Valgymo sutrikimai pasireiškia perdėtu dėmesiu savo svoriui, kūno formoms bei maistui ir lemia žalingų valgymo įpročių išsivystymą bei nepakankamą mitybą. Dažniausiai susiduriama su nervine anoreksija, nervine bulimija bei persivalgymu. Nervinė anoreksija, kitaip vadinama tiesiog anoreksija, yra rimtas valgymo sutrikimas, kuriam būdingas obsesinis noras numesti svorio, stipri baimė priaugti svorio ir sutrikęs savo kūno suvokimas. Straipsnyje aptarsime nervinės anoreksijos paplitimą, simptomus, priežastis ir gydymo būdus.
Nervinės anoreksijos paplitimas
Nervinė anoreksija dažniausiai paveikia paaugles mergaites ir jaunas moteris. Jos stengiasi išlaikyti itin mažą kūno svorį ribodamos suvartojamo maisto kiekį, besistengdamos nevalgyti jų įsitikinimu kūno masę auginančių maisto produktų, taip pat be saiko sportuodamos arba kraštutiniais atvejais netgi visiškai atsisakydamos valgyti ir badaudamos. Anoreksija yra valgymo sutrikimas dažniausiai atsirandantis paauglystėje ir ankstyvojoje suaugystėje ir dažniau paveikia moteris nei vyrus. Nervinė anoreksija yra mažiausiai paplitusi liga iš visų valgymo sutrikimų. Ja serga apie 1% žmonių. Pridėjus ir netipinius atvejus, paplitimas tarp jaunų moterų siekia apie 4-5%. Iš tikrųjų šie rodikliai gali būti ženkliai didesni, nes liga dažnai yra slepiama ir tikrai ne visais atvejais yra kreipiamasi pagalbos į specialistus. Ir nors nervinės anoreksijos paplitimas yra mažiausias iš visų valgymo sutrikimų, tačiau mirtingumas nuo jos, deja, yra aukščiausias iš visų pauglystės periodu patiriamų psichikos sutrikimų. Ilgą laiką, maždaug apie 20 metų trukusių tyrimų duomenimis, mirtingumas nuo nervinės anoreksijos siekia apie 10-13%. Jokia kita psichikos liga neturi tokio didelio mirčių skaičiaus.
Nervinės anoreksijos simptomai ir jų kriterijai
Kad būtų diagnozuota nervinė anoreksija, žmogaus simptomai turi atitikti tris pagrindinius kriterijus. Kūno svoris turi būti reikšmingai mažesnis už tą, kuris turėtų atitikti pagal amžių, lytį, vystymosi eigą ir fizinę sveikatą. Reikšmingai mažas kūno svoris yra apibražiamas kaip svoris, kuris skaičiuojant pagal kūno masės indeksą yra mažesnis už normalų. Tai yra mažesnis nei 18,5, o vaikams ir paaugliams - mažesnis nei minimalus reikalingas svorio prieaugis. Ir trečias kriterijus - iškreiptas savo kūno svorio arba jo vaizdo suvokimas. Asmens savivertė didžiaja dalimi priklauso būtent nuo kūno svorio ir jo išvaizdos.
Dažnai pirmieji nervinės anoreksijos simptomai pasireiškia emocinio streso, spaudimo atitikti visuomenės grožio standartus ar sudėtingų gyvenimo situacijų metu. Svarbu pastebėti, jog sergantysis anoreksija dažnai slepia savo problemas nuo aplinkinių.
Kokie ženklai rodo galimus valgymo sutrikimus?
Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys atsisako anksčiau valgytų patiekalų, vengia valgyti kartu su šeima ar draugais, ženkliai mažina maisto porcijas, pradėjo itin daug sportuoti, slepia savo kūną po laisvais drabužiais.
Taip pat skaitykite: Apie intelektą
Fiziniai simptomai:
- Odos sausumas (kserozė) - būdinga iki 70% pacientų, sergančiųjų nervine anoreksija. Odos paviršiniame sluoksnyje sumažėja lipidų, pastebima po 4 sav.
- Karotenoderma - geltona spalva/pakitusi pigmentacija odoje, sukietėjusioje sluoksniu. Metabolizmo sutrikimas (vitamino A, lipidų), hipotirozė. Dieta, turinti daug morkų ir kitų mažai kaloringų daržovių, gausių beta-karoteno.
- Lanugo s. vilnoniai plaukai - ploni, pūkuoti, šviesūs plaukeliai ant nugaros, pilvo ir rankų. Padeda atpažinti nervinę anoreksiją jaunų pacientų populiacijoje.
