Autizmo spektro sutrikimai (ASS) - tai neurologinės raidos sutrikimai, pasireiškiantys įvairiais būdais, paveikiantys socialinę sąveiką, komunikaciją, elgesį ir sensorinį jautrumą. Dėl šios priežasties, jie vadinami „spektru“. Šiame straipsnyje aptarsime autizmo spektro sutrikimų ypatumus, diagnostiką, gydymo būdus bei kitus svarbius aspektus, siekiant geriau suprasti šį sudėtingą sutrikimą.
Įvadas
Vis dažniau girdime apie autizmą, jo požymius ir įvairias intervencijas, o tai rodo didėjantį supratimą ir sąmoningumą apie šį sutrikimą. Autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra įvairus neurovystymo sutrikimas, apibūdinamas įvairiomis apraiškomis, kurios gali pasireikšti nuo lengvo iki sunkaus laipsnio.
Per pastaruosius kelis dešimtmečius pastebimas autizmo spektro sutrikimų (ASS) diagnozavimo dažnumo padidėjimas, kuris kelia didelį visuomenės susidomėjimą ir iššaukia naujus tyrimus šio reiškinio atžvilgiu. Tai yra sudėtingas ir įvairialypis neurologinis sutrikimas, apibūdinamas įvairiomis apraiškomis, kurios gali pasireikšti nuo lengvo iki sunkaus laipsnio. Gerėjantis suvokimas ir diagnostika, platesnis diagnozuojamų sutrikimų spektras, genetika ir paveldimumas, bendruomenės ir visuomenės sąmoningumas - šie veiksniai gali sąveikauti ir prisidėti prie autizmo spektro sutrikimų dažnumo padidėjimo, kuris yra pastebimas pastaruoju metu.
Svarbu suprasti, kad autizmas yra unikalus ir kiekvienam asmeniui pasireiškia skirtingais bruožais ir simptomais, tad kiekvienas asmuo turi savo individualias ypatybes. Būtina suprasti, kad autizmas yra labai individualus, ir kiekvienas suaugęs asmuo su autizmo sutrikimu gali turėti savo unikalias savybes ir stipriąsias puses.
Autizmo Spektro Ypatumai
Autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra neurologinis vystymosi sutrikimas, kuris gali paveikti socialinį gyvenimą, komunikaciją, įpročius, interesus, prisitaikymą prie aplinkos ir kasdienį gyvenimą. Tai vadinama „spektru”, nes sutrikimas gali turėti labai skirtingų simptomų ir sunkumo laipsnių, nuo lengvo iki sunkaus. Autizmo požymiai, stiprybės ir iššūkiai domino mokslininkus ir klinikinius specialistus mažiausiai 500 metų.
Taip pat skaitykite: Pagalba autistiškiems vaikams
Autizmo spektro sutrikimų (ASS) keliami iššūkiai nesibaigia tik jiems būdingais simptomais. Juos dažnai lydi kiti sutrikimai, kurie gali ne mažiau varginti autistišką asmenį bei jo šeimą ir tapti problema pagalbą teikiantiems specialistams.
Pagrindiniai Simptomai
Asmenys, turintys autizmą, gali turėti sunkumų suprasti kitų žmonių emocijas, įsitraukti į pokalbius ar elgtis pagal socialines normas. Jie taip pat gali turėti ribotą interesų ratą ir gali užsiimti pasikartojančia veikla. Pagrindiniai požymiai:
- Socialinės sąveikos sunkumai: Sunku suprasti kitų jausmus, trūksta bendravimo įgūdžių, vengia akių kontakto. Suaugusieji turintys autizmo spektro sutrikimą gali patirti iššūkių dėl gebėjimo kurti ir palaikyti draugystes, suprasti socialinius signalus, tokius kaip žvilgsniai, gestai arba kūno kalba, ir dalyvauti bendroje veikloje ar pokalbiuose bei diskusijose.
- Komunikacijos problemos: Vėluojantis kalbos vystymasis, sunkumai dalyvaujant pokalbiuose, neįprasta kalbos struktūra. Būdingas kalbos, socialinės raidos deficitas. Kalbos ir komunikacijos sunkumai: kai kurie asmenys turintys autizmo spektro sutrikimą gali turėti kalbos atsilikimus arba visiškai nekalbėti.
