Autizmas, arba autizmo spektro sutrikimas (ASS), yra sudėtingas neurologinis raidos sutrikimas, paveikiantis žmogaus socialinius įgūdžius, kalbą, elgesį ir aplinkos suvokimą. Tai nėra liga, o kitoks aplinkos suvokimas, bendravimas, elgesys. Ši būklė trunka visą gyvenimą ir pasireiškia labai įvairiai, todėl vadinama spektru. Suvokimas apie autizmą nuolat kinta, o moksliniai tyrimai gilina žinias apie šį sutrikimą.
Įvadas
Autizmas - tai ne liga, o neurologinis raidos sutrikimas, kuris paprastai lemia žmogaus nepakankamą socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio vystymąsi ar jo sulėtėjimą. Autizmo spektro sutrikimas (ASS) apima įvairius sunkumus, susijusius su kalba ir komunikacija, socialiniu suvokimu bei poreikiu vienodumui. Kadangi autizmo simptomai ne visiems vienodi, tai apima tam tikrą sutrikimų spektrą ir vadinama Autizmo spektro sutrikimais (ASS). Autizmas nėra liga, kuria susergama, autistu gimstama.
Autizmo Apibrėžimas ir Paplitimas
Autizmas arba autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai raidos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiomis skirtingomis formomis. Autizmas nėra liga, o spektras - todėl autistiški žmonės tarpusavyje labai skirtingi. Dėl šios priežasties jis ir vadinamas spektru. ASS turinčio vaiko smegenys kitaip vystytis pradeda dar būnant mamos įsčiose, o gimusiam sutrikimo požymiai labai greitai išryškėja.
Autizmo paplitimas gana didelis, ir pagal statistiką kas 70-as vaikas yra autistiškas. Lietuvoje bent vienu autizmo spektro sutrikimu serga kas 70 vaikas. Paskutinės studijos rodo dar didesnį šio sutrikimo paplitimą. Organizacija „AUTISM SPEAKS“ nuo 2007 metų organizuoja akciją #LightItUpBlue, kuri įgavo didelį tarptautinį mastą. Balandis - autizmo supratimo mėnuo. Nuo 2007 m. Jungtinių Tautų organizacija paskelbė balandžio 02 d.
Istorija ir Suvokimo Raida
Autizmą pirmą kartą aprašė daktaras Leo Kanneris 1943 metais. Austras daktaras Hansas Asperger’is 1944 metais išskyrė sindromą, kuris buvo pavadintas jo vardu. Iš pradžių autizmas buvo suvokiamas kaip kažkas panašaus į šizofreniją. Tačiau šiandien ši liga įvardijama kaip itin sudėtingas nervų sistemos vystymosi sutrikimas, kuris paveikia sergančiojo elgesį, bendravimą, įsitraukimą į įvairias veiklas bei funkcionavimą visuomenėje.
Taip pat skaitykite: Autizmo iššūkiai ir galimybės
Autizmo Priežastys
Autizmo priežastys nežinomos, pasaulyje atliekama daugybė tyrimų joms nustatyti. Kol kas patikimų duomenų kas sukelia autizmą nėra. Autizmo spektro sutrikimų (ASS) atsiradimo priežastys vis dar yra kompleksinės ir ne visiškaipilnai išsiaiškintos bei suprantamos.
Pagrindiniai veiksniai, galintys turėti įtakos autizmo atsiradimui:
- Genetika: genetiniai veiksniai laikomi svarbiausiais autizmo spektro sutrikimų atsiradimo veiksniais. Daugelis tyrimų parodo, kad šeimos medicininė istorija gali didinti autizmo riziką. Taip pat specifiniai, paveldimi genų pokyčiai, gali turėti įtakos autizmo vystymuisi. Amerikos nacionaliniame sveikatos institute (2000) atrastas genas HOXA1, kurį turi 40% autizmu sergančių asmenų.
- Aplinkos veiksniai: nors genetika yra svarbi, aplinkos veiksniai taip pat gali turėti įtakos autizmo atsiradimui. Aplinkos veiksniai, kurie paskatina autizmo atsiradimą, nėra pakankamai ištirti.
