Paramos vaikams centro vadovė Aušra Kurienė atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis vaikų šiais laikais jaučiasi negalintys įtikti savo tėvams, nuolat patiria kritiką, per didelius reikalavimus, emocinį atstūmimą ir pagrindinių emocinių poreikių netenkinimą. Toks elgesys daro didelę žalą vaikams. Šiame straipsnyje aptariamos žalojančio elgesio formos, priežastys ir pasekmės, remiantis A. Kurienės įžvalgomis ir kitais šaltiniais.
Žalojantis elgesys: kas tai?
Vaiką žalojantis elgesys - tai suaugusio žmogaus neatsitiktinis veikimu ar neveikimu vaikui daromas fizinis, seksualinis, psichologinis, emocinis poveikis, kuris sukelia ar gali sukelti žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui. Tai apima keturias pagrindines rūšis:
- Fizinis smurtas: Tyčiniai suaugusių žmonių veiksmai vaiko atžvilgiu, kurie sukelia skausmą ir gali sukelti sveikatos, raidos sutrikimus. Tai gali būti vienkartinis veiksmas arba pasikartojantys veiksmai - mušimas, stumdymas, spardymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas, bet koks skausmo kėlimas.
- Seksualinis smurtas: Suaugusio žmogaus veiksmai vaiko atžvilgiu, siekiant patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelną, išnaudojant vaiką. Tai apima išprievartavimą arba mėginimą išprievartauti, seksualinį tvirkinimą, vaiko panaudojimą pornografijai ir kitus veiksmus.
- Emocinis smurtas: Vaiko kompetencijos ir savivertės tyčinis griovimas ar žymus trikdymas jį žeminant, gąsdinant, atstumiant, taikant bausmes, atmetimą ir ribojant normalias socialines sąveikas. Tai apjungia veiksmus, nukreiptus prieš vaiką (pvz., žodinės agresijos atakos), ir neveikimą vaiko atžvilgiu (pvz., vaiko emocinis atstūmimas, užuojautos ir palaikymo nesuteikimas).
- Nepriežiūra ir apleistumas: Esminių tiek fizinių, tiek emocinių vaiko poreikių netenkinimas.
A. Kurienė pabrėžia, kad vaikas gali patirti vieną kurią nors iš šių smurto formų arba kelių kombinaciją. Daugumos prievartą išgyvenusių vaikų patirtyje smurtas yra susiliejęs, fizinę skriaudą lydi emocinė, seksualinę traumą - fizinė.
Emocinis smurtas: nematoma žaizda
Nors fizinis smurtas yra lengviau pastebimas, emocinis smurtas dažnai lieka nematomas, tačiau ne mažiau žalingas. A. Kurienė aiškina, kad emocinė prievarta - tai ir veiksmai, nukreipti prieš vaiką, pavyzdžiui, žodinės agresijos atakos, ir neveikimas, pavyzdžiui, vaiko emocinis atstūmimas, užuojautos ir palaikymo nebuvimas.
Kaltinimas, žeminimas, atstūmimas, ignoravimas, nuolatinis neigiamas lyginimas su broliais ar seserimis, nuolatinė rūpesčio vaiko gerove stoka, gąsdinimas, įtraukimas į asocialią veiklą, kankinančios bausmės (pavyzdžiui, užrakinimas tamsiose patalpose) - tai suaugusių žmonių elgesys, kuris gali sukelti žymius vaiko elgesio ir emocijų sutrikimus.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto pasekmės
Pasak A. Kurienės, jeigu tokius žodžius taria vaikui svarbus suaugęs žmogus, kuriuo jis pasitiki - tėtis, mama, mylima auklėtoja, močiutė, dėdė, - tai žeidžia skaudžiau už fizinius kirčius. Pasikartojančios traumos - neprognozuojami pykčio protrūkiai, nuolatiniai nuotaikų svyravimai, emocinis šaltumas ir vaiko emocinių poreikių ignoravimas, gąsdinimas - sudarko vaiko matomą savo vaizdą ir palieka emocinę negalią visam gyvenimui.
Priežastys: kodėl suaugusieji žaloja vaikus?
Suprasti, kodėl suaugęs žmogus, dažnai pats artimiausias, smurtauja prieš mažą vaiką, yra nepaprastai sudėtinga. A. Kurienė teigia, kad šiandien yra visiškai aišku, kad nėra vienos tokio suaugusių elgesio priežasties. Taip pat aišku, kad prievarta prieš vaikus nepriklauso nuo socioekonominės šeimos padėties, rasės ar religijos. Smurtaujantys giminaičiai (tėvai, seneliai, broliai, dėdės ir tetos) ir ne giminaičiai (auklės, treneriai, kaimynai) gyvena miestuose ir kaimuose, gali būti vyrai ir moterys, išsilavinę ir ne, yra įvairaus amžiaus ir socialinės padėties.
Paramos vaikams centro atliktas tyrimas parodė, kad net apie 52 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad fizinių bausmių naudojimas yra efektyvi priemonė disciplinuoti vaikus. A. Kurienė pabrėžia, kad mes niekada nesužinosime, koks tas žmogus būtų užaugęs, jei jo nebūtų mušę.
Kitos priežastys, skatinančios žalojantį elgesį:
- Elgesys su vaiku ne pagal jo amžių: Kai iš mažo vaiko reikalaujama per daug, pavyzdžiui, kai dešimtmetis turi prižiūrėti savo penkiametį brolį ar sesę namuose. Arba, kai penkiolikamečiam paaugliui neleidžiama pačiam nueiti į mokyklą.
- Emocinis šaltumas, atstūmimas: Kai yra nepaisoma emocinių vaiko poreikių. Kai nesvarbu, ar jam liūdna, ar pikta, yra sakoma: „Eik mokytis! Daryk!“ Kai vaikas net negali dėl ko nors pasiguosti.
