Psichologiniai testai su pirštais: pažink save per paprastus pratimus

Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairius psichologinius testus ir pratimus, kurie padeda geriau pažinti save, savo stipriąsias ir silpnąsias puses, lavinti protą ir įveikti baimes. Aptarsime neurobiką - proto gimnastiką, pratimus atminčiai lavinti, greitus būdus IQ padidinti ir netgi testus, kurie atskleidžia charakterio bruožus pagal kūno kalbą. Pasitelkdami šiuos įrankius, galėsime geriau suprasti savo emocijas, mąstymo procesus ir elgesį, o tai padės mums tobulėti ir sėkmingiau siekti savo tikslų.

Neurobika: mankšta smegenims kiekvieną dieną

Neurobika - tai proto gimnastika, aerobika smegenims, kurios tikslas - gerinti smegenų veiklą. Terminą sukūrė Lawrence‘as Katzas ir Manningas Rubinas iš JAV, kurie taip pat sukūrė ir specialius proto mankštos pratimus. Neurobika naudinga visiems: vaikams, kad mokytųsi sutelkti dėmesį ir įsisavinti naują informaciją, o suaugusiems - kad palaikytų smegenų tonusą ir apsisaugotų nuo atminties prastėjimo.

Protiniai gebėjimai prastėja dėl to, kad silpsta ryšys tarp galvos smegenų nervų ląstelių. Anksčiau manyta, kad sutrikus smegenų ląstelės veiklai, ji nebeatsistato, tačiau dabar ši hipotezė paneigta. Pasirodo, nervų ląsteles, įskaitant ir galvos smegenų, galima regeneruoti reguliariais proto pratimais. Būtent šiam tikslui ir buvo sukurta neurobika.

Pagrindinės neurobikos užduotys:

• Smegenų veiklos aktyvinimas
• Atminties treniravimas

Paprasti, bet veiksmingi pratimai smegenų veiklai skatinti

Proto mankšta labai paprasta, bet kartu ir neįtikėtinai efektyvi. Pratimams nereikia specialaus pasiruošimo ar būtent tam skirto laiko - juos galima atlikti bet kur ir bet kada: namie, pakeliui į darbą, per pietų pertrauką, stovint prie viryklės ir netgi maudantis. Reguliariai mankštinant protą, kai kurie pratimai taps jūsų gyvenimo dalimi ir teiks jums naudos.

