Depresija - tai daugiau nei tiesiog bloga nuotaika. Tai ilgalaikė nuotaikos liga, kuri sukelia melancholiją, niūrumą ir sutrikdo gebėjimą tinkamai funkcionuoti. Dažnai manome, kad bloga nuotaika, pavyzdžiui, žiemos ar rudens laikotarpio liūdesys, nusiminimas dėl santykių ar vienatvės, yra depresija. Tačiau tikroji depresija yra daug gilesnė ir ilgiau trunkanti būsena. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra depresija, kaip ją atpažinti, kokie yra galimi testai jai nustatyti ir kur kreiptis pagalbos.
Kas yra depresija?
Depresija yra ilgalaikė nuotaikos liga, sukelianti melancholiją ir niūrumą bei sutrikdanti mūsų gebėjimą tinkamai veikti. Depresija gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie apima ne tik emocinę būseną, bet ir fizinę sveikatą bei elgesį.
Jei jaučiatės prastai ilgiau nei 14 dienų, verta pasitikrinti, ar nesergate depresija.
Depresijos požymiai
Be prastos nuotaikos, depresija gali pasireikšti ir kitais požymiais:
- Miego sutrikimai
- Svorio padidėjimas arba sumažėjimas
- Apetito pokyčiai
- Dažnai pasitaiko savigrauža ir neviltis
- Virškinimo problemos
- Spaudimo ir sunkumo jausmas krūtinėje
- Interesų praradimas
- Nuovargis ir gyvybingumo stoka
Jei patiriate panašius simptomus, ypač kai kyla minčių apie savižudybę, labai svarbu nelikti vienam. Pagalbos ir išeities būdus rasite straipsnyje mintys apie savižudybę. Depresiją galima atpažinti, jei ji trunka bent 2 savaites.
Taip pat skaitykite: Elgesio sunkumų sprendimai
Depresijos testai: kaip įvertinti savo būklę
Yra keletas testų, kurie gali padėti įvertinti, ar jaučiate depresijos simptomus. Vienas iš jų yra PHQ-9 testas, o kitas - Edinburgo pogimdyminės depresijos skalė (EPDS).
PHQ-9 testas
PHQ-9 testą sudaro devyni klausimai. Naudojamas terapeutų klinikinėje praktikoje depresijos simptomams nustatyti. Šis testas plačiai naudojamas depresijai nustatyti net ir sveikatos priežiūros specialistų. Keletas tyrimų įrodė, kad PHQ-9 egzaminas yra tikslus depresijos vertinimo metodas. Šių tyrimų duomenimis, PHQ-9 testas yra jautresnis nei diagnostinis interviu.
Testą sudaro devyni klausimai apie prastą nuotaiką, interesų praradimą, miego problemas, nuovargį ir gyvybingumo stoką. Atsakymus į šiuos klausimus galima pasirinkti iš šių variantų: ne visai, kai kuriomis dienomis, daugiau nei pusę laiko, beveik kiekvieną dieną. Šioje apklausoje klausiama, kaip dažnai per pastarąsias dvi savaites patyrėte šį pojūtį ar situaciją.
Edinburgo pogimdyminės depresijos skalė (EPDS)
Toliau pateikiamas klausimynas vadinamas Edinburgo depresijos skale (EPDS). Jis buvo sukurtas siekiant nustatyti moteris, kurios gali sirgti depresija prieš ar po gimdymo.
Aš galėdavau juoktis ir pastebėti linksmąją gyvenimo pusę:
Taip pat skaitykite: Kalbos priežiūros iššūkiai, aptariami su kalbininke Rita
- Taip, kaip visada.
- Nebe taip dažnai.
- Tikrai nebe taip dažnai.
Su malonumu žiūrėjau į gyvenimą:
- Taip, kaip visada.
- Nebe taip dažnai kaip visada.
- Tikrai nebe taip kaip anksčiau.
Aš be reikalo kaltinau save dėl nesėkmių:
- Taip, beveik visą laiką.
- Taip, kartais.
- Nelabai dažnai.
Aš be priežasties jaučiausi susirūpinusi ar jaudinausi:
- Ne, niekada.
- Beveik niekada.
- Taip, kartais.
Aš be priežasties baiminausi ar panikavau:
- Taip, gana dažnai.
- Taip, kartais.
- Ne, nedažnai.
Aš nebesusitvarkiau su mane užgriuvusiais rūpesčiais:
Taip pat skaitykite: Tekstų suvokimas ir Miliūnaitė
- Taip, dažniausiai aš visai nebepajėgiau susitvarkyti.
- Taip, kartais aš nebepajėgiau susitvarkyti kaip paprastai.
- Ne, dažniausiai aš susitvarkiau visai neblogai.
Aš jaučiausi tokia nelaiminga, kad nebegalėjau miegoti:
- Taip, beveik nuolat.
- Taip, kartais.
- Nelabai dažnai.
Aš jaučiausi liūdna ar prislėgta:
- Taip, beveik visą laiką.
- Taip, gana dažnai.
- Nelabai dažnai.
Jaučiausi tokia nelaiminga, kad apsiverkiau:
- Taip, dažniausiai.
