Įvadas
Psichoanalitinė psichoterapija yra gilus ir transformuojantis gydymo metodas, reikalaujantis išsamių žinių, praktinių įgūdžių ir asmeninės patirties. Lietuvoje šios srities specialistus rengia keletas institucijų, siūlančių aukšto lygio mokymo programas. Šiame straipsnyje aptarsime psichoanalitinės psichoterapijos studijų galimybes Lietuvoje, ypatingą dėmesį skiriant Lietuvos psichoanalizės draugijos (LPaD) kartu su Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakultetu organizuojamai Psichoanalitinės psichoterapijos mokymo programai (PAPT MP). Taip pat apžvelgsime kitas su psichoterapija susijusias studijų galimybes, tokias kaip analitinė psichologija ir kūno psichoterapija.
Lietuvos Psichoanalizės Draugijos ir Vilniaus Universiteto Psichoanalitinės Psichoterapijos Mokymo Programa (PAPT MP)
PAPT MP yra viena iš pagrindinių psichoanalitinės psichoterapijos studijų programų Lietuvoje. Ją organizuoja ir vykdo LPaD kartu su VU Filosofijos fakultetu. Programa remiasi Europos psichoanalitinės psichoterapijos federacijos (EFPP) mokymo standartais ir yra patvirtinta VU Filosofijos fakulteto Taryboje.
Tikslas ir Apimtis: Pagrindinis PAPT MP tikslas - paruošti profesionalius psichoanalitinius psichoterapeutus, gebančius atlikti psichoanalitinę paciento diagnostiką, užmegzti prasmingą psichoterapinį santykį ir pritaikyti konkrečiam pacientui tinkamas psichoanalitinės psichoterapijos intervencijas, remiantis tiek klasikine, tiek modernia psichoanalitine teorija. PAPT MP apimtis yra 5420 akademinių valandų.
Programos Struktūra: PAPT MP sudaro teorinės studijos ir praktinės studijos.
Teorinės studijos (2470 akad. val.) vykdomos ketverius metus. Jų metu studentai įgyja žinių apie:
Taip pat skaitykite: Apžvalga: Agresijos psichoanalitinė teorija
- Psichoterapijos įvadą ir psichodinaminės psichiatrijos pagrindus
- Esmines psichoanalitines sąvokas
- Krizių intervenciją ir suvokimą
- Psichodiagnostikos pagrindus
- Klinikinę etiką
- Psichoterapinių intervencijų pagrindus
- Psichoanalitines asmenybės raidos teorijas (nuo S. Freud varų teorijos iki intersubjektyvizmo ir neuropsichoanalizės)
- Psichoanalitinę psichodiagnostiką
- Psichoanalitinės psichoterapijos techniką ir etapus
- Psichoanalitinį atskirų asmenybės sutrikimo grupių supratimą ir darbą su jais
- Profesinę etiką
Teorinės studijos apima teorines paskaitas, seminarus ir kurso studijas, kurios baigiamos diferencijuota įskaita raštu. Studentai taip pat studijuoja klinikinę etiką, mokosi suprasti psichoanalizės teorijos sąvokas bei psichodinaminę psichikos koncepciją.
Praktinės studijos (2950 akad. val.) apima:
- Asmeninę psichoterapiją (minimalus valandų skaičius - 250 val.)
- Individualias supervizijas (ne mažiau 100 supervizijų valandų su dviem supervizoriais)
- Darbą su klinikiniu atveju
- Pasiruošimą supervizijoms
- Baigiamojo darbo rašymą
Trečiaisiais studijų metais programos dalyviai pradeda praktinį psichoanalitinės psichoterapijos darbą su pacientais, tad kartu pradeda ir profesinės pagalbos (supervizijų) procesą. Programos dalyvis turi įgyti ne mažiau 100 supervizijų, t.y. po 50 supervizijų pas du PAPT MP mokytojus - supervizorius.
