Šis straipsnis skirtas įsigilinti į motyvacijos, gėrio ir blogio sąvokas, nagrinėjant jų filosofinius aspektus. Siekiama išnagrinėti šių sąvokų reliatyvumą, kraštutinumus ir tarpusavio ryšius, ieškant atsakymų į klausimus, ar egzistuoja absoliutus gėris ir blogis, bei kokią įtaką šios sąvokos daro mūsų motyvacijai.
Gėrio ir Blogio Samprata: Reliatyvumo Problema
Gėris ir blogis - tai filosofinės (abstrakčios) sąvokos, neturinčios konkretaus apibrėžimo ir kiekvieno žmogaus suprantamos savaip. Absoliutus gėris - sunkiai suvokiamas ir apibūdinamas. Įsivaizduokime, kad mes savo gyvenime esame absoliučiai geri. Tada negalime nieko valgyti, nes bet koks maisto vartojimas yra augmenijos ir gyvūnijos naikinimas ir žudymas. Mes negalime niekur judėti, nes judėdami galime ką nors nužudyti, juo labiau jeigu važiuosim automobiliu ar kitu transportu, ir t.t. Sekanti pakopa nuo absoliutaus iki minimalaus būtų sąlyginis gėris. Sąlyginis gėris yra toks gėris, kai nuo to paties veiksmo, aplinkybių ar kitų reiškinių vienam žmogui gerai, o kitam blogai. Tikriausiai nieko tiek daug aplink mus nėra, kaip sąlyginio gėrio. Visa laiką per radiją, televiziją, laikraščiuose girdime ir skaitome, kad vieniems norisi taip, kitiems taip netinka, arba norisi dar kitaip ir taip be galo, todėl kad visas gėris, visas teisingumas, visa laisvė, tik sąlyginiai dalykai. Minimalus gėris, tai pats didžiausias gėris, kuriuo gali naudotis žmonės. Kad gėris, o tiksliau sutartinis gėris egzistuotų valstybėje, turi būti protingi žmonės, jeigu visuomenė, tauta, žmonės mažai domisi, tada jie negali žinoti, kaip atrodo valstybė kurioje dominuoja gėris, tada nežino, kaip atrodo gera valdžia ir kaip ji turi vadovauti valstybei, o jeigu nežino, kokia yra gera ir protinga valdžia, tai ir negali jos geros išsirinkti. Pasaulyje egzistuoja fizikiniai, cheminiai dėsniai ir reiškiniai, o gėrio, kaip reiškinio, pasaulyje nėra.
Tačiau blogis niekada neišnyksta. Blogis - turbūt pagrindinis ir paskutinis mūsų nelaimingos civilizacijos klausimas - religijos ir filosofijos mintijimo variklis. Pats terminas „blogis“, kaip, beje, ir „gėris“, - vienas neapibrėžčiausių. Jis apima, jei taip galima sakyti, daugybę blogių, be to, jo suvokimas per istoriją labai kito. Ir toje galybėje interpretacijų galima pasiklysti. Norint suklasifikuoti šį fenomeną turbūt prireiktų viso gyvenimo.
