Emocijos - tai neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, tačiau dažnai susiduriame su sunkumais jas valdant ir išreiškiant. Slopinamos emocijos gali neigiamai paveikti tiek psichinę, tiek fizinę sveikatą, todėl svarbu išmokti jas sveikai išlaisvinti. Aptarsime įvairias technikas, padedančias paleisti užgniaužtas emocijas ir atkurti vidinę ramybę.
Kūno psichoterapija: emocijų išlaisvinimas per kūną
Kūno psichoterapija - tai holistinis požiūris, integruojantis psichoterapinį pokalbį su kūno praktikomis. Ši terapijos rūšis remiasi prielaida, kad emocijos ir traumos kaupiasi kūne, todėl jas galima išlaisvinti per fizinį darbą.
Biodinaminė kūno psichoterapija
Biodinaminė kūno psichoterapija jungia psichoterapinį pokalbį su kūno darbais, kur svarbiausia - saugus santykis tarp kliento ir terapeuto. Terapeutas atidžiai klauso ne tik žodžių, bet ir kūno kalbos. Sesijos metu klientas gali kalbėti sėdėdamas arba gulėdamas ant vegetoterapijos gulto, o atsipalaidavus kūnui, gilesni pojūčiai, emocijos ir prisiminimai gali iškilti į sąmonę.
Psichoperistaltika
Psichoperistaltika - tai natūralus, organizme vykstantis gydantis procesas, jungiantis kūną ir psichiką. Garsai, vadinami psichoperistaltiniais, rodo, kad autonominė nervų sistema pereina į parasimpatinę - ramybės būseną, o organizmas pradeda „perdirbti“ ir paleisti sukauptą emocinę bei nervinę įtampą. Terapijos metu terapeutas klausosi žarnyno garsų stetoskopu ir pagal jų pobūdį sprendžia, kaip kūnas reaguoja į procesą. Kai šis mechanizmas veikia, kūnas pats geba išlaisvinti emocinę energiją, sumažinti streso hormonų likučius, o žmogus ima jaustis lengvesnis, aiškesnis ir labiau „namuose“ savyje.
Vegetoterapija
Vegetoterapija - tai kūno psichoterapijos metodas, kurio ištakos siekia dr. Wilhelmo Reicho darbus, o vėliau išplėtotas Gerdos Boyesen. Vegetoterapijos metu dėmesys kreipiamas į septynis kūno segmentus - dubens, pilvo, diafragmos, krūtinės, gerklės, žandikaulio ir akių - kuriuose, kaip manė Reichas, laikosi emociniai blokai ar „šarvai“.
Taip pat skaitykite: A. Stankūnienės patarimai psichikos sveikatai
Dinaminis atsipalaidavimas
Dinaminis atsipalaidavimas - tai biodinaminės terapijos šerdis. Kai žmogus jaučiasi pakankamai saugus, kūnas natūraliai paleidžia gynybas, raumenų įtampa ima tirpti, o emocijos iškyla savaime - lydimos gilios vegetatyvinės reakcijos: atodūsių, virpesių, šilumos, ašarų. Terapijos metu terapeutas gali dirbti labai subtiliai - balsu, prisilietimu, kvėpavimo gidu ar tiesiog būdamas šalia. Kai šie procesai vyksta, žmogus palaipsniui atsigauna, kūnas tampa laisvesnis, kvėpavimas gilesnis, o gyvybinė energija vėl ima tekėti.
Biorelease masažas
Biorelease masažas (dar vadintinas ir biorelease sesija) yra lyg pirmoji stotelė, kūno psichoterapijos kelionėje. Ten vyksta susipažinimas, užmezgamas gilesnis ryšys tarp kliento - terapeuto, bei kliento ir jo kūno. Tokiu būdu klientas stebėdamas, atpažindamas, atrada ir gilesnius savo buvimo (terapijoje) poreikius. Biorelease - tai metodas, kuris iš esmės reiškia „biologinį išlaisvinimą“. Ši praktika remiasi G. Boyesen ir W. Reicho sukurtais psichologiniais principais ir siekia vieno pagrindinio tikslo: suaktyvinti subtilius kūno organinius signalus, kurie yra natūraliai prieinami kiekvienam žmogui. Kad galėtume juos išgirsti ir vadovautis jų siunčiama informacija, būtina užmegzti artimesnį ryšį su savo kūnu.
