Įvadas
Šiandieninėje visuomenėje didelis dėmesys skiriamas sveikai gyvensenai ir kūno svorio kontrolei. Nutukimas tampa vis didesne problema, o kartu su juo kyla ir įvairios mitybos strategijos, tokios kaip badavimas, kalorijų apribojimas. Straipsnyje nagrinėsime nutukimo problemą, jos ryšį su įvairiomis ligomis, mitybos strategijas (protarpinis badavimas, kalorijų apribojimas) bei jų poveikį sveikatai. Taip pat aptarsime anoreksijos ir bulimijos, kaip kraštutinių mitybos sutrikimų, ypatumus ir gydymo būdus.
Nutukimas: visuomenės sveikatos iššūkis
Nutukimas yra vienas iš pagrindinių neužkrečiamų ligų rizikos veiksnių. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Europoje beveik 60% suaugusių žmonių kenčia nuo antsvorio ir nutukimo, o kas trečias vaikas turi antsvorį arba yra nutukęs. Nutukimas sukelia eilę sveikatos sutrikimų ir blogina gyvenimo kokybę. Antsvoris ir nutukimas didina įvairių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, II tipo cukrinis diabetas, tam tikros vėžio formos ir kitos, riziką. Rizikos dažnis didėja, didėjant kūno masės indeksui (KMI).
Kaip nustatomas nutukimas ir antsvoris?
Kūno svoris vertinamas naudojant kūno masės indeksą (KMI), kuris apskaičiuojamas pagal formulę: svoris (kg) / ūgis (m2). Antsvoris nustatomas, kai KMI yra 25-29,99 kg/m2, o nutukimas - kai KMI yra didesnis nei 30,0 kg/m2. Taip pat svarbu įvertinti liemens apimtį, nes visceralinis nutukimas (riebalų susikaupimas pilvo srityje) yra susijęs su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. PSO duomenimis, vyrų liemens apimtis, matuojant bambos srityje iškvėpus, turėtų būti iki 94 cm, moterims - iki 80 cm.
Nutukimo priežastys ir pasekmės
Nutukimą lemia daugelis priežasčių, įskaitant nesveiką gyvenimo būdą, psichologinę įtampą, netaisyklingą mitybą, žalingus įpročius, mažą fizinį aktyvumą, ligas ir kt. Androidinis nutukimas (vyriško tipo, arba abdominalinis) yra pavojingesnis ir kelia didesnę riziką sveikatai nei moteriško tipo (arba klubų ir sėdmenų srities) nutukimas. Nutukimas gali pažeisti virškinamąjį traktą, endokrininę, širdies ir kraujagyslių sistemas, sutrikdyti metabolizmą ir sukelti genetinius pokyčius. Be to, nutukimas gali turėti neigiamų psichologinių pasekmių, tokių kaip nepasitenkinimas savo kūnu, socialinė izoliacija, valgymo sutrikimai (bulimija, anoreksija) ir kt.
Nutukimo paplitimas Lietuvoje
2002 metais nutukimo paplitimas tarp Lietuvos 20-64 metų gyventojų buvo 16 proc., antsvorio - 49,1 proc. Palyginus su 1994 metų tirtais duomenimis, nutukimo ir antsvorio paplitimas tarp vyrų padidėjo, o antsvorio paplitimas tarp moterų sumažėjo. Antsvorio ir nutukimo paplitimas didėjo su amžiumi. Tarp aukštojo išsimokslinimo moterų antsvorio ir nutukimo paplitimas buvo mažesnis negu tarp žemesnio, tuo tarpu didėjant vyrų išsimokslinimui, antsvorio paplitimas didėjo. Kaimo ir rajono centrų moterys buvo dažniau nutukusios arba turėjo antsvorį palyginti su gyvenančiomis mieste. Antsvorio ir nutukimo paplitimas buvo mažesnis tarp kasdien rūkančių bei dažnai laisvalaikio metu besimankštinančių vyrų ir moterų.
Taip pat skaitykite: Nervinės anoreksijos simptomai
Protarpinis badavimas ir kalorijų apribojimas: mitybos strategijos sveikatai gerinti
Mokslininkai, tyrinėjantys įvairias mitybos strategijas (protarpinį, ilgalaikį badavimą, kalorijų apribojimą), teigia, kad teisingi mitybos įpročiai gali pagerinti sveikatos rodiklius ir mažinti nutukimą, širdies ir kraujagyslių, cukrinio diabeto ligų rizikos veiksnius, neutralizuoti ligų procesus, stabdyti senėjimą, gerinti organizmo funkcijas.