Taip pat skaitykite: Nauda iš savianalizės

1. Nauja aplinka: Aplankykite vietas, kuriose niekada nebuvote arba būnate labai retai. Tai gali būti naujas didelis parkas arba juvelyro parduotuvė kaimyniniame rajone.
2. Nauji kvapai: Įsigykite flakonėlių su eteriniais aliejais ar bet kokių kitų kvapių dalykėlių. Kiekvieną rytą, kai tik pabundate, įkvėpkite vis naujo kvapo - tai padės jums „pažadinti“ smegenis.
3. Užmerktos akys: Vakarais namie neįjunkite šviesos - po kambarius vaikščiokite vadovaujantis vien atmintimi. Šis pratimas padidins dėmesingumą ir koncentraciją. Taip pat galima maudytis užsimerkus. Dėl to, kad nieko nematote, stipriai aktyvinami kiti jutimo organai.
4. Darbinės rankos pakeitimas: Valykite dantis ta ranka, kuri yra mažiau aktyvi: jei esate dešiniarankis, dantis valykite kaire ranka, jei esate kairiarankis - dešine.
5. Naujas garderobas: Dėvėkite skirtingus rūbus. Mokslininkai įrodė, kad priklausomai nuo žmogaus rūbų keičiasi ne tik jo pojūčiai, bet ir mąstymo būdas.
6. Brailio raštas ir gestų kalba: Įsisavinti Brailio raštą ir gestų kalbą yra sunku, bet gebėjimas skaityti ir kalbėti pirštais neįtikėtinai įjautrins jūsų pojūčius. Gestų kalboje pakanka išmokti standartines frazes: pasisveikinimą, paprastus klausimus, atsakymus.
7. Naujas kelias: Eikite į darbą (parduotuvę) nauju, nepažįstamu keliu. Net jei naujasis kelias bus ilgesnis - nieko baisaus. Tai ne tik teigiamai paveiks jūsų smegenų veiklą, bet ir padės išlaikyti kūno formas.
8. Pasitikėjimas savimi: Labiau pasitikėkite savimi. Netgi jei jums siūlo darbą, kuriame nelabai tesusivokiate, sutikite. Kai nelabai aišku ką ir kaip reikia daryti, smegenys greitai aktyvinasi.
9. Nestandartiniai atsakymai: Į standartinius klausimus atsakykite nestandartiškai. Netgi į klausimą „Kaip sekasi?“ galima atsakyti dešimtimis skirtingų frazių - atsisakykite stereotipų.
10. Monetos: Išmokite vien pirštais skirti nevienodo nominalo monetas. Šiuo pratimu naudinga užsiimti tada, kai ko nors laukiate. Laikas bėga greičiau ir laukimas būna ne toks varginantis.
11. Nauji žurnalai: Rinkitės tuos žurnalus ir laikraščius, į kuriuos paprastai nekreipiate dėmesio. Pavyzdžiui, jei domitės madomis, tai įsigykite žurnalą, nagrinėjantį ekonomikos temas. Mėgstate skaityti apie keliones ir kitas valstybes? Suteikite pirmenybę žurnalui apie gyvūnus. Nebūtina susidomėti kokia nors nauja sritimi, pakanka tiesiog kartkartėmis pakeisti skaitomų straipsnių temą.
12. Televizorius be garso: Išjunkite televizoriaus garsą ir vien žiūrint į vaizdą pabandykite atkurti dialogą ar monologą. Atliekant šį pratimą kartu su draugais laikas gali prabėgti labai įdomiai ir linksmai.
13. Poilsio įvairovė: Jei savaitgalius paprastai praleidžiate mieste, tai kitą kartą išvykite į gamtą. Nemėgstate klausytis muzikos? Nueikite į muzikos koncertą - patirsite begalę naujų pojūčių. Net jeigu jums visai nepatiks, galėsite išeiti.
14. Naujas tempas: Šio pratimo galima imtis savaitgaliais. Jei paprastai viską darote lėtai, pasistenkite tempą padidinti du kartus. O jei negalite nė minutės nusėdėti vietoje, priverskite save viską daryti neskubant. Tam reikia labai didelio susikaupimo.
15. Pokštai: Sugalvoti naujus pokštus ir anekdotus - labai įdomus ir naudingas užsiėmimas smegenims. Tai ne tik skatina protinę veiklą, bet ir vysto gebėjimą mąstyti kūrybingai.

Penki pratimai atminčiai vystyti

Atmintis - svarbi kognityvinė funkcija, kurią galima lavinti įvairiais pratimais. Štai penki paprasti, bet veiksmingi pratimai, kurie padės sustiprinti jūsų atmintį:

1. Pasakykite sau: įsimink tai! Pavyzdžiui, jei jums pristatė nepažįstamą žmogų, ištarkite sau jo vardą ir liepkite šį vardą įsiminti. Taip pasąmoningai suteiksite šiai informacijai daugiau reikšmės.
2. Atraskite motyvaciją: Pasistenkite įsivaizduoti, kuo žmogus, kurio vardą reikia įsiminti, jums gali būti naudingas ateityje. Motyvacijos paieška gali paskatinti smegenų veiklą ir prisiminti vardą bus paprasčiau.
3. Susidarykite asociacijas: Išsirinkite 10 jūsų namie ar biure esančių nejudinamų daiktų. Įsiminkite juos tam tikra seka (tam reikia išsiaiškinti tam tikrą dėsningumą). Ateityje, kai jums reikės įsiminti kokį nors sąrašą, asocijuokite kiekvieną sąrašo punktą su šiais daiktais. Kai reikės prisiminti sąrašą, tiesiog akimis peržvelkite dešimtį išsirinktųjų daiktų.
4. Mokykitės užsienio kalbų: Tai tiesioginiu būdu suaktyvins jūsų smegenis ir vystys asociatyvinį mąstymą. Bus lengviau įsiminti ne tik užsienietiškus žodžius, bet ir kasdienio gyvenimo faktus, apie kuriuos anksčiau reikėdavo nuolatinių priminimų.
5. Įsiminkite telefonų numerius: Iš pradžių mokykitės asmenų, su kuriais bendraujate dažniausiai, telefonų - taip pat ir mobiliųjų - numerius. Vėliau pabandykite įsiminti ir kitus numerius. Pažiūrėkite į numerį, nusukite akis, pakartokite skaičius sau - ir taip darykite tol, kol numeris galų gale išliks atmintyje. Vėliau nereikalingi telefonų numeriai užsimirš, nes nebus reikalingi - tai visiškai normalu. Svarbiausia atmintyje išlaikyti informaciją bent apie kelis žmones.

