Šiame straipsnyje nagrinėjami baimės, nerimo ir fobijų skirtumai, jų priežastys, simptomai ir gydymo būdai. Aptariama, kaip šie reiškiniai veikia žmogaus gyvenimą ir kaip galima su jais susidoroti.
Įvadas
Pastaruoju metu vis dažniau pastebima, kad žmonės jaučia mirties baimę. Šis natūralus reiškinys tarsi paaštrėjo ir turi tendenciją didėti bei plisti. Tokia baimė žmogų paprastai aplanko ištikus sunkiai ligai ar pasiekus tam tikrą amžiaus tarpsnį. Tačiau ar galima laikyti normaliu dalyku, tarkim, sveiko keturiasdešimtmečio baimę numirti? Nerimas yra normali reakcija į stresą. Kai kuriais atvejais lengvas lygis gali būti naudingas. Nerimo sutrikimai skiriasi nuo įprasto nervingumo ar nerimo jausmo ir yra susiję su pernelyg didele baime ar nerimu. Nerimo sutrikimai yra labiausiai paplitę psichikos sutrikimai ir tam tikru gyvenimo momentu paveikia beveik 30 procentų suaugusiųjų. Nerimo sutrikimai gali priversti žmones vengti situacijų, kurios sukelia arba pablogina jų simptomus. Gali turėti įtakos darbo našumas, mokyklos darbai ir asmeniniai santykiai. Tačiau nerimo sutrikimai yra gydomi daugeliu psichoterapinių gydymo būdų. Normalu, kad žmonės patiria nerimą ir nerimauja dėl įvairių savo gyvenimo aspektų. Jei prisimenate tuos laikus, kai turėjote didelį egzaminą ar pristatymą, normalu, kad jaučiatės nervingi ar susijaudinę. Skirtumas tarp normalaus nerimo ir nerimo sutrikimo yra tada, kai nerimas tampa nuolatinis arba pasikartojantis, neleidžiantis visapusiškai dalyvauti gyvenime. Nerimas gali būti nuo santykinai lengvo (retkarčiais atsiranda „drugelis“, lydimas nerimo) iki sunkaus (dažni, negalią sukeliantys panikos priepuoliai). Sunkus nerimo sutrikimas gali priversti žmogų pakeisti savo gyvenimo būdą, kad prisitaikytų prie nerimo, pavyzdžiui, vengti veiklos.
Baimė: Natūrali Reakcija į Pavojų
Baimė yra jausminė reakcija į fizinei, dvasinei ar psichinei sveikatai, juo labiau egzistencijai grėsmingą padėtį. Kai iškyla pavojus, visada atsiranda didesnė arba mažesnė baimė. Tai normalu. Ji žmogaus gyvenime atlieka tam tikras funkcijas. Pavyzdžiui, padeda sutelkti jėgas ir įveikti grėsmę. Kartais nutinka net neįtikėtinų dalykų. Literatūroje aprašytas atvejis, kai liauna, silpnutė moteris pakėlė automobilį, kad iš po ratų ištrauktų sūnelį!.. Egzaminų baimė daugelį studentų paskatina itin intensyviai mokytis. Baisa apsijuokti irgi priverčia smarkiai pasitempti. Mirties baimė - labai žmogiškas reiškinys, susijęs su būties formos pasikeitimu. Baimė yra emocinis atsakas į realią ar suvokiamą pavojų ar grėsmę. Tai yra natūrali ir būtina žmogaus gyvenimo dalis, padedanti reaguoti į pavojų ir apsaugoti save nuo galimos žalos. Baimė gali būti suvokiama kaip įspėjamasis signalas, kuris paruošia kūną pabėgti arba kovoti su grėsme („kautis ar bėgti“ reakcija).