Dorovė: Gėrio ir Blogio Pagrindas
Dorovė - tai dorinės normos, principai, vertinimai, reglamentuojantys žmonių elgesį. Dorovė klostosi istoriškai kaip socialinis, kultūrinis ir dvasinis reiškinys. Normos ir principai formuojasi pagal tai, kaip suvokiami gėris, blogis, tiesa, teisingumas ir kita. Jų laikomasi tradiciškai arba pagal įvairias sutartis. Doriniai žmonių santykiai grindžiami atsakomybe, pareiga, sąžiningumu, orumu, pagarba. Dorovė svarbi visuomenės santykių savireguliacijai, skatina toleranciją, dialogą. Pirmosios dorovės teorijos atsirado senovės Rytų šalyse. Dorovės problemas nagrinėjo senovės graikų filosofai. Sokratas teigė, kad blogi poelgiai atsiranda dėl nežinojimo. Norėdamas būti doras žmogus turi pažinti save ir sąmoningai siekti gėrio. Platonas kildino dorovę iš gėrio. Jis manė, kad empiriniame gyvenime dorovė įgyja įvairius pavidalus. Aristotelis sudarė dorybių lentelę išskirdamas dianoetines (teorines) ir etines (praktines) dorybes. Pasak jo, dorybės yra ne įgimtos, o išugdomos ir palaiko dviejų kraštutinumų - pertekliaus ir trūkumo - pusiausvyrą. Sokratas ir Aristotelis dorovingumo kriterijumi laikė laimės siekimą. Demokritas ir Epikūras manė, kad dorą elgesį lemia pasitenkinimo siekimas ir kančių vengimas. Stoikai (Seneka, Epiktetas, Aurelijus) aiškino, kad reikia gyventi dermėje su lemtimi, nes pasaulį valdo likimas. Jie ragino išsivaduoti iš aistrų bei potraukių ir klausant proto būti ištvermingiems nelaimėse. Viduriniais amžiais pradėjo formuotis krikščioniškoji etika (dorybė). I. Kantas teigė, kad egzistuoja dvejopa doro poelgio motyvacija - empirinė, kylanti iš polinkio, ir proto, kylanti iš pareigos. 20 amžiuje kintant vertybėms ir socialiniams tikslams imta nagrinėti dorovės normų pagrįstumą, priimtinumą ir naujų formulavimą arba kitokį interpretavimą. Utilitarizmas, teisingumo ir diskurso teorijos bei prigimtinė teisė yra normų pagrindimo, argumentavimo formos. Joms tarpusavyje sąveikaujant susiformavo: materialinė vertybių etika (M. Scheleris, N. Hartmannas), egzistencialistinė, hermeneutinė ir neomarksistinė, kritinio racionalizmo, diskurso ir komunikacijos etika (J. Habermasas, K.-O. Apelis), teisingumo teorija (J. B. Rawlsas), atsakomybės teorija (H. Jonas), dorovės normų interpretacija ir kitos etinės teorijos. Dorovė siejama su laisve. Laisvas žmogus gali sąmoningai laikytis dorovės normų, vertinti savo bei kitų elgesį, socialinius santykius ir institucijas, įstatymus, nepaklusti ideologiniams mitams, sąmonės manipuliacijoms, tradicijų stereotipams. Vykstant globalizacijai aktualiausiomis tapo dorinių sprendimų pasirinkimo, valios, sąžinės ir atsakomybės problemos. Universalių dorovės normų ieškoma įvairiose kultūrose ir ideologinėse sistemose.
Blogio Problema Teologijoje ir Filosofijoje
Jei Dievas yra visagalis , visažinis ir absoliučiai geras , kodėl tuomet egzistuoja blogis? Blogio problema yra labiausiai paplitęs prieštaravimas Vakarų ir Rytų Filosofijoje. Yra dvi šios problemos versijos : dedukcinė arba loginė versija , teigianti , kad bet kokio blogio egzistavimas ( nepaisant blogio rolės sukuriant gėrį ) nesuderinamas su Dievo egzistencija ; ir tikimybinė versija , teigianti , kad pasaulyje esant tiek daug negailestingo blogio tiesiog neįtikėtina , kad Dievas egzistuotų . Dedukcinė problema pastaruoju metu mmažiau ginčijama , nes visuotinai pripažįstama , kad absoliučiai gera esybė galėtų suteikti tam tikros žalos verčiama moralinių aplinkybių (pvz.suteikti vaikui skausmo ištraukiant rakštį ). Daugiau