Protarpinis badavimas ir širdies sveikata
Tikimybę sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis apibūdina keletas rizikos veiksnių, vadinamu metaboliniu sindromu. Metabolinio sindromo rizikos veiksniai yra: arterinio kraujo spaudimo padidėjimas, aterogeninė dislipidemija (padidęs blogojo cholesterolio, trigliceridų ir sumažėjęs gerojo cholesterolio kiekis), padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, visceralinis nutukimas (riebalų susikaupimas ant vidaus organų). Tyrimai rodo, kad protarpinis ar kelių dienų badavimas mažina metabolinio sindromo rizikos veiksnius: arterinį kraujo spaudimą, cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje, koreguoja antsvorį bei nutukimą.
Kelis metus trukęs tyrimas, kuriame dalyvavo normalaus kūno svorio arba turintys saikingą antsvorį vyrai bei moterys parodė, kad du metus laikantis dietos, kurioje su maistu gaunamų kalorijų kiekis sumažintas 25%, sumažino kūno svorį, arterinį kraujo spaudimą, bendrąjį ir blogąjį cholesterolį, metabolinio sindromo balą, uždegimo rodiklius bei padidino insulino jautrumą. Kitas tyrimas teigia, kad 6 mėnesių kalorijų apribojimas, kai žmogus valgo 25 - 30% mažiau maisto, sumažina širdies ir kraujagyslių sistemos rizikos veiksnius bei insulino rezistentiškumą.
Alternatyva kalorijų apribojimui yra protarpinis badavimas, kai žmogus paroje nevalgo 16 - 18 val., o likusias 8 ar 6 val. valgo įprastai. Protarpinis badavimas gali tapti gyvenimo būdu, nes žmogus nejaučia nemalonių pojūčių, o nevalgymo metu vykstantis riebalų deginimas mažina kūno svorį, gerina kardiometabolinę sveikatą, viso kūno uždegimą ir veikia kaip ligų profilaktinė priemonė.
Badavimas ir kūno svorio mažinimas
Protarpinis ar ilgesnis (kelių ar keliolikos dienų) badavimas fiziologiškai, riebalų sąskaita mažina kūno svorį. Ilgesnį laiką nevalgant, kai organizmas negauna gliukozės, aktyvuojamos fermentinės sistemos, kurios ima skaidyti į atsargą padėtus kūno riebalus, iš kurių kepenys pagamina ketoninius kūnus bei glicerolį. Iš ketoninių kūnų (acetoacetato, ß-hidroksibutirato) organizmas gamina pilnavertį, „švarų“ kurą, o iš glicerolio - nedidelę dalį gliukozės, kuri reikalinga smegenų veiklai. Tokiu būdu, skaidydamas riebalus, organizmas apsirūpina energija ir sveikai, riebalų sąskaita mažina kūno svorį.
Taip pat skaitykite: Anoreksijos gydymo būdai
Norint sumažinti kūno svorį, svarbu žinoti, kokią svorio mažinimo strategiją pasirinkti arba ką reikia keisti, kad rezultatas būtų maksimalus. Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad efektyviausiai svorį riebalų sąskaita mažina mitybos korekcija kartu su fiziniu aktyvumu. Vien tik fizinis aktyvumas yra mažiau efektyvus, jei kartu nekoreguojama mityba. Kitaip tariant, jei nutarėte mažinti svorį ir norite keisti tik vieną veiksnį, efektyviausia keisti mitybą ir taikyti protarpinį badavimą, kalorijų apribojimą ar keisti vartojamo maisto sudėtį.
Nutukimo ir II tipo cukrinio diabeto ryšys
Antsvorį turintys ar nutukę asmenys dažniausiai susiduria su insulino rezitentiškumu - būkle, kai ląstelėse esantys insulino receptoriai nereaguoja į insuliną arba reaguoja tik į didesnį jo kiekį. Esant insulino rezistentiškumui, gliukozė negali patekti į ląsteles, todėl padidėja jos kiekis kraujyje, o žmogus dėl gliukozės stygiaus ląstelėse jaučia alkį, norą valgyti saldumynus, dažnai užkandžiauti. Turintys insulino rezistentiškumą žmonės greit pavargsta, jiems auga svoris, jį sunku numesti, ilgainiui vystosi uždegiminės ligos ir prediabetas, o vėliau gali išsivystyti ir II tipo cukrinis diabetas. Moksliniai tyrimai rodo, kad badavimas gali pagerinti cukraus kiekio kraujyje kontrolę bei tikimybę sirgti II tipo cukriniu diabetu.