- Niežulys - būdinga nervinei anoreksijai, pakitęs jutimų suvokimas dėl psichinės būklės sutrikimo.
- Krumplių nuospaudos (“Russell” požymis) - labai aiškus, bet retas valgymo sutrikimų simptomas. Būdingos nuospaudos dominuojančios rankos krumpliuose dėl dažno rankos kišimo į burną.
- Trichotilomanija (plaukų rovimasis) - nenumaldomas įprotis rautis plaukus, sukeliantis nuplikimą. Būdingos sritys: kaktos, viršugalvio, smilkinių, kartais antakiai ir blakstienos.
- Dirbtinis dermatitas - psichiatrinio sutrikimo išraiška odoje. Sukelia dažnas tyčinis odos traumavimas. Pacientai negali paaiškinti pažeidimų atsiradimo aplinkybių.
- Fiziniai negalavimai tokie kaip menstruacijų išnykimas vaisingo amžiaus moterims, taip pat plaukų slinkimas, žemas kraujospūdis yra labai dažnos pasekmės sergant nervine anoreksija.
Emociniai simptomai:
Sergantieji dažnai susiduria su nuolatiniu nuovargiu, sumažėjusiu darbingumu ir socialine izoliacija. Anoreksiją dažnai lydi depresija, nerimo sutrikimai ir obsesinis-kompulsinis elgesys.
Anoreksijos tipai
Yra skiriami du anoreksijos tipai. Pirmas tipas yra ribojantis, kai per pastaruosius tris mėnesius asmuo neįsitraukia į pasikartojantį persivalgymo ar valymosi elgesį. T. y. nebuvo savaime sukeltas vėmimas ar netinkamas vidurių laisvinamųjų vaistų bei diuretikų vartojimas. Kitas tipas - persivalgymo ir valymosi tipas, kai žmogus per pastaruosius tris mėnesius pakartotinai įsitraukia į persivalgymo ir valymosi epizodus. Šiam tipui priskiriami ir tie pacientai, kurie nepatiria priepuolinių persivalgymo epizodų, bet reguliariai naudoja valymosi elgesį net ir po labai nedidelio maisto kiekio suvartojimo. Tam tikru metu gali dominuoti kuris nors vienas iš tipų, o vėliau jį pakeičia kitas. Todėl jie svarbūs tik tam, kad galėtume apibrėžti, kokie paciento elgesio simptomai dominuoja šiuo metu.
Persivalgymo priepuoliai
Maždaug trečdalį sergančiųjų nervine anoreksija ištinka persivalgymo priepuoliai, kurių metu sužlunga jų bandymai riboti maisto suvartojimą ir yra prarandama valgymo kontrolė. Klinikiniai tyrimai rodo, kad jų metu suvalgoma nedaug maisto, tad jie galėtų būti laikomi tik subjektyviais persivalgymo priepuoliais. Tačiau, nepaisant to, kitais savo aspektais šie persivalgymo priepuoliai yra tipiški. Pavyzdžiui, nors tokio persivalgymo metu suvalgoma vos keletas gabalėlių tam tikro maisto, bet netgi šis maisto kiekis gali atrodyti gerokai per didelis daugumai nervine anoreksija sergančių žmonių. Neatsižvelgiant į maisto kiekį, persivalgymo priepuoliai yra susiję su dideliu stresu, gėda ir kalte.
Kūno masės indeksas ir anoreksija
Anoreksijos sunkumo laipsnis suaugusiems yra pagrįstas kūno masės indeksu. Pasaulio sveikatos organizacija išskiria šias kategorijas. Lengva, kuomet kūno masės indeksas yra didesnis arba lygus 17. Sunki, kuomet kūno masės indeksas svyruoja tarp 15-16. Ir labai sunki, kuomet kūno masės indeksas mažesnis negu 15.
Valgymo džiaugsmas ir malonumas
Nors gali susidaryti įspūdis, kad anoreksija sergantiems žmonėms maistas ir valgymas neteikia nei džiaugsmo, nei malonumo, tačiau tai nėra tiesa. Dauguma nervine anoreksija sergančių asmenų gali sakyti, kad yra tarsi apsėsti minčių apie maistą. Buvimas šalia maisto jo nevartojant, suteikia bent dalį malonumo, kuris prarandamas ribojant suvalgomo maisto kiekį. Galiausiai apsisprendus valgyti, maistas dažnai būna vartojamas pagal tam tikrus ritualus: pjaustomas į smulkius gabalėlius arba valgoma pagal tam tikrą eiliškumą ar spalvas.