- Istorinis kontekstas: A. Kurienė teigia, kad maždaug 50 metų buvome mažai galių turintys žmonės. Bejėgiai, prikaupę pasyvaus pykčio, kurio niekur negalėjome išlieti. Galbūt todėl daug žmonių jaučiasi vis dar tokie pat bejėgiai, nevisaverčiai, sukaupę daug pavydo, pykčio. Todėl turime didžiausią suvartojamo alkoholio kiekį, didžiausią karą keliuose, lenkiame visus savižudybių skaičiumi.
Pasekmės: žala vaiko raidai
Nepriklausomai nuo smurto rūšies, jis visada žaloja vaiką. Pasekmės gali būti trumpalaikės, nežymiai sutrikdančios sveikatą, arba ilgalaikės, pasireiškiančios visą gyvenimą, ženkliai sutrikdančios vaiko raidą ir kasdienį funkcionavimą.
Taip pat skaitykite: Žalojantis elgesys: apibrėžimas ir prevencija
A. Kurienė išskiria du galimus aukos kelius:
- Slėptis ir tapti nematomu: Tokiu būdu bandyti išvengti smurto, kritikos ir pašaipos. Tokie vaikai užauga su maža saviverte: tai baimingi, apatiški, vieniši, liūdni vaikai, tokios pilkos pelytės.
- Pasidaryti didesniu, stipresniu už smurtautoją: Jį nugalėti.
Žalojantis elgesys paveikia visas vaiko raidos sritis - fizinę, emocinę, socialinę, pažintinę ir elgesio. Tyrimai, atlikti įvairiose šalyse, patvirtina nepalankias vaiko raidai ir funkcionavimui pasekmes. Yra skiriamos trumpalaikės ir ilgalaikės prievartos prieš vaikus pasekmės. Trumpalaikės pasekmės - tai po patirtos prievartos betarpiškai atsirandantys fiziniai sužalojimai ar emociniai padariniai. Ilgalaikės pasekmės -tai asmenybės pokyčiai ir polinkiai, kurie galėjo susiformuoti dėl vaikystėje patirtos prievartos ar nepriežiūros, pastebimi jau vaikui suaugus.
Konkrečios pasekmės gali apimti:
- Fiziniai sužalojimai: Kaulų lūžiai, randai, nudegimai, smegenų sukrėtimas, somatinės ligos ir pan. Ypatingai jautrūs bet kokiam žalojančio elgesiui yra kūdikiai, dažnai jų fizinė sveikata grėsmingai sutrikdoma dėl purtymo.
- Psichologinės problemos: Depresija, nerimo sutrikimai, potrauminio streso sutrikimas (PTSS), žema savivertė, jausmų izoliacija, disociacija, išstūmimas.
- Elgesio problemos: Agresyvus ir žiaurus elgesys, nusikalstama veikla, neadekvatus seksualinis elgesys, mokymosi sunkumai, kalbos raidos sutrikimai.
- Tarpasmeniniai santykiai: Sunkumai kuriant sveikus, grįstus meile ir pasitikėjimu santykius, polinkis į smurtinius santykius (tampant auka arba smurtautoju).
- Savižudybės: Vaikai, patyrę smurtą, yra du kartus labiau linkę į savižudišką elgesį.
Kaip atpažinti skriaudžiamą vaiką?
A. Kurienė pataria atkreipti dėmesį į šiuos požymius:
- Fiziniai požymiai: Mėlynės, nudegimo žymės, patinimai, pabrinkimai, gumbai, nubrozdinimai, nutrynimai, žaizdos, įdrėskimai ir kiti odos sužeidimai, lūžiai, įvairaus laipsnio užgijimo žaizdos. Svarbu suvokti, ar pateiktas vaiko paaiškinimas atitinka sužalojimų turinį.
- Elgesio požymiai: Baimė, nerimas, izoliacija, jautrumas, kūno saugojimas arba atviras kūno demonstravimas, elgesio ir emocijų sutrikimai, mokymosi sunkumai.
- Pasakojimai: Neatitikimai pasakojimuose, nenoras kalbėti apie tam tikrus įvykius, teiginiai, kad „nieko neatsimena“.
Ką daryti?
Svarbiausia laiku pastebėti smurtą ir apie tai pranešti. A. Kurienė pabrėžia, kad tai padarę, išgelbėsite vaiką.
Taip pat skaitykite: Apžvalga ir analizė: PPT testavimas
Kreiptis pagalbos galite:
- Paramos vaikams centras: www.pvc.lt, www.vaikystebesmurto.lt, telefonu (8 5) 271 59 80, 8 611 43 567.
- Bendrasis pagalbos telefonas: 112.
Prevencija: kaip apsaugoti vaikus?
Smurto prieš vaikus prevencija yra kompleksinis procesas, reikalaujantis visų visuomenės narių - tėvų, pedagogų, specialistų, politikų - įsitraukimo. Svarbu:
- Šviesti visuomenę: Didinti supratimą apie žalojantį elgesį, jo priežastis ir pasekmes.
- Keisti visuomenės mentalitetą: Atsisakyti fizinių bausmių ir kitų žalojančių auklėjimo metodų.
- Ugdyti tėvų įgūdžius: Mokyti tėvus tinkamai bendrauti su vaikais, tenkinti jų emocinius poreikius ir spręsti konfliktus be smurto.
- Kurti saugią aplinką mokyklose: Įdiegti smurto prevencijos ir kontrolės programas, įtraukiant visą mokyklos bendruomenę.
- Teikti pagalbą nukentėjusiems vaikams: Užtikrinti prieinamą ir efektyvią psichologinę ir socialinę pagalbą smurtą patyrusiems vaikams.