diskutuojama dėltikimybės (ar netgi galimybės ), kad nepaisant daugybės blogio kosmose , absoliučiai geras Dievas egzistuoja . Pagalvokime apie žmoniu ir gyvūnų kančias , sukeltas mirties ,grobuoniškumo ,gimdymo komplikacijų , sunkių ligų ,praktiškai neišmatuojamo žmogaus nedorumo , prievartavimų , priespaudos ir “gamtos nelaimių” . Sprendžiant blogio problemą , kai kurie filosofai ir teologai neigia Dievą esant visagalį . Milas (1806-73 ) laikėsi šios nuostatos , o teologai panteistai dar ir šiandien abejoja tradiciniu Dievo galybės traktavimu . Jiems atrodo , kkad Dievas yra šiame pasaulyje , kenčia kartu su kenčiančiaisiais ir stengiasi iš blogio išgauti gėrį , bet nepaisant Dievo pastangų , blogis nepataisomai suardys sukurtą tvarką . Kiti mano , kad Dievas yra visai kas kita negu morali veikiančioji jėga. Deivis ( 1993 ) ir kiti tvirtina , kad gero Dievo sąvoka skiriasi nuo geros veikiančiosios jėgos sąvokos . Šiai pozicijai pritaria tie , kurie Dievą laiko Būtimi iš didžiosios raidės , kaip priešpriešą bet kokiai kitai būčiai. Kita kraštutinė nuomonė neigia blogio egzistavimą , tačiau tradicinį monoteizmą ir moralinį skepticizmą suderinti sunku. Kadangi mes tikime , kad yra Dievas , vertas šlovinimo ir žmogaus meilės , moralinio skepticizmo argumentai neturi didelės reikšmės. Mintis , kad blogis yra gerio ttrūkumas, gėrio iškreipimas , gali paplisti sprendžiant blogio problema , tačiau sunku įsivaizduoti , kaip vien ši idėja galėtų sutvirtinti tikėjimą Dievo gerumu . Deginantis skausmas ir nesibaigianti kančia atrodo visiškai realūs , netgi jei filosofijos požiūriu jie daro žalą . Trys didžiosios monoteistinės religijos , tvirtinančios , kad blogis egzistuoja , mažai pasitarnauja sprendžiant blogio problemą. Ir iš tiesų , Judaizmas , Krikščionybė ir Islamas taip laikosi blogio egzistencijos , kad pagrindas atmesti blogį būtų pagrindas atmesti šias religijas .. Blogio problemos aktualumas , teistų nuomone , iš dalies priklauso nuo individualaus požiūrio į kitas filosofijos sritis , ypač etiką , egzistenciją ir metafiziką . Pvz. etika: jei manote , kad neturėtų būti jokios neišvengiamos kančios , nesvarbu kokios priežastys ar pasekmės , tada blogio problema susidurs su tradiciniu teizmu . Be to , jei manote , kad blogio problemos sprendimas turėtų būti akivaizdus visiems žmonėms , tam tradicinis teizmas prieštarauja , nes sprendimas anaiptol nėra akivaizdus . Diskusijos nusistovėjo ties galimybe surasti aukso vidurį - tai vertybių teorija , aiškiai įvertinanti blogį kosmose ir pateikianti tam tikrą supratimą , kaip visa tai gali būti suderinama su visagalio ir absoliučiai gero Kūrėjo egzistavimu . Ar yra priežasčių , dėl kurių Dievas galėtų leisti kosmines negandas ? Jei tokių priežasčių nežinome , ar galime daryti išvadą , kad jų iš viso nėra ar negali bbūti ?Ivairių galimybių tyrinėjimą nuliame metafizinis požiūris . Pvz. , jei netikite laisva valia , jums nieko nereiškia teigiama laisvos valios pusė ir jos kaip gėrio nešėjos vaidmuo , atsveriantis laisvos valios kaip blogio nešėjos vaidmenį.Teistiniai pasisakymai blogio tema skirstomi į racionalius tikėjimo šalininkų poziciją teodiciją - Dievo veiklos sukuriant pasaulį su jame egzistuojančiu blogiu teisingumo įrodymą . Šalininkai siekia įrodyti , kad visdėlto įmanomas racionalus tikėjimas Dievo buvimu ir kad blogio egzistavimas nepadaro Dievo buvimo neįtikėtinu . Racionalizmo šalininkų teigimu , joks sutvėrimas negali tikėtis išspręsti blogio problemos , tai viršijo mūsų egzistencines galimybes . Kai kas laikosi šių pozicijų sakydami , kad mes galime racionaliai tikėti blogio buvimu ir absoliučiai geru Dievu , kuris nekenčia blogio , nors ir nesuprantame , kaip šie du tikėjimai gali būti suderinami . Teodicija siekia dar toliau ir sako , kad yra protinga tikėti Dievo buvimu atsižvialgiant į gėrį , otaip pat ir į akivaizdų kosmoso blogį . Teodicijos sumanymas nėra aiškinti Kiekvieną blogio pasireiškimą , bet pateikti sistemą , kuri padėtų suprasti , jog kiekvienas blogis yra visuotinio gėrio dalis - pvz. , nugalėti blogį yra neabejotinas gėris. Aukštesniojo Gėrio Įrodyme teigiama , kad blogį galima suprasti kaip būtiną aukštesniojo gėrio priedą ar sudedamąją dalį . Taigi , versijoje , kuri Dažnai vadinama Laisvos Valios Įrodymu , siūlomas teiginys , kad gėrį kuria laisvi sutvėrimai , sugebantys rūpintis vienas kitu , ir kurių gerovė priklauso nuo jų laisvai pasirinktų veiksmų. Įvykdyti šį gėrį galima tik tada jei žmonės , darantys vieni kitiems pikta , bus sąžiningi . Kartais laisvos valios Įrodymas naudojamas siauru aspektu , norint apibūdinti blogį kaip tiesioginį ar netiesioginį žmogaus veiklos rezultatą .Tačiau kartais manoma , kad ne teodicija , o racionalizmo pozicija apibūdina blogį , sukeltą kitų antgamtinių jėgų , ne vien tik Dievo. Aukštesniojo Gėrio atveju , blogis suteikia galimybę realizuoti dideles vertybes , tokias kaip drąsa ir teisingumo siekimas . Reichenbachas (1982) , Terontas (1930) ir Svinburnas (1979) taip pat pabrėžė stabilaus gamtos dėsnių pasulio gėrį.Tokiame pasaulyje žmonės ir gyvūnai mokosi pažinti kosmosą ir vystosi savarankiškai , nepriklausomai nuo to ,ar Dievas yra , ar ne . kuriame Jo paties egzistencija mums nėra visiškai akivaizdi . Jei Dievo egzistencija būtų visiškai akivaizdi , vertybių motyvacija galėtų tapti egoizmas ir baimė įžeisti visagalė būtį . Taip pat įmanoma sukurti gėrį dorybingai elgiantis , net jei aplinkybės žada tragiškas pasekmes . Hikas (1978 ) tai įrodinėjo ir sukūrė taip vadinamą Iranėjaus požiūrį į blogio problemą ( pavadinimas kilęs iš Šv. Iranėjaus , 2a. ) . Remiantis Šiuo požiūriu , gėriu laikoma tai , kad žmonija palaipsniuivysto dorybingą gyvenimo kelią ,, formuodama malonės , brandumo ir pilnatvę .Šis požiūris priwštarauja Šv. Augustinui , kuris teigia , jog Dievas sukūrė mus tobulus ir tada leido būti amžinai pasmerktiems ir tik vėliau atpirktiems Kristaus . Hikas laiko Šv. Augustino modelį nepagrįstu , o Iranėjaus modulį - įtikinamu.Kai kas blogio problemą aiškina faktu , kad gyvename pačiame geriausiame pasaulyje . Jeigu būtų aukščiausias ir tobuliausias Dievas , Jis tikrai pasistengtų sukurti patį tobuliausią pasaulį . Kadangi šis pasaulis - ne pats geriausias kūrinys ,, vadinasi aukščiausio ir tobuliausio Dievo nėra . Anot Adamso (1987 ) , daugelis mano , jog mintis apie geriausią iš visų galimų pasaulių , kaip ir didžiausią šių visų galimų skaičių , yra nuosekli .Kad ir kokį pasaulį su ttam tikra laime , gerumu , dorybėmis ir t.t įsivaizduotume , galima įsivaizduoti dar geresnį . Jei mintis apie geriausią iš visų galimų pasaulių yra nenuosekli ,ar tai galima taikyti tikėjimui , kad egzistuoja aukščiausia ir tobuliausia būtis? Atvirkščiai , manoma ,kad dieviškoji tobulybė turi aukščiausias ribas , kurių neįmanoma įvertinti kiekybiškai (pvz. Dievo visagalybė - tai gebėjimas padaryti bet ką , kas įmanomaa logiškai ar metafiziškai , bet nebūtinai tai turi būti tobuliausi aptariantysblogio problemą , nesutaria dėl klausimo , kaip vertinti dieškosios egzistencijos tikimybę . Tie , kurie nemato prasmės blogio egzistencijoje arba nepateisina to , kad Dievas leidžia blogiui įvykti , mano , kad jei prasmė būtų , ji būtų akivaizdi . Pastebėkite skirtumą taip “nematyti prasmės” iir “nesuprasti”. Kosmoso atveju , argi akivaizdu, kad jeigu būtų priežasčių , pateisinančių blogio egzistavimą , tai mes juos pastebėtume? Rouvas (1993) mano , kad turętų būti įmanoma surasti pagrįstą paaiškinimą , kodėl Dievas leidia įvykti blogiui , ypač kai matome tiek nepelnyto blogio atvejų. Tokie šalininkai kaip Haskeris (1989 ) ir Vykstra ( 1984 ) sako ,kad panašūs atvejai dar nesuteikia pagrindo manyti , kad geras dievas neegzistuoja . Šie filosofai mano , jog mes galime pažinti blogį ir tturime suprasti savo pariegą užkirsti jam kelią ar jį kiek galima sumažinti . Pomirtinio gyvenimo vaizdiniai turi mažai bendra su mūsų čia ir dabar matomu blogiu . Jei visos aukos patirs laimė vėliau , ar tai padės suprasti , kodėl Dievas leidžia blogiui įvykti? Tačiau sunku atmesti pomirtinio gyvenimo galimybę kaip visiškai nesvarbią. Ar mirtis - tai žmogaus sunaikinimas ar tiesiog jo perkėlimas į aukštesnę būseną ? Jei nemanote, kad svarbu , ar žmogus gyvena po mirties , tada toks spekuliavimas neturi didelės reikšmės . Bet įsivaizduokime , kad pomirtinis gyvenimas yra susijęs su šiuo gyvenimu ,jis suteikia galimybę morališkai ir dvasiškai pasikeisti , passitaisyti blogiesiems , atsinaujinti ir pradėti naują gyvenimą , galbūt netgi susitaikyti aukoms ir siekiantiems atleidimo jų engėjams . Šie svarstymai gali padėti atremti argumentus , palaikančius Dievo buvimą . Kadangi negalima visiškai atmesti galimybės , kad pomirtinis gyvenimas moraliai susijęs su mūsų gyvenimu , taip pat negalima atmesti ir galimybės , kad Dievas gėrį kuria iš kosmoso negandų . Negalėjau apžvelgti daugelio kitų argumentų už ir prieš Dievo buvimą , bet dabar pabandysiu ppaminėti keletą jų . Stebuklais besiriamentis argumentas prasideda nuo tam tikrų nepaprastų įvykių . Teigiama , kad jie suteikia pagrindo tikėti antgamtine veikiančiąja jėga , arba pagrindo skeptiškam požiūriui į natūralistinę pasaulėžiūrą. Šis argumentas patraukė daugelio filosofų dėmesį , ypač po to , kai Hjumas paneigė stebuklų egzistavimą . Yra įvairių argumentų , kuriais motyvuojamas religinis tikėjimas. Vienas iš įdomiausių ir populiariausių yra lažybų argumentas , dažnai minimas kartu su Paskalio (1632 - 1662 ) pavarde. Jis pateikia praktinių priežasčių , kodėl verta tikėti Dievu .Įsivazduokite , kad jūs nesate tikri tuo , ar Dievas yra ar ne . Jūsų valioje yra gyventi pagal bet kurią prielaidą , ir galbūt imsite kuria iš jų tikėti . Tikėjimo Dievu pasekmės bus daug geresnės , net jei jūsų tikėjimas neteisingas , o jei jis teisingas , tada jūs laimėsite dar daugiau . Taip pat apsimoka tikėti , kad Dievo nėra , bet jei Jo iš tiesų nėra , niekas ir nepasikeis. Tačiau jei tikite , kad Dievo nėra , ir jūs klystate , tada rizikuojate prarasti daug dvasinių vertybių , kurias uužtikrina tikėjimas Dievu ir Jo dieviškąja egzistencija . Šis argumentas naudojamas ir kraštutiniu atveju ( pvz. jei netikite Dievu , o Jis yra , tada jūsų laukia pragaras ) , taip pat kaip apeliacija į žmogaus savanaudiškumą ( jūs gyvensite geriau ) , ar bendresniu aspektu ( tikintieji gali suvokti gėrį , kuris užtikrina brandų religingą gyvenimą ) . Šio argumento aponentai teigia , kad žmogus vargu ar gali pasirinkti tarp šių kraštutinumų - teizmo ir natūralizmo . Kai kurie filosofai laiko šį argumentą per daug egoistiniu ir įžeidžiančiu religiją .