Nerimas: Nuolatinis Jausmas Be Konkrečios Priežasties
Pirminis baimės etapas yra nerimas. Kai žmogus bando išsiaiškinti jo priežastį, atsėlina baimė. Nerimas kartais suvokiamas kaip niekuo nepagrįstas nervingumas: erzina garsai, šviesa, kiti asmenys, spalvos ir t. t. Sutrikęs žmogus klausia savęs: „Kas gi man yra?” ir tada jį jau pagauna tolydžio didėjanti baimė. Pabrėžtina, kad ji verčia spręsti problemas. Pradedama ieškoti medicininės pagalbos, metama rūkyti, keičiama mityba ir pan. Nerimas yra natūrali žmogaus emocija, kylanti jaučiant neapibrėžtą nelaimės ar grėsmės jausmą. Šis jausmas gali būti susijęs su tikru arba įsivaizduojamu pavojumi. Nerimas skiriasi nuo baimės tuo, kad baimė yra reakcija į konkretų pavojų, o nerimas yra nekonkretus ir difuziškas. Nerimas gali kilti dėl grėsmingos situacijos, neįveikiamų konfliktų ar prieštaringų motyvų.
Nerimo Sutrikimai ir Jų Tipai
Generalizuotas nerimo sutrikimas apima nuolatinį ir per didelį nerimą, kuris trukdo kasdieninei veiklai. Šį nuolatinį nerimą ir įtampą gali lydėti fiziniai simptomai, tokie kaip neramumas, nuovargis, sunkumas susikaupti, raumenų įtampa ar miego sutrikimai. Panikos sutrikimas. Kadangi simptomai gali būti gana sunkūs, kai kurie panikos priepuolį patiriantys žmonės gali manyti, kad juos ištiko širdies priepuolis ar kita gyvybei pavojinga liga. Jie gali kreiptis į ligoninės skubios pagalbos skyrių. Galima tikėtis panikos priepuolių, pavyzdžiui, atsako į baimingą objektą arba netikėtų, matyt, be priežasties. Vidutinis panikos sutrikimo amžius yra 20-24 metai.
Taip pat skaitykite: Kaip atsikratyti viešojo kalbėjimo baimės?
Fobija: Liguista Baimė, Sutrikdanti Gyvenimą
Tačiau šiuolaikinėje visuomenėje išryškėjo kita bėda. Daugėja su baime susijusių ligų, vadinamųjų fobijų. Nūdienėje psichiatrijoje jų priskaičiuojama daugiau nei 500. Tai liguistos baimės, sutrikdančios natūralų žmogaus gyvenimą. Dėl jų svyruoja asmeninė, šeimyninė, profesinė, socialinė sritys. Fobija yra stiprus, neracionalus ir ilgalaikis baimės jausmas, susijęs su tam tikru objektu, veikla ar situacija. Fobijos yra psichologinės būsenos, kurios viršija paprastą nerimą ar baimę ir gali turėti neigiamą poveikį asmeniui, trikdant kasdienę veiklą ar socialinius ryšius. Fobijos gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant ankstesnes traumines patirtis, išmoktą elgesį ar genetinius veiksnius. Fobija yra intensyvi baimė kažko, kas realybėje kelia mažai ar visai nekelia tikro pavojaus. Bendros fobijos ir baimės apima uždaras erdves, aukštį, vabzdžius, gyvates ir adatas. Jei jus kankina fobija, jūs turbūt suprantate, kad baimė yra nepagrįsta, tačiau jūs vis tiek negalite suvaldyti savo jausmų. Vien tik galvojimas apie baimės onjektą ar situaciją priverčia jus nerimauti. Ši patirtis tokia kelianti įtampą, kad jūs pradedate to vengti, net jei tai jums kelia nepatogumų ar tenka keisti gyvenimo būdą.