- Ribotas ir pasikartojantis elgesys: Siauri interesai, prisirišimas prie rutinų, kartotiniai judesiai (pvz., plasnojimas rankomis). Jiems reikia pastovumo, pasikartojimo, nuspėjamumo. Daug suaugusiųjų turinčių autizmą gali gerai tvarkytis su rutina ir struktūra. Jie gali laikytis to paties dienos tvarkaraščio ir griežtai laikytis tam tikrų įpročių ar ritualų. Tai yra didelis pliusas, bet kartais perauga į sunkumus prisitaikyti prie aplinkoje vykstančių pokyčių.
- Sensorinio jautrumo problemos: Hiperjautrumas arba hipojautrumas garsams, šviesai, tekstūroms. Klausa, rega, lytėjimas, uoslė, skonis - jutimo organai gali būti labai jautrūs, arba atvirkščiai - mažiau jautrūs nei įprasta. Suaugusieji su autizmu gali būti jautrūs tam tikroms sensorinėms stimuliacijoms, tokios kaip garsai, šviesa, kvapai ar tekstūros, skoniai.
Svarbu nepamiršti, kad autizmo spektro sutrikimų požymiai gali pasireikšti labai skirtingai. Vienam asmeniui vienas požymis gali pasireikšti labai specifiškai ir stipriai, kitam būti nepastebimas. Vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimus, gali būti labai skirtingi. Svarbiausioji dalis yra ta, kad už kiekvienos diagnozės, kokia ji bebūtų, yra žmogus, kuris nori būti suprastas ir priimtas.
Suaugusiųjų Autizmo Ypatumai
Suaugusiųjų autizmas gali paveikti įvairias gyvenimo sritis, įskaitant socialinę sąveiką, darbą, šeimą ir kasdienį funkcionavimą. Štai keletas sričių, kurias gali paveikti autizmo spektro sutrikimas suaugusiojo asmens gyvenime ir kaip:
- Socialinė sąveika: autizmo spektro sutrikimas gali turėti didelį poveikį socialinei sąveikai. Asmenys su autizmu gali patirti sunkumų kurti ir palaikyti draugystes, kurti romantinius santykius, bendrauti grupėse, suprasti socialinius signalus, interpretuoti kito žmogaus mintis ir jausmus, bei dalyvauti bendroje veikloje.
- Darbas ir karjera: autizmo spektro sutrikimas gali turėti įtakos asmenų sugebėjimui integruotis į darbo aplinką ir sėkmingai bendradarbiauti su kolegomis. Gali būti sunkumų su komunikacija, bendravimu, tikslingomis diskusijomis, organizacija ir prisitaikymu prie pokyčių darbo aplinkoje.
- Švietimas: autizmo spektro sutrikimas gali turėti poveikį švietimo procesui ir mokymuisi. Asmenims su autizmu gali būti sunku susitelkti, bendrauti su mokytojais ir bendraamžiais, suprasti užduotis arba prisitaikyti prie aplinkos.
- Kasdieninis gyvenimas: įvairūs kasdienio gyvenimo aspektai, tokie kaip tvarkaraščio laikymasis, asmeninė higiena, maisto ruošimas arba pirkimas, taip pat gali būti paveikti autizmo spektro sutrikimo. Asmenims su autizmu gali būti sunku tvarkytis su pokyčiais, nepatogiomis situacijomis arba spręsti kasdienius uždavinius.
- Sveikata ir gerovė: Autizmo spektro sutrikimas gali turėti įtakos fizinės ir psichinės sveikatos būklei. Kai kurie suaugusieji su autizmu gali turėti specifinių sveikatos problemų, taip pat gali kilti iššūkių susijusių su susidūrimu su stresu arba depresija.
Šie aspektai gali būti labai individualūs ir pasireikšti skirtingu sunkumo lygiu kiekvienam suaugusiam patiriančiam autizmo spektro sutrikimą. Svarbu suprasti ir pripažinti šiuos sunkumus ir tikslingai išsiaiškinti sritis, kuriose reikia pagalbos, kad būtų galima teikti tinkamą paramą ir supratimą asmenims su autizmu bei jų aplinkai ir padėti jiems siekti savo tikslų ir savarankiškumo.
Taip pat skaitykite: Pagalba, diagnozavus autizmą
Aspergerio Sindromas
Nemažai žmonių turi pavienių autizmo bruožų. Kai kuriais atvejais jų tiek daug, kad atsiranda Aspergerio sindromas. Tokiems žmonėms būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai. Socialinio kontakto sunkumai jiems kyla ne dėl nenoro bendrauti. Problema kyla iš to, kad tokie asmenys nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą. Tokiems žmonėms sunku suprasti pokalbio taisykles, pokalbio metu jiems būdingas vienpusiškumas, pertraukinėjimas, minimalus dalyvavimas, sudėtinga pradėti ar pabaigti bendravimą, pakeisti pokalbio temą. Dažnas bruožas - kalbėjimas „sukauptomis“ frazėmis ar frazėmis pasiskolintomis iš kitų asmenų ar situacijų.
