Šiame straipsnyje apžvelgiama psichologės-psichoterapeutės Aušros Kurienės veikla, atsiliepimai apie jos darbą ir įžvalgos apie emocinę sveikatą, ypač vaikų ir paauglių. A. Kurienė yra Paramos vaikams centro vadovė, moterų universiteto „WoW“ dėstytoja, vaikų ir paauglių psichoanalitinė psichoterapeutė, todėl jos patirtis ir nuomonė yra vertinga siekiant suprasti šiuolaikinius emocinius iššūkius ir būdus, kaip padėti sau bei kitiems.
Aušra Kurienė apie Emocinę Sveikatą
A. Kurienė pabrėžia emocinės sveikatos svarbą, ypač vaikų ugdyme. Ji pastebi, kad visuomenė vis labiau suvokia emocinės sveikatos ir fizinės sveikatos lygiavertiškumą. Anot jos, pandemija ir karas Ukrainoje ypač išryškino emocinės sveikatos svarbą, paskatino žmones ieškoti pagalbos šaltinių ir resursų, kaip susidoroti su baime ir nerimu.
Vaikų Emociniai Išgyvenimai
A. Kurienė atkreipia dėmesį, kad kiekvienas amžiaus tarpsnis turi savas problemas. Paaugliams svarbiausi santykiai su bendraamžiais, savo vietos atradimas, lytinė tapatybė ir profesinės tapatybės paieškos. Mažiems vaikams dažniausiai rūpestį kelia nesaugumas dėl santykių, išskyrimas nuo tėvų ir nesėkmės.
Kaip Palaikyti Vaiko Emocinę Sveikatą
Psichologė pataria domėtis vaiku, suprasti jo jausmus ir baimes. Svarbu vengti perdėtų lūkesčių ir leisti vaikui būti savimi. A. Kurienė pabrėžia dėmesio svarbą vaikui, teigia, kad tai yra toks pat svarbus poreikis, kaip ir maistas ar šiluma. Jei vaikai negauna dėmesio legaliu būdu, jie suranda, kaip jį gauti nelegaliais būdais, pavyzdžiui, blogu elgesiu ar sirgimu.
Dėmesys ir Lepinimas: Kaip Atskirti?
A. Kurienė aiškina, kad domėjimasis vaiku ir dėmesio rodymas skiriasi nuo lepinimo. Domėjimasis yra vaiko supratimas, jo pažinimas, rūpinimasis jo emocine ir fizine sveikata. Lepinimas dažniausiai priklauso seneliams, o tėvams patariama nebijoti senelių lepinimo, nes tai iš tikrųjų vyksta ir retai, ir trumpai.
Taip pat skaitykite: Harmonija per emocijų valdymą
Mamos Emocinis Stabilumas
Psichologė pabrėžia mamos emocinio stabilumo svarbą vaikui, nes nestabilumas sukelia nesaugumą. Tėčio stabilumas padeda mamos stabilumui, mamos stabilumas padeda vaiko stabilumui, vaiko stabilumas padeda tėčio stabilumui. Emocinis stabilumas yra nepaprastai svarbu, todėl mama ir tėtis turėtų rūpintis ir savo emocine gerove. Tuomet jie galės būti vaikui atjautos, stiprybės, paramos šaltinis.
Ar Gali Vaikas Užaugti Emociškai Stabilus Be Pagalbos?
A. Kurienė teigia, kad įmanoma, jei tėvai yra emociškai stabilūs. Tuomet ir jų vaikai išmoksta stabiliai gyventi. Vaikai iš aplinkos mokosi, kaip pasidaryti pasaulį geresniu.
Kaip Pastebėti Vaiko Emocinę Būseną?
Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į vaiko pasikeitimus, pavyzdžiui, jei linksmas ir aktyvus vaikas staiga tampa užsidariusiu. Taip pat svarbu stebėti miego sutrikimus ir valgymo pokyčius. Labai svarbu nepalikti vienų vaikų, reikia su jais kalbėtis, domėtis, kad situacija netaptų nevaldoma.