- Neuropsichologiniai veiksniai: kiekvieno žmogaus smegenys yra unikalios, ir neuropsichologiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos autizmo spektro sutrikimų vystymuisi. Sutrikimo atsiradimas siejamas su smegenų veikos sutrikimais (disfunkcijomis), kurie atsiranda dėl smegenų pažeidimų prenataliniu ar perinataliniu laikotarpiu. Autizmo atveju sutrinka ryšys tarp abiejų smegenų pusrutulių. Smegenys nebeatlieka sensorinės informacijos priėmimo funkcijos, todėl pasireiškia pažinimo, kalbos ir socialinės sąveikos problemos.
- Imuninės sistemos disbalansas: kai kurie tyrimai rodo, kad imuninės sistemos pokyčiai gali būti susiję su autizmo rizika.
Autizmą lemia genų ir aplinkos sąveika. Autizmo spektro sutrikimų atsiradimui dažniausiai įtakos turi kompleksinis genetinis ir aplinkos veiksnių sąveikavimas.
Autizmo Simptomai ir Požymiai
Autizmo sutrikimo simptomai labai įvairūs. Autizmo spektro sutrikimo simptomai nėra visiems vienodi. Autizmo požymiai dažniausiai pastebimi, kai vaikui yra 2-3 metukai. Pirmieji autizmo požymiai dažniausiai pastebimi nuo 9-18 mėnesių.
Pagrindiniai autizmo požymiai:
Taip pat skaitykite: Autizmas: požymiai, priežastys ir gydymas
- Socialiniai sunkumai: asmenims su Aspergerio sindromu gali būti sunku suvokti socialines normas ir domėtis kitais žmonėmis. Autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams dažnai kyla sunkumų bendraujant, gali būti sunku suprasti socialinius ženklus, palaikyti akių kontaktą, dalintis interesais, išreikšti emocijas. Gali būti stebimi stereotipiniai judesiai, vaikščiojimas pasistiebus, neįprastas žaidimas (daiktų rikiavimas, pasikartojantys veiksmai, susidomėjimas žaislo detalėmis, o ne pačiu žaislu).
- Kalbos ir komunikacijos sunkumai: kai kurie asmenys turintys autizmo spektro sutrikimągali turėti kalbos atsilikimus arba visiškai nekalbėti. Maždaug 25% turinčių ASS sutrikimą visai nekalba. Autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams būdinga vėluojanti arba ribota kalbos raida.
- Pasikartojantis elgesys: Tam tikri elgesio sutrikimai, polinkis kartoti tuos pačius elgesio ir mąstymo modelius. Taip pat gali būti įvairių pasikartojančių judesių, tokių kaip lingavimas. Autistai jaučia padidintą rutinos ir struktūros poreikį. Tai gali būti pasikartojantys judesiai (pvz., plasnojimas rankomis), primygtinis vienodų veiksmų ar rutinos laikymasis.
- Sensorinis jautrumas: Klausa, rega, lytėjimas, uoslė, skonis - jutimo organai gali būti labai jautrūs, arba atvirkščiai - mažiau jautrūs nei įprasta. Vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimų, dažnai turi sensorinį jautrumą - gali būti pernelyg jautrūs arba nepakankamai jautrūs tokiems jutiminiams dirgikliams kaip šviesa, garsas, lytėjimas, skonis ar kvapas. Gali dirginti garsai, ryškios spalvos, tam tikri drabužiai, kvapai.
- Specifiniai interesai: Dažnai turi specifinių interesų, kuriais labai giliai domisi ir gerai išmano. Asmenys gali pasižymėti stipriomis, sukoncentruotomis arba neįprastomis interesų sritimis.
- Emocijų sunkumai: Jiems sunku suprasti emocijas, dėl to kartais gali atrodyti bejausmiai ir abejingi kitų išgyvenimams. Jų emocijos neretai neturi pakopų - jei jie nuliūdę, jie yra absoliučiai nuliūdę, besisielojantys ar įsiutę.