Mokytojai ir Supervizoriai: PAPT MP vykdo LPaD patvirtinti PAPT mokytojai ir supervizoriai (patyrę psichoanalitiniai psichoterapeutai), kurių kvalifikacija atitinka EFPP standartus bei psichoanalitikai (Tarptautinės psichoanalizės asociacijos nariai). Programoje dalyvauja įvairūs specialistai: medicinos psichologai, gydytojai psichiatrai, vaikų, paauglių ir suaugusiųjų psichiatrai, šeimos terapeutai, klinikinės psichoanalizės kandidatai, mokantieji terapeutai ir mokantieji psichoanalitikai.
Reikalavimai Kandidatams: PAPT MP skirta asmenims, turintiems universitetinį psichologijos magistro arba medicinos gydytojo diplomą ir priskiriama specialistų (psichologų ir gydytojų) profesinės kvalifikacijos kėlimo procedūroms. Kandidato vykdoma konsultavimo praktika - darbas su pacientais suteikia pirmumo teisę Mokymo komitete svarstymo metu priimant į programą, kai atrankoje dalyvaujantis kandidatas gauna abu teigiamus atrankinių pokalbių įvertinimus. Klinikinė patirtis psichiatrijoje arba klinikinės psichologijos srityje, pradinės žinios apie psichoanalizę, psichoanalitinę psichoterapiją, dalyvavimas šios krypties seminaruose yra privalumas. PAPT studijas galima pradėti dar studijuojant psichologijos magistratūros ar paskutiniuose medicinos kursuose, tačiau PAPT MP baigimo pažymėjimas bus išduotas tik įgijus formalųjį universitetinį išsilavinimą.
Taip pat skaitykite: Psichoanalizė ir Asmenybė
Atranka: Atranka į programą vykdoma pateikus Mokymo komiteto pirmininkui savo CV, motyvacinį laišką ir bazinių mokslų baigimo dokumentus. Tuomet skiriami pokalbiai su dviem MK paskirtais mokytojais (mokami). Mokytojai apie savo sprendimą praneša MK. Esant dviem teigiamiems mokytojų sprendimams, kandidatas priimamas į programą, esant dviem neigiamiems - nepriimamas ir gali stoti tik į kitą kartą organizuojamą kursą; sprendimams pasidalinus po lygiai - skiriamas trečiasis papildomas pokalbis.
Studijų Kaina: Teorinių mokslo metų kaina yra 2200 eur. Visų teorinių studijų kaina 11 000 eur. Už asmeninę psichoterapiją, supervizijas, atrankinius pokalbius, baigiamojo darbo gynimą mokama atskirai. Asmeninės psichoterapijos kaina svyruoja nuo 45 iki 55 eurų, supervizijų - nuo 55 iki 65 eurų, atrankinio pokalbio - 50 eurų, baigiamojo darbo gynimo - 100 eurų.
Numatoma Pradžia: Numatoma naujo kurso pradžia 2027 m. rugsėjo mėn. Dokumentų priėmimas vyks nuo 2026 m. rugsėjo. Atrankiniai pokalbiai bus vykdomi iki 2027 m. gegužės mėnesio. Surinkus 14 žmonių kursą priėmimas gali būti stabdomas anksčiau.
Baigus Programą: Baigus programą įgyjama PSICHOANALITINIO PSICHOTERAPEUTO PROFESINĖ KVALIFIKACIJA. Išduodami VU ir LPaD baigimo pažymėjimai su atitinkamu kreditų skaičiumi - virš 200 bei praeitomis asmeninės psichoterapijos ir supervizijų valandomis.
Individualus Psichoanalitinės Psichoterapijos Atvejų Vedimas su Priežiūra (Individualios Supervizijos)
Prižiūrimoji psichoterapija, kitaip individualios supervizijos, prasideda tik nuo trečiųjų mokymosi metų, po MK leidimo - įvertinamojo pokalbio su vienu iš mokytojų. Supervizijų metu studentas pateikia detaliai aprašytus susitikimus su pacientu ir su supervizoriaus pagalba analizuoja medžiagą, psichoterapijos proceso eigą, vidinius paciento ir savo paties procesus. Turi būti supervizuoti ne mažiau du atvejai, kuomet pacientas lanko ilgalaikę terapiją du kartus per savaitę. Supervizijų minimumas - 100 val. Kas 25 supervizijas yra atliekamas tarpinis studento įvertinimas. Supervizijos atliekamos pas du supervizorius iš pateikto sąrašo - po 50 ak. val.