Kaip padidinti IQ per 10 minučių?

Nors ilgalaikis IQ didinimas reikalauja nuoseklaus darbo ir pastangų, yra keletas metodų, kurie gali padėti jums per trumpą laiką padidinti intelektinius gebėjimus:

1. Kvėpuokite giliai: Tai vienas iš paprasčiausių ir efektyviausių pratimų. Gilaus kvėpavimo metu organizmas atsipalaiduoja, o į smegenis pradeda patekti daugiau deguonies. Smegenų veiklą taip pat efektyviai gerina ir atsipalaidavimas, ir didelis deguonies kiekis kraujyje. Beje, kvėpuoti reikia tik per nosį. Teisingai atsipalaiduoti ir giliai kvėpuoti galima išmokti pasitelkus meditaciją.
2. Autohipnozė: Tai specialūs psichologiniai pratimai. Jie kuriami kiekvienam žmogui individualiai ir turi būti kontroliuojami. Dėl to autohipnozę patariama atlikinėti tik su specialistu, bent jau iš pradžių.
3. Sėdėkite tiesiai ir užsičiaupkite: Tokia poza leis jums sutelkti dėmesį ir mąstyti „sveikiau“. Paeksperimentuokite: iš pradžių mintinai išspręskite kokį nors matematikos uždavinį sėdėdami ant kėdės susikūprinę ir išsižioję, o vėliau - išsitiesę ir užsičiaupę. Iškart pastebėsite skirtumą.
4. Fizinis krūvis: Fizinių pratimų pakanka tam, kad į smegenis pritekėtų daugiau kraujo. Nedidelė mankštelė „pažadins“ smegenis ir suaktyvins jų veiklą. Geriausia pasivaikščioti, bet ir paprastų pratimų nekeičiant savo buvimo vietos (pritūpimų, šuoliukų) gali pakakti. Stenkitės gyvenimui suteikti daugiau įvairovės.

Testas: nustatykite savo biologinį amžių

Šis testas padės jums apytiksliai nustatyti savo biologinį amžių, atsižvelgiant į jūsų fizinę būklę ir reakcijos greitį. Atlikite šiuos pratimus ir suskaičiuokite gautus skaičius:

1. „Gandras“: Užmerkite akis ir atsistokite ant vienos kojos (antroji turi būti pakelta maždaug 10 cm nuo grindų). Rankomis galite bandyti išlaikyti pusiausvyrą, tačiau jokiu būdu nesiremkite į šalia esančius daiktus.
   • 20 sek.
   • 15 sek.
   • 10 sek.
2. „Įgnybkite sau“: Įgnybkite sau į vidinę plaštakos pusę ir po 5 sek. atleiskite.
   • …po 2 sek.
   • …po 8 sek.
   • …po 10 sek.
   • …po 15 sek.

Dabar sudėkite visus gautus skaičius ir padalykite juos iš trijų - štai jūsų biologinis amžius! Jeigu skaičius gavosi kur kas didesnis, nenusiminkite - tiesiog daugiau dėmesio skirkite sveikatai, sportuokite, judėkite, tinkamai maitinkitės. Labiausiai jaunystę išsaugoti padeda judėjimas, subalansuota mityba ir gera nuotaika.