- Taip, gana dažnai.
- Tik retkarčiais.
Man kildavo minčių apie savęs žalojimą:
- Taip, gana dažnai.
- Kartais.
- Beveik niekada.
Pastaba: skalę galima naudoti ir platinti be papildomo leidimo, tačiau reikia nurodyti šiuos informacijos šaltinius: Cox, J., Holden, J. & Sagovsky, R. (1987). Detection of postnatal depression: Development of the 10-item Edin-burgh Postnatal Depression Scale. British Journal of Psychiatry, 150, 782-786.NHS Ayrshire & Arran. Translated Leaflets A to Z.
Pogimdyminė depresija
Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta ne tik dideli fiziniai pokyčiai, bet ir reikšmingi psichologiniai procesai. Moteris tampa motina, sprendžiami nauji šio gyvenimo laikotarpio uždaviniai, tarsi persvarstoma moters tapatybė, kuriamos naujos vidinės reprezentacijos apie save, kitus, prieraišumą ir rūpinimąsi vaiku. Nėštumas moterims gali reikšti tiek naujas galimybes, tiek krizę, tuo metu gali paaštrėti psichologinės problemos ir atsirasti psichologinio palaikymo poreikis, šiuo laikotarpiu moterys tampa jautresnės ir pažeidžiamesnės. Daugiau nei pusė moterų po gimdymo patiria vadinamąjį motinystės liūdesį, kuris paprastai praeina per dvi savaites. Tačiau maždaug 10-20 proc. moterų po gimdymo pasireiškia pogimdyminė depresija, kurios simptomus svarbu pastebėti ir laiku nukreipti moterį kreiptis pagalbos. Užsitęsusi prislėgta nuotaika, energijos stoka, sumažėjęs dėmesys aplinkai, kaltės jausmas, beviltiškumas, verksmingumas, jau pagimdžius jaučiama baimė pakenkti kūdikiui ar jį sužeisti rodo depresijos požymius. Pogimdyminė depresija gali pasireikšti tiek pirmosiomis paromis po gimdymo, tiek per pirmuosius kūdikio gyvenimo metus. Taip pat dažnai depresijos simptomai pasireiškia jau nėštumo metu. Tačiau dažnai šie simptomai lieka nepastebėti. Todėl labai svarbu, jog pačios moterys, jų artimieji, sveikatos priežiūros specialistai laiku atkreiptų dėmesį į depresijos simptomų pasireiškimą, kad šie simptomai būtų įvertinti ir moterys gautų reikiamą pagalbą. Atpažinti depresijos simptomus pasitelkus depresijos vertinimo klausimynus, o paskui nukreipti moteris pas psichikos sveikatos specialistus rekomenduoja tiek Pasaulio sveikatos organizacija, tiek Nacionalinis sveikatos ir priežiūros meistriškumo institutas Jungtinėje Karalystėje. Edinburgo pogimdyminės depresijos skalė laisvai prieinama internete, ji gali būti naudojama sveikatos priežiūros įstaigose, užduodant anketos klausimus žodžiu arba duodant moteriai raštu užpildyti anketą, tačiau taip pat ją gali pildyti ir pačios moterys, kad galėtų geriau suprasti savo būseną ir laiku kreiptis pagalbos. Skalė gana paprasta ir patogi naudoti, pakanka 10 min. žodinio interviu arba 5 min. pildant anketą raštu. Informaciją parengė Dr.
Depresijos priežastys ir pasekmės
Depresijos priežastys gali būti labai skirtingos: netektis, nesėkmė asmeniniame, profesiniame gyvenime. Negydoma depresija, jei sunkėja, gali vesti į savižudybę. Keičiasi požiūris į pasaulį, save, dingsta prasmė, nuolatinis pesimizmas, kančia. Žmogus kartais apsisprendžia nutraukti savo gyvenimą - tai skaudžiausias padarinys. Kalbant apie kitus dalykus, - fizinės sveikatos blogėjimas. Ilgalaikę depresiją patiriantis žmogus turi fizinių simptomų. Vadinamieji psichosomatiniai simptomai: širdies skausmas, kraujospūdis, virškinimo sistemos sutrikimai, galvos įvairūs skausmai. Aišku, jų gali būti daug ir įvairių. Tada žmogus eina į ligoninę, darosi visus tyrimus, dažniausiai sulaukia atsakymo, kad jis sveikas arba trūksta vitamino D. Jis ilgą laiką nesulaukia reikiamos pagalbos, dėl nerimo formuojasi blogas kraujospūdis, po penkerių metų tai pereina į ligą, sutrikimą. Negydoma depresija ilgalaikėje perspektyvoje gali sukelti ir rimtų fizinės sveikatos sutrikimų. Kitas šalutinis depresijos poveikis - šeimai. Depresija sergantis žmogus iš pradžių dar vykdo pareigas, vėliau darosi sunku. Jis mažiau nori bendrauti su artimais žmonėmis, turi mažiau jėgų, kantrybės, tampa irzlus, piktas, nelaimingas. Yra COVID-19 padarinių, kai simptomų atsirado persirgus: miego sutrikimų, lengva depresija su nerimu. Arba neteko artimų žmonių, gedėjo, kamavo sąžinės priekaištai. Dar kita grupė - organizacinių pokyčių įkaitai.