Taip pat skaitykite: Apie psichoanalitinę psichoterapiją
Mokomoji Asmeninė Psichoterapija
Paties studento mokomoji asmeninė psichoterapija su patyrusiu (sertifikuotu) psichoanalitiniu psichoterapeutu pradedama ne vėliau nei pirmojo bloko pradžioje. Mokomojoje psichoterapijoje kandidatas asmeniškai patiria psichoterapinio proceso ypatumus. Stebėdamas, analizuodamas, suprasdamas ir perdirbdamas savo vidinius išgyvenimus, sunkumus, konfliktus ir galimybes, išmoksta panaudoti savo asmeninę patirtį darbe su pacientais. Studijų programos dalyviams nerekomenduojama užbaigti individualios mokomosios psichoterapijos, kol neužbaigta prižiūrimoji psichoterapija (individualios supervizijos). Individualios mokomosios psichoterapijos orientacinė minimali apimtis - 250 ak. val.
Baigiamasis Darbas
Kai studentas sėkmingai pabaigia supervizijas ir yra surinkęs privalomą asmeninio psichoterapinio patyrimo valandų skaičių, jis turi teisę rašyti ir tada gintis baigiamąjį darbą. Baigiamajame darbe aprašoma tęstinė vieno supervizuoto atvejo terapija, tai sudaro ne mažiau vienus metus darbo su pacientu bei apie 25 val. supervizijų. Šį darbą vertina du nepriklausomi programos mokytojai. Baigiamajame darbe vertinamas gebėjimas taikyti psichoanalitinę psichoterapiją klinikiniame darbe. Baigiamojo darbo neleidžiama ginti ir teorijos studijos neužskaitomos, jei dalyvis dalyvavo mažiau nei 80% teorinių bei praktinių auditorinio darbo valandų.
Lietuvos Psichoterapijos Asociacijos (LPtA) Psichoterapijos Mokymo Programų Sąvadas
LPtA yra Lietuvos skėtinė psichoterapijos organizacija, vienijanti įvairių psichoterapijos krypčių psichoterapeutus atstovaujančias organizacijas. LPtA siekdama apsaugoti savo profesiją ir užtikrinti tinkamą šios profesijos atstovų kvalifikaciją įdiegia LPtA psichoterapijos mokymo programų sąvadą. Į sąvadą yra įtraukiamos tik LPtA narių patvirtintos ir LPtA apibrėžtus psichoterapeuto išsilavinimo kriterijus atitinkančios psichoterapijos mokymo programos, kurių specifinis psichoterapinis mokymas apima šiuos reikalavimus: podiplominės psichoterapijos studijos trunka mažiausiai 4 metus ir turi tokias sudėtines dalis: bent 400 val. teorijos ir metodologijos, ne mažiau kaip 250 val. asmeninės psichoterapinės patirties (individualiai ar grupėje) bei prižiūrimą psichoterapinę praktiką su ne mažiau kaip 80 val. supervizijų.
Sąvade yra skelbiami šie duomenys apie konkrečią psichoterapijos mokymo programą: Programos pavadinimas, Programos vykdytojas ir nuoroda į jo tinklalapį, Programą patvirtinusios LPtA profesinės organizacijos pavadinimas, Skėtinė psichoterapinė organizacija, kurios mokymo standartais remiantis parengta programa.
