Įvadas
Danieliaus knyga Biblijoje - tai jaudinanti ir kupina įtampos istorija, pasakojanti apie jauną paauglį Danielių, kuris išplėšiamas iš savo namų Jeruzalėje ir nugabenamas į Babiloną. Šis miestas, daugiau nei tik gyvenvietė, tapo gyvenimo būdu, požiūriu ir tikėjimu, siekiančiu suvedžioti žmogų. Babilonas vilioja nuostabiu gyvenimu, siūlo tai, ko kiekviena moteris ir vyras nori, tačiau nedaug kas atsispirdavo jo kerams. Danielius, praleidęs Babilone apie septyniasdešimt metų, pergalingai sutiko pagundymus ir grasinimus šioje blogio karalystėje. Šiandien, kaip ir Danieliaus laikais, mes gyvename pasaulyje, kuris savo esme labai primena Babiloną.
Babilonas - populiarus, trokštamas, svaiginamas ir religingas miestas
Babilonas buvo populiarus, trokštamas, svaiginamas ir religingas miestas. Jis tikėjo į begalę įvairiausių dalykų, bet jei norėtume įvardinti konkrečiau, suprastume, kad jis netiki niekuo. Nedaug kas atsispirdavo Babilono kerams. Nedaug kas aiškiai suvokė realybę ir nesuklupo prieš jo viliones. Išplėštas iš savo vaikystės namų, Danielius praleido Babilone apie septyniasdešimt savo gyvenimo metų. Jis pergalingai sutiko pagundymus ir grasinimus šioje blogio karalystėje. Kiekvienas iš mūsų turime pasimokyti iš Danieliaus, kaip gyventi beprotiškame pasaulyje, besaikio vartojimo kultūroje ir nebūti jos užnuodytam. Mes nesuvokiame, tačiau gyvename labai panašiais laikais, kaip ir Danielius gyveno Babilone.
Danielius ir jo draugai Babilono kultūroje
Kartu su Danieliumi į nelaisvę buvo paimti dar trys žydų jaunuoliai iš Judėjos: Hananija, Mišaelis ir Azarija. Karalius įsakė Ašpenazui, savo rūmų eunuchų viršininkui, parinkti keletą izraelitų iš karaliaus giminės ir kilmingųjų tarpo: jaunuolius be jokios ydos, gražius, galinčius mokytis visokios išminties, suprantančius, protingus ir sugebančius tarnauti karaliaus rūmuose, ir juos išmokyti chaldėjų raštų ir kalbos. Karalius paskyrė jiems kasdienį maisto davinį iš karaliaus valgių ir vyno, kurį jis pats gėrė. Daugelis tyrinėtojų yra įsitikinę, kad jaunuoliams tuo metu buvo apie 15 metų. Todėl galima daryti prielaidą, kad trejus metus, kol jiems suėjo 18 metų, jiems intensyviai buvo diegiama Babilono kalba bei kultūra.
Danieliaus ir jo draugų patirtis Babilone atspindi šių dienų kultūros vertybes: jaunuolius be jokios ydos, gražius, galinčius mokytis visokios išminties, suprantančius, protingus ir sugebančius tarnauti karaliaus rūmuose, ir juos išmokyti chaldėjų raštų ir kalbos (Dan 1, 4). Jauni izraelitai buvo perkelti į žavinčią Babilono kultūrą. Hebraiški berniukų vardai slėpė nuorodą į Dievą, o jiems suteikti nauji vardai kalbėjo apie stabus.
Biblijos aiškintojas Džonas Goldingay rašo: „Vardas Danielius reiškia „Dievas yra mano teisėjas", Hananija reiškia „Jehova buvo maloningas", Mišaelis reiškia „Kas yra toks kaip Dievas?", o Azarija - „Jehova padėjo". Belis, Aku ir Nego buvo Babilono stabai. Senovės pasaulyje buvo įprasta, kad teismas suteikdavo naujus vardus. Taip buvo siekiama visiškai pakeisti asmens tapatybę, kad gyvenimas vis labiau atitiktų jam duotą vardą. Beje, ši mintis atėjo iš Dievo. Biblijoje, jau Pradžios knygoje, skaitome, kaip Dievas pakeičia Abramo vardą: Abramas tampa Abraomu. Pasaulio sistema, vadovaujama priešo, negalėjo pasiūlyti nieko kito, kaip tik imituoti tai, siekiant, kad vaikinai tarnautų jų stabams.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Danieliaus apsisprendimas nesusitepti
Šventasis Raštas sako, jog kai jam buvo paskirtas kasdienis maisto davinys nuo karaliaus stalo, Danielius nusprendė savo širdyje nesusitepti karaliaus valgiais nė jo geriamu vynu. Danieliaus apsisprendimas pareikalaudavo kiekvieną dieną ko nors atsisakyti. Svarbūs pavyzdžiai, tokie kaip šis, gali mus padrąsinti apsispręsti, tačiau to nepakanka. Danieliaus apsisprendimui iššūkis buvo metamas kiekvieną dieną - jis turėjo tam pasiryžti kaskart per pusryčius, pietus ir vakarienę. Nemanau, kad jis nebuvo bandomas ir gundomas, kai užuosdavo maisto kvapą ir matydavo, kaip gardžiai jis paruoštas.
