Vaikystė yra ypač svarbus laikotarpis, kai patirtos traumos gali turėti ilgalaikį poveikį vaiko psichologinei ir emocinei sveikatai. Fizinis smurtas, emocinis apleistumas, traumuojantys išgyvenimai - visa tai palieka ryškius pėdsakus, galinčius lemti prastą gyvenimo kokybę ar net ankstyvą mirtį jau suaugusiojo gyvenime. Todėl svarbu atpažinti vaiko psichologinės traumos požymius ir suteikti jam reikiamą pagalbą.
Neigiamos vaikystės patirtys ir jų pasekmės
Įvairiose šalyse atlikti neigiamos vaikystės patirties (NVP) tyrimai rodo, kad įvairios vaikystės traumos ir šeimos disfunkcija gali būti susiję su padidėjusia rizika fizinėms ir psichikos ligoms. Trauma gali pakeisti fiziologinę smegenų struktūrą ir ženkliai padidinti riziką, kad vaikas tolesniame gyvenime turės rimtų fizinės, psichologinės, emocinės ar seksualinės sveikatos problemų.
Vaikystės traumų rūšys
Traumos vaikystėje gali būti įvairios, įskaitant:
- Aktyvus smurtas: Emocinis, psichologinis, fizinis, seksualinis smurtas, įskaitant bet kokio lygio mušimą, stumdymą, tampymą, seksualinę agresiją, menkinimą, gėdinimą, pašaipą, bauginimą, grasinimą, baudimą, vertimą kažką daryti jėga ir išnaudojimą.
- Nesirūpinimas: Vaiko poreikių nepatenkinimas.
- Apleidimas: Kai globėjų nėra šalia. Vaikas gali būti apleistas net augdamas ir gyvendamas su tėvais daugiau nei 20 metų.
- Šeimos disfunkcija: Besitęsiantys šeimos barniai ar „nekalbadieniai“. Šeimoje tvyranti įtampa formuoja įsitikinimą, kad pasaulis nėra saugi vieta.
- Valdingi ir manipuliuojantys tėvai: Su tokiais tėvais užaugęs vaikas jaučiasi išsigandęs, įsitempęs, bejėgis ir nevykęs.
- Apleistumas, stabilaus ryšio nebuvimas, emocinio ar fizinio reagavimo stoka: Veikia net kūdikio smegenų vystymąsi.
Tėvų žiaurumas apima ne tik mušimą, bet ir draugiško dėmesio stoką, bendravimo stoką, vaikų poreikio ir sielos skausmo nepaisymą, beprasmes bausmes, lytinį išnaudojimą, piktnaudžiavimą besąlygiška meile, emocinį šantažą, savivertės žlugdymą ir įvairius valdžios naudojimo būdus. Vaikas visa tai turi išmokti vertinti kaip normalų elgesį, nes kitokio jis nežino.
Psichologinės traumos požymiai
Psichologinė trauma - tai netikėtas, žmogaus psichiką žalojantis sukrėtimas, kuris pažeidžia asmenybės vientisumą, tapatumą ir pasitikėjimą. Traumą lydi stiprūs jausmai - bejėgiškumas, baimė, kaltė, liūdesys ir pyktis. Trauminiai įvykiai skiriasi kiekvienam žmogui, tačiau dažniausiai tai yra avarijos, užpuolimai, netektys ir praradimai, prievarta ir smurtas.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Po traumos ir (arba) būnant smurtingoje, traumuojančioje aplinkoje, vaikui prasideda potrauminis stresas, pasireiškiantis įvairiausiais simptomais. Iš esmės bet koks fundamentalių vaiko poreikių - fiziologinių, saugumo, meilės ir bendravimo, savivertės, saviraiškos ir kt. - pažeidimas gali sukelti psichologinę traumą.