Specifinės Fobijos ir Agorafobija
Specifinė fobija yra per didelė ir nuolatinė baimė dėl konkretaus objekto, situacijos ar veiklos, kuri paprastai nėra žalinga. Pacientai žino, kad jų baimė yra per didelė, tačiau jie negali jos įveikti. Šios baimės sukelia tokį kančią, kad kai kurie žmonės labai stengiasi išvengti to, ko bijo. Agorafobija - tai baimė atsidurti situacijose, kai pabėgti gali būti sunku ar gėdinga, arba ištikus panikos simptomams pagalba gali būti neprieinama. Baimė yra neproporcinga faktinei situacijai ir paprastai trunka šešis mėnesius ar ilgiau ir sukelia veikimo problemų. Asmuo aktyviai vengia situacijos, reikalauja palydovo arba ištveria su didele baime ar nerimu. Negydoma agorafobija gali tapti tokia rimta, kad žmogus negali išeiti iš namų.
Socialinė Fobija: Baimė Būti Stebimam ir Kritikuojamam
Socialinio nerimo sutrikimas (SNS) kartais dar vadinamas socialine fobija. Jį apibūdina stipri ir nuolatinė baimė atsidurti mažiausiai vienoje socialinėje situacijoje. Sergantieji dažniausiai baiminasi būti dėmesio centre. Tokie žmonės jaučia intensyvų nerimą, kad kitų akivaizdoje pasakys ar padarys kažką gėdinga, pasirodys nesumanūs ar nerangūs, todėl paprastai stengiasi išvengti tam tikrų situacijų. Socialinės fobijos požymis - baimė bet kokios veiklos, kurioje kas nors gali tave stebėti ar kritiškai vertinti. Baimė, kad nesugebėsi to padaryti, kad atrodysi kvailai, kad aplinkiniai pastebės tavo nesaugumo jausmą ir teis, juoksis iš tavęs ar šmeiš. Bet koks bendravimas su kitais žmonėmis (ypač nepažįstamaisiais) sukelia tau stresą. Nežinai, kaip elgtis, ką sakyti. Jauti, kad viskas, ką darai, yra neteisinga. Todėl mieliau vengi žmonių, nors ir jautiesi vienišas.
Socialinės Fobijos Priežastys
Ekspertai teigia, kad patyčios, išstūmimas iš grupės vaikystėje, griežtas auklėjimas, problemos šeimoje, seksualinė prievarta ir įvairios traumos gali turėti įtakos socialinės fobijos išsivystymui. Jai padeda ir apskritai žema savivertė.
Nekrofobija: Mirties Baimės Forma
Taigi nekrofobija yra tos pačios mirties baimės kitokia forma? Ne, tai atskira fobija. Esama žmonių, paniškai bijančių pašarvoto žmogaus, laidotuvių. Ypač ši fobija paplitusi tarp vaikų. Šiuo atveju apie savo paties mirtį negalvojama, siaubą sukelia laidotuvės.
Taip pat skaitykite: Smegenų baimė ir nerimas: sprendimai
Fobijų Paplitimas: Anksčiau ir Dabar
Tačiau koks vis dėlto skirtumas tarp šių fobijų paplitimo prieš keliasdešimt metų ir dabar? Neabejotinai. Juk gyvenimas keičiasi; prieš 20-30 metų jis buvo kitoks, todėl ir fobijų būta kitokių, be to, mažiau. Dabar atsirado bevielių telefonų, kompiuterių ir panašios baimės. Tačiau tanatofobijos ir nekrofobijos būta ir anksčiau. Taip atkakliai klausiame, ar jų nedidėja, štai kodėl. Juk praeityje tikėjimo būta kur kas gilesnio, stipresnio. O kai anapusinio gyvenimo viltis stipresnė, tai ir mirties baimė turėtų būti mažesnė. Tai jau tikėjimo srities klausimas.