Vasomotorinis ciklas ir emocijų paleidimas
Esminis Boyesen metodikos aspektas - tai vasomotorinio ciklo supratimas. Šis ciklas apima natūralią kūno įtampų ir atsipalaidavimo kaitą. Kai šis ritmas sutrinka dėl neapdoroto emocinio streso, atsiranda fiziniai simptomai, tokie kaip raumenų įtampa, virškinimo problemos ar lėtinis skausmas.
Psichovegetacinė sąsaja
Šis masažas remiasi psichikos ir vegetacinės (autonominės) nervų sistemos ryšiu. Jis orientuotas į tai, kaip emocijos, ypač neišspręstos, kaupiasi kūne kaip blokai. Blokai dažnai aptinkami pagal peristaltinius žarnyno garsus, kuriuos galima išlaisvinti per švelnų prisilietimą. Naudojamos tokios technikos kaip gilesnis raumenų darbas, jungiamojo audinio masažas bei stetoskopas, skirtas sekti žarnyno garsus. Šie garsai leidžia masažuotojui nustatyti vietas, kur susikaupė įtampa, ir stebėti, kaip kūnas ją paleidžia.
Pirminė ir antrinė asmenybės
Boyesen pabrėžia „pirminės asmenybės“ svarbą - tai tikrasis, autentiškas žmogaus AŠ, kuris dažnai užgožiamas „antrinės asmenybės“, susiformavusios per socialinius lūkesčius ir traumas. Viena iš pagrindinių šio metodo savybių - jo švelnumas ir saugumo kūrimas, priešingai nei intensyvesnės kūno terapijos formos. Boyesen darbo stilius remiasi „yin“ (moteriškuoju) principu, kuris kviečia natūralius gijimo procesus vietoj priverstinio įsikišimo. Unikali masažo technika naudoja stetoskopą, kuris dedamas ant pilvo, žarnyno srityje. Prietaisas leidžia išgirsti žarnyno veiklos garsus, padedančius nustatyti, kuriose vietose kūne yra energijos blokų. Šie garsai - tai mūsų psichoperistaltikos atspindys.
Taip pat skaitykite: Psichologės Aušros Kriščiūnienės patirtis
Saugumo jausmas
Tiems, kurie nėra susipažinę su kūno praktikomis, tokia patirtis iš pradžių gali pasirodyti neįprasta ar net mįslinga. Tai visiškai suprantama. Pradžioje svarbiausia yra gebėjimas atsipalaiduoti - tai pirmasis žingsnis, vedantis į saugumo jausmą. Kai kūnas pajunta saugumą, jis natūraliai atsiveria, leisdamas prasidėti gilesniems pokyčiams.
Biorelease masažo sesijos eiga
- Saugios aplinkos sukūrimas: Sesija vyksta ramiame ir jaukiame aplinkoje, siekiant užtikrinti, kad klientas jaustųsi saugiai ir patogiai.
- Stetoskopas: Vienas iš šio masažo išskirtinumų - stetoskopo naudojimas, kuris dedamas ant pilvo srities. Švelnus prisilietimas ir masažas: Terapeutas naudoja lengvus, ritmiškus judesius, kad stimuliuotų kūno „psichovegetacinius“ procesus. Dėmesys pilvui: Pilvo sritis yra laikoma pagrindiniu emocijų apdorojimo centru.
- Emocijų išlaisvinimo skatinimas: Klientai gali patirti spontaniškas reakcijas, tokias kaip ašaros, juokas ar fiziniai pojūčiai (pvz., drebėjimas ar šilumos jausmas).
- Šis metodas grindžiamas visapusišku požiūriu, laikant kūną, emocijas ir protą tarpusavyje susijusiais.