Kiti elgesio ypatumai
Kiti elgesio bruožai, siejami su nervine anoreksija, yra baimė valgyti viešose vietose, prie draugų ar artimų šeimos narių. Taip pat būdingas didelis noras kontroliuoti savo aplinką. Palyginti su asmenimis sergančiais ribojančio tipo nervine anoreksija, tiems, kuriems pasireiškia priepuoliniai persivalgymo epizodai ir po jų sekantis valymosi elgesys, yra būdingas didesnis impulsyvumas.
Diagnozės sunkumai
Vyresnio amžiaus paaugliams ir suaugusiems, palyginti, nesunku nustatyti tipišką nervinės anoreksijos pasireiškimo formą. Diagnozė paprastai būna pagrįsta ir patikima. Tad specialisto sugebėjimas įtraukti pacientą į palaikantį empatišką pokalbį yra lemiamas veiksnys, suteikiantis pacientui galimybę atskleisti savo baimes dėl svorio, papasakoti apie valgymo įpročius, galbūt dirbtinai sukeliamą vėmimą ar piktnaudžiavimą laisvinamaisiais vaistais, o galbūt pernelyg intensyvų sportavimą ar kitokį žalojimąsi. Jei nebus abipusio pasitikėjimo, pacientas gali stengtis nuslėpti savo elgesį ir prašyti, kad gydytojas ieškotų kitų svorio praradimo ar negalavimo priežasčių.
Nervinė anoreksija ir žmogaus amžius
Nervinė anoreksija paprastai prasideda paauglystėje ar ankstyvoje jaunystėje. Retai kada šis sutrikimas pasireiškia prieš brendimą ar sulaukus keturiasdešimties ir daugiau metų, tačiau, žinoma, pasitaiko ir tokių atvejų. Šio sutrikimo pradžia dažnai būna susijusi su tam tikru stresiniu gyvenimo įvykiu. Nervinės anoreksijos sutrikimo pasireiškimas, eiga ir išeitys yra labai skirtingos. Jaunesniems asmenims gali pasireikšti netipiški anoreksijos požymiai, įskaitant ir tokius atvejus, kai yra neigiama, jog bijoma sustorėti. Todėl labai svarbu, kad specialistai tiriant pacientą neatmestų nervinės anoreksijos galimybės vien dėl vyresnio paciento amžiaus. Kalbant apie pasveikimą, kai kurie asmenys visiškai atsigauna po vieno ar kelių ligos epizodų. Dar kitiems - išsivysto lėtinė, ilgus metus trunkati ligos eiga. Nervinė anoreksija yra viena iš tų ligų, kurioms gyti kartais pasitelkiama net ir priverstinė hospitalizacija.
Nervinės anoreksijos priežastys
Nervinės anoreksijos priežastys gali būti labai įvairios ir apima tiek biologinius, tiek psichologinius, tiek socialinius veiksnius. Biologiniai veiksniai gali apimti genetinę predispoziciją, kuri lemia žmogaus polinkį į šį sutrikimą. Psichologiniai veiksniai dažnai susiję su žema savivertė, perfekcionizmu ir kontroliavimo poreikiu. Socialiniai veiksniai, tokie kaip kultūriniai standartai, kurie skatina liesumą, taip pat gali turėti didelį poveikį.
Visų pirma, tai stiprus asmens poreikis palaikyti savivertę, kontroliuojant kūno svorį ir figūrą. Baimė prarasti savikontrolę gali būti susijusi su bejėgiškumo bei nepasitikėjimo savimi jausmu. Sergant nervine anoreksija, daugeliu atvejų maistas ir jo kontroliavimas simboliškai atstoja santykius su kitais svarbiais asmenimis. Dažniausiai tais, kurie ankstyvame amžiuje neatliepia jų emociniams poreikiams, sukelia nusivylimą, frustraciją o gal net prievartą. Nervinė anoreksija dažniausiai atspindi emocinį konfliktą, pasireiškintį fiziniais simptomais. Šie pacientai nesugeba toleruoti savo emocinio patyrimo, jausmai atrodo tartum galingesni už juos pačius. Užslopintos emocijos tarsi apsaugo silpną, fragmentuotą vidinio savęs jausmą, bet tuo pačiu stabdo emocinio brandumo, pasireiškiančio mokėjimu pažinti, įvardyti, išgyventi bei tinkamai išreikšti emocijas atsiradimą. Galima teigti, kad sergantys nervine anoreksija asmenys tarsi sustoja savo biologinio bei psichologinio vystymosi kelyje. Neišspręstas konfliktas tarp autonomijos ir priklausomybės gali būti vienas iš normalaus fizinio ir emocinio vystymosi stabdžių. Nevalgymas gali tapti destruktyviu būdu parodyti, kad aš esu, aš galiu. Dietų laikymasis ir kūno kontrolė sukelia savotišką pasitenkinimo ir malonumo jausmą, nes tada sergantysis ar sergančioji nebesijaučia nepajėgia auka. Priešingai - tampa aktyviais, darančiais įtaką sau bei kitiems sutrikusio maitinimosi elgesio pagalba ir šiuo pagrindu kuriančiais savo tapatumą.
