ir žmonės. Tai visų daiktų esmė. Visa, kas prieštarauja šiam dėsniui - ANRTA. Žmogus, kuris vadovaujasi RTA yra doras, VRATANI. Žmogus gimsta 3 kartus: natūraliai, dvasinio tobulėjimo metu ir mirdamas.
Upanišados - baigiamoji vedų dalis. Jų yra 108, sukurtos 1000 - 300 m.pr.m.e. Pagrindinis jose nagrinėjamas klausimas: kas yra tiesa? Ar galima įvertinti juslinį patyrimą? Juslių teikiamos žinios - sąlygiškos ir ribotos. Egzistuoja dvasinė tikrovė. Kiekvieno žmogaus gyvenimo paskirtis - dvasinės pilnatvės siekis. Pagrindinės indų filosofijos ir psichologijos kategorijos - BRAHMAN ir ATMAN. Brahman - beasmenis bet kokios būties pirminis dėmuo. Jis neaprėpiamas - iš jo kyla visi daiktai, jame ir pranyksta. Tai, kas objektyvu, kosmiška. Atman prilygsta dabartinei aš, savasties kategorijai, tam, kas subjektyvu, psichiška. Pasaulyje nuolatos vyksta brahman ir atman apykaita. Palaima (ANANDA) - aukščiausia būsena, kai pažįstantysis ir pažįstamasis susilieja į vieną. Tai siejama su METEMPSICHOZĖS IDĖJA - siela mirus kūnui įsikūnija į kitas gyvas būtybes: žmogų, Dievus, gyvūnus. Naujas gyvenimas priklauso nuo ankstesnio gyvenimo kokybės. Kuo žmogus atgims priklauso nuo atman prigimties, tai gali būti ir atpildas ir bausmė. Metempsichozės tikslas - išsivaduoti iš daiktų pasaulio ir ištirpti brahman. Daugiausia pažinimo psichologinių idėjų - upanišadoje PRASNA. Pasak jos žmogus turi 10 INDRYA’ų: 5 jusles ir 5 veiksmo organus. Psichiniai reiškiniai - sąmonės aktai. Sąmonės aktus, jusles tvarko protas PRAJNI. Žmogus regi ir girdi protu. Veiklą valdo MANAS. Sąmonės aktyvumas egzistuoja pagal dorinės energijos tvermės dėsnį KARMA. Sąmonės aktai teka iš anksto nustatyta tvarka DHARMA. Pažinimas vyksta Atman būsenų dėka. 1. Budrumas, budėjimas. Atman labiausiai nutolęs nuo Brahman. 2. Miegas, sapnai. Prie tiesos priartėjama labiau. 3. Miegas be sapnų. 4. TURIYA - individualus Atman nutraukia visus ryšius su medžiaginiu pasauliu. Žengiant nuo nežinojimo prie žinojimo per visas būsenas atman susilieja su brahman. Žmogus siekiantis pažinimo tam tikra prasme pasmerktas nesėkmei, nes naudojasi savo intelektu, kuris negali pažinti objektyvios tikrovės, nes susiejęs laiko, priežastingumo, erdvės ryšiais, o jų tikrovėje nėra. Intelektinis pažinimas nesutapatinamas su sąmone. Jis apima ir pasąmonę. Intelektą papildo intuicija, kurios dėka žmogus pažįsta savo dvasios ir pasaulio prigimtį. Intuicija - paslaptingi žmogaus išgyvenimai, kurių dėka negalima tampa galima. Jos dėka pasiekiama ta būsena, kurioje atman susilieja su brahman. Upanišadose teigiama, kad iš visų baigtinių objektų individualusis Aš yra aukščiausia tikrovė. Aš - individualusis atman. Aš - pasaulio atspindys individe. Pasaulio raida - siekis tapti begaliniu. Tai atsiskleidžia kiekviename individe. Individo būtis - nuolatinis tapsmas, siekis to, ko nėra. Tapsmas ir intelektiniame, ir dvasiniame, ir emociniame gyvenime. Kiekviena siela, kokia ji bebūtų, gali pasiekti harmoniją, absoliutą. Tai grįžimas į ankstesnę būseną, ištirpimas absoliute. Psichologinės žinios upanišadose. Neįsisąmonintų reiškinių idėja. Plėtojamos dabartinės kognityvinės psichologijos idėjos.