Pykčio paleidimo praktikos
Pykčio jausmas nesvetimas nė vienam iš mūsų. Tai - viena natūraliausių ir primityviausių emocijų, kartais veikiančių ir teigiamai. Pavyzdžiui, kai atlieka apsauginę funkciją įspėdama, kad mūsų ribos pažeistos, padeda siekti svarbių tikslų, kai tenka varžytis, kovoti su grėsmėmis ir pan. Išlaisvinti pyktį nėra blogai ir tuo atveju, jei į jį sveikai reaguojame ir jis nesukelia neigiamų padarinių nei pačiam sau, nei aplinkiniams. Tiesa, net ir sveiko pykčio jausmas gali iškreipti rizikos suvokimą - pyktį jaučiantis žmogus yra impulsyvesnis, drąsesnis ir gali nepakankamai įvertinti neigiamas pasekmes. Tačiau nenaudingas įniršis neigiamai veikia ir fizinę, ir emocinę sveikatą trikdydamas tarpusavio santykius, sukeldamas problemų darbe, bendravime.
Kas slepiasi po pykčio kauke
Kartais pyktis nebūtinai reiškia pyktį. Pykčio valdymo ekspertas R. Potteris-Efronas teigia, kad po pykčio kauke dažnai slepiasi kiti užslopinti jausmai: baimė, nerimas, gėda, pavydas ar kaltė. Agresyvų piktą elgesį veikia ir mūsų gyvenamoji aplinka, nuovargis, piktnaudžiavimas alkoholiu, hormonų disbalansas ir, žinoma, stresas. Tuo tarpu pernelyg didelis stresas žmogaus kūną ir ypač smegenis veikia neigiamai - jos tampa „piktos“. Nekontroliuojamas ilgalaikis pyktis rodo, kad žmogus stokoja socialinių įgūdžių, turi daug vidinių problemų, sureikšmina savo ego, jaučiasi nesaugus, nepasitiki savimi. Anot pykčio valdymo specialisto Jerryʼio L. Deffenbacherio, pykčio nesugebantys valdyti žmonės turi žemą tolerancijos ribą frustracijai - susidūrę su netikėta situacija ir patyrę nepatogumų, jie nesugeba lanksčiai reaguoti ir susinervina, kai kažkas klostosi ne pagal juos. Trumpai tariant, dažnai pasikartojantys pykčio priepuoliai mažina ir savigarbą.
Kaip kontroliuoti pyktį
- Stenkitės neatsakyti į pyktį pykčiu, nes tai ves į dar didesnį konfliktą. Supykusį žmogų stenkitės išklausyti.
- Supykę suskaičiuokite iki 10 arba tiesiog 10 kartų giliai įkvėpkite ir iškvėpkite.
- Jeigu pyktį sukelia tokia situacija, kurios pakeisti nėra galimybių, geriausia nusiraminimo priemone gali tapti aktyvi fizinė veikla.
- Nusiraminti gali padėti ir apsiprausimas šaltu vandeniu.
- Jei jaučiate labai stiprų pyktį, pravartu atsitraukti ir situaciją pamėginti išspręsti po kelių minučių, valandos ar net paros.
- Nekaltinkite dėl pykčio kitų. Atminkite, jūsų niekas negali priversti supykti. Supykstame patys ir visada pyktis kyla ne iš pačios situacijos, o iš interpretacijų.
- Išbandykite atsitraukimo techniką: beįsižiebiantį konfliktą su partneriu galite sustabdyti sakydami, kad pratęsite diskusiją pasivaikščioję ar išgėrę kavos su drauge.
- Atsikratyti pykčio gali padėti ir juoko joga, dailės, šokio ir muzikos terapijos.
- Veiksminga daktaro P. Glasso siūloma „ledinuko technika“ - kai tik ima noras pyktis ir bartis, įsimeskite į burną ledinuką ir neištarkite nė žodžio iki jis ištirps.
- Yra begalė atsipalaidavimo technikų: raminančių frazių kartojimas, atpalaiduojančios vizualizacijos, kvėpavimo terapija. Kad ir tokia kaip kvadratinis kvėpavimas: per 4 sekundes įkvėpkite, 4 sekundes sulaikykite kvėpavimą, per 4 sekundes iškvėpkite, vėl 4 sekundes sulaikykite kvėpavimą.
