Šis straipsnis skirtas apžvelgti psichiatrės Aušros Stankūnienės veiklą, remiantis pacientų atsiliepimais ir jos pačios įžvalgomis įvairiais psichikos sveikatos klausimais. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, įskaitant pacientų komentarus interneto forumuose ir psichiatrės straipsnius žiniasklaidoje.
Pacientų Atsiliepimai apie Psichiatrus Lietuvoje
Lietuvoje, kaip ir visur, žmonės dalijasi patirtimi apie gydytojus, įskaitant psichiatrus. Atsiliepimai gali būti labai skirtingi, priklausomai nuo individualios patirties ir lūkesčių. Aptariami kelių psichiatrų patirtys, įskaitant ir tas, kurios nebuvo pačios geriausios.
Rasa Ulinauskienė (Alytus)
Vienas pacientas pasidalijo teigiama patirtimi apie psichiatrę Rasą Ulinauskienę iš Alytaus. Pacientas teigė, kad gydytoja yra labai švelni, rami ir atsargiai bendrauja, nebarė ir nekaltino. Visgi, kitas forumo dalyvis teigė, kad pirmą kartą girdi, jog Alytuje dirba tokia daktarė.
Jolita Sisojaviene (Vasaros g.)
Atsiliepimai apie psichoterapeutę Jolitą Sisojavienę, dirbančią Vasaros g., yra neigiami. Pacientas teigė, kad ji visiškai nesiklausė, ignoravo problemas ir net užsipuolė. Buvo paminėta, kad ji berods 7 ar 9 korpuso vedėja ir pakeitė diagnozę į visiškai neatitinkančią. Kitas asmuo teigė, kad ji yra Dienos stacionaro vedėja Vasaros g.
Dalia Vėlavičienė (Kauno Klinikos)
Dalia Vėlavičienė, dirbanti Kauno klinikose kaip vaikų psichiatrė, apibūdinama kaip labai maloni, supratinga ir nuoširdi moteris. Pacientas teigė, kad netgi laukia kiekvieno vizito pas ją.
Taip pat skaitykite: Sportininkų psichologinė sveikata: Brigitos Štenger įžvalgos
Marija Puodžiukynaitė (Klaipėda)
Marija Puodžiukynaitė, psichiatrė Klaipėdoje, apibūdinama kaip nuostabi daktarė, atsižvelgianti į paciento skundus ir stengiasi, kad gydymas neslopintų.
Gintarė Puodžiūnienė (Panevėžys)
Gintarė Puodžiūnienė, dirbanti Panevėžio poliklinikoje, apibūdinama kaip labai šiltas, supratingas žmogus ir puiki specialistė.
Psichosomatinių Sutrikimų Apžvalga pagal Aušrą Stankūnienę
Psichiatrė Aušra Stankūnienė atkreipia dėmesį į psichosomatinių sutrikimų problemą. Ji paaiškina, kad emocijos gali sukelti kūno ligas, ypač kai žmogus neįsisąmonina savo jausmų.
Psichosomatikos Esmė
Terminas „psichosomatika“ reiškia ryšį tarp sielos (psichikos) ir kūno. Psichosomatiniai sutrikimai - tai funkciniai sutrikimai, kai žmogus jaučia simptomus, bet nėra somatinės ligos požymių. Jų atsiradimą dažniausiai lemia psichologiniai veiksniai.
A. Stankūnienė teigia, kad negebėjimas įsisąmoninti jausmų ir jų ryšio su simptomais vadinama aleksitimija, ir tai yra problema dirbant su tokiais pacientais. Moksliniai tyrimai rodo, kad žmogus yra daugialypė biologinė sistema, kuri normaliai funkcionuoja, kai išlaikoma organizmo vidinė pusiausvyra.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata: D. Vėlavičienės įžvalgos
Simptomų Įvairovė
Psichiatrė pažymi, kad atskirti psichologinį skausmą nuo fizinio nėra lengva. Dažniausiai pacientų nusiskundimai būna panašūs į somatines ligas. Ji dažniausiai susiduria su širdies, kraujotakos, kvėpavimo ir virškinamojo trakto ligas imituojančiais nusiskundimais.