Socialiniai Aspektai ir Mirties Baimė
Žmogus gyvena socialinėje aplinkoje, kuri savo ruožtu socializuoja ir mūsų poreikius, ir baimes. Įdėmiai pasikalbėję su mirties baimės kamuojamu žmogumi, pamatysime, kad už jos slypi daug kitokių nerimo šaltinių. Pirmiausia - vienatvės. Kas bus šalia manęs, kai atgulsiu mirties patale? Kokie dalykai sups mano biologinio išnykimo faktą? Vartotojiškoje ir individualizuotoje visuomenėje šeima gerokai pagraužta ir dažnas jos narys jaučiasi vienišas. Tad bijoma ne tik psichologinės bei fizinės vienatvės, bet ir globos, slaugymo nebuvimo. Be to; plinta perfekcionizmas; iškreiptas tobulybės siekis. Užsibrėžtos socialinės pakopos visą gyvenimą siekęs žmogus nusigąsta, kad tam gali sukliudyti… mirtis! Iš kitų blogybių paminėtina savikoncentracija: ką aš darau, ko aš siekiu? Susitelkęs į save žmogus išgyvena vienišumą daug aštriau negu atviri asmenys. Prieš šimtą metų žmogus jautėsi socialiai saugus, nes aplinkoje egzistavo tvirti ryšiai, ritualai, pareigos, tačiau dabar to nebėra. Tada jis žinojo, jog bus slaugomas, prižiūrimas, o numiręs -apgiedotas. Juokas pro ašaras, bet nūdienėje visuomenėje ligonis ir numirėlis - prasti vartotojai. Juos reikia eliminuoti ir daug nei apie vienus, nei apie kitus nešnekėti. Taigi žmones kamuoja ne tiek kažkokių giluminių priežasčių sukelta mirties baimė, o bendrų visuomenėje vykstančių negerų procesų padariniai. Tačiau tikėjimas čia vaidina itin svarbų vaidmenį. Jeigu visiškai pasitiki Dievu ir žinai, kad Jis tavęs neapleis jokiomis aplinkybėmis, tai esi daug mažiau pažeidžiamas. Dažniausiai tai nejuntantis darnos su savo gyvenimu individas. Šiandienos socialinė aplinka labai agresyvi, primetanti mums įvairiausias pseudovertybes ir išmušanti iš balno. Ar man tikrai reikia to ypatingo automobilio, didžiulio namo, nepaprastos kino kameros? Šito savęs neklausiama. Einama kartu su minios banga ir įsivaizduojama, jog tai gyvenimas. Nors iš tikrųjų man galbūt reikia visai ko kito. Kitas atvejis - kai žmogų užgriūva ypač sunkios problemos: liga, „nekokybiškas” šeiminis gyvenimas.
Kada Nerimas Virsta Problema?
Nerimas yra natūrali reakcija į įvairius įvykius ir situacijas mūsų kasdieniame gyvenime. Kiekvienas turime daug įvairių atsakomybių, užduočių, problemų. Normalu, kad kartais jaučiame nerimą. Iš tiesų, net pozityvūs pokyčiai, tokie kaip kelionė, naujas darbas, gyvenamosios vietos keitimas gali sukelti nerimą - ir visa tai yra normali gyvenimo dalis. Apibendrinant, nerimas tampa problema, kai jį jaučiame be priežasties arba jis tęsiasi ilgą laiką. Tai vadinama nerimo sutrikimu. Apėmus nerimui, gali imti dažniau plakti širdis, darytis sunkiau kvėpuoti, imti prakaituoti delnai, apimti baimės išprotėti jausmas. Nepamirškite, kad kartais jausti nerimą - sveika ir normalu. Įsivaizduokite, kad labai mylite savo darbą, tačiau jaučiate didelį nerimą dalyvaudami darbo susitikimuose. Nerimas tampa didžiule problema, kai jis užsitęsia arba jį jaučiate labai dažnai - net tada, kai tam priežasties nėra. Atidžiai pažvelkite, kokios mintys sukasi jūsų galvoje, kai apima nerimo jausmas. Kaip elgiatės, kai jaučiate nerimą? Kai galvojame, kad nutiks kažkas blogo, kūnas gali imti reaguoti taip, lyg kažkas blogo jau nutiko, nors tai ir nėra tiesa. Mažą problemą mintyse galime paversti didele tragedija.