- Itin veiksmingas kvėpavimas „Bičių avilys“, arba bitės kvėpavimas: rankos sunertos ant viršugalvio, nykščiais užspaudžiame ausų landas. Užsimerkiame, įkvepiame per nosį ir su dūzgimu tarsi bitė iškvepiame. Kartojame 3 kartus.
- Labai veiksminga yra tokia atsipalaidavimo technika: atsigulkite ant kilimėlio, atsipalaiduokite (galima daryti ir lovoje ), su įkvėpimu vizualizuokite savo kūno dalį ir stipriai ją įtempkite (pvz., dešinę blauzdą), o su iškvėpimu (jei norisi ir su atodūsiu) atpalaiduokite. Taip pereikite per pagrindines savo kūno dalis (kojas, dubenį, krūtinę, pečius, rankas, kaklą ir veidą) jas sutraukdami ir atpalaiduodami.
Kaip „iškrapštyti“ užslėptą pyktį?
Praktiką pradėsime lėtai ir tingiai, vėliau pereisime į aktyvias praktikos fazes ir užbaigsime nusiraminimu. Jei išbandžius šią seką, kai kurie pratimai pasirodys per daug atktyvūs, keliantys pernelyg staigias ir stiprias emocijas, praleiskite juos, o po kurio laiko vėl pabandykite „prisijaukinti“.
- Lenkimasis į priekį su garsu HA: Sėdime tiesiu stuburu. Kojos sukryžiuotos. Jei taip sunku, atsisėskite ant pagalvėlės, po keliais pasidėkite sulankstytus pledukus. Su įkvėpimu tieskime stuburą, atverkime krūtinę, iškvėpdami su garsu HA lenkimės į priekį. Vis ilgindami iškvėpimą ir su garsu HA švelniai paleisdami dienos įtampas ir rūpesčius, judėkime lėtai, įsiklausydami į viso kūno pojūčius. Kartokite tiek kartų, kiek norisi. Dėmesio! Jei skauda apatinę nugaros dalį, sėdėkite tiesiu stuburu ir nesilenkite į priekį.
- Liūto riaumojimas: Likite sėdėti ant kilimėlio ar kėdės, suspauskite kumščius ir „įstatykite“ juos žemiau šonkaulių lanko. Lėtai su įkvėpimu rieskitės į kamuolį įtempdami visą kūną. Iškvėpdami ištieskite rankas kuo plačiau, iškiškite liežuvį, atverkite burną ir su garsu HA suriaumokite kaip liūtas. Kartokite 5-7 kartus.
- Pykčio kumščiai: Suformuokite kumštį taip, kad nykščiai liestų mažojo pirštelio pagalvėles. Jei nepavyksta, sugniaužkite kumščius jums įprastu būdu. Lūpomis suformuokite O raidę, dinamiškai ir gana stipriai įkvėpkite ir iškvėpkite. Palaikykite ritmą. Rankas, sugniaužtas į kumščius, sukite dideliais ratais, tarsi norėtumėte išvaikyti spiečius uodų. Pratimą darykite 15-30 sek. Dėmesio! Pratimas netinka, jei skauda galvą, pečių sąnarius, kamuoja padidėjęs kraujospūdis.
- Persukto stuburo padėtis: Kojas ištieskite ant kilimėlio. Stuburas tiesus. Sulenkite kairę koją ir perkelkite ją per ištiestą dešiniąją. Dešinę ranką padėkite ant kairės šlaunies, kairį delną atremkite į kilimėlį, jausdami, kaip sukasi stuburas. Tik nepersistenkite, švelniai pasinerdami į savo kūno pojūčius ramiai pakvėpuokite 5 kartus ir pakeiskite puses. Dėmesio! Praleiskite šį pratimą, jei turite stuburo išvaržų, skauda pečių juostą, klubo sąnarius.