Doc. dr. Paulina Želvienė akcentuoja, kad nebūtinai po trauminės patirties simptomai pasireiškia iš karto. Jie gali iškilti gyvenimo eigoje. Kartais vaikystės traumas pažadina kiti suaugusiojo gyvenimo įvykiai, pavyzdžiui, gimus kūdikiui moteriai gali kilti savos vaikystės išgyvenimų.
Elgesio pokyčiai ir emocinės reakcijos
Maži vaikai dažnai negali papasakoti apie savo jausmus ar išgyvenimus po trauminės patirties, todėl jų reakcijos dažnai pasireiškia per elgesį, emocijas ar fizinius simptomus. Galima stebėti šiuos elgesio pokyčius:
- Padidėjęs prisirišimas arba atsiskyrimo sunkumai.
- Intensyvaus pykčio protrūkiai.
- Elgesys, lyg vaikas būtų mažesnis, negu yra, praradęs anksčiau įgytus įgūdžius.
- Atsiradus sunkumų mokantis naujų dalykų.
- Neramus miegas.
Anot psichologės, jei šie požymiai išlieka ilgą laiką, ypač po žinomo trauminio įvykio, gali būti, kad vaikas patiria potrauminio streso simptomus.
Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) ir kompleksinis PTSS (KPTSS)
Remiantis TLK-11 diagnostiniais kriterijais, potrauminio streso sutrikimas (PTSS) gali pasireikšti asmeniui patyrus ypač grėsmingą, gąsdinantį ar siaubą keliantį įvykį(-ius). PTSS būdingi simptomai susideda iš trijų simptomų grupių:
Taip pat skaitykite: Etiškas vaikų elgesys
- Pasikartojantis trauminio įvykio (ar įvykių) išgyvenimas dabartyje: Kylantys blogi prisiminimai, košmarai, stiprios emocinės ir fizinės reakcijos susidūrus su traumą primenančiais dirgikliais.
- Su trauminėmis patirtimis susijusių užuominų vengimas: Tam tikrų vietų, žmonių, situacijų vengimas; bandymas neprisiminti, nejausti, negalvoti apie skausmingą praeitį.
- Nuolatinis padidėjusios grėsmės jausmas: Gali pasireikšti per miego sutrikimus, tam tikrus įsitikinimus apie save arba pasaulį ("aš niekada nebūsiu saugi/-us", "pasaulis pavojingas"), padidėjusias krūptelėjimo reakcijas, nuolatinį budrumą ir t.t.
Trauminių įvykių liudijimas arba sužinojimas apie juos taip pat gali sukelti potrauminius simptomus.
Kompleksinio potrauminio streso sutrikimas (KPTSS) gali pasireikšti išgyvenus ypač grėsmingas, gąsdinančias ar keliančias siaubą patirtis. TLK-11 nurodoma, kad KPTSS dažniausiai sukelia ilgalaikiai ar pasikartojantys įvykiai, iš kurių ištrūkti yra sunku ar neįmanoma. KPTSS patvirtinimui reikalingas visų PTSS diagnostinių kriterijų patvirtinimas bei šie stipriai ir pastoviai besireiškiantys sutrikusios asmenybės organizacijos (AOS) simptomai:
- Emocijų reguliacijos sunkumai.
- Su trauminėmis patirtimis susiję įsitikinimai, kad asmuo yra sužlugdytas, nugalėtas, nevertingas.
- Sunkumai palaikant santykius arba nuolatinis jausmas, kad nepavyksta emociškai suartėti su kitais žmonėmis.
Kiti galimi požymiai
Sunkios psichologinės traumos pakeičia ne tik vaikų elgesį, mąstymą, bet gali sukelti ir įvairius funkcinius organizmo veiklos sutrikimus. Be matomos priežasties gali sutrikti virškinimas, miegas, širdies darbas, kvėpavimas, atsirasti raumenų skausmai, paūmėti chroniškos ligos. Ypač psichiką žaloja seksualinė prievarta ir patyčios.
