Įvadas
Alkoholio vartojimas yra sudėtinga socialinė ir sveikatos problema, paveikianti daugelį šalių, įskaitant ir Lietuvą. Šiame straipsnyje nagrinėjama streso įtaka alkoholio vartojimui, remiantis naujausiais tyrimais ir mokslininkų įžvalgomis. Straipsnyje aptariami alkoholio vartojimo įpročiai Lietuvoje, girtaujančiųjų portretas, streso priežastys, susijusios su alkoholio vartojimu, bei galimi sprendimo būdai.
Alkoholio vartojimo mastai Lietuvoje
Lietuvoje alkoholio vartojimo mastai išlieka dideli, nors pastaraisiais metais stebima mažėjimo tendencija. Tyrimas parodė, kad įvertinus ir nelegalaus alkoholio suvartotą kiekį, 2017 m. vienam vyresniam nei 15 metų Lietuvos gyventojui teko 13,97 litro grynojo alkoholio. Tuo tarpu Lietuvos statistikos departamento duomenys rodė, kad vienas 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas pernai suvartojo vidutiniškai 12,3 litro legalaus alkoholio - 0,9 litro mažiau nei 2016 metais (13,2 litro). Vilniaus universiteto docentė Vita Karpuškienė išskyrė, kad antrus metus iš eilės tyrimas atskleidė, kad girtauja tik kiek daugiau nei 4 proc. lietuvių. Pagal tyrimo duomenis, šie asmenys išgeria 26 proc. viso suvartojamojo alkoholio.
Lyginant 2016 ir 2017 apklausų rezultatus, per metus girtaujančių dalis, į kurią įeina tiek geriantys kasdien, tiek kelis kartus per savaitę, sumažėjo nuo 4,9 proc. iki 4,2 proc., tačiau būtent ši dalis ir sukelia daugiausia socialinių problemų. Tyrimas atskleidė, kad beveik pusė girtaujančių asmenų per pastaruosius 12 mėnesių buvo įsivėlę į muštynes ar kitas smurtines situacijas. Tiesa, iš viso negeriančių dalis taip pat sumažėjo keliais proc.
„Lietuviai geria retai, bet geria gausiai. Tyrimas atskleidė, kad visos grupės švenčių metu piktnaudžiauja alkoholio. Tokia problema, kad švenčių tradicija tokia yra ir į tai reikia atkreipti dėmesį, tuo labiau, kad apklausoje buvo klausimas dėl ko geriate ir labai daug kas atsakė, kad tokia jau ta švenčių tradicija“, - kalbėjo V. Karpuškienė.
Pagal gyvenvietes matyti, kad girtaujančių dalis kaime sumažėjo daugiausia, nors labai girtaujančių mažėjo ir miestuose. Girtaujantys dažniausiai geria stiprųjį alų ir spirituotą vyną. Viskis, konjakas, vynas - labiau proginių vartotojų gėrimai. Tuo tarpu silpną alų vartoja visos grupės, atskleidžia tyrimas. Tyrime taip pat įtraukta nelegalaus alkoholio vartojimas. Jis dominuoja girtaujančiųjų grupėje ir daugiausia vartojamas kaimuose.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Girtaujančiojo portretas
Mokslininkai iš atlikto tyrimo nupiešia, kaip atrodo girtaujantis Lietuvos gyventojas. Tai dažniausiai yra vyras (87 proc.) vyresnis nei 50 metų (49 proc.). turintis vidurinį (61 proc.) arba nebaigtą vidurinį (17 proc.) išsilavinimą, neretai neturintis darbo (bedarbis - 35 proc.), pajamos mažesnės nei 600 eurų per mėnesį (38 proc.), 32 proc. jų yra išsiskyrę, dauguma (59 proc.) savo finansinę padėtį apibūdina kaip blogą.
Streso įtaka alkoholio vartojimui
„Intensyvesnį alkoholio vartojimą labiau lemia dvasinių-psichologinių ir socialinių problemų visuma, t.y. dominuoja nespecifikuoto streso įtaka arba su darbu susijusių problemų įtaka (darbo keliamas stresas), dvasinės tuštumos jausmas, gyvenimo prasmės pojūčio trūkumas. Beveik pusė girtaujančių asmenų teigia besirenkantys alkoholį iš neturėjimo ką veikti - daugiau nei trečdalis jų neturi mėgstamo laisvalaikio užsiėmimo, didžioji dauguma niekada nesportuoja“, - tyrimo atskleistas alkoholio vartojimo priežastis vardina VU mokslininkė doc. dr. Aušrytė Rastenienė. „35 proc. bedarbiai iš jų 42 proc. dirba savarankiškai, fizinį darbą, prie ūkio. Dar 17 proc. iš girtaujančiųjų yra pensininkai, bet visi žinome, kokios tos pensijos“, - pridėjo A. Rastenienė, kalbėdama apie darbo problemas, kurios išskiriamos, kaip priežastis gerti.
Tyrimai rodo, kad žmonės neretai vartoja alkoholį bandydami slopinti jaučiamą nerimą ar liūdesį bei depresijos simptomus. Trumpą laiką alkoholis veikia kaip antidepresantai, tačiau atsibudus ryte pajusite tik dar labiau pablogėjusią savijautą. Kadangi alkoholis turi slopinamąjį poveikį, jis lėtina jūsų kūną ir keičia smegenų cheminį balansą.