- Malkų kapojimas sėdint: Likite sėdėti. Atverkite klubo sąnarius, pėdas suglauskite ir šiek tiek pastumkite į priekį. Stuburas tiesus. Sunerkite rankas. Ikvėpdami kelkite rankas į viršų, kelius artinkite vieną prie kito, o iškvėpdami rankas ir kelius energingai leiskite žemyn. Pratimą atlikite dinamiškai, jei esate patyrę praktikuotojai, kvėpuokite ugniniu kvėpavimu (įkvepiama pilvu greitai ir trumpai, o energingai iškvepiant pilvas įtraukiamas, tarsi stengiantis prispausti bambą prie stuburkaulio. Kvėpuojant kilnojasi tik pilvas, bet ne krūtinės ląsta). Trukmė 30 sek. Pailsėkite, nurimkite. Dėmesio! Pratimą atlikitelabai lėtai arba praleiskite, jei skauda galvą, yra padidėjęs kraujospūdis, skauda pečių, klubų sąnarius.
- Šaulys: Tvirtai atsistokite, jauskite, kaip jūsų pėdos tarsi įauga į žemę. Kairę koją tieskite į priekį, dešinę - atgal, klubus nukreipkite į priekį. Įsižeminkite. Ištieskite kairę ranką pakeltu delnu. Įkvėpdami plačiai užsimokite ir brėžkite dešine ranka didelį ratą, o su iškvėpimu ir garsu HA lenkite kairį kelį ir abiem rankomis stumkite nematomą sieną. Tai turi būti aktyvūs ir dinamiški judesiai. Juos kartokite 5-10 kartų ir keiskite puses. Po šio aktyvaus pratimo būtina pasipurtyti, kad kūnas atsipalaiduotų judėdamas taip, kaip pats nori. Dėmesio! Šio pratimo nedarykite, jei skauda galvą, kelių, pečių sąnarius ar jums padidėjęs kraujospūdis.
- Malkų kapojimas stovint: Kojos plačiai. Jauskite, kaip pėdos tvirtai sukibusios su žeme. Įsivaizduokite, kad rankose turite kirvį (jei šis vaizdinys jums nepriimtinas, susikurkite savo), su įkvėpimu užsimokite, keldami rankas į viršų, o iškvėpdami su garsu HA lenkitės į priekį, tarsi norėtumėte perskelti malką. Kartokite 5-7 kartus. Dėmesio! Praleiskite šį pratimą, jei turite stuburo išvaržų, jums padidėjęs kraujospūdis, skauda pečių sąnarius.
Nusiraminimo fazė
Po praktikos nedarykite staigių judesių, nuraminkite kvėpavimą ir lėtai atsisėskite stengdamiesi išlaikyti tiesų stuburą. Keletą minučių sąmoningai stebėkite savo kvėpavimą. Su įkvėpimu jauskite, kaip šnerves kutena įkvepiamas oras. Įsivaizduokite, kad įtraukiate oro upes ir jos teka iki „trečiosios akies“ / hipofizės taško, o iškvepiant šiltas oras išteka. Stebėkite, kaip kūnas rimsta ir atsipalaiduoja. Labiau nusiraminti ir susibalansuoti padės šnervinis kvėpavimas (NadhiShodana).
Taip pat skaitykite: Apie žalojantį elgesį su vaikais
Emocijų paleidimo technikos
Užspaustos emocijos turi didelę galią nepastebimai mus kontroliuoti. Gamta mus apdovanojo natūraliais emocijų paleidimo mechanizmais - gebėjimu juoktis, verkti, rėkti, kalbėti, judėti ar miegoti. Polinkis slopinti jausmus ir neišreikšti jų sveiku būdu dažniausiai kyla iš ankstyvųjų patirčių. Tačiau emocijos yra energija, kuri turi išsiveržti. Užspaustos emocijos išsunkia jėgas, išderina, silpnina imuniteto funkcijas, didina nerimo, streso, depresijos lygį. Klinikinė psichologė Beth Jacobs pabrėžia, kad laikas neišgydo užspaustų, neišgyventų emocijų. Anot somatinio patyrimo terapijos kūrėjo dr. Peterio A. Levine’o, stresinėje situacijoje mumyse sukyla energija, kuri paruošia kūną reaguoti į grėsmę. Taigi nuslopintos emocijos niekur nedingsta ir visai nesvarbu, ar jas patyrėme vakar susibarę su partneriu, ar ankstyvoje vaikystėje susikivirčiję su tėvais.