Svarbu žinoti, jog nėra dviejų ASS turinčių žmonių, kurių simptomai būtų absoliučiai vienodi. Vieniems simptomai išreikšti labai stipriai, tuo tarpu kitiems jie gali būti beveik nepastebimi. Autizmas niekaip neatsispindi vaiko ar suaugusiojo išorėje. Tikrai nereikia nerimauti, jei pas vaiką pasireiškia vienas kitas požymis. Visi mes turime vienokių ar kitokių autizmui būdingų asmenybės ypatumų.
Diagnostika
Autizmo spektro sutrikimui diagnozavimas yra sudėtingas procesas, kurį dažnai atlieka įvairiųspecialistų komanda. Išsivysčiusiose šalyse dažniausiai autizmo spektro sutrikimai diagnozuojami vaikams tarp 2 ir 4 metų amžiaus. Ankstyva diagnostika galima jau 18 mėn. amžiaus vaikui, o pirmieji požymiai gali būti matomi jau 6 mėnesių kūdikiui. Mokslininkai ir gydytojai praktikai pirminei diagnostikai sukūrė vadinamąją „raudonų vėliavėlių“ sistemą.
Diagnostikos procesas apima:
- Anamnezė: gydytojai ir specialistai renka išsamią istoriją apie paciento vystymąsi ir elgesį.
- Elgesio stebėjimas: specialistai stebi paciento elgesį, socialinius įgūdžius, bendravimą su kitais ir kitus aspektus, kurie gali būti susiję su autizmu. Šis stebėjimas dažnai vyksta skirtingose situacijose ir su skirtingais žmonėmis.
- Gydytojų ir specialistų konsultacijos: į diagnozavimo procesą dažnai įtraukiami skirtingi specialistai, tokiu būdu užtikrinant, kad būtų įvertintos skirtingos sritis. Bendras vaiko raidos vertinimas, kurį Lietuvoje atlieka šeimos arba vaikų ligų gydytojas. Išsamus raidos vertinimas, kurį atlieka daugiadalykė specialistų komanda.
- Standartizuoti vertinimai: dauguma specialistų diagnozavimui naudoja standartizuotus vertinimus ir testus, kurie padeda nustatyti pagrindinius autizmo spektro sutrikimo požymius.
- Tėvų ir šeimos įtraukimas: šeimos ir tėvų požiūris yra svarbi diagnozės proceso dalis.
- Diferencinė diagnozė: siekiant pašalinti kitus sutrikimus, turinčius panašius požymius, gydytojai gali atlikti diferencinę diagnozę.
Svarbu pabrėžti, kad diagnozavimo procesas turi būti atliekamas kvalifikuotų specialistų, įskaitant psichologus, psichiatrus, neurologus, logopedus, ergoterapeutus, kineziterapeutus ir kitus, turinčius patirties autizmo spektro sutrikimų srityje.
Autizmo Tipai ir Sunkumo Lygiai
Autizmo spektro sutrikimai apima įvairias apraiškas ir sunkumo laipsnius, todėl kalbant apie„tipus”, yra svarbu suprasti, kad autizmas yra labai įvairus. Tačiau daugeliui žmonių, kurie yrasusipažinę su autizmo spektru, gali būti naudingos tokios sąvokos kaip „lengvesnis“, „vidutinis“ar „sunkus“ autizmo spektro sutrikimo laipsnis. Autizmo spektro sutrikimams priskiriami: Aspergerio, Rett sindromai, netipiškas autizmas, autistinis sutrikimas (vaikų ir klasikinis autizmas).
Taip pat skaitykite: ABA metodas autizmui
- Lengvas autizmas: asmenys su lengvo autizmo sutrikimu gali turėti minimalius kalbos irsocialinius sunkumus.
- Vidutinio sunkumo autizmas: vidutinio sunkumo autizmo spektro sutrikimo atvejuasmenims gali būti reikalinga tam tikra pagalba ir palaikymas, ypač socialinių irkomunikacinių įgūdžių srityse.
- Sunkus autizmas: sunkų autizmo spektro sutrikimą patiriantys asmenys gali turėti stipriussocialinius ir kalbos sunkumus.
Kiekvienas autizmo spektro sutrikimo atvejis yra unikalus, ir asmenų su autizmu gebėjimai galilabai skirtis. sutrikimo diagnozę.