- Skausmas širdies plote, kraujo spaudimo kilimas, dusulys, silpnumas gali imituoti infarktą.
- Dusulio, kąsnio gerklėje jausmas gali imituoti kvėpavimo ligas.
- Skausmas skrandžio srityje, nevirškinimas, pykinimas, pilvo pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas imituoja virškinamojo trakto ligas.
- Padažnėjęs ar skausmingas šlapinimasis gali imituoti šlapinimosi funkcijos sutrikimus.
Tik atlikus tyrimus ir patvirtinus, kad nėra kūno ligos, galvojama apie psichosomatinį sutrikimą.
Priežastys ir Pasekmės
Trumpalaikius simptomus galime jausti kiekvienas, bet ne visiems pasireiškia sutrikimas. A. Stankūnienė teigia, kad vis dažniau tenka konsultuoti žmones, kuriuos vargina psichosomatiniai simptomai. Jie dažnai būna pervargę, siekia sunkiai įgyvendinimų tikslų.
Darbas po keliolika valandų per dieną, per trumpos atostogos, atgalinio ryšio iš viršininkų stoka gali sukelti nusivylimą. Kai kovoti su sau išsikeltais uždaviniais nebėra jėgų, atsiranda skausmas ar kiti simptomai, imituojantys kūno ligas. Kūnas mums simbolizuoja, kad priėjome ribą, kad turime sustoti, ką nors daryti kitaip.
Kaip Sau Padėti
A. Stankūnienė siūlo pasirūpinti ne tik kūnu, bet ir siela. Gydytojo rekomendacija pasikonsultuoti su psichiatru ar psichoterapeutu vis rečiau priimama kaip įžeidimas. Psichoterapijos lankymas ir savęs pažinimas tampa vis labiau įprasta veikla.
Taip pat skaitykite: Pacientų patirtis su L. Dembinskiene
- Sureguliuokite darbo ir poilsio režimą.
- Skirkite po 30 procentų laiko sau, darbui ir miegui.
- Fizinis krūvis, sveika mityba, meditacija, relaksacija, hobis taip pat gali padėti.
Aušros Stankūnienės Įžvalgos Apie Emocijas Karo Metu
Psichiatrė Aušra Stankūnienė dalijasi įžvalgomis apie tai, kaip priimti savo jausmus karo metu ir nusiraminti.
Karo Poveikis Emocijoms
A. Stankūnienė teigia, kad vasario 24 dieną įvyko tai, ko negalima buvo net įsivaizduoti: Rusija užpuolė Ukrainą. Pirmoji reakcija - neigimas. Net ir praėjus 10 karo dienų sunku suvokti, kas nutiko. Daugeliui šiuo metu baisu ne tik dėl Ukrainoje žūstančių žmonių, bet neramu ir dėl to, kas gali nutikti mums.
Kaip Reaguoti į Baimę ir Nerimą
Karo ekspertai teigia, kad užpuoliko tikslas - ne tik žudyti, bet ir bauginti, skleisti paniką. Todėl labai svarbu tai panikai nepasiduoti. Jausmai yra jausmai, jie tiesiog kyla, norime mes to ar ne. Ir geriau juos jausti, nei bandyti slopinti.
Krizės metu dažniausiai pirmiausia atsiranda neigimas, po to - derybos, tada - pyktis, galiausiai - susitaikymas. Karo akivaizdoje žmonės nesijaučia saugūs. Svarbu suprasti, kad kiekvienas žmogus reaguoja skirtingai, nes esame unikalūs.
Praktiniai Patarimai Kaip Nusiraminti
- Nenusisekite prie televizorių ekranų, kompiuterių ar telefonų, bandydami nuolat sekti informaciją. Tai tik dar labiau sekina.
- Dirbkite, rūpinkitės savimi, savo artimaisiais.
- Išsakykite savo baimes ir nerimą.
- Skambinkite į „Jaunimo liniją“, „Sidabrinę giją“ ir kitas pagalbos institucijas.
- Jei savijauta blogėja, pasikonsultuokite su psichikos sveikatos specialistu.