Emociškai Stabilaus Vaiko Ateitis
A. Kurienė mano, kad emociškai stabilaus vaiko ateitis puiki, bet ateities neįmanoma prognozuoti. Vaiką svarbu auginti su žinojimu, jog jis įveiks sunkumus, kurie bus ateityje, nes mes neauginame vaikų, kurie gyvens šiltnamiuose. Mes ruošiame vaikus, kurie būtų atsparūs, savarankiški, gebėtų kurti santykius, mokėtų ne tik mėgautis gyvenimu, bet ir spręsti įvairius konfliktus ir sudėtingas situacijas, teikti ar priimti pagalbą ir daug kitų dalykų.
Aušros Kurienės Patarimai Tėvams Karantino Metu
Prisitaikyti prie naujo gyvenimo ritmo, kai tėvams teks tuo pačiu metu ir dirbti namuose, ir būti su vaikais, bus kur kas lengviau, jeigu šeima iš anksto susitars, kaip atrodys jų diena. Taip pat svarbu nuspręsti, kokių naujų taisyklių bus laikomasi. A. Kurienė pataria pirmiausia pasikalbėti su vaikais apie tai, kas vyksta.
Taip pat skaitykite: A. Stankūnienės patarimai psichikos sveikatai
Ką Daryti?
Būtinai pasikalbėkite apie tai, kad reikėtų išlikti ramiems, neprarasti optimizmo, ir kad labai svarbūs - geri tarpusavio santykiai. Vis priminkite vaikams, kad jeigu pikta, baisu ar neaišku, kas ir kodėl vyksta, jie pasakytų apie tai, klaustų visko, ką nori sužinoti. Pasikeitusi kasdienybė kels mažiau streso, jeigu susidėliosite karantino dienotvarkę. Sutarkite, kada kelsitės ir pusryčiausite, kada dirbsite ir kas tada prižiūrės vaikus. Vietoj pižamų būtinai apsirenkite kitus drabužius. Bet kurio amžiaus vaikams būtina akademinė veikla ir bent trumpas laikas lauke (jeigu yra galimybė, išvengti tiesioginių kontaktų su kitais vaikais ir suaugusiais). Kartu pietaukite ir vakarieniaukite, taip pat skirkite laiko tvarkymuisi, bendrai šeimos veiklai. Tačiau nepamirškite ir asmeninio laiko, poilsio. Pasak psichologės psichoterapeutės, įtampos ir nerimo bus mažiau, jeigu nuolat neskaitysite, nežiūrėsite ir neklausysite informacijos apie situaciją Lietuvoje bei pasaulyje dėl viruso plitimo ar jo sukeltų padarinių. Svarbu, kad kuo mažiau tokios informacijos girdėtų ir vaikai.
Socialiniai Kontaktai
Pasistenkite, kiek įmanoma išlaikyti socialinius kontaktus. Reguliariai bendraukite telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis su giminėmis ir artimaisiais, sudarykite sąlygas vaikams susisiekti su jų draugais, seneliais, kitais giminaičiais. Išlaikykite kuo daugiau įprastų kasdienių dalykų - ritualų, kurie yra šeimoje įprasti.
Aušra Kurienė apie Knygas ir Jausmus
Vilniaus knygų mugės diskusijoje A. Kurienė pabrėžė, kad vaikams susiduriant su skirtingomis emocijomis, yra svarbu ką nors daryti. Ji prisiminė karo pradžią ir išsigandusius vaikus, kurie piešė širdeles ir vėliavas, kas grąžino jiems jausmą, kad nuo jų kažkas priklauso.
Jausmų Ignoravimas
Paramos vaikams centro vadovė tikino, kad bandymas ignoruoti jausmus tikrai nepadeda. Jausmai siunčia mums kažkokią labai svarbią žinią, ir jeigu mes juos bandome ignoruoti, atidėti, kažkur paslėpti, tai jie reiškiasi tik stipriau. Jie bando patekti į mūsų sąmonę, nes žinia, kurią jie mums siunčia, yra mums labai svarbi, tik mes gal to dar nežinome, kol nepradėjome galvoti, kodėl dabar aš taip jaučiuosi, kodėl šiandien, kodėl tokia situacija, kodėl su tais žmonėmis ir panašiai.