Kaip Suvaldyti Nerimą?
- Pirmas žingsnis - stebėkite savo mintis. Nerimo jausmą sukeliančios mintys dažnai prasideda nuo „O kas būtų, jei…?“ . Pavyzdžiui, jaudinatės, kad vėluojate į paskaitą. Imate nerimauti, kad dėstytojas labai supyks, o netrukus - jau ir esate tikras, kad būsite išmestas iš universiteto. Nesunku pastebėti, kaip greitai šios mintys gali užvaldyti. Kovojant su nerimu, labai svarbu stebėti savo mintis ir suprasti, iš kur jos ateina.
- Kitas žingsnis - nepageidaujamas mintis ir pesimistines prognozes pakeisti labiau realistinėmis. Apgalvokite situaciją iš visų pusių. - Ar man taip yra nutikę anksčiau? Kai tik turite labiau realistinę prognozę, pakeiskite ja nerimą sukėlusias mintis. Svarbu nepamiršti, kad mintys nėra faktai. Jūsų mintys nebūtinai yra tiesa. Tai tik mintys. Dažnai norėdami išvengti nerimo, nustojame daryti dalykus ar būti tose situacijose, kurios gali išprovokuoti nerimo jausmą. Taip pat galime vengti apskritai imtis iniciatyvos kažką keisti ar spręsti problemas. Ir tai kurį laiką padės kažkiek išvengti nerimo. Tačiau ilgainiui suprasime, kad nesijaučiame laimingi - apsistatėme save sienomis, nebedarome dalykų, kuriuos mėgome, o galiausiai net ir nesprendžiame pačios nerimo problemos. Vienas iš būdų, padėsiančiu suvaldyti nerimą, tai išmokti jį atidėti vėlesniam laikui. Pavyzdžiui, nerimaujate dėl to, ko tuo metu negali išspręsti - sakykime, turite sunkią užduoti darbe ir apie tai galvojate prieš užmigdami. Nerimas vis stiprėja, jaučiate, kad neužmigsite, nes mintys vis sukasi apie darbą. Dirbti ir atlikti užduoties tuo metu taip pat negalite. Norint įveikti nerimą, privalome rūpintis savimi. Mūsų emocinė būsena priklauso tik nuo mūsų pačių. Jeigu prisiimsite atsakomybę už savo gyvenimą, planus ir emocijas, bus lengviau išmokti ir suvaldyti nerimą. Yra daug nesudėtingų dalykų, kurie tikrai neužims daug laiko, bet padės palaikyti geresnę emocinę savijautą. Reguliariai sportuokite - vaikščiokite, bėgiokite, lankykite jogą, darykite tempimo pratimus, žaiskite tinklinį, važinėkitės riedučiais, svarbiausia - judėkite.
- Pasistenkite kiekvieną dieną rasti bent truputį laiko poilsiui. Leiskite pailsėti mintims. Stenkitės gerai išsimiegoti kiekvieną naktį. Nėra sunku būti nervingu, kai trūksta miego.
- Tokie įvykiai kaip gyvenamosios vietos pakeitimas, darbo susitikimas ar egzaminas tikrai gali kelti stresą ir nerimą. Tačiau jie neįvyksta netikėtai. Kalbėkite apie tai, kaip jaučiatės. Baimės didesnės, kai jos tik jūsų galvoje. Kartais užtenka pasipasakoti apie tai kas neramina draugams, šeimai ar psichologui ir tampa lengviau. Nors ir yra keletas nerimo sutrikimo tipų, dauguma jų atsiranda dėl panašių priežasčių. Žmonės, patiriantys šį sutrikimą, lengvai pasiduoda savo emocijoms, neigiamai reaguoja į negatyvius jausmus ir situacijas. Labai dažnai, bandydami susitvarkyti su šiais jausmais, žmonės vengia situacijų ar veiklų, kurių metu jaučia nerimą. Deja, nerimo dienos dėl to tik dažnėja.