Mityba, antsvoris ir moters vaisingumas
Antsvoris ir nutukimas daro neigiamą įtaką moters reprodukcinei sveikatai. Nutukusios moterys patiria pagumburio, hipofizės, kiaušidžių sutrikimus, sukeliančius menstruacijų disfunkciją, ovuliacijos nebuvimą, policistinį kiaušidžių sindromą ir nevaisingumą. Nuo antsvorio ar nutukimo kenčiančios moterys turi daugiau riebalinio audinio, kuris veikia kaip endokrininis organas, išskirdamas daugybę biologiškai aktyvių molekulių (adipokinų), kurie veikia moters lytinius hormonus ir gali sukelti nevaisingumą ar mažesnę pastojimo tikimybę. Buvo įrodyta, kad nutukusioms moterims, keičiant mitybą ir gyvenimo būdą, normalizuojasi menstruacijų ciklas ir ovuliacija bei padidėja pastojimo galimybė. Kiti moksliniai tyrimai rodo, kad apkūnioms moterims, kūno svorį sumažinus 5 - 10%, pagerėja vaisingumo rodikliai.
Kada badavimas netinka?
Badavimas yra naudingas sveikatai, tačiau tai daryti reikia atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus organizmo būklę. Rekomenduojamas individualizuotas požiūris į kiekvieną asmenį, kuris tiksliau įvertins esamus mitybos įpročius, fizinį aktyvumą, organizmo būkles, ligas, vartojamus medikamentus. Kelių ar keliolikos dienų badavimą rekomenduojama daryti gydytojo priežiūroje, prieš tai įvertinus kepenų, inkstų, širdies ir kraujagyslių būklę, atlikus kraujo bei šlapimo tyrimus, atkreipiant dėmesį į persirgtas ar šiuo metu sergamas ligas, vartojamus medikamentus. Badauti nepatartina asmenims iki 18 m. amžiaus, sergantiems I tipo cukriniu diabetu, vėžiu, žmonėms, kurių kūno masės indeksas yra mažesnis nei 18,5 kg/m², išsekusiems ar vyresniems nei 65 m. amžiaus žmonėms. Badavimas taip pat netinka nėsčiosioms ir krūtimi maitinančioms mamoms, asmenims, kuriems nustatytas kepenų, širdies ar inkstų nepakankamumas, insultas, širdies infarktas, anoreksija, bulimija ar psichinė liga.
Anoreksija ir bulimija: mitybos sutrikimai ir jų gydymas
Anoreksija ir bulimija yra rimti psichikos sveikatos sutrikimai, susiję su valgymo elgesiu ir kūno įvaizdžio suvokimu.
Taip pat skaitykite: Nervinės anoreksijos apžvalga
Bulimija: simptomai, priežastys ir pasekmės
Bulimija, mediciniškai vadinama bulimia nervosa, yra rimtas valgymo sutrikimas, kuriam būdingas pasikartojantis didelio maisto kiekio suvartojimas per trumpą laiką, po kurio seka bandymai kompensuoti persivalgymą. Dažniausios kompensavimo formos yra savavališkai sukeliamas vėmimas, vidurius laisvinančių ar diuretikų vartojimas, ilgalaikis badavimas ar intensyvus fizinis krūvis. Svarbu suprasti, kad bulimija nėra paprastas valgymo elgesio nukrypimas ar valios stoka. Tai kompleksinis psichikos sveikatos sutrikimas, kuriam būdinga stipri įtampa, gėdos jausmas ir menkas savęs vertinimas. Bulimija skiriasi nuo anoreksijos nervosa tuo, kad pastaroji pasižymi nuolatiniu maisto ribojimu ir ryškiu kūno svorio kritimu, o bulimijos metu dažniausiai išlieka svoris, tačiau dominuoja persivalgymo ir kompensacinių veiksmų ciklai.