Analitinė Psichologija Lietuvoje
Lietuvos analitinės psichologijos asociacija (LAPA) vienija Lietuvos jungiškosios krypties psichoanalitikus ir psichoanalitikes bei jungiškosios krypties psichoterapeutes ir psichoterapeutus. Asociacija skatina analitinės psichologijos teorijos ir praktikos plėtrą Lietuvoje, plėtoja tarptautinius ryšius, rūpinasi narių kvalifikacija ir kompetencija. Analitinė arba jungiškoji psichologija - tai šveicarų psichiatro C.G. Jungo sukurta teorija, kuri iš kitų psichologinių teorijų išsiskiria ypatingu dėmesiu simboliniams žmogiškosios patirties aspektams. Jungiškosios psichologijos pagrindą sudaro archetipų ir kompleksų teorija, didelė svarba suteikiama ne tik asmeninės, bet ir kolektyvinės pasąmonės sampratai. Ši psichologijos kryptis priklauso tarpdalykinei paradigmai, nes integruoja savyje ne tik psichologijos, bet ir kultūros, istorijos bei religijotyros studijas. Analitinė psichologija yra daugiau nei metodas, ji skirta tiems, kas ieško prasmės, gelminio patyrimo, ryšio tarp išorinio ir vidinio pasaulių.
LAPA taip pat siūlo analitinės psichoterapijos mokymo programą, skirtą asmenims, turintiems universitetinį gydytojo arba psichologijos magistro diplomą. Sėkmingas programos baigimas suteikia pažymėjimą, leidžiantį kreiptis į SAM Valstybinę akreditavimo medicinos veiklai tarnybą gauti leidimą verstis psichoterapeuto praktika. Individualios supervizijos pradedamos antraisiais studijų metais su dviem supervizoriais po 40 val. (viso ne mažiau 80 val.). Kurso pradžia numatoma 2025 m. rugsėjį.
Kūno Psichoterapija
Kūno psichoterapija - tai holistinis psichoterapijos metodas, kuris remiasi prielaida, kad žmogaus kūnas, emocijos ir psichika sudaro nedalomą visumą, o vidiniai konfliktai ar emociniai išgyvenimai neišvengiamai atsispindi kūne - raumenų įtampoje, kvėpavime, laikysenoje ar net vidaus organų veikloje. Terapijoje naudojami specialūs į kūną orientuoti metodai (pvz. dabas su kvėpavimu, judėjimas, raumenų relaksacija, dėmesingas kūno pojūčių stebėjimas, prisilietimas) kartu su verbaline refleksija. Kūno psichoterapijos pradininku laikomas austrų ir Jungtinių Amerikos Valstijų psichiatras, psichoanalitikas Wilhelmas Reichas (1897-1922). Jo palikimas davė pradžią įvairioms kūno psichoterapijos kryptims, pvz., Loweno Bioenergetinei analizei, David Boadella Biosintezei, Arnold Mindell‘o Į procesą orientuotai psichologijai, Gerda’os Boyesen Biodinaminei kūno psichoterapijai ir kt.
Integratyvios Biodinaminės Kūno psichoterapijos studijų esmę sudaro Gerdos Boyesen sukurta (1922-2005) ir jos dukterų - Ebbos ir Mona-Lisos- išplėtota Biodinaminė psichoterapija ir biodinaminiai jos principai. Biodinaminės psichoterapijos pagrindą papildo ir suteikia jai platesnį kontekstą, į šią studijų programą integruotos ir kitos terapinės kryptys: programoje derinama klasikinė psichoanalitinė tradicija, suteikianti supratimą apie struktūrinį psichikos modelį, pasąmoninius procesus, perkėlimą ir gynybos mechanizmus, bei Wilhelmo Reicho ir neo-reichistų teorijos nagrinėjančios charakterio struktūras, kūno šarvų ir segmentinių blokų sampratą, energetinių procesų ir emocinio išlaisvinimo principus. Be to, integruojami Geštalto terapijos elementai, skatinantys patyriminį buvimą čia ir dabar bei kontaktą su aplinka, ir Eugeno Gendlino „Focusing“ metodas, ugdantis jautrų santykį su vidiniu kūnišku žinojimu.
tags: #psichoanalitine #psichoterapija #studijos