Kada Kreiptis Pagalbos?
Nerimo jausmas - įprasta reakcija į kasdienio gyvenimo iššūkius, tačiau svarbu atpažinti, kada šis jausmas peržengia įprastas ribas ir tampa trukdžiu kasdienėje veikloje.
- Nuolatinis ir intensyvus nerimas, kuris nepranyksta net ir pasibaigus stresinei situacijai.
- Kasdienio gyvenimo sutrikimai - kai nerimo simptomai trukdo įprastai veiklai.
- Fiziniai nerimo simptomai, tokie kaip dažni širdies permušimai, prakaitavimas, dusulys ar galvos svaigimas.
- Nepavyksta kontroliuoti nerimo savarankiškai.
- Panikos priepuoliai arba specifinės baimės, trukdančios įprastinei veiklai.
- Depresijos požymiai arba mintys apie savižudybę.
Kartais nerimo sutrikimai gali būti susiję su kitais psichikos sutrikimais, pvz., depresija. Kreipimasis į gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą padės tiksliau suprasti, kas vyksta, bei nustatyti veiksmingą gydymo planą. Gydytojas ar psichologas gali padėti pasirinkti gydymo būdą, pavyzdžiui, kognityvinę elgesio terapiją (KET) ar tinkamus vaistus, jei to reikia.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti baimę
Nerimo Sutrikimų Gydymas
Pirmas žingsnis yra kreiptis į gydytoją, kad įsitikintumėte, jog nėra fizinių problemų, sukeliančių simptomus. Jei diagnozuojamas nerimo sutrikimas, psichikos sveikatos specialistas gali kartu su jumis rasti geriausią gydymą. Deja, daugelis nerimo sutrikimų turinčių žmonių pagalbos nesikreipia. Nors kiekvienas nerimo sutrikimas turi unikalių savybių, dauguma jų gerai reaguoja į dviejų tipų gydymą: psichoterapiją arba „pokalbių terapiją“ ir vaistus. Šie gydymo būdai gali būti skiriami atskirai arba kartu. Kognityvinio elgesio terapija (KET), pokalbių terapijos rūšis, gali padėti žmogui išmokti kitokio mąstymo, reakcijos ir elgesio būdo, kad padėtų jaustis mažiau nerimo. Vaistai neišgydys nerimo sutrikimų, tačiau gali žymiai palengvinti simptomus. Dažniausiai vartojami vaistai yra vaistai nuo nerimo (paprastai skiriami tik trumpą laiką) ir antidepresantai. Yra daug dalykų, kuriuos žmonės daro, kad padėtų susidoroti su nerimo sutrikimų simptomais ir būtų veiksmingesnis gydymas. Streso valdymo metodai ir meditacija gali būti naudingi. Paramos grupės (asmeniškai arba internetu) gali suteikti galimybę dalytis patirtimi ir įveikos strategijomis. Taip pat gali būti naudinga sužinoti daugiau apie sutrikimo specifiką ir padėti šeimai bei draugams geriau suprasti būklę.