Nors Aspergerio sindromą turintys asmenys gali teisingai apibūdinti kitų žmonių ketinimus, emocijas, tačiau jie negali šios informacijos spontaniškai naudingai panaudoti, t.y. jie neturi jutimo, kaip prisiderinti prie kitų. Spontaniškos adaptacijos stoka yra susijusi su perdėtu pasitikėjimu formaliomis taisyklėmis. Šie asmenys taip pat patiria sunkumų su emocijų raiška, dažnai vidinis jausmas neatitinka išorinės jo išraiškos. Suirzimas, pyktis, atsiribojimas nuo kitų atsiranda iš niekur ir gali pasireikšti netikėtai. Be to, šiems asmenims sudėtinga išreikšti meilę ir prisirišimą taip, kaip tikisi kiti. Daugelis Aspergerio sindromą tyrinėjančių mokslininkų jį vertina ne tik kaip būseną, sukeliančią tam tikrus apribojimus, bet ir suteikiančią galimybes, kurios kaip tik ir susijusios su jų mąstymo bei emociniais ypatumais. Neįprastas jų požiūris priklauso nuo tendencijos pasirinkti, nuo ko pradėti loginę grandinę. Kartais tai atrodo neadekvatu, tačiau neretai gali suteikti naują požiūrio kampą. Prioritetus tokie asmenys teikia problemos išsprendimui, o ne kitų asmenų socialinių ar emocinių poreikių patenkinimui.
Asmenims su Aspergerio sindromu gali būti sunku suvokti socialines normas ir domėtis kitais žmonėmis. Asmenys gali pasižymėti stipriomis, sukoncentruotomis arba neįprastomis interesų sritimis. Svarbu pažymėti, kad Aspergerio sindromas dabar laikomas autizmo spektro sutrikimu, ir diagnozė remiasi autizmo spektro sutrikimų diagnostiniais kriterijais.
Autizmo Klasifikacija Pagal Sunkumą
Autizmo spektro sutrikimai (ASS) gali būti klasifikuojami pagal sunkumą ir simptomų tipą. Spektro pobūdis reiškia, kad nėra dviejų vienodų autizmo atvejų; simptomai ir jų sunkumas gali labai skirtis. Galimi keli ASS diagnozės apibūdinimai: kaip sutrikimas iš spektro su hierarchiniais sunkumo laipsniais (2013 m. JAV psichiatrų asociacijos išleistame DSM-V (1)); kaip kelios atskiros būklės, priskiriamos prie skirtingų raidos sutrikimų (DSM-IV ir TLK-10).
- Lengvas autizmas: Šiuo atveju asmenys gali turėti socialinių sunkumų, tačiau geba gyventi savarankiškai. Jie gali turėti gerą žodinę kalbą, tačiau gali turėti problemų su socialiniais niuansais ir bendravimu.
- Vidutinio sunkumo autizmas: Asmenys gali turėti sunkesnių socialinių ir komunikacijos sunkumų, taip pat elgesio problemų, kurios gali reikalauti pagalbos kasdieniame gyvenime.
- Sunkus autizmas: Sunkūs socialiniai, komunikaciniai ir elgesio sunkumai. Tokiems asmenims gali prireikti didelės paramos ir priežiūros visą gyvenimą.
Autizmo Priežastys ir Veiksniai
Autizmo priežastys iki pat šių dienų yra ne iki galo žinomos. Autizmo sutrikimo formavimuisi neabejotinai turi įtakos daugelis faktorių: genų ir biologinės aplinkos įtaka prieš, per ir po gimimo gali neigiamai daryti įtaką smegenų vystymuisi ir sukelti autizmo sutrikimus. Autizmo spektro sutrikimų (ASS) atsiradimo priežastys vis dar yra kompleksinės ir ne visiškai pilnai išsiaiškintos bei suprantamos. Tyrėjai, mokslininkai ir specialistai identifikavo keletą veiksnių, kurie gali prisidėti prie autizmo atsiradimo rizikos, tačiau svarbu paminėti, kad kiekvieno atvejo priežastys gali būti unikalios.