Taip, visuomenėje propaguojami grožio standartai daro didelę įtaką ir dažnai prisideda prie šios ligos išsivystymo. Emocinė trauma, spaudimas siekti tobulumo ar neigiama šeimos aplinka vaikystėje gali padidinti riziką susirgti anoreksija.
Nervinės anoreksijos gydymas
Nervinės anoreksijos gydymas yra kompleksinis procesas, apimantis medicininę priežiūrą, psichoterapiją ir mitybos terapiją. Pagrindinės ligos (valgymo sutrikimo) gydymui reikalinga multidisciplininė komanda: dietologo, psichiatro priežiūra, medikamentinis gydymas ir taip pat psichoterapeuto konsultacijos - šeimos terapija bei individuali terapija (pirmo pasirinkimo kognityvinė elgesio terapija).
- Fizinės būklės stabilizavimas. Šiame etape daugiausia dėmesio skiriama sergančiojo gyvybinių funkcijų atkūrimui. Gydytojai sudaro subalansuotą mitybos planą, kuris padeda palaipsniui atkurti sveiką svorį. Svario atstatymą turėtų stebėti dietologas. Kadangi nervine anoreksija sergančių asmenų skrandžio tūris būna gerokai sumažėjęs, rekomenduojama mitybą skatinti mažomis porcijomis, bet dažnesniais intervalais. Gydymo pradžioje rekomenduojama svorį didinti nuo pusės iki vieno kilogramo per savaitę. Per pirmą savaitę kūno svoris gali padidėti staiga dėl skysčių susikaupimo.
- Psichologinė pagalba. Psichoterapija, dažniausiai kognityvinė elgesio terapija (KET), yra pagrindinis gydymo būdas. Ji padeda sergančiajam atpažinti ir pakeisti destruktyvų mąstymą apie svorį, kūną ir maistą. Kalbant apie atskiras psichoterapijos technikas, daugiausia duomenų esama apie kognityvinę elgesio terapiją. Kompleksiniais atvejais šalia kognityvinės elgesio terapijos galima rinktis tokias specializuotas psichoterapijos rūšis kaip dialektinė elgesio terapija ar interpersonalinė psichoterapija. Paprastai priklausomai nuo ligos sunkumo laipsnio dažniausiai taikoma ilgalaikė vienerių ar dvejų metų trukmės terapija, kuomet prireikia maždaug 20-40 sesijų. Jų metu dirbama su paciento mintimis, emocijomis ir elgesio eksperimentais. T.y. Taip pat taikoma daugybė įvairių metodikų, kurios augina pacientą kaip asmenybę, didina jo psichologinį lankstumą bei atsparumą.
- Mitybos terapija.
- Socialinė parama. Artimųjų įtraukimas į gydymo procesą yra labai svarbus. Šeimos nariai ir draugai turi suprasti ligos pobūdį, kad galėtų tinkamai palaikyti sergantįjį. Jaunesniems pacientams, ypač tiems, kurie yra priklausomi nuo artimųjų ar globėjų, dažnai pasiteisina šeimos ar sisteminė terapija, įtraukiant visus kartu gyvenančius šeimos narius.
Kiekvienas anoreksijos gydymo etapas yra labai svarbus siekiant ilgam laikotarpiui užtikrinant fizinę ir psichologinę sveikatą.
Kaip padėti anoreksija sergančiam asmeniui
Norint padėti anoreksija sergančiam asmeniui reikia supratimo, kantrybės ir aktyvaus įsitraukimo.
- Klausykitės. Išklausykite sergantįjį be teisimo ar kritikos.
- Skatinkite kreiptis pagalbos.
- Būkite kantrūs.
- Venkite spaudimo. Nespauskite žmogaus valgyti ar keisti savo elgesį.
- Švieskite save.