Pagalba ir Gydymas
Vaistų (medikamentų, gydymo) nuo autizmo nėra, tai visą gyvenimą trunkantis sutrikimas. Autizmas nėra gydomas ar pagydomas. Nėra atrasta vaistų, „išjungiančių” autizmą. Tačiau gydymas tam tikrais preparatais paprastai yra gana svarbi bendros pagalbos programos dalis. Gydymo nuo autizmo nėra, tačiau vaikams labai reikšmingai galima padėti taikant specialų ugdymą.
Pagalbos būdai:
- Taikomoji elgesio analizė (TEA) (angl. - ABA): moksliniais tyrimais grįstas ir šiandien efektyviausias bei plačiausiai naudojamas pagalbos metodas vaikams su autizmo bei kitais elgesio-emocijų sutrikimais ugdyti. Tai griežtai struktūruotas, orientuotas tik į individualius vaiko gebėjimus metodas, kuris apima įvairiapusį įgūdžių ugdymą, visuomenės normas atitinkančio elgesio formavimą, ugdo protinius gebėjimus, komunikaciją, suvokimą, dėmesį, kalbą bei teigiamai veikia individualius raidos sutrikimo požymius. Geresnių rezultatų pasiekiama pradėjus TEA taikyti kuo ankstyvesniam amžiuje (iki 3-4 metų) kuo natūralesnėje socialinėje aplinkoje.
- Medikamentinis gydymas: Autizmo atveju dažnai skiriamas vitaminas B6, magnis, neuroleptikai ir įvairūs raminamieji preparatai. Vitaminai ir raminamieji preparatai padeda pagerinti miegą, mažina hiperaktyvumą, į save nukreiptą agresiją.
- Psichologinės ir pedagoginės priemonės: Jų spektras labai platus. Yra sukurta daug autizmu sergančių vaikų ugdymo programų: Welch valdymo terapija, Valdeno metodas (Walden method), komunikacijos skatinimo (Facilitated Communication) metodas, ABA (Applied Behavioral Analysis) metodas, Galler modelis ir daugelis kitų. Neretai taikomos delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos. Pastebėta, kad meninė veikla ir bendravimas su gyvūnais teigiamai veikia autistiškus žmones, pvz.
Svarbiausias pedagoginio ir psichologinio poveikio tikslas yra ne tiek akademinių žinių, kiek pagrindinių gyvenimo ir bendravimo įgūdžių formavimas.
Socialinis Supratimas ir Parama
Svarbu suteikti autistui daugiau dėmesio. Jis labai mielai kalba jiems įdomiomis temomis, tad kuo daugiau dėmesio skirkite tiems dalykams, kurie jį domina. Žmogus, turintis autizmą, lygiai taip pat kaip ir kiti nori turėti draugų, būti mylimas ir mylėti, nori būti suprastas, gerbiamas ir vertinamas. Ir itin skaudžiai išgyvena atstūmimą.
Šeimoms, auginančioms ASS turinčius vaikus, tenka didžiulis kasdieninis stresas, didesnis nei bet kokio kito neurologinio sutrikimo. Tai daugybę kartų didina tėvų skyrybų, depresijų, net savižudybių riziką. Dėl visuomenės nesupratimo, tokios šeimos dažnai pasmerktos socialinei izoliacijai. Netgi ši nesunki autizmo forma gali sukelti didžiulę kančią.
Autizmas kaip Neuroįvairovė
Pastaruoju metu į autizmą pradėta žiūrėti kaip į vieną iš neuroįvairovės variantų. Neuroįvairovė atspindi idėją, kad neurologiniai skirtumai, tokie kaip ASS, dėmesio ir veiklų sutrikimas, disleksija ir kiti, nėra ligos, o normalios žmogaus proto struktūros variacijos, kurios papildo bendrą žmonijos patirtį ir didina inovacijų galimybes.
Iš tiesų, kadangi autistų neurologiniai ypatumai yra kitokie, jie dažnai pasižymi išskirtinėmis ir visuomenei labai naudingomis savybėmis.
tags: #autizmas #neurologinis #sutrikimas