Lietuvoje dažniausiai žmonės vartoja alkoholį, kai jaučiasi nuliūdę ar vieniši. Tai dar vadinama „savigyda“ alkoholiu. Deja, nors alkoholis gali padėti mums iš pradžių pajusti atsipalaidavimą ar trumpalaikį džiaugsmą, euforiją - šis poveikis trunka trumpai, o ilgalaikės pasekmės gali būti žalingos:
- Pernelyg didelis alkoholio vartojimas gali pabloginti daugelio psichikos sveikatos problemų simptomus, sukelti prastą, slogią nuotaiką ir nerimą.
- Išgėrus alkoholio, dažnai užplūsta trumpalaikė ramybė, tačiau praėjus kiek laiko, galite jaustis blogiau nei anksčiau.
- Pagirios išsiblaivius gali būti ypač sunkios, nes įprastą galvos skausmą ir pykinimą lydi depresijos ir (arba) nerimo jausmas.
- Toks alkoholio vartojimas paprasčiausiai gali reikšti, jog emocinės sveikatos problemos nėra sprendžiamos.
- Pasirinkimas emocinės sveikatos problemas, prastą nuotaiką ar nerimą spręsti alkoholiu gali tapti priklausomybe.
Alkoholio įtaka smegenims
Žalingas alkoholio vartojimas gali sukelti rimtų pokyčių smegenyse. Gausus alkoholio vartojimas per ilgą laiką lemia smegenų ląstelių, padedančių efektyviai perduoti signalus smegenyse, sumažėjimą ir nykimą. Tuomet smegenims tampa sunkiau efektyviai dirbti.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai
Reguliarus nesaikingas alkoholio vartojimas arba epizodinis gausus vartojimas gali padidinti riziką susirgti dažniausiai pasitaikančiomis demencijos formomis, tokiomis kaip Alzheimerio liga ir kraujagyslinė demencija.
Alkoholio vartojimas ir nėštumas
Šiemet Lietuvos mokslininkai publikavo tyrimą, kurio rezultatai patvirtino 1995-2016 m. laikotarpiu Lietuvoje pastebimą naujagimių, kurių motinos nėštumo metu vartojo alkoholį, skaičiaus mažėjimo tendenciją (1995 m. - 0,3 proc., 2016 m. - 0,08 proc. naujagimių). Mokslininkų teigimu, nors stebimi teigiami pokyčiai, skaičiai vis dar kelia nerimą.
Remiantis JAV nacionaline COVID-19 sukeltos pandemijos poveikio psichikos sveikatai ataskaita, moterims, palyginti su vyrais, buvo būdingi didesni su pandemija susiję našumo, miego, nuotaikos, su sveikata susijusių rūpesčių ir nusivylimų rodiklių pokyčiai. Beje, tas pats tyrimas patvirtino ir pandemijos sukelto streso įtaką didesniam alkoholio vartojimui moterims, bet ne vyrams.
Siekiant stiprinti nėščių moterų sveikatai palankius streso, nerimo įveikos būdus, sumažinti alkoholio vartojimą nėštumo metu bei jo keliamus pavojus vaisiui ir ilgalaikes neigiamas pasekmes vaikų raidai, svarbu net pandemijos metu vykdyti visapusiškas visuomenės sveikatos stiprinimo strategijas, užtikrinti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų bei finansinės paramos prieinamumą, taip pat kokybišką ir prieinamą nėščiųjų švietimą.
Alkoholio prieinamumas
Yra diskusija, kad Lietuvoje labai prieinamas alkoholis, turint omenyje prekybos vietas. Daugiausia skaičiuojama išduotų licencijų skaičiumi tūkstančiui žmonių, tai tie skaičiai paslinkti, nes tos licencijos nepanaikinamos, išvada daroma tokia, kad pardavimų taškų skaičius Lietuvoje taip didelis, bet kiek realiai veikiančių tai skaičius, nėra toks didelis ir nelabai skiriasi nuo kitų šalių“, - kalbėjo docentė.
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
Tyrimas atskleidė, kad šiuo metu Lietuvoje alkoholiniais gėrimais prekiaujama 3691 parduotuvėje ir 3826 viešojo maitinimo vietose.
Alkoholio vartojimo mažinimo strategijos
Apibendrindama atliktą tyrimą VDU docentė I. Tamutienė teigia, kad streso įveikimo strategijų, kurios teiktų alternatyvą alkoholio vartojimui, kūrimas ir mokymas, alkoholio keliamos žalos viešinimas, individualizuota atsakomybė už su alkoholiu susietą žalą, pagalba ir konsultavimas šeimų, kuriose yra nesaikingai alkoholį vartojančių asmenų, bei alkoholio prieinamumo mažinimas turėtų būti prioritetinės kryptys mažinant alkoholio keliamą žalą ir besaikį alkoholio vartojimą.
Valstybė turi padėti išspręsti įsisenėjusias Lietuvos gyventojų bėdas, turi padėti šiems žmonėms atsisakyti girtavimo. Padidinus akcizus alkoholiniams gėrimams valstybė gavo daugiau pajamų. Reikėtų jų daugiau skirti ir girtaujančių asmenų gydymui, psichologinei pagalbai. Taip pat norime atkreipti dėmesį į kitą įsisenėjusią problemą - milžiniški pinigai, kurie šiuo metu nerezultatyviai panaudojami Darbo biržos organizuojamiems kursams ir seminarams, turėtų būti skiriami realioms perkvalifikavimo programoms. Tokiu būdu ne tik pagerinsime bendrą situaciją darbo rinkoje, bet ir pasieksime, kad nuo alkoholizmo išsigydę ir naujų profesinių kompetencijų įgiję asmenys taptų konkurencingi darbuotojai“ - teigia. V. Sutkus.
tags: #streso #itaka #alkoholiui