Nors žodį „autizmas“ yra girdėję praktiškai visi, nemaža dalis žmonių vis dar nežino, kas slepiasi po šia sąvoka, arba turi labai klaidingą įsivaizdavimą. Šiame straipsnyje siekiama išsklaidyti mitus apie autizmą, aptarti autizmo požymius suaugusiems, diagnostikos ypatumus ir galimus pagalbos būdus.
Autizmas - ne liga, o neurologinė įvairovė
Vieni turi viziją, kad autistai - visiškai nereaguojantys į aplinką žmonės, kurie visą laiką linguoja ir žiūri į vieną tašką. Mūsų smegenų neurologinis funkcionavimas skiriasi ir variacijų yra begalė. Autizmas - viena iš žmogiškų smegenų variacijų, bet tai nereiškia, kad ji būtinai ydinga. O pati nuostata, kad yra „sveikas“ ar „normalus“ smegenų tipas ar neurologinio ir pažintinio funkcionavimo stilius - yra kultūriškai suformuota fikcija. Ir ši fikcija tiek pat pagrįsta, kaip ir teiginys, kad egzistuoja „teisinga“ rasė, lytis, religija, seksualinė orientacija ar kultūra. Autizmas yra ne liga, o spektras - todėl autistiški žmonės tarpusavyje labai skirtingi. Taip pat labai skirtingos ir jų stipriosios savybės, bei iššūkiai su kuriais jie susiduria.
Autistu gimstama, o ne susergama. O pats autizmas nėra gydomas ar pagydomas. Nėra atrasta vaistų, „išjungiančių“ autizmą.
Autizmo spektro sutrikimo (ASS) esmė
Autizmas arba autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai raidos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiomis skirtingomis formomis. Dėl šios priežasties jis ir vadinamas spektru. ASS turinčio vaiko smegenys kitaip vystytis pradeda dar būnant mamos įsčiose, o gimusiam sutrikimo požymiai labai greitai išryškėja. Lietuvoje bent vienu autizmo spektro sutrikimu serga kas 70 vaikas.
Autizmas yra įvairialypis sutrikimas, pasireiškiantis skirtingais simptomais. Svarbu paminėti, kad greitas šios ligos diagnozavimas yra itin svarbus. Tyrimai įrodė, kad laiku nustatyta diagnozė bei tinkamas gydymas turi įtakos gydymo rezultatams.
Taip pat skaitykite: Pagalba autistiškiems vaikams
Autizmo požymiai suaugusiems
Suaugusiųjų autizmo raidos požymiai dažnai painiojami su depresija, tiesiog bloga nuotaika, laikoma problemų šeimoje, darbe ir pan. Vengimas bendrauti žodžiu visais būdais. Sunkumai suprantant ir interpretuojant kitų žmonių emocijas. Sunkiai supranta, ką kiti galvoja ar jaučia. Turi nusistovėjusią kasdienę rutiną ir labai nerimauja, jei reikia ką nors keisti. Tuo pat metu kas trečias autistas gali apsieiti be pagalbos. Daugelis šių žmonių, nepaisant bendravimo problemų, sėkmingai dirba savo darbą. Sudėtingiausia autizmo forma yra Kannerio sindromas, arba tikrasis autizmas.
Autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra neurologinis vystymosi sutrikimas, kuris gali paveiktisocialinį gyvenimą, komunikaciją, įpročius, interesus, prisitaikymą prie aplinkos ir kasdienįgyvenimą. Tai vadinama „spektru”, nes sutrikimas gali turėti labai skirtingų simptomų irsunkumo laipsnių, nuo lengvo iki sunkaus.
Pagrindiniai požymiai:
- Santykių ir socialinės sąveikos sunkumai: suaugusieji turintys autizmo spektrosutrikimą gali patirti iššūkių dėl gebėjimo kurti ir palaikyti draugystes, suprastisocialinius signalus, tokius kaip žvilgsniai, gestai arba kūno kalba, ir dalyvauti bendrojeveikloje ar pokalbiuose bei diskusijose.