Vientisumas - dorumo pagrindas
Iš savo patirties galiu pasakyti: gerosios savybės, kilnumas niekuomet neateina atsitiktinai, ir pergalė niekad nebūna tik aplinkybių sutapimas. Būti doram ir garbingam reiškia visuomet būti tokiam pačiam, laikytis tokių pačių nuostatų, kad ir kur būtum, kad ir kas tave suptų. Mes, kaip asmenybės, neturėtume keistis kintant aplinkybėms. Garbingas žmogus ir vidumi, ir išore yra toks pat. Lotynų kalboje „būti doram, garbingam" reiškia būti vientisam. Websterio žodynas tai apibrėžia kaip „kokybę ar būseną, kai kas yra pilnas ar nedalomas". Taigi matome, kaip stipriai vientisumas priklauso nuo nuoseklumo ir pastovumo. Dora, vientisumas ne tik padeda mums gyventi „iš vidaus į išorę", bet taip pat ir apsaugo, kad išorė nesuterštų vidaus.
Hananijos, Mišaelio ir Azarijos pasipriešinimas Babilono imperijai
Danieliaus pranašystės 3 skyriuje Hananija, Mišaelis ir Azarija pasirinko pasipriešinti, tikrąja šio žodžio prasme, visai Babilono imperijos jėgai. Daugiau nežinau pavyzdžių, galinčių prilygti šių jaunuolių atsidavimui Dievui. Kai Nabukadnecaras pagąsdino juos įmesiąs į liepsnojančią krosnį, vaikinai atsakė: Jeigu taip padarysi, tai mūsų Dievas, kuriam tarnaujame, gali išgelbėti mus iš liepsnojančios krosnies ir Jis išgelbės mus iš tavo rankos! Biblijoje niekur nerandame užuominos, kad prieš tai, kai jie buvo nuvilkti pas karalių, vaikinai buvo pasitraukę į nuošalią vietą, norėdami paruošti kalbą. Žmonės, besilaikantys tvirtų įsitikinimų, savo širdyse jau yra padarę tam tikrus sprendimus.
Dvasinė kova už žmogiškosios istorijos
Danieliaus knygos 10 skyrius atskleidžia dvasinę kovą, vykstančią už žmogiškosios istorijos. Danieliaus malda išjudino dangų, tačiau prasidėjo dvasinė kova, kurioje dalyvavo angelai ir dvasinės blogio jėgos. Mykolas, vienas iš vyriausių didžiūnų, kovojo su Persijos didžiūnu, kad žydai galėtų tęsti šventyklos atstatymą. Ši kova parodo, kad Persijos didžiūnas yra Kyras, o už jo slypi didelis pasipriešinimas dangiškajai būtybei. Didžiūnai, prieš kuriuos Mykolas ateina kovoti, yra šėtonas ir jo angelai, o ši dvasinė kova domino visus danguje.
Senovės religijų misterijos ir slaptosios draugijos
Otto Henne am Rhyn knygoje „Mysteria: History of the Secret Doctrines and Mystic Rites of Ancient Religions and Medieval and Modern Secret Orders“ aprašoma mistinių mokymų ir slaptųjų draugijų kilmė. Visais amžiais, tarp visų rasių randame šias misterijas, egzistuojančias pačiomis įvairiausiomis formomis ir pačiais įvairiausiais tikslais, tačiau jos visos turi bendrą bruožą - jos atriboja profanus (pašalinius) ir jų tikslas yra įgyti bei išlaikyti galią ir įtaką.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Izaio pranašystės apie Babiloną ir šėtoną
Izaio knygoje pranašaujama apie Babilono sunaikinimą ir šėtono likimą. Puikybė nepaiso tikrovės ribų (angeluose ar žmonėse). Izaio pranašystės mums atrodo kvailos ir neįmanomos? Dievas išlaisvino Jokūbo palikuonis, kuriuos Babilonas engė (Iz 14, 1-3). Kyro įvykdytas Babilono užkariavimas 539 m. prieš Kristų. Miestą užėmę kariai yra Dievo įrankiai (Iz 13, 2-5).
Babilonas kaip priešingybė dangiškai karalystei
Dievą, ši mintis numatoma pačiame „Babilono“ pavadinime. dangaus pasaulį. dangaus vartai“ (Pr 28, 17). tai yra prieiga prie dangaus karalystės. Babilone buvo priešingi būdai pasiekti dangaus karalystę. iš dangaus, iš viršaus apreikšti Dievo. zikuratų šventyklomis buvo pastatytas žmonių nuo žemės dangun. žmogaus darbus. juk esate išgelbėti malone per tikėjimą“ (Ef 2, 8-9). remiasi išpuikusio Babilono modeliu. išgelbėtas“.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
tags: #babilono #imperija #kaip #setono #asmenybes #prototipas