Geriausias būdas išlaisvinti negatyvias emocijas - leisti sau visiškai jas išjausti, išbūti su jomis neužsiimant pašaline veikla.
Kvėpavimo pratimai
Kvėpavimas yra glaudžiai susijęs su patiriamomis emocijomis. Kai jaučiame stresą, įtampą ar nerimą, dažniausiai pradedame kvėpuoti greitai ir negiliai, sulaikome kvėpavimą. Kvėpavimo pratimai gali padėti paleisti savyje užgniaužtas emocijas. Norėdami išlaisvinti emocijas, galite naudoti įvairias kvėpavimo technikas. Svarbiausia pasirinkti sau malonią praktiką ir ją atlikti reguliariai. Vienas paprasčiausių būdų: atsisėskite taip, kad jūsų nugara būtų tiesi, užsimerkite. Pradėkite lėtai, giliai kvėpuoti per nosį, įkvėpdami į pilvo sritį. Įprastai negatyvias emocijas (pyktį, liūdesį, pavydą ir kt.) galime pajusti tam tikrose kūno srityse kaip skausmą, spaudimą ar tempimą. Pabandykite atrasti, kurioje vietoje jaučiate emocinį krūvį. Įsivaizduokite, kad su kiekvienu įkvėpimu ir iškvėpimu vis labiau atpalaiduojate tą vietą, pašalinate įtampą iš savo kūno.
Rašymo terapija
Rašymo terapija - daugumai lengvai prieinamas metodas. Tam nereikia įvaldyti plunksnos ar turėti puikius rašymo gebėjimus. E. Sullivan teigimu, terapinis rašymas taip pat padeda atkurti proto, kūno ir dvasios ryšį. Išrašydami ranka tai, kas yra mūsų mintyse, įkūnijame vidinę patirtį. Vienas populiariausių terapinio rašymo metodų emocijoms paleisti yra vadinamasis laisvas rašymas arba „ryto puslapiai“. Jo esmė - į tuščią popieriaus lapą rašikliu išrašyti viską, apie ką galvojame, kaip jaučiamės. Tai gali būti tiek abstrakčios mintys, tiek detalus įvykių, emocijų, jausmų aprašymas. Rašant nereikėtų galvoti apie sakinių struktūrą, gramatiką, minčių logiką ar stilių. Svarbu tai daryti visiškai necenzūruojant, neribojant savęs, leidžiant natūraliai lietis mintims. Dažniausiai rekomenduojama šiai terapijai skirti 15-20 minučių arba rašyti tol, kol mintys ištuštėja. Taip pat galite parašyti nuoširdų laišką praeities sau - ankstesnei savo versijai, kuri liūdėjo, pyko, buvo įskaudinta ar įžeista. Rašykite taip, lyg būtumėte geriausias savo paties draugas. Parodykite kitą medalio pusę, pagirkite, paskatinkite. Pasak mokslininkų Jameso W. Pennebakero ir Cindy K. Chung, kai žmonės savo emocines patirtis išreiškia jas išrašydami, jiems nebereikia jų slopinti, o jutiminės patirties įžodinimas paveikia suvokimą apie patirtus įvykius.
Judesio terapija
Bet kokia fizinė veikla skatina laimės jausmą keliančių hormonų endorfinų išsiskyrimą smegenyse, o judėjimo metu pakilusi kūno temperatūra sumažina fizinį emocinio krūvio pojūtį. Ugdomojo vadovavimo trenerė S. Salow tikina, kad užspaustos emocijos yra mūsų kūnuose įstrigusi energija, kurią galime išlaisvinti sąmoningai judėdami. Sąmoningu judėjimu galime užsiimti tiek vaikščiodami, tiek atlikdami tempimo pratimus. Pavyzdžiui, galite išbandyti intuityvaus judėjimo šokį. Raskite vietą, kur būsite netrukdomi, užsimerkite ir pradėkite judėti pagal muzikos ritmus ar širdies balsą. Judėkite be jokios struktūros, natūraliai ir laisvai, leisdami savo kūnui jus vesti į judesio kelionę. Galite suktis, šokinėti, kratytis, su kiekvienu iškvėpimu išleisti garsus, dūsauti ar rėkti. Judesiais įkūnykite patiriamas negatyvias emocijas ir įsivaizduokite, kaip jas paleidžiate.