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas apie autizmo riziką
Mokslininkai mano, kad įtaką daro genetiniai ir aplinkos veiksniai. Autizmą lemia genų ir aplinkos sąveika.
- Genetiniai veiksniai: Paveldimos genų mutacijos arba naujos mutacijos gali padidinti autizmo riziką. Genetiniai veiksniai laikomi svarbiausiais autizmo spektro sutrikimų atsiradimo veiksniais. Daugelis tyrimų parodo, kad šeimos medicininė istorija gali didinti autizmo riziką. Taip pat specifiniai, paveldimi genų pokyčiai, gali turėti įtakos autizmo vystymuisi.
- Aplinkos veiksniai: Prenatalinis poveikis teratogenams, tėvų amžius, komplikacijos gimdant. Nors genetika yra svarbi, aplinkos veiksniai taip pat gali turėti įtakos autizmo atsiradimui.
- Kiti veiksniai: Ankstyva smegenų vystymosi anomalija, imuninės sistemos disfunkcija. Neuropsichologiniai veiksniai: kiekvieno žmogaus smegenys yra unikalios, ir neuropsichologiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos autizmo spektro sutrikimų vystymuisi. Imuninės sistemos disbalansas: kai kurie tyrimai rodo, kad imuninės sistemos pokyčiai gali būti susiję su autizmo rizika.
Autizmo spektro sutrikimų atsiradimui dažniausiai įtakos turi kompleksinis genetinis ir aplinkos veiksnių sąveikavimas. Svarbu pažymėti, kad vakcinos nėra susijusios su autizmu, o daugelis tyrimų patvirtino, kad nėra jokio priežastinio ryšio tarp vakcinacijos ir autizmo spektro sutrikimų.
Autizmo Diagnostika
Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniu. Dažniausiai, specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais).
Paprastai tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys pirmi pastebi kitokį vaiko elgesį ir pradeda įtarti, kad kažkas yra ne taip. Pakalbėkite apie iškilusius sunkumus ar vaiko „keistumus“ su Jūsų šeimos gydytoju ir prašykite siuntimo pas neurologą. Autizmo spektro sutrikimui diagnozavimas yra sudėtingas procesas, kurį dažnai atlieka įvairių specialistų komanda.
Suaugusiųjų autizmo diagnozė dažnai yra iššūkis, nes simptomai gali būti subtilesni arba gali būti painiojami su kitais psichiniais ar neurologiniais sutrikimais.
- Anamnezė: gydytojai ir specialistai renka išsamią istoriją apie paciento vystymąsi ir elgesį. Išsamus vystymosi istorijos įvertinimas: svarbu atlikti išsamią asmens ankstesnės vystymosi istorijos analizę, kad būtų galima suprasti, ar yra buvęs bet koks raidos atsilikimas ar kitos problemos, kurios gali būti susijusios su autizmo spektro sutrikimu. Pradinis įvertinimas: tai gali apimti išsamų klinikinį interviu, kurio metu gydytojas ar specialistas pabandys suprasti asmens ankstesnę vystymosi istoriją, socialinės sąveikos įgūdžius, komunikacijos įgūdžius ir elgesio ypatybes.
- Elgesio stebėjimas: specialistai stebi paciento elgesį, socialinius įgūdžius, bendravimą su kitais ir kitus aspektus, kurie gali būti susiję su autizmu. Šis stebėjimas dažnai vyksta skirtingose situacijose ir su skirtingais žmonėmis.
- Gydytojų ir specialistų konsultacijos: į diagnozavimo procesą dažnai įtraukiami skirtingi specialistai, tokiu būdu užtikrinant, kad būtų įvertintos skirtingos sritis.
- Standartizuoti vertinimai: dauguma specialistų diagnozavimui naudoja standartizuotus vertinimus ir testus, kurie padeda nustatyti pagrindinius autizmo spektro sutrikimo požymius. Tyrimai ir testai: gali būti naudojami specialūs įrankiai, pavyzdžiui, klausimynai ir struktūruoti testai, norint įvertinti autizmo simptomus ir nustatyti jų sunkumą.
- Tėvų ir šeimos įtraukimas: šeimos ir tėvų požiūris yra svarbi diagnozės proceso dalis.
- Diferencinė diagnozė: siekiant pašalinti kitus sutrikimus, turinčius panašius požymius, gydytojai gali atlikti diferencinę diagnozę. Kitų galimų diagnozių atmetimas: gydytojas ar specialistas taip pat turėtų atmesti bet kokias kitas galimas priežastis, kurios gali paaiškinti asmens simptomus, pvz., depresija, nerimo sutrikimai ar kita psichinė būklė.