Taip pat skaitykite: Motyvacijos svarba
Motyvacija: Tarp Gėrio ir Blogio
Visada yra 2 budai gaut ko nori - gerasis ir blogasis. Is vienos puses galima elgtis teisingai, siekt skaidrios meiles, naudos sau suteikiant adekvatu ivertinima kitam ir tuo vadovautis. Atmeskim vidutinybe - zmogu kuris elgiasi atsitiktinai pagal pasitaikiusia situacija ir susitlekim i krastutinumus, kuriuos taip megsta cia esantys. Is vienos puses - dienos sviesos baltieji "gerieji". priezastis. Is kitos - nakties tamsos "blogieji". Jie sukuria situacijas is kuriu zmogus gali iseit arba mires arba ivygdes ko is jo reikalaujama. paklustama. Jie naudoja prievarta ir nesureiksmina prasmes nuo prasmes uz patirto orgazmo. Is esmes - jie lygus kaip tie zaidejai skirtingose lentos pusese. alternatyvas elgesiui. Abu gauna vienoda kieki naudos. Abu gali gaut mergina kurios nori - vienas duodamas svajoniu issipildyma, kitas atimdamas pasirinkimus. savo krastutiniais metodais gebantys pasiekti tapati pergales tiksla. o pats zaidimas - neutrali logika. Kogero klausimas butu, Ar geriau but kazkuriuo krastutinumu ar vistik derintis per viduri? Tas is kurio tikimasi kazko gero - gali netekt paramos jeigu padarys kazka del ko jo gerumu bus pradeta abejot. Tas is kurio tikimasi kazko blogo - taps nebaisus jeigu susilpnes. Tironas ir Geradarys - du motyvacijos krastutinumai.
Kraštutinumai ir Pusiausvyra
Iš vienos pusės, dienos šviesos baltieji "gerieji" motyvuoja žmones teisingais veiksmais, skaidria meile ir adekvačiu įvertinimu kitam. Iš kitos pusės, nakties tamsos "blogieji" sukuria situacijas, kuriose žmogus gali arba mirti, arba įvykdyti tai, ko iš jo reikalaujama, naudojant prievartą. Iš esmės, jie lygūs kaip žaidėjai skirtingose lentos pusėse, abu gaunantys vienodą kiekį naudos ir galintys gauti tai, ko nori, tik skirtingais metodais. Klausimas, ar geriau būti vienu iš kraštutinumų, ar derintis per vidurį? Tas, iš kurio tikimasi kažko gero, gali netekti paramos, jei padarys kažką, dėl ko jo gerumu bus pradėta abejoti. Tas, iš kurio tikimasi kažko blogo, taps nebaisus, jei susilpnės. Tironas ir Geradarys - du motyvacijos kraštutinumai.
"Žaidimas" Spalvomis: Būti Konkrečios Spalvos
Jei pasirenki spalvą ir laimi su ja žaisdamas, visada renkasi tą spalvą mėgstantys. Žmonės žino, ko iš tavęs tikėtis, ir bendraminčių ratas plečiasi. Tai potencialiai labai naudingas dalykas - būti konkrečios spalvos. Tada tiesiog atsisakai to, ką kitai spalvai priskiri.
Taip pat skaitykite: Kaip rasti motyvaciją sportuoti
Taip pat skaitykite: Įmonės nauda iš socialiai atsakingų darbuotojų
tags: #motyvacija #geris #yra #blogis