Knygos Apie Jausmus
A. Kurienė pritarė rašytojai Evelinai Daciūtei, kad knygos padeda, jeigu mes nerandame žodžių, nežinome, kaip apie tai kalbėti. Tos temos yra tokios gąsdinančios, jautrios, bet tikrai kiekvienoje knygoje yra kažkas apie tai, kaip kažkas išėjo, kažkas pasibaigė.
Taip pat skaitykite: Psichologės Aušros Kriščiūnienės patirtis
Psichosomatinės Reakcijos
A. Kurienė patvirtino, kad psichosomatinė reakcija, tokia kaip pilvo, galvos skausmas, kartais limfmazgių tinimas ar pykinimas, tikrai yra gana būdingas tam tikro amžiaus vaikams. Pilvo skausmas yra tikras, pykinimas yra tikras, galvos skausmas yra tikras. Jis nėra mažesnis dėl to, kad kyla ne dėl galvoje esančio auglio, o dėl galvoje esančio nerimo.
Atsiliepimai apie Aušrą Kurienę ir Jos Koleges
Forumuose ir diskusijose galima rasti atsiliepimų apie A. Kurienę ir jos koleges iš Paramos vaikams centro. Kai kurie vartotojai rekomenduoja Rasą Šimkonienę ir Erną Petkutę, teigdami, kad dalyvavo jų seminaruose ir liko patenkinti profesionalumu. Tačiau pabrėžiama, kad kiekvienas sprendžia asmeniškai, ir gali nepatikti kaip žmogus.
Patarimai Ieškantiems Psichologo
Vartotojai pataria ieškoti specialisto, kuris „priliptų“. Pabrėžiama, kad psichologai gal ir gerai, jei kam priimtina ir tinka. Tik tiek, kad norint lipdyti puodą, reikia ne tik noro, bet ir molio. Jei jo nėra, nieko ir nepavyks. Taip pat svarbu, kad būtų pagrindas - pirmiausia, ne romantinės meilės, o draugystės, pagarbos, supratimo, nuolatinio siekio suprasti, pasitikėjimo ir tikslo, vardan ko viskas daroma - nieko ir nebus.
Lino Slušnio Patarimai Kaip Tvarkytis Su Emocijomis
Seimo Psichikos sveikatos pakomitečio pirmininkas, vaikų ir paauglių psichologas, psichiatras Linas Slušnys pasakojo, kaip tvarkytis su pastarosiomis dienomis kylančiomis emocijomis.
Nerimas
Pasak psichologo, šiandien daugelis lietuvių išgyvena panašius jausmus - pyktį, sumišusį su nerimu, jaučia tam tikrą įtampą. Tokie kylantys jausmai stebint karinius veiksmus yra neišvengiami ir natūralūs. Jeigu galime daryti kasdienius darbus ir mintys yra apie tai, kaip ten sekasi, tai yra normalu.
Kaip Kontroliuoti Nerimą
Svarbu išlikti ramiems ir išlaikyti šaltą protą, įsigilinti į realią situaciją ir galvoje nekurti blogiausių scenarijų, dirbti savo darbą. Jei nebegalite susikoncentruoti į darbus ir jų atlikti, tai gali būti ženklas, kad nerimas ima viršų. Nekontroliuojamas ir per didelis nerimas gali būti tada, kai nebegali dirbti jokio darbo, nebegali imtis kasdienės veiklos ir nuolat esi savotiškoje frustracinėje būsenoje. Jei nebegalime daryti šių dalykų, čia yra požymis to, kad kažkas yra negerai.
Emocijų Išreiškimas
Kad ir kokios emocijos užplūsta, svarbu jų neužgožti ir neignoruoti - L. Slušnys sako, kad net socialiniai tinklai šiuo atveju padeda, nes juose žmonės gali išreikšti emocijas, jų nelaikyti savyje.