- Neslopinkite nerimą ir baimę alkoholiu ar kitomis svaiginamosiomis medžiagomis, neužsidarykite ir nenustokite bendrauti.
- Dalyvaukite palaikymo akcijose, pasirašykite peticijas.
- Nepamirškite gyventi ir savo gyvenimą, kiek tai įmanoma: dirbti, rūpintis šeima, artimaisiais ir savimi.
Panikos Priepuoliai: Aušros Stankūnienės Įžvalgos
Aušra Stankūnienė atkreipia dėmesį į panikos priepuolių problemą ir pateikia įžvalgų apie jų priežastis, simptomus ir gydymą.
Panikos Priepuolių Simptomai ir Diagnozė
Panikos priepuoliai paprastai kyla staiga, o intensyvumo viršūnę pasiekia per pirmąsias dešimt minučių. Patiriant juos gali būti jaučiamas krūtinės skausmas, padidėjęs prakaitavimas, pagreitėjęs pulsas, oro trūkumas, silpnumas, pykinimas. Baimę sukelia ir kontrolės praradimas: negalėjimas pajudėti, kontroliuoti kūno ir minčių, nusiraminti.
Panikos sutrikimas diagnozuojamas, jei per keturias savaites įvyksta ne mažiau nei keturi panikos priepuoliai, per kuriuos pasireiškia bent keturi panikos priepuoliui būdingi simptomai arba po vieno dviejų panikos priepuolių žmogus nuolat jaučia didelę baimę, kad priepuolis gali pasikartoti, todėl pradeda vengti lankytis ten, kur jau kartą pajuto kažką panašaus.
Psichologinės Priežastys
Pasak A. Stankūnienės, dauguma panikos priepuolių priežasčių yra psichologinės. Dažniausiai tai per žmogaus gyvenimą susikaupusios tam tikros emocijos, patirtys, išgyvenimai, kurie daug metų buvo slopinami ir išsiveržia patiriant panikos atakas. Didelę įtaką daro ir netektys, skyrybos, darbo ar gyvenamosios vietos pakeitimas. Panikos priepuolius dėl jausmų ir emocijų slopinimo, kaltės jausmo gali sukelti ir sutuoktinio išdavystė ar meilė kitam žmogui. Manoma, kad daugiau kaip 40 proc. panikos priepuolių paskatina santykiai šeimoje.
Gydymo Būdai
Jei gydytojai neranda jokios ligos ir psichiatras pacientui nustato panikos sutrikimą, rekomenduojamas kompleksinis gydymas - medikamentinis ir psichoterapinis. Jis reikalingas tam, kad būtų slopinami ne tik panikos atakos simptomai, bet ir atskleidžiamos pasąmoninės priežastys, kodėl kyla panikos atakos ir kaip jų išvengti.
Psichoterapija sumažina priepuolių tikimybę, padeda susitvarkyti su baime vėl patirti panikos priepuolį, o jam ištikus gebėti nusiraminti ir suprasti, kad panikos priepuolis netrukus praeis. Pradėjus gydymą labai svarbu pasijutus geriau nenutraukti vaistų vartojimo, nes labai padidėja panikos priepuolių pasikartojimo tikimybė. Juos išprovokuoti gali piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis, įtemptas darbas, poilsio trūkumas, prasti santykiai šeimoje.
Kaip Padėti Sau
- Pakeiskite gyvenimo įpročius ir užsiimkite atpalaiduojamąja veikla: pasportuoti, pasivaikščioti, paskaityti knygą.
- Ieškokite įtampos priežasčių.
- Keisdamiesi galėsime sumažinti panikos priepuolio tikimybę.
Informacija apie Aušrą Stankūnienę Geraklinika.lt
A. Stankūnienė konsultuoja UAB SK IMPEKS MEDICINOS DIAGNOSTIKOS CENTRE (Vilnius). Vartotojai daktarę įvertino 13 kartus, komentarų nėra. Vartotojų įvertinimas yra 3,15 iš 5 balų (63% vartotojų rekomenduoja).
tags: #psichiatre #ausra #stankuniene