Gyvenimo linijos testas: pažvelkite į savo praeitį ir ateitį

Šis pratimas padės jums įvertinti savo gyvenimą, prisiminti įsimintiniausius įvykius ir susimąstyti apie ateities perspektyvas:

Taip pat skaitykite: Pažink save

• Nubrėžkite tiesią liniją, kuri simbolizuotų jūsų gyvenimą nuo pat gimimo iki amžiaus, kokio norėtumėte sulaukti.
• Padėkite brūkšnelį ten, kuriame laikotarpyje esate.
• Praeityje taškeliais pažymėkite įsimintiniausius gyvenimo įvykius, tarkime, gal baigėte universitetą, sukūrėte šeimą, keliavote, kūrėte verslą… Tačiau neatmeskite ir tokių įvykių, kurie jūsų gyvenimą nudažė ne tokia šviesia spalva.
• Dabar laikas ateičiai: kokią ją įsivaizduojate?

Pažiūrėkite, kiek taškelių liko praeityje ir kiek jų laukia ateityje. Jeigu manote, kad viskas, kas geriausia, jau įvyko, tai irgi prastas požiūris į jūsų laukiantį gyvenimą! Turite kuo skubiau sugalvoti, kaip niūrumą pakeisti linksmais ir nuostabius prisiminimus paliekančiais įspūdžiais.

Vaikų baimės ir nerimas: kaip padėti vaikui?

Vaikystėje baimės ir nerimas daro didžiausią įtaką elgesiui. Tačiau vaikai labai retai tiesiogiai išreiškia savo baimę, dažniausiai nerimą išgyvena per kūno pojūčius: „skauda galvą“, „skauda pilvą“. Jau gimę kūdikiai turi keletą įgimtų baimių (stipraus garso, globos netekimo) ir iki paauglystės išgyvena nemažai natūraliai raidai priskiriamų baimių, kurios savaime praeina, pvz.: pradėjus šliaužioti vaikams atsiranda aukščio baimė. Apie antruosius gyvenimo metus atsiranda realių objektų baimės (nepažįstamų žmonių, šunų), apie ketvirtuosius-penktuosius metus atsiranda abstrakčių dalykų baimės (pabaisų, tamsos, vienatvės). Vaiko baimių ratas plečiasi iki 8 metų, vėliau stiprėja kritinis mąstymas sustabdo jų progresą. Sveikas ikimokyklinio amžiaus vaikas paprastai jaučia 2-3 nestiprias baimes. Iki 5-6 metų yra normalu turėti saugumą užtikrinantį elgesį.

Baimė ir nerimas atlieka apsauginę organizmo funkciją, šios emocijos yra svarbios žmogaus išlikimui. Be to, tėvai gali savo vaikams įteigti baimes, pvz.: ,,Neik į kitą kambarį ten tamsu“, ,,Jei neklausysi ateis baubas“, ,,Neimk tos baisios varlės“. Vaikai save formuoja pagal informaciją iš išorės, todėl tėvų hypergloga, perdėtas nerimavimas dėl vaiko saugumo ar gerovės gali padidinti vaiko nerimo lygį. Nuolat nerimaujantys tėvai dėl vaiko, jam siunčia signalą, kad pasaulis yra nesaugus, kiti žmonės pavojingi, o jis yra bejėgis susidoroti su iššūkiais.

Kaip atskirti natūralią baimę nuo fobijos?

Pagrindinis kriterijus yra tas, kiek baimė ar nerimas sutrikdo vaiko funkcionavimą, t.y. jei vaikas bijo šunų, bet gali eiti žaisti į kiemą, nepaisant to, kad kažkur lauke gali lakstyti šuo, tada tai yra baimė, kuri tikėtina, tėvams būnant kantriems, palaikantiems, mažės ir praeis, tačiau jei vaikas atsisako eiti į lauką, važiuoti į svečius, nes ten gali būti šuo, tada tai jau yra fobija, kuriai įveikti reikalinga specialisto pagalba arba jei vaikas iš pradžių nejaukiai jaučiasi, gėdijasi suaugusiųjų naujoje nepažįstamoje aplinkoje, bet po kiek laiko apsipranta ir pradeda tyrinėti aplinką, tai yra tik vaiko drovumas, bet jei vaikas visą laiką neatsiskiria nuo mamos ir nedrįsta tyrinėti aplinkos, tada jau vaikui reikalinga tėvų ar/ir psichologo pagalba.