Gydymo rezultatai
Nervinės anoreksijos gydymo rezultatai didele dalimi priklauso nuo komandinio darbo kokybės. Komandą dažniausiai sudaro psichiatras, dietologas, psichologas arba psichoterapeutas, šeimos terapeutas, slaugytojas bei socialinis darbuotojas. Jie turi būti tinkamai apmokyti dirbti su valgymo sutrikimais. Būtina, kad visi komandos nariai suprastų psichologines pacientų problemas. Pacientai dažniausiai negiamai reaguoja į per daug griežtą ir reiklų personalą, tačiau tuo pačiu nesijaučia saugūs, jei nesukuriamos tam tikros ribos. Įsipareigojimas keistis, priimti atsakomybę, tikrai norėti, kad valgymas arba nevalgymo kontroliavimas daugiau nedominuotų kiekvieną gyvenimo akimirką, tikriausiai yra pati svarbiausia sveikimo sąlyga.
Sergantiems nervine anoreksija, kaip ir kitiems nuo valgymo sutrikimų kenčiantiems žmonėms, yra būdingas ambivalentiškumas. Tai yra du prieštaraujantys vienas kitam norai ar siekiai vienu metu. Šią ambivalenciją lemia keletas priežasčių. Nervine anoreksija sergantys pacientai priima savo ligą kaip itin vertingą gyvensenos ypatybę ar net vienintelį įmanomą gyvenimo pasirinkimą. Jie gali baimintis, kad praradę kompensacinio elgesio galimybę taps tarsi beginkliai gyvenime. Todėl empatiškas specialistų darbas šioje vietoje yra itin svarbus. Tai gali būti svarbus prisitaikymo ar net išlikimo (nors ir savęs žalojimo kaina) būdas. Nereikėtų pamiršti, jog valgymo sutrikimų varginamų asmenų elgesys tarnauja ne tiktai bandymui kontroliuoti svorį, bet tai yra ir adaptacinis būdas, padedantis nusiraminti, sumažinti įtampą ir nerimą, ar bandymas susitvarkyti su kitais gyvenimo stresoriais. Parenkant efektyviausią gydymo būdą valgymo sutrikimu sergančiam pacientui, reikia atsižvelgti į daugybę aplinkybių: į medicininę ir psichologinę riziką, motyvaciją, socialinę pagalbą, gretutines ligas bei amžių. Planuojant gydymą dažniausiai prireikia kompleksinio fizinių bei psichoterapinių intervencijų derinio, būtinas gydytojų, paciento ir šeimos narių bei artimųjų benradarbiavimas.
Pasekmės ir prognozės
Kraštutinis susirūpinimas maistu ir kūno svoriu ligos pradžioje gali neturėti didelių pasekmių. Tačiau ligos negydant jos gali tapti labai rimtos. Ilgalaikių tyrimų duomenimis sergantiems nervine anoreksija mirties rizika yra beveik dešimt kartų didesnė nei sveikiems žmonėms to paties amžiaus ir lyties grupėje. Nervinė anoreksija, kaip ir kiti valgymo sutrikimai, yra vieninteliai psichinio pobūdžio sutrikimai, pasižymintys tokia galybe somatinių simptomų. Randama virškinimo, širdies ar kraujagyslių, kvėpavimo, jungiamojo audinio, bei lytinės sistemos pakenkimų, kurie atsiranda dėl bendro organizmo išsekimo.
Ilgalaikiai padariniai gali apimti osteoporozę, širdies ligas, reprodukcinės funkcijos sutrikimus ir nuolatinį imuninės sistemos nusilpimą. Be to, gali sutrikti hormonų pusiausvyra, o kai kuriais atvejais dėl ilgalaikės nepakankamos mitybos atsiranda negrįžtami organų pažeidimai.
Nors kai kurie sergantys asmenys ir toliau aktyviai užsiima visuomenine ir profesine veikla, demonstruoja aktyvumą ir įsitraukimą į socialinį gyvenimą, tuo tarpu kiti pasitraukia į visišką saviizoliaciją, atsiriboja nuo šeimos ir draugų, nebesugeba išnaudoti savo akademinio ar profesinio potencialo ir praranda įgūdžius tvarkytis net ir su visai nedideliais gyvenimo iššūkiais. Nuo nervinės anoreksijos kenčiantiems pacientams reikalingi nuolatiniai fizinės sveikatos patikrinimai, siekiant visapusiškai įvertinti su šiuo sutrikimu susijusią riziką.
Taip, visiškas pasveikimas įmanomas, tačiau tam reikia laiko, specialistų pagalbos ir nuolatinės paramos iš artimųjų. Svarbu, kad sergantysis nuolat stebėtų savo emocinę būklę ir būtų pasirengęs ieškoti pagalbos atkryčio atveju. Šis valgymo sutrikimas gali stipriai paveikti žmogaus fizinę sveikatą, emocinę būklę, socialinius santykius ir gebėjimą atlikti kasdienes užduotis.
tags: #nervinė #anoreksija #simptomai #priežastys #gydymas