Emocijų Sutelkimas Į Veiksmus
Vienas iš būdų, kaip nuslopinti ir kontroliuoti emocijas, yra perkelti jas į veiksmus. Būtent tai pastarosiomis dienomis ir stebime Lietuvoje - tautiečiai ukrainiečiams padeda viskuo, kuo tik gali. Man yra gražu, kaip pyktį, nerimą, įtampą lietuviai perkėlė į pagalbą. Tai yra tam tikras perkėlimas ir visi tą daro. Lietuviai surėmė pečius ir prie ukrainiečių kovos prisideda kaip tik įmanoma: kas finansiškai, kas būtinais daiktais ar kitomis priemonėmis. Toks būdas ne tik padeda Ukrainos žmonėms, bet ir parodo empatiją bei stiprybę.
Fizinė Veikla
Visada geras būdas kovoti su nerimu ar stresu yra fizinė veikla - tai bent trumpam atitraukia nuo neraminančių minčių. Jei į rankas mėgstate paimti virbalus, darykite tai dažniau: Vienas geriausių dalykų, prajuokinsiu, bet yra mezgimas. Juokai juokais, bet tai vienas geriausių streso nuėmimo būdų. Jeigu nemokate megzti, eikite pasivaikščioti arba eikite sportuoti. Aktyvi, intensyvi fizinė veikla mažina nerimą, įtampą. Jeigu juntamas nerimas, didelis stresas, bet koks fizinis aktyvus, intensyvus veiksmas jį mažina ir degina bereikalingai sukeltą įtampą.
Informacijos Srautas
Jaučiantiems, kad intensyvus informacijos sekimas bei socialiniuose tinkluose stebima informacija skatina jaustis nesaugiai ar blogina psichologinę būklę, L. Slušnys pataria bent trumpam atsitraukti, bet neatsiriboti - informacijos žinojimas leidžia jaustis saugesniems. Jeigu žmogui pats informacijos srautas yra jaučiamai kenkiantis, būtų geriau atsitraukti ir pabūti be jo bent kurį laiką - valandą, pusdienį, po to galbūt pasižiūrėti tik esminius dalykus. Reikėtų truputėlį atsitraukti, bet tai nereiškia, kad visiškai atsiriboti. Aš sunkiai tai įsivaizduoju šiandien, kad žmogus galėtų visiškai atsiriboti, kadangi tokiose situacijose tai yra natūrali būsena - noras žinoti kuo tiksliau. Jeigu imtume drausti, žmogui nuo to nerimas tik didėtų.
Nepulti Į Paniką
L. Slušnys pabrėžia, jog svarbu nepanikuoti ir įvertinti tai, jog karas vyksta Ukrainoje ir ruoštis bėgti iš Lietuvos nereikia - čia esame saugūs, todėl šiuo metu turėtume koncentruotis į tai, kaip galime padėti Ukrainai. Mes turime suprasti, kad Ukraina įžengia į paskutinį laisvės etapą. Mes tą išgyvenome 1991 metais, Ukraina tą išgyvena dabar. Pavėluotai, su daug sunkesnėmis pasekmėmis, bet ji tai išgyvena dabar ir mes, jai padėdami, išgyvendami, manau, turėsime nepriklausomą šalį. Negalime nepergyventi, bet turime suprasti, kad kai ką turėsime išgyventi, kai ko išvengti nepavyks, bet mes turime per daug nepulti į paniką.
Aušros Kurienės Knyga „Kaip Užauginti Žmogų“
A. Kurienė yra knygos „Kaip užauginti žmogų“ autorė. Ši knyga skirta tėvams, norintiems suprasti vaiko emocinį gyvenimą ir ryšį su mama ir tėčiu. Autorė teigia, kad svarbiausia yra ryšys su vaiku, laiminga mama ir tėtis, artumas ir supratimas. O visa kita ateis savaime.
Knygelė Vaikams Apie Psichologus
A. Kurienė kartu su Aušra Pundzevičiene ir Ina Banioniene yra parašiusi knygelę vaikams apie psichologus. Ši knygelė padės vaikams ir jų tėvams geriau suprasti, pasiruošti ir nebijoti iššūkių psichologo ir psichoterapeuto kabinete. Knygelė skirta 3-11 metų vaikams, besiruošiantiems lankytis pas psichologą (psichoterapeutą).
tags: #ausra #kuriene #psichoterapija