- Rutina ir suvaržymai: daug suaugusiųjų turinčių autizmą gali gerai tvarkytis su rutina irstruktūra. Jie gali laikytis to paties dienos tvarkaraščio ir griežtai laikytis tam tikrų įpročiųar ritualų. Tai yra didelis pliusas, bet kartais perauga į sunkumus prisitaikyti prieaplinkoje vykstančių pokyčių. Autistai jaučia padidintą rutinos ir struktūros poreikį.
- Susitelkimas į ribotus ar specifinius interesus: tai gali pasireikšti per didelįsusidomėjimą tam tikra sritimi pavyzdžiui, mokslu, technologija, meno forma ar kitaspecifine tema. susikoncentravimas į pačiam autistui įdomias veiklas (tačiau tuo pačiu šios veiklos gali būti labai naudingos ir svarbios ir visai visuomenei. Ir iš tiesų - sudėtingose inžinerinėse specialybėse, kur dirbama su kosminėmis technologijomis - socialiniai įgūdžiai, gebėjimas bendrauti neretai nueina į antrą planą. Čia kur kas svarbesnis nestandartinis mąstymas, išskirtinis dėmesys detalėms ir gebėjimas fokusuotis į tą patį dalyką ilgą laiką.
- Sensorinis jautrumas: suaugusieji su autizmu gali būti jautrūs tam tikroms sensorinėmsstimuliacijoms, tokios kaip garsai, šviesa, kvapai ar tekstūros, skoniai.
Šie bruožai gali pasireikšti skirtingu sunkumo lygiu ir vis kitose gyvenimo srityse kiekvienamsuaugusiam turinčiam autizmo spektro sutrikimą. Svarbu suprasti, kad autizmas yra labaiindividualus, ir kiekvienas suaugęs asmuo su autizmo sutrikimu gali turėti savo unikaliassavybes ir stipriąsias puses.
Kaip autizmas veikia suaugusiųjų gyvenimo sritis
Suaugusiųjų autizmas gali paveikti įvairias gyvenimo sritis, įskaitant socialinę sąveiką, darbą, šeimą ir kasdienį funkcionavimą.
Taip pat skaitykite: Pagalba, diagnozavus autizmą
- Socialinė sąveika: autizmo spektro sutrikimas gali turėti didelį poveikį socialinei sąveikai. Asmenys su autizmu gali patirti sunkumų kurti ir palaikyti draugystes, kurti romantinius santykius, bendrauti grupėse, suprasti socialinius signalus, interpretuoti kito žmogaus mintis ir jausmus, bei dalyvauti bendroje veikloje. Tokie žmonės dažniausiai atrodo kaip nemėgstantys bendravimo ir kitų žmonių. Tačiau tai nėra visiškai tiesa, kadangi daugelis autistų nori, tačiau paprasčiausiai nemoka bendrauti neurotipiškiems žmonėms priimtinu būdu. Neretai, po kelių nesėkmingų bandymų užmegzti draugiškus santykius, jie pradeda dar menkiau pasitikėti savimi ar atsiriboja nuo kitų.
- Darbas ir karjera: autizmo spektro sutrikimas gali turėti įtakos asmenų sugebėjimui integruotis į darbo aplinką ir sėkmingai bendradarbiauti su kolegomis. Gali būti sunkumų su komunikacija, bendravimu, tikslingomis diskusijomis, organizacija ir prisitaikymu prie pokyčių darbo aplinkoje.
- Švietimas: autizmo spektro sutrikimas gali turėti poveikį švietimo procesui ir mokymuisi. Asmenims su autizmu gali būti sunku susitelkti, bendrauti su mokytojais ir bendraamžiais, suprasti užduotis arba prisitaikyti prie aplinkos.
- Kasdieninis gyvenimas: įvairūs kasdienio gyvenimo aspektai, tokie kaip tvarkaraščio laikymasis, asmeninė higiena, maisto ruošimas arba pirkimas, taip pat gali būti paveikti autizmo spektro sutrikimo. Asmenims su autizmu gali būti sunku tvarkytis su pokyčiais, nepatogiomis situacijomis arba spręsti kasdienius uždavinius.
- Sveikata ir gerovė: Autizmo spektro sutrikimas gali turėti įtakos fizinės ir psichinėssveikatos būklei. Kai kurie suaugusieji su autizmu gali turėti specifinių sveikatos problemų, taip pat gali kilti iššūkių susijusių su susidūrimu su stresu arba depresija.