Bulimijos simptomai pasireiškia keliais lygmenimis: emociniu, elgesio ir fiziniu. Emociniai simptomai dažniausiai siejami su nuolatiniu nepasitenkinimu savo kūnu, stipria savikritika, baime priaugti svorio ir intensyvia kaltės bei gėdos jausena po persivalgymų epizodų. Elgesio simptomai dažnai susiję su slaptu persivalgymu, maisto slėpimu, naktiniu valgymu, dažnais bandymais laikytis griežtų dietų ir kompensaciniais veiksmais. Fiziniai simptomai atsiranda dėl nuolatinių persivalgymo ir vėmimo ciklų, kurie trikdo elektrolitų pusiausvyrą ir žaloją virškinimo sistemą. Dažniausiai pastebimas seilių liaukų patinimas, dantų emalio nusidėvėjimas, gerklės skausmai, virškinimo sutrikimai, menstruacijų ciklo nereguliarumai ir nuolatinis nuovargis. Dėl dehidratacijos ir elektrolitų disbalanso gali atsirasti širdies ritmo sutrikimų.
Bulimija yra daugialypės kilmės sutrikimas, kurio atsiradimą lemia genetinių, psichologinių, biologinių ir socialinių veiksnių sąveika.
Bulimijos poveikis sveikatai yra daug platesnis, nei gali atrodyti. Nors išoriškai žmogus dažnai išlaiko normalų kūno svorį, viduje vyksta sudėtingi ir pavojingi pokyčiai. Trumpalaikės pasekmės dažniausiai pasireiškia virškinimo sistema. Savavališkai sukeliamas vėmimas sukelia skrandžio rūgšties pakilimą ir gali sudirginti stemplę, sukelti jos uždegimą ar skausmą. Seilių liaukos gali padidėti, atsiranda žandikaulio skausmai. Ilgalaikės pasekmės paveikia širdies, inkstų ir hormonų sistemų veiklą. Dažnas vėmimas lemia elektrolitų, tokių kaip kalis ir natris, išsibalansavimą. Šie mineralai būtini normaliai širdies funkcijai, o jų trūkumas gali sukelti širdies ritmo sutrikimus, kurie tam tikrais atvejais gali būti pavojingi gyvybei. Bulimija stipriai veikia hormonų reguliaciją. Moterims gali sutrikti menstruacijų ciklas, sumažėti vaisingumas, o ilgesnį laiką išliekančios hormonų problemos gali paveikti kaulų tankį ir padidinti osteoporozės riziką. Psichinės sveikatos pasekmės yra vienodai reikšmingos. Bulimija dažnai susijusi su depresija, nerimu, obsesiniu-kompulsiniu elgesiu ir stipriu emociniu nestabilumu.
Bulimijos gydymas
Bulimijos gydymas yra kompleksinis ir reikalauja kelių sričių specialistų įsitraukimo. Kadangi tai psichologinių, emocinių ir biologinių veiksnių lemiamas sutrikimas, efektyvus gydymas turi apimti visus šiuos aspektus. Svarbiausia gydymo dalis yra psichoterapija. Kognityvinė elgesio terapija (KET) laikoma vienu iš efektyviausių metodų gydant bulimiją. Jos tikslas - padėti žmogui atpažinti žalingas mintis apie kūną, maistą ir savivertę, pakeisti jas realistiškesnėmis ir išmokti sveikesnių elgesio modelių. Medicininis gydymas taip pat gali būti taikomas, ypač jei bulimija susijusi su depresija ar nerimu. Kai kurie antidepresantai, pavyzdžiui, selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, gali padėti sumažinti persivalgymo epizodus ir pagerinti emocinę savijautą. Svarbi gydymo dalis yra mitybos konsultacijos. Dietologai ar mitybos specialistai padeda žmogui atkurti reguliaraus valgymo ritmą, sumažinti persivalgymo epizodus ir išmokti atpažinti natūralius alkio bei sotumo signalus. Kai kuriais atvejais prireikia intensyvesnės pagalbos formų - ambulatorinės programos, dienos stacionaro ar net hospitalizacijos. Tai taikoma tais atvejais, kai žmogaus būklė kelia tiesioginę grėsmę sveikatai, ypač dėl elektrolitų disbalanso, širdies ar inkstų veiklos sutrikimų. Gydymo sėkmė labai priklauso nuo paciento motyvacijos, šeimos ar artimųjų palaikymo bei pastovaus gydymo plano laikymosi.
tags: #badavimas #anoreksija #ir #nutukimas