- Simptomų vertinimas: gydytojas arba specialistas įvertins asmenį dėl autizmo spektro sutrikimo simptomų, įskaitant socialinę sąveiką, komunikacijos įgūdžius, įpročius ir interesus, taip pat sensorinį jautrumą.
- Išsamesnės diagnozės išvados: po visų duomenų rinkimo ir įvertinimo specialistas gali padaryti išsamesnę išvadą. Tai gali padėti nustatyti autizmo spektro sutrikimo požymius, jų sunkumo lygį ir pateikti rekomendacijas dėl tolesnio gydymo ar terapinės intervencijos.
Svarbu pabrėžti, kad diagnozavimo procesas turi būti atliekamas kvalifikuotų specialistų, įskaitant psichologus, psichiatrus, neurologus, logopedus, ergoterapeutus, kineziterapeutus ir kitus, turinčius patirties autizmo spektro sutrikimų srityje.
Autizmo Gydymas ir Intervencijos
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.
Nors nėra žinomo autizmo gydymo būdo, ankstyvas įsikišimas ir specializuotos terapijos gali padėti pagerinti socialinius įgūdžius, komunikaciją ir elgesį. Nėra specifinio gydymo autizmui, tačiau įvairios intervencijos ir terapijos gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Ankstyvas įsikišimas yra svarbus norint padėti vaikams su autizmu išmokti socialinių, komunikacinių ir elgesio įgūdžių. Suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese.
- Elgesio terapija: Taikomoji elgesio analizė (ABA), socialinių įgūdžių mokymas.
- Kalbos ir kalbėjimo terapija: Padeda pagerinti komunikacijos įgūdžius.
- Ergoterapija: Skirta pagerinti kasdienius įgūdžius ir sensorinį apdorojimą. Kasdienio gyvenimo įgūdžiai: ergoterapeutas gali dirbti su suaugusiais asmenimis turinčiais autizmo spektro sutrikimą, kad padėtų jiems įgyti ir tobulinti kasdienio gyvenimo įgūdžius, tokius kaip maisto ruošimas, asmeninė higiena, darbo ir laisvalaikio veiklų palaikymas. Sensorinė integracija: asmenys su autizmu dažnai patiria jautrumą tam tikroms sensorinėms stimuliacijoms. Ergoterapeutas gali naudoti sensorinę integraciją ir jos technikas, kad padėtų asmeniui tinakamai atsakyti ir valdyti sensorinius iššūkius, tokius kaip jautrumas šviesai, garsams, kvapams ar tekstūroms. Socialiniai įgūdžiai: ergoterapeutas gali dirbti su suaugusiais asmenimis, kad padėtų jiems plėsti socialinius įgūdžius, bei skatinti bendravimą, empatiją, gebėjimą kurti draugystes ir palaikyti santykius su aplinkiniais. Tai gali būti daroma per struktūruotas veiklas ir vaidmenų žaidimus, taip pat išgyvenant terapinį santykį su ergoterapeutu. Veiklų (užimtumo) terapija: ergoterapeutas gali padėti suaugusiems autizmo spektos sutrikimą turintiems asmenims rasti ir išlaikyti darbą ar veiklas, kurie atitiktų jų gebėjimus ir poreikius. Tai gali reikšti ir darbo vietos pritaikymą, mokymąsi tinkamai atlikti gaunamas užduotis, bendradarbiauti su kolegomis ir vadovais bei tinkamą reakciją į darbo aplinkos pokyčius. Elgesio valdymas: ergoterapeutas gali dirbti su suaugusiais asmenimis, kad padėtų jiems suprasti ir valdyti savo elgesį bei reakcijas, įskaitant emocinę savireguliaciją, streso valdymą ir konfliktų sprendimą. Rutina ir struktūra: ergoterapeutas gali padėti suaugusiems asmenims su autizmu sukurti ir palaikyti stabilų gyvenimo ritmą ir struktūrą, kad būtų lengviau tvarkytis su kasdieniniais iššūkiais ir pokyčiais. Ergoterapeutas individualiai pritaiko terapinį planą pagal kiekvieno suaugusio asmens turinčio autzimo spektro sutrikimą poreikius ir gebėjimus.
- Vaistai: Naudojami simptomams valdyti, pvz., dirglumui, agresijai, nerimui ar hiperaktyvumui.