Šie aspektai gali būti labai individualūs ir pasireikšti skirtingu sunkumo lygiu kiekvienamsuaugusiam patiriančiam autizmo spektro sutrikimą. Svarbu suprasti ir pripažinti šiuos sunkumusir tikslingai išsiaiškinti sritis, kuriose reikia pagalbos, kad būtų galima teikti tinkamą paramą irsupratimą asmenims su autizmu bei jų aplinkai ir padėti jiems siekti savo tikslų ir savarankiškumo.
Aspergerio sindromas
Nemažai žmonių turi pavienių autizmo bruožų. Kai kuriais atvejais jų tiek daug, kad atsiranda Aspergerio sindromas. Tokiems žmonėms būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai. Socialinio kontakto sunkumai jiems kyla ne dėl nenoro bendrauti. Problema kyla iš to, kad tokie asmenys nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą. Tokiems žmonėms sunku suprasti pokalbio taisykles, pokalbio metu jiems būdingas vienpusiškumas, pertraukinėjimas, minimalus dalyvavimas, sudėtinga pradėti ar pabaigti bendravimą, pakeisti pokalbio temą. Dažnas bruožas - kalbėjimas „sukauptomis“ frazėmis ar frazėmis pasiskolintomis iš kitų asmenų ar situacijų.
Nors Aspergerio sindromą turintys asmenys gali teisingai apibūdinti kitų žmonių ketinimus, emocijas, tačiau jie negali šios informacijos spontaniškai naudingai panaudoti, t.y. jie neturi jutimo, kaip prisiderinti prie kitų. Spontaniškos adaptacijos stoka yra susijusi su perdėtu pasitikėjimu formaliomis taisyklėmis. Šie asmenys taip pat patiria sunkumų su emocijų raiška, dažnai vidinis jausmas neatitinka išorinės jo išraiškos. Suirzimas, pyktis, atsiribojimas nuo kitų atsiranda iš niekur ir gali pasireikšti netikėtai. Be to, šiems asmenims sudėtinga išreikšti meilę ir prisirišimą taip, kaip tikisi kiti.
Daugelis Aspergerio sindromą tyrinėjančių mokslininkų jį vertina ne tik kaip būseną, sukeliančią tam tikrus apribojimus, bet ir suteikiančią galimybes, kurios kaip tik ir susijusios su jų mąstymo bei emociniais ypatumais. Neįprastas jų požiūris priklauso nuo tendencijos pasirinkti, nuo ko pradėti loginę grandinę. Kartais tai atrodo neadekvatu, tačiau neretai gali suteikti naują požiūrio kampą.
Prioritetus tokie asmenys teikia problemos išsprendimui, o ne kitų asmenų socialinių ar emocinių poreikių patenkinimui.
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas apie autizmo riziką
Suaugusiųjų autizmo diagnostika
Suaugusiųjų autizmo diagnozė dažnai yra iššūkis, nes simptomai gali būti subtilesni arba galibūti painiojami su kitais psichiniais ar neurologiniais sutrikimais.
Procesas apima:
- Pradinis įvertinimas: tai gali apimti išsamų klinikinį interviu, kurio metu gydytojas arspecialistas pabandys suprasti asmens ankstesnę vystymosi istoriją, socialinės sąveikosįgūdžius, komunikacijos įgūdžius ir elgesio ypatybes.
- Simptomų vertinimas: gydytojas arba specialistas įvertins asmenį dėl autizmo spektrosutrikimo simptomų, įskaitant socialinę sąveiką, komunikacijos įgūdžius, įpročius irinteresus, taip pat sensorinį jautrumą.
- Tyrimai ir testai: gali būti naudojami specialūs įrankiai, pavyzdžiui, klausimynai irstruktūruoti testai, norint įvertinti autizmo simptomus ir nustatyti jų sunkumą.
- Išsamesnės diagnozės išvados: po visų duomenų rinkimo ir įvertinimo specialistas galipadaryti išsamesnę išvadą. Tai gali padėti nustatyti autizmo spektro sutrikimo požymius,jų sunkumo lygį ir pateikti rekomendacijas dėl tolesnio gydymo ar terapinėsintervencijos.