Savigyda ir jos pavojai
Kai kurie dar užsiima savigyda. Šiuo metu formuojasi problema: vyresnė karta savigydai vartoja alkoholį, jaunoji karta - kanapių preparatus. Anksčiau žmogaus paklausus, ar vartoja narkotinių medžiagų, šis klausimas apimdavo jas visas, o dabar jauno žmogaus po neigiamo atsakymo reikia atskirai perklausti dėl marihuanos - jie jos nepriskiria prie narkotinių medžiagų. Alkoholio pavartojęs žmogus tampa visai kitu žmogumi: iš ramaus - siautulingu, liūdno - piktu. Kartais yra patologinis apsvaigimas, kai sunku suprasti, kas išsilaisvina. Žmogus vėliau net neatsimena. Žmogus turi labai daug veidų ir kuris tikrasis - sunku susigaudyti. Tai vienas iš veidų.
Kaip kreiptis pagalbos?
Reikėtų paminti savo puikybę ir kreiptis pagalbos. Galima pradėti įvairiai. Jauni žmonės šiuo metu tikrai nebijo eiti pas psichiatrą. Pasiskaito apie simptomus ir jei mato, kad yra nerimas, depresija, jie gan lengvai eina pas gydytoją psichiatrą. Tačiau, jei žmogus iš tikrųjų dėl kažkokių priežasčių labai bijo kreiptis į psichiatrą, gali pradėti nuo šeimos gydytojo, jis kompetentingas gydyti daugybę psichikos sutrikimų, gali atskirti, ar širdį skaudą dėl sveikatos, ar dėl depresinių sutrikimų. Jei žmogus patyrė traumuojančių situacijų - netektį, ilgalaikį stresą, tada galima nueiti pas psichologą, psichoterapeutą, pasikalbėti apie patiriamas problemas.
Kur ieškoti pagalbos?
- PSICHIKOS SVEIKATOS CENTRAI - Kreipkitės į poliklinikos, kurioje esate registruota(s), psichikos sveikatos centrą.
- 1815 I-V 8-20 val. ir 17-21 val.
- 116 123 visą parą / www.viltieslinija.lt
- JAUNIMO LINIJA - Emocinė parama ir pagalba telefonu, laiškais ir pokalbiais internetu / www.jaunimolinija.lt
- TU ESI - informacija esant savižudybės krizei ir ieškant pagalbos sau ar kitam / www.tuesi.lt
- SPECIALIZUOTOS KOMPLEKSINĖS PAGALBOS CENTRAI (SKPC) - Pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Ji yra nemokama ir konfidenciali, veikia visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje / www.specializuotospagalboscentras.lt
- MOTERŲ GRUPĖS, MAMŲ FORUMAI, SUSITIKIMAI, ŠILTI RYŠIAI SU DRAUGĖMIS.
Asmeninės patirtys ir atvirumas
Svarbu suprasti, kad depresija nėra gėda. Atvirumas ir dalijimasis savo patirtimi gali padėti ne tik pačiam sergančiajam, bet ir kitiems, kurie jaučiasi vieniši ir nesuprasti. Kaip teigė vienas žmogus, išgyvenęs depresiją: "Apie diagnozes ir pajuokauju, ir rimtai pasikalbu jau gana seniai, tiek su naujais žmonėmis, tiek su draugais. Nė karto nepatyriau atstūmimo. Atvirkščiai - man atrodo, kad žmonės įvertina atvirumą. Jie pasijaučia svarbūs, gebantys duoti patarimą, nors kartais tuos patarimus sunku pritaikyti. Bet man yra gražus šis atgalinis ryšys."
Rolandas Skaisgirys, žymus prodiuseris, taip pat atvirai kalbėjo apie savo patirtį su depresija ir apsilankymais pas psichologą. Jis pripažino, kad tikrai yra susidūręs su niūriomis mintimis bei depresija. Rolando teigimu, jis bandė kovoti su tokiais niūriais jausmais, lankėsi pas psichologą. "Vaikščioju pas psichologą. Tiesą sakant, pas jį pradėjau vaikščioti dėl sūnaus, nes aš nežinojau, kaip elgtis su tuo vaiku. Bet paskui pastebėjau, kad vaikštau dėl savęs. Man padeda, pradėjau jaustis laisvesnis. Tai reikalauja daug pastangų, jeigu tu visą laiką meluoji, tu niekaip ir neatsiversi. Jeigu tu pradedi nors truputį eiti giliau, tada gali ir susigraudinti. Baisiausios mintys, kurios tuomet sukosi galvoje, kad aš noriu visiems atkeršyti. Pykau ant visų, ant draugų, bendradarbių… Bet noras išliko. Pas pasichologą vaikštau jau apie pusę metų. Psichologas tau padeda atsiverti, išsikalbėti, įsivertinti save, jis nedaro kažkokios bendros išvados," - kalbėjo prodiuseris.