Alternatyvios Terapijos ir Liaudiškos Priemonės
Nors autizmui gydyti nėra specifinių liaudiškų priemonių, kai kurios alternatyvios terapijos ir gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti pagerinti bendrą savijautą ir palaikyti terapiją. Tai gali apimti specializuotas dietas, papildų vartojimą (pvz., omega-3 riebalų rūgštys), muzikos terapiją, menų terapiją ir jogos praktiką.
Gretutiniai Sutrikimai
Autizmo spektro sutrikimų (ASS) keliami iššūkiai nesibaigia tik jiems būdingais simptomais. Juos dažnai lydi kiti sutrikimai, kurie gali ne mažiau varginti autistišką asmenį bei jo šeimą ir tapti problema pagalbą teikiantiems specialistams. 2014 m. žurnalas „Lancet“ paskelbė autizmą tyrinėjančių mokslininkų atliktą duomenų studiją. Šioje analizėje apžvelgtos dažniausiai šį sutrikimą lydinčios gretutinės diagnozės, įvairiuose šaltiniuose nustatytas jų dažnis.
- Intelekto sutrikimai: Nustatomi apie 45 proc. ASS turinčių asmenų.
- Kalbos sutrikimai: Egzistuoja specifinis autizmui būdingas kalbos pobūdis, kuris neatitinka kalbos sutrikimų, tačiau tai pasireiškia labai individualiai.
- Dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimas: Nustatomas 28-44 proc. ASS turinčių asmenų.
- Tikai: Pasireiškia 14-38 proc. ASS turinčių asmenų.
- Epilepsija: Pasireiškia 8-30 proc. ASS turinčių asmenų.
- Žarnyno veiklos sutrikimai: Pasireiškia 9-70 proc. ASS turinčių asmenų.
- Miego sutrikimai: Pasireiškia 50-80 proc. ASS turinčių asmenų.
- Nerimo sutrikimai: Pasireiškia 42-56 proc. ASS turinčių asmenų.
- Depresija: Pasireiškia 12-70 proc. ASS turinčių asmenų.
- Prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas: Pasireiškia 16-28 proc. ASS turinčių asmenų.
- Agresyvus elgesys: Pasireiškia iki 68 proc. ASS turinčių žmonių.
- Save žalojantis elgesys: Pasireiškia iki 50 proc. ASS turinčių asmenų.
Neuroįvairovė ir Autizmas
Pastaruoju metu į autizmą pradėta žiūrėti kaip į vieną iš neuroįvairovės variantų. Neuroįvairovė atspindi idėją, kad neurologiniai skirtumai, tokie kaip ASS, dėmesio ir veiklų sutrikimas, disleksija ir kiti, nėra ligos, o normalios žmogaus proto struktūros variacijos, kurios papildo bendrą žmonijos patirtį ir didina inovacijų galimybes.
Pasaulinė Autizmo Supratimo Diena
Pozityvūs pokyčiai pasaulio žmonių bendrijoje lėmė, kad 2007 metų gruodžio 18 dieną Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė balandžio 2 -ąją Pasauline autizmo supratimo diena. Šia diena siekiama atkreipti ne tik visuomenės ir atsakingų institucijų dėmesį į iššūkius su kuriais kasdien susiduria šeimos, auginančios autizmo spektro sutrikimo turinčius vaikus, bet ir skatinti žmonių sąmoningumą, toleranciją. Svarbu suprasti, jog autistiški vaikai yra lygiai tokie pat mūsų Valstybės piliečiai, broliai ir seserys. Jiems turi būti skiriamas toks pat dėmesys, meilė, rūpestis.
Pagalba ir Parama
Svarbu pabrėžti, kad pagalba turėtų būti teikiama atsižvelgiant į kiekvieno asmens individualius poreikius, nes psichikos ligų patirtys ir pasekmės yra labai įvairios ir skirtingos. Tik po diagnozės nustatymo gali būti suteikta individualizuota terapija ir gydymas, atitinkantis asmeninę situaciją ir poreikius. Specialistai gali sukurti individualizuotą gydymo planą, kuris atsižvelgs į asmens stipriąsias ir silpnąsias puses.
Kreipimasis į specialistus dėl autizmo spektro sutrikimo įtarimo yra svarbus žingsnis siekiant gauti reikiamą pagalbą ir supratimą. Suaugusieji, kurie patiria autizmo spektro sutrikimą, gali gauti labai naudingų ir svarbių paslaugų, kurios gali padėti jiems palaikyti ir įgyti įgūdžių, spręsti problemas ir gyventi visapusišką ir pilnavertį gyvenimą.