- Išsamus vystymosi istorijos įvertinimas: svarbu atlikti išsamią asmens ankstesnėsvystymosi istorijos analizę, kad būtų galima suprasti, ar yra buvęs bet koks raidosatsilikimas ar kitos problemos, kurios gali būti susijusios su autizmo spektro sutrikimu.
- Kitų galimų diagnozių atmetimas: gydytojas ar specialistas taip pat turėtų atmesti betkokias kitas galimas priežastis, kurios gali paaiškinti asmens simptomus, pvz., depresija,nerimo sutrikimai ar kita psichinė būklė.
Gydymo proceso metu gali būti svarbu atlikti išsamų ir nuolatinį vertinimą, kad būtų galimaįvertinti asmens pažangą ir prisitaikymą ir terapinius rezultatus. Svarbu atsiminti, kad autizmospektro sutrikimas yra labai individualus ir gali pasireikšti skirtinguose sunkumo lygiuosekiekvienu atveju.
Pagalba suaugusiems, turintiems autizmo spektro sutrikimą
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.
Suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese. Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas.
Ergoterapija
Kasdienio gyvenimo įgūdžiai: ergoterapeutas gali dirbti su suaugusiais asmenimisturinčiais autizmo spektro sutrikimą, kad padėtų jiems įgyti ir tobulinti kasdieniogyvenimo įgūdžius, tokius kaip maisto ruošimas, asmeninė higiena, darbo ir laisvalaikioveiklų palaikymas.
Sensorinė integracija: asmenys su autizmu dažnai patiria jautrumą tam tikromssensorinėms stimuliacijoms. Ergoterapeutas gali naudoti sensorinę integraciją ir jostechnikas, kad padėtų asmeniui tinakamai atsakyti ir valdyti sensorinius iššūkius, tokiuskaip jautrumas šviesai, garsams, kvapams ar tekstūroms.
Socialiniai įgūdžiai: ergoterapeutas gali dirbti su suaugusiais asmenimis, kad padėtųjiems plėsti socialinius įgūdžius, bei skatinti bendravimą, empatiją, gebėjimą kurtidraugystes ir palaikyti santykius su aplinkiniais. Tai gali būti daroma per struktūruotasveiklas ir vaidmenų žaidimus, taip pat išgyvenant terapinį santykį su ergoterapeutu.
Veiklų (užimtumo) terapija: ergoterapeutas gali padėti suaugusiems autizmo spektosutrikimą turintiems asmenims rasti ir išlaikyti darbą ar veiklas, kurie atitiktų jųgebėjimus ir poreikius. Tai gali reikšti ir darbo vietos pritaikymą, mokymąsi tinkamaiatlikti gaunamas užduotis, bendradarbiauti su kolegomis ir vadovais bei tinkamą reakcijąį darbo aplinkos pokyčius.
Elgesio valdymas: ergoterapeutas gali dirbti su suaugusiais asmenimis, kad padėtų jiemssuprasti ir valdyti savo elgesį bei reakcijas, įskaitant emocinę savireguliaciją, stresovaldymą ir konfliktų sprendimą.
Rutina ir struktūra: ergoterapeutas gali padėti suaugusiems asmenims su autizmusukurti ir palaikyti stabilų gyvenimo ritmą ir struktūrą, kad būtų lengviau tvarkytis sukasdieniniais iššūkiais ir pokyčiais.
Ergoterapeutas individualiai pritaiko terapinį planą pagal kiekvieno suaugusio asmens turinčioautzimo spektro sutrikimą poreikius ir gebėjimus.
Medikamentinis gydymas
Autizmo atveju dažnai skiriamas vitaminas B6, magnis, neuroleptikai ir įvairūs raminamieji preparatai. Vitaminai ir raminamieji preparatai padeda pagerinti miegą, mažina hiperaktyvumą, į save nukreiptą agresiją.
Psichologinės ir pedagoginės priemonės
Yra sukurta daug autizmu sergančių vaikų ugdymo programų: Welch valdymo terapija, Valdeno metodas (Walden method), komunikacijos skatinimo (Facilitated Communication) metodas, ABA (Applied Behavioral Analysis) metodas, Galler modelis ir daugelis kitų. Neretai taikomos delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos. Pastebėta, kad meninė veikla ir bendravimas su gyvūnais teigiamai veikia autistiškus žmones, pvz.