Klaidos, kurias daro tėvai, bandydami vaikams padėti įveikti nerimą:

• Sumenkina vaiko baimę ir nerimą, pvz.: ,,Nėra ko bijoti tokio mažo voriuko“, ,,Tikri vyrai nebijo tamsos“, „Kas gali būti baisaus darželyje?“. Tokie tėvų pasakymai dar labiau sumenkina vaiko savivertę.
• Įmeta vaiką per prievartą į baimę keliančią situaciją, pvz.: vaikas bijo šuns, tėvai nuperka šunį. Kartais tokia taktika suveikia, bet daug dažniau vaiko baimė sustiprėja keleriopai. Be to, vaiko pasitikėjimas tėvais susvyruoja, pasaulis tampa dar labiau nesaugus gyventi.
• Pastiprina vaiko vengiantį elgesį, pvz.: vaikas atsisako kilti liftu, nes bijo uždarų erdvių, tėvai sako: ,,Tai gerai, gal ir baisus tas liftas, užstrigti galima, tu visą laiką lipk laiptais“. Taip vaikui užsifiksuoja, kad jo baimė reali, tėvai ją palaiko. Tada vengiantis elgesys yra įtvirtinamas ir kartojasi.
• Bando loginiais argumentais vaiką įtikinti, kad nėra ko bijoti. Tačiau baimė kyla iš tos žmogaus dalies, kurioje nėra logikos, todėl loginiai argumentai yra neveiksmingi ir priešingai parodo, kad Jūs nesuprantate vaiko.

Kaip tėvai gali padėti vaikams sumažinti savo nerimą:

• Jei vaikas nedrąsiai jaučiasi naujoje aplinkoje: Pačiam modeliuoti tinkamą elgesį, džiaugtis nauja aplinka, žmonėmis. Jei vaikas sėdi ant kelių, jo nelinksminti, o kaip tik kalbėti nuobodžius dalykus. Apdovanoti už bet kokį drąsos ženklą.
• Vaikams svarbi rutina: Iš mokyklos ar darželio pasiimti visada tuo pačiu laiku. Pamačius auklėtoją ar mokytoją parodyti džiaugsmą. Atsisveikinant ilgai neužsibūti. Atėjus pasiimti iškart nebėgti, o trumpai pabūti, parodyti, kad būti ugdymo vietoje yra saugu ir smagu.
• Skatinti pozityvų kalbėjimą su savimi: „Aš drąsus“, „Aš tai padarysiu“.
• Pagirti vaiką už bet kokį drąsos parodymą.
• Leisti vaikui atvirai išpasakoti ko ir kodėl jis bijo, kodėl nerimauja.
• Baimes įveikite palaipsniui: Su vaiku sudarykite baimę keliančių situacijų sąrašą, išdėliokite situacijas nuo baisiausios iki mažiausiai baisios ir tada sudarykite veiksmų planą: kaip laipteliais judėsite nuo mažiausios iki didžiausios baimės. Keliaudami baimės laipteliais nespauskite ir neskubinkite vaiko (pvz.: jei vaikas bijo uždarų, tamsių patalpų, išsidėliokite laipteliais kuri patalpa yra mažiausiai bauginanti, o kuri labiausiai. Tarkim mažiausiai gąsdinanti vieta yra tamsi spinta, tai pradėkite nuo spintos. Kartu su vaiku tamsioje spintoje pabūkite 1 minutę, 2 minutes ir taip toliau. Kai vaikas visai nebejaus tamsios spintos baimės, bus galima pereiti prie kitos bauginančios tamsios, uždaros patalpos. Taip nukeliausite per visus baimės laiptelius. Atsargiai, nepersistenkime su baimių įveikimu, nes baimė atlieka organizmo apsauginę funkciją.
• Galima pasitelkti stebuklingus daiktus, pvz.: jei vaikas bijo įsivaizduojamos pabaisos esančios po lovą, vaikui galima pasiūlyti įsivaizduojamą kardą, su kuriuo vaikas galės gintis nuo pabaisos.
• Išmėginkite relaksacijas: Jos padeda atpalaiduoti kūną ir sumažina nerimo simptomus:
  • Viso kūno atpalaidavimas: pavaidink robotą, o tada pliušinį meškiną, sukrentantį kėdėje. Įsivaizduok, kad atsisėdi ant adatos. Sėsk ant kėdės, o ten įsivaizduojama adata. Atsisėsk ant adatos. Įsivaizduok, kad esi ežiukas, kuris susisuka į kamuoliuką. Atsigulk ant žemės ir parodyk, kaip gali susisukti į kuo mažesnį kamuolį.
  • Pilvo atpalaidavimas: įsivaizduok, kad esi labai prisivalgęs meškutis, kuris nebegali išlįsti iš zuikio olos. Pamėgink išpūsti pilvelį kaip Mikė Pukuotukas.
  • Kojų atpalaidavimas: Įsivaizduok, kad savo kojas sukišti į dumblą, koks jausmas, o dabar pamėgink su kojų pirštais surankioti nuo žemės trupinius.
  • Rankų atpalaidavimas: įsivaizduok, kad abiejuose rankose turi po apelsiną ir pamėgink iš visų jėgų tuos apelsinus suspausti, kad ištrykštų visos jo sultys. Ir dar kartą.
  • Veido atpalaidavimas: Įsivaizduok, kad ant nosies tupi musė ir pamėgink ją nuvyti. Įtrauk kaklą kaip vėžliukas, o dabar pasidairyk kaip žirafa. Įsivaizduok, kad suvalgai rūgščią citriną.
• Mokinti vaiką problemų sprendimo įgūdžių.