Taip pat, vaikai gali patirti:
- Jausmų izoliaciją.
- Disociaciją.
- Išstūmimą.
- Mokymosi sunkumus.
- Kognityvinių funkcijų raidą sutrikimus.
- Kalbos raidą sutrikimus.
- Savižudybės riziką.
- Agresyvų ir žiaurų elgesį.
Kaip padėti vaikui, patyrusiam psichologinę traumą
Jeigu pastebėjote, kad vaikas patiria psichologinę traumą, svarbu kreiptis į specialistus - psichologus, psichoterapeutus ar psichiatrus. Šiuolaikinė psichoterapija turi didelį laiko patikrintų metodikų arsenalą, skirtą padėti vaikams įveikti traumas.
Taip pat skaitykite: Psichologija vaikams ir paaugliams
Terapijos metodai
Veiksmingiausi gydymo būdai dažniausiai įtraukia įvairias psichoterapijos kryptis ir susideda bent iš vienos iš šių metodikų:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Ši terapija siekia keisti neproduktyvius mąstymo ir elgesio modelius, susijusius su traumine patirtimi.
- Traumos fokusinė kognityvinė elgesio terapija (TFKET): Specializuota terapinė metodika, skirta vaikams, sergantiems potrauminio streso sutrikimu. Ji koncentruojasi ties tiesiogine traumos patirties perdirbimu ir simptomų mažinimu.
- EMDR (Eye Movement Desensitization and Reprocessing): Terapija, kuri remiasi judesio ir akimis sekančio judesio principu, kuris padeda perdirbti traumos prisiminimus ir sumažinti su jais susijusį emocinį diskomfortą.
- Kūno terapijos metodai: Kūno sąmonės terapija, judesio terapija ir kvėpavimo pratimai, kurie padeda vaikams atkurti ryšį su savo kūnu ir suvokti emocinės patirties ryšį su fiziniais pojūčiais.
- Žaidimų terapija: Patiems mažiausiems padeda žaidimų terapija, kuria siekiama tokių pačių tikslų kaip ir kitomis terapijomis.
- IFS (Vidinės šeimos sistemos):
- PE (Prailginta akistata):
- CPT (Kognityvinė perdirbimo terapija):
- TF-CBT (Traumų gydymui pritaikyta kognityvinė elgesio terapija):
- Dialektinės elgesio terapijos grupė
Artimųjų vaidmuo
Labai svarbus artimųjų dalyvavimas terapijos procese. Dažnai vaikai dėl savo nesubrendimo net nesuvokia, kokia žala jiems padaryta. Tuo tarpu suaugę artimieji kur kas skausmingiau išgyvena vaikų nelaimes, nei savo pačių. Jie taip pat tampa vaiko patirtos traumos aukomis. Tyrimais įrodyta, kad kuo geriau artimieji susitvarko su šia trauma, tuo geriau jie sugeba padėti vaikams.
Suaugusieji pirmiausia turi užtikrinti saugumą ir stabilumą, kad aplinka būtų nuspėjama, o vaikas jaustųsi saugus ir mylimas. Reikia skatinti jausmų reiškimą - vaikai negali išsipasakoti, bet savo jausmus rodo elgesiu, piešiniais, žaidimo ir paprastų pokalbių metu. Todėl labai svarbu reaguoti dėmesingai ir palaikyti - taip, tu tai išgyvenai, ir tai yra tavo istorija.
Prevencija
Siekiant sumažinti vaikų traumų riziką, svarbu:
- Užtikrinti saugią ir stabilią aplinką vaikams.
- Skatinti pozityvius tėvų ir vaikų santykius.
- Šviesti visuomenę apie vaikų teises ir smurto prevenciją.
- Teikti pagalbą šeimoms, patiriančioms sunkumus.
- Kurti patyčių prevencijos programas mokyklose.
tags: #vaiko #psichologines #traumos