7a.pr.m.e. indų visuomeniniame ir filosofiniame gyvenime radosi daug pokyčių. Suaktyvėjo intelektualinis gyvenimas. Atsirado SAMKHYA, YOGA, MIMAMSA, VEDANTA, VAISESIKA (plėtojo atomistinį požiūrį), NYAHA mokyklos. Ji pakeitė AAtman į PURUSU ir Brahman į PRAKRTI. VEDANTA - paskutinieji vedų raštai. VAISESIKA plėtojo atomistinę filosofiją. NYAHA - logika. Tiesiog metodas. Joga PATANJALI siekis atskirti Purusu (dvasišką) nuo Prakriti (praktinio) prado. Sistema išdėstyta Patanjalio “Joga sutra” (5a.pr.m.e.). Pirminėje būsenoje visata yra pprakriti. Ji susijungia su gunomis (tapsmo jėgomis) ir gali virsti purusu. 25. Svarbi jogos psichologijos kategorija CITTA yra beveik tas pats, kas Upanišadose Buddhi. Tai intelektas, protas, savimonė. Pirmiausia susiejęs su gunomis. Savasties pažinimo priemonė, veidrodis. Aplinkinis pasaulis modifikuoja citta ir taip aš pažįsta aplinkinį pasaulį. Subjektas išlieka tas pats, kinta citta. Aplinkos poveikis cittai sukelia troškimus. AVIDYA - nežinojimas. ASMITA - egoizmas. Jogos tikslas - grąžinti cittą į pirminę būseną. Tuomet ji atitrūksta nuo aplinkinio pasaulio įtakų, virsta beasmeniu dariniu, bešališku, betarpišku. SSvarbiausia pasiekimo priemonė - protinės veiklos slopinimas. Tada žmogus gali atitrūkti nuo aplinkos ir pasiekti vidinę esmę. APAKINTA. IŠBLAŠKYTA. NERAMI. NUKREIPTA Į TIKSLĄ - susitelkusi ties vienu dvasiniu objektu. SUSILAIKANTI - žmogaus protinė veikla pristabdoma. Yama. Niyama. Asana. Pranayama. Pratyahara. Tikros žinios gaunamos tiktai jogos praktikos dėka. Dharana. Dhyana. Samadhi. Tai yra 5 pagalbiniai jogos veiksniai. Samadhi randasi prieš pat išsilaisvinant aš (joga samadhih). Todėl joga patanjali dar vadinama joga samadhi. Tai jogos tikslas. Ši būsena pakelia sielą iš materialaus pasaulio į amžiną ir tobulą gyvenimą. Įžengus į samadhi iš pradžių citta vis dar būna nukreipta į vieną dvasinį objektą (SAMPRAJNYATA SAMADHI). Tada individas gali patirti apmąstymus, svarstymus, džiaugsmą, individuacijos jausmą ir pan. Šis samadhi etapas kartais vadinamas EKSTAZE (arba EKSTAZĖS SĄMONE). Citta sulaiko visas iš tikrovės sklindančias modifikacijas. Kai dingsta ir tas 1 objektas įkrentama į DHARMAMEGHA būseną, kurioje nustoja veikti karma. To galima pasiekti tik daugelio pastangų dėka. Šios būsenos aprašyti negalima. Laisvės kategorija jogoje patanjali - laisvė nnuo materijos ar karmos. Karma nustoja egzistavusi, kai išnyksta jos priežastis motyvai, pagrindas ir tikslai. Dirbtinė karma (siela) - sukuriama samadhi būsenoje, skirta nuodėmių išpirkimui. Karma reiškiasi ir kasdieniniais išoriniais ir vidiniais veiksmais. Baltus (SUKLA) - geradarystės, tikrojo pažinimo siekis. Tikėjimas arba išmintingumas. Joga daro prielaidą, kad kiekviename žmoguje yra paslėptos gyvybinės potencijos apie kurių egzistavimą neįsivaizduojame.
#
tags: #pirmaja #psichologiniu #ziniu #sistema #sukure