Kūno kalbos testas: atskleiskite savo psichologinį tipą

Kūno kalba pasako daug daugiau apie mus, mūsų charakterį negu žodinė informacija, kurią mes sakome. Atlikite kelias nesunkias užduotis, kad sužinotumėte savo psichologinį tipą. Žinodami savo stiprybes ir tobulintinas puses, galėsite lengviau pasiruošti darbo pokalbiui ir taip lengviau konkuruoti darbo rinkoje. (Konkrečios užduotys nepateiktos, tačiau skaitytojas gali rasti įvairių kūno kalbos testų internete).

Taip pat skaitykite: Šuns elgesio supratimas

Atlikę visas 4 užduotis gavote keturių raidžių junginį - kodą.

• DDDD (100 proc.
• DDKD - labai komunikabilus tipas. Flirtas, ryžtas, humoro jausmas, artistiškumas.
• DDKK - retas derinys.
• DKDD - analitinis protas ir švelnumas. Lėtai pripranta, atsargus santykiuose, tolerancija ir tam tikras šaltumas.
• DKDK - pats rečiausias derinys. Bejėgiškumas, lengvai paveikiamas įvairių įtakų.
• KDDD - dažnas derinys. Emocionalumas, trūksta atkaklumo sprendžiant svarbius klausimus, lengviau paveikiamas kitų įtakos, gerai prisitaiko.
• KKKK (100 proc. kairiarankis) -“ antikonservatyvus charakterio tipas“. Gebėjimas pažvelgti į tai kas sena naujai.
• KDKD - stipriausias charakterio tipas.
• KDKK - panašus į ankstesnį charakterio tipą (KDKD), bet mažiau stabilus, linkęs į savianalizę.

Apgaulingos iliuzijos ir galvosūkiai: pramankštinkite protą!

Be tradicinių psichologinių testų ir pratimų, smegenų veiklą puikiai stimuliuoja įvairūs galvosūkiai ir optinės iliuzijos. Pabandykite įžvelgti, kas slypi skritulių viduje, ar atpažinti pasislėpusį Lietuvos snaiperį nuotraukose. Sprendžiant matematinius galvosūkius, lavinamas loginis mąstymas, o bandant suprasti apgaulingas iliuzijas, skatinamas kritinis mąstymas ir pastabumas. Net tokie klausimai, kaip "į kurią pusę važiuoja šis autobusas?", gali tapti puikia proto mankšta.

tags: #psichologiniai #galvosukiai #su #pirstais