Kodėl svarbu kreiptis į specialistus
- Tikslumo ir profesionalumo užtikrinimas: tik tinkami specialistai, tokie kaippsichologai, psichiatrai ar neurologai, gali tikslingai diagnozuoti autizmo spektrosutrikimą. Jie turi reikiamą išsilavinimą, patirtį ir žinias, norint atlikti išsamų vertinimą irdiagnozę.
- Išsamus vertinimas: specialistai gali atlikti išsamų vertinimą, įvertindami ne tik autizmosimptomus, bet ir kitus galimus veiksnius ar sutrikimus, kurie gali būti susiję su autizmospektro sutrikimu arba su jais gali būti painiojami.
- Individualizuota parama ir gydymas: tik po diagnozės nustatymo gali būti suteiktaindividualizuota terapija ir gydymas, atitinkantis asmeninę situaciją ir poreikius.Specialistai gali sukurti individualizuotą gydymo planą, kuris atsižvelgs į asmensstipriąsias ir silpnąsias puses.
- Galimybė gauti kitų paslaugų: po diagnozės suaugusieji su autizmu gali būtikvalifikuoti gauti kitas svarbias paslaugas, tokias kaip finansinė parama, specialusugdymas, terapija, parama darbe ar teisinė pagalba.
- Psichologinė parama: gavus diagnozę, suaugusieji su autizmu gali gauti psichologinęparamą ir pagalbą, padedančią jiems suprasti ir priimti savo būklę, bei išmokti įveiktiiššūkius, su kuriais jie susiduria.
Kreipimasis į specialistus dėl autizmo spektro sutrikimo įtarimo yra svarbus žingsnis siekiantgauti reikiamą pagalbą ir supratimą. Suaugusieji, kurie patiria autizmo spektro sutrikimą, galigauti labai naudingų ir svarbių paslaugų, kurios gali padėti jiems palaikyti ir įgyti įgūdžių, spręstiproblemas ir gyventi visapusišką ir pilnavertį gyvenimą.
Mitai apie autizmą
Nepaisant to, pačią autizmo sąvoką Lietuvoje vis dar gaubia daugybė mitų ir klaidingų įsitikinimų. Daugelis tėvų ir net mokytojų vis dar nėra gerai susipažinę su šiuo ypatumu. Dažnai klaidingai galvojama, kad autistai yra apatiški, neturi jausmų arba jų jausmai mažiau intensyvūs. Tai visiška netiesa. Paprasčiausiai tokiems asmenims yra sunkumų tinkamai išreiškiant ir parodant savo jausmus.
Kadaise autizmo spektro sutrikimas buvo suvokiamas kaip kažkas panašaus į šizofreniją.
Palaikymo svarba
Žmogus, turintis autizmą, lygiai taip pat kaip ir kiti nori turėti draugų, būti mylimas ir mylėti, nori būti suprastas, gerbiamas ir vertinamas. Ir itin skaudžiai išgyvena atstūmimą. Labai svarbu suteikti autistui daugiau dėmesio. Jis labai mielai kalba jiems įdomiomis temomis, tad kuo daugiau dėmesio skirkite tiems dalykams, kurie jį domina. Nors iš šono to ir nesimato, tačiau autistai supranta, kad jie yra kitokie nei visi.
Žinomi žmonės su autizmo bruožais
Beje, ar žinojote, kad raidos sutrikimų turėjo ir turi nemažai žymių ir genialių mūsų pasaulio žmonių? Tokių kaip Stenlis Kubrikas (Stanley Kubrick, 1928 - 1999) - vienas žinomiausių JAV kino režisierių ir prodiuserių, gavęs Oskaro apdovanojimą už vizualinius efektus filme „2001 metų kosminė odisėja“. Arba Čarlzas Robertas Darvinas (Charles Robert Darwin, 1809 - 1882) - garsus anglų gamtininkas ir keliautojas, sukūręs evoliucinę gyvųjų organizmų natūralios atrankos teoriją. Ar seras Entonis Hopkinsas (Anthony Hopkins, g. 1937) - garsus britų kilmės aktorius bei režisierius.
tags: #autizmo #pozymiai #suaugusiam