Psichoterapija ir Kognityvinė Elgesio Terapija
„Labai dažnai, bandydami susitvarkyti su šiais jausmais, žmonės vengia situacijų ar veiklų, kurių metu jaučia nerimą. Psichologai pacientams padeda atpažinti ir suvaldyti veiksnius, kurie iššaukia nerimą. Konsultacijos padeda pacientui suprasti, kokios jų mintys tiesiogiai siejasi su nerimo simptomais. Koreguodami savo elgesį, pacientai atsisako veiksmų, kurie yra siejami su nerimo sutrikimu. Jie yra drąsinami ir skatinami įveikti savo baimes, jas provokuodami (pvz. Psichoterapija - tai procesas, kurio metu gydytojas ir pacientas dirba išvien, kad galėtų nustatyti, dėl ko pacientas nerimauja, ir kad pacientas išmoktų, kaip su tuo nerimu susidoroti. Savo naujai įgautus įgūdžius valdyti nerimą pacientai gali išbandyti ne tik susitikimų metu, tačiau ir realiose gyvenimo situacijos, kurios juos verčia jaustis nepatogiai. Psichologai, norėdami padėti atsikratyti nerimo sutrikimų, remiasi ne tik kognityvine elgesio terapija. Grupinė terapija - metodas, kai keletas žmonių, kurie turi tokius pat sutrikimus, bando įveikti savo nerimą ir vienas kitą palaikyti. Šeimos psichoterapija padeda šeimos nariams suprasti jų mylimųjų nerimą ir išmoko, kaip išvengti nerimą sukeliančių situacijų. Nerimo sutrikimas yra lengvai gydomas. Dauguma žmonių, jaučiančių nerimą, jau po keleto (ar net mažiau) mėnesių, išmoksta sumažinti arba visiškai atsikratyti nerimo simptomų, nerimo dienos tampa vis retesnės.
Vaistai Nuo Nerimo
Vaistai neišgydys nerimo sutrikimų, tačiau gali žymiai palengvinti simptomus. Dažniausiai vartojami vaistai yra vaistai nuo nerimo (paprastai skiriami tik trumpą laiką) ir antidepresantai.
Pagalbos Sau Strategijos
Atsipalaidavimo metodai ir meditacija tikrai gali padėti jūsų nerimui. Tiesą sakant, nemedikamentiniai variantai yra pirmosios eilės lengvo nerimo, kurį daugelis iš mūsų kartais patiria, gydymas. Yra daug knygų, internetinių išteklių ir programų su atsipalaidavimo pratimais (dažnai kartu su giliu kvėpavimu) ir meditacijos nurodymais. Juos gana paprasta išmokti, tačiau jie yra labai veiksmingi. Šie metodai gali padėti ir gali būti naudojami bet kur, kai tik asmuo supranta metodą.
Kaip Atsikratyti Fobijų?
Kai kalbame apie fobijų gydymą, tiek pagalbos sau strategijos, tiek terapija gali padėti. Pagrindinė taisyklė yra ta, kad pagalba sau visada verta išbandyti. Kuo daugiau galite su savimi padaryti, tuo daugiau kontrolės jausite. Gera žinia yra ta, kad kognityvinė elgesio terapija taiko naujausius baimių gydymo metodus. Kognityvinė elgesio terapija yra vienas efektyviausių gydymo metodų specifinėms fobijoms. Kai kurie žmonės gali jus padrąsinti susidurti su didžiausia baime - tiesiog pažvelgti tiesiai į ją ir susidoroti su ja. Tačiau dauguma žmonių mėgsta tai daryti žingsnis po žingsnio. Kognityvinėje elgesio terapijoje tai vadinama laipsnine ekspozicija. Kartais mėginimas įveikti didžiausią baimę čia ir dabar gali baigtis dar didesniu nerimu nei buvo prieš tai. Laipsninis situacijos demonstravimas susideda iš struktūruotų ir pakartotinių socialinių situacijų, kurios iššaukia nerimą, demonstracijos. Labai natūralu vengti tų dalykų, kurių bijome. Bet kai kalbame apie fobijas, susidūrimas su jomis akis į akį yra būdas jų atsikratyti. Vengimas leidžia jums pasijausti geriau trumpam, bet ilgalaikėje perspektyvoje, jūs netenkate galimybės išmokti, jog jūsų fobija nėra tokia gąsdinanti, kaip jūs galvojate. Jei vengsite skrydžių, niekada negausite šanso išmokti, kaip susidoroti su baime. Kai jūs bijote ar nerimaujate, jūs patiriate daugybę fizinių simptomų: širdies daužymąsi, prakaitavimą, galvos svaigimą. Šie simptomai gali būti bauginantys patys savaime. Relaksacinės technikos: gilus kvėpavimas, meditacija ir raumenų atpalaidavimas yra galingas priešnuodis nerimui, panikai ir baimei. Negatyvių minčių keitimas yra labai svarbus žingsnis įveikiant fobiją. Kai turite, pavyzdžiui, skrydžių baimę, jūs linkę labai perdėti, kaip viskas bus, kai atsidursite toje situacijoje. Nerimastingos mintys, kurios iššaukia fobiją, dažniausiai yra negatyvios ir nerealios. Galite pamėginti užsirašyti šias mintis. Ateities numatymą. Per didelį apibendrinimą. „Vakar per žinias rodė, kaip nukrito lėtuvas. Dabar nesaugu skristi su bet kokiu lėktuvu“; „Šuo mane aplojo. Katastrofizavimas. „Pilotas pranešė, kad pateksime į kintantį oro srautą. Lėktyvas suduš!“ „Žmogus, sėdintis šalia manęs kosti.