Meditacija
Meditacija ugdo gebėjimą išbūti jaučiant diskomfortą, nesusitapatinant su juo. Meditacijos praktikų metu, būdami visiškoje ramybėje ir tyloje, koncentruodamiesi į kvėpavimą ar tiesiog stebėdami mintis, kūno pojūčius, mokomės atpažinti ir transformuoti negatyvias emocijas. Anot emocinio įgalinimo trenerio Danielio Dzikowskio, nebūtina turėti meditavimo patirties, kad pavyktų šia praktika išsilaisvinti iš emocijų. Tereikia susikurti tylią ir atpalaiduojančią erdvę, patogiai, tiesiai atsisėsti, užsimerkti ir leisti mintims tekėti natūralia vaga.
Emocijų paleidimas per 4 žingsnius
- Susitelkite į savo būseną ir atsakykite į klausimą: kokia situacija, žmogus ar kitas stresą keliantis veiksnys sužadino jumyse negatyvias emocijas? Kaip tai nutiko? Kas už tai atsakingas? Prisiminkite, kad visi nemalonūs pojūčiai, emocijos ar jausmai kyla iš jūsų pačių.
- Priimkite visus šiuo metu patiriamus jausmus, emocijas ir jų sukeliamus kūno pojūčius. Nenuvertinkite, nenuneikite jų. Priimkite juos kaip vienodai svarbius, kaip jūsų dabartinės būsenos dalį.
- Ramiai sėdėdami ir stebėdami tai, kas vyksta jumyse, leidžiate pasireikšti visoms emocijoms ir jausmams, kurie yra jūsų patirtyje. Leiskite savo emocijoms stiprėti arba silpnėti ir stebėkite jas tarsi iš kito žmogaus perspektyvos. Stebėtojo pozicija leidžia neprisirišti prie istorijos, kurią priskyrėte tam tikrai emocijai, ir padeda žvelgti į patiriamas emocijas objektyviai.
- Paskutinio žingsnio etape emocinis paleidimas įvyksta automatiškai - jums nereikia nieko daugiau daryti. Sąmoningumas emocijų atžvilgiu, jų priėmimas ir leidimas sau jas išgyventi padeda natūraliai paleisti emocijas.
Emocijų išreiškimas
Dažniausiai spontaniškas, neįsisamonintas „negatyvių“ emocijų reiškimas veda prie neproduktyvių konfliktų, įskaudintų žmonių ir sugriautų santykių. Emocijas galima išreikšti po pauzės patiems jas įsisąmoninti ir nuspręsti kaip jas išreikšti. Tuo metu - vaikystėje, paauglystėje - tai buvo geriausia ką pajėgiau, vieninteliai būdai, kuriuos žinojau ir būtina išgyvenimo strategija. Tačiau einant metams suvokiau jog jausmai palaidoti gyvi niekada nemiršta ir laukia menkiausios progos iškilti į paviršių didžiule jėga. Be to, kūne įstrigusių neigiamų emocijų energija veikia ir fizinę sveikatą. Emocijos turi būti lyg jūros bangos - užplūsti, perduoti savo žinutę ir ją įsisąmoninus atslūgti.
Priklausomai nuo prigimties ir auklėjimo kiekvienam iš mūsų sunkiau ar lengviau išreikšti vienas ar kitas emocijas. Šiais laikais, ko gera, kaip niekada anksčiau, patiriame daug streso ir dažnai nesusitvarkome su savo pykčiu, baime, nerimu ir kitomis neigiamomis emocijomis. Pastarosios ne tik blogina mūsų psichologinę savijautą, bet neigiamai veikia ir fizinę sveikatą, todėl būtina išmokti su jomis susitvarkyti. Išvengti jų praktiškai neįmanoma, tačiau naudojant specialią metodiką, įmanoma jas paleisti, išlaisvinti.
#
tags: #ausra #emociju #islaisvinimas