Alternatyvus Metodas Kovojant su Fobijomis
Atskirti, kada baimė jau virsta panika ar net fobija, nėra sunku. Yra gan įdomių metodų, kurie gali būti veiksmingi, kovojant su fobijomis. Prieš pradedant seansą, reikia minutėlei atsisėsti, nusiraminti, prisiminti kokį nors gyvenime patirtą momentą, kai jautėtės visiškai saugiai. Jei tokių akimirkų niekaip nepamenate, galima situaciją išgalvoti vaizduotėje. Įsivaizduokite, kokioje pozoje sėdite, kokiu ritmu kvėpuojate, jauskite kvapus, garsus, spalvas, vaizdus - visas detales. Įsidėmėkite kelis daiktus, kurie yra jūsų aplinkoje. Tada padėkite ranką taip, kad ją matytumėte ir spragtelėkite pirštais. Po spragtelėjimo vėl sugrįžkite į savo ankstesnę svajonę. Atsipalaiduokite ir vėl grįžkite į realybę. Dabar įsivaizduokite, kad sėdite kino teatre ir žiūrite į ekraną. Jūs sėdite pačiame salės viduryje, aplink daug žmonių ir erdvė yra pakankamai saugi. Imkite įsivaizduoti, kad ekrane matote save, patekusią į paniką keliančią situaciją. Būtinai turėtų būti ir tai, dėl ko jums kyla fobiška baimė. Tačiau jūs tik stebite viską iš šalies. Patikrinkite, kur jausmai yra intensyvesni - filme ar kino salėje. Jausmai salėje turi būti mažiau intensyvūs. Tačiau jei jausmai yra tokie pat intensyvūs kaip ir filme, tuomet spragtelėkite pirštais ir grįžkite į saugią erdvę. Įsivaizduokite, kad jūs esate patalpoje, iš kurios yra paleidžiamas filmas. Stebėkite save, sėdintį vidury kino salės ir žiūrintį į ekraną. Patikrinkite, jausmų intensyvumą. Jausmai turėtų būti mažiau intensyvūs. Jei yra likę nors keletas nemalonių simptomų ar pojūčių, įsivaizduokite save projektorinės tarpduryje ir stebėkite save, esantį salės viduje. Taigi su fobija susiduria tik ketvirtasis „aš” kūnas.
Lyčių Skirtumai Nerimo Sutrikimuose
Nerimo sutrikimų pasireiškimą, simptomus, o kartu ir gydymą smarkiai veikia lyčių skirtumai. Nerimo sutrikimais dažniau serga moterys nei vyrai (atitinkamai 30,5-33 proc. ir 19-22 proc.). Padidėjusi nerimo (kaip simptomo) ir nerimo sutrikimų rizika mergaitėms atsiranda vaikystės viduryje. Lyties skirtumai nyksta nuo 65 metų.
#