Bakterinis Meningitas: Priežastys, Simptomai ir Gydymas

Meningitas - tai smegenų dangalų, membranų, dengiančių smegenis ir nugaros smegenis, uždegimas. Ši infekcinė nervų sistemos liga labiausiai pažeidžia minkštuosius smegenų dangalus ir sąlygoja jų uždegimą bei smegenų skysčio infekcinius ir uždegiminius pakitimus. Greitas meningito gydymas dažniausiai būna sėkmingas. Meningitą dažniausiai sukelia virusas (išsivysto virusinis meningitas, dar vadinamas aseptiniu), tačiau tarp potencialių ligos sukėlėjų minimos ir bakterijos (tai bakterinis meningitas), grybeliai, parazitai bei neinfekcinės priežastys, tokios kaip traumos, vėžys ar autoimuninės ligos.

Meningito Priežastys ir Klasifikacija

Meningitą gali sukelti įvairūs mikroorganizmai:

1. Bakterijos (bakterinis meningitas): Dažniausiai gali sukelti meningokokas (Neisseria meningitidis), pneumokokas (Streptococcus pneumoniae), Haemophilus influenzae, tuberkuliozės mikobakterijos, Listeria monocytogenes, rečiau - kitos bakterijos. Bakteriniai meningitai paprastai pasireiškia pavieniais atvejais, ir tikimybė jais susirgti priklauso nuo individualaus organizmo atsparumo.

2. Virusai (virusinis meningitas): Pūslelinės (Herpes), tymų, epideminio parotito („kiaulytės”), enterovirusai (Echo, Koksackie) ir kiti. Virusiniai (seroziniai) meningitai pasireiškia lengvesne ligos forma nei bakteriniai. Dažniausi virusinių meningitų sukėlėjai - enterovirusai (Koksaki, Echo grupės virusai ir kt.), kurie plinta kaip žarnyno infekcija (fekaliniu - oraliniu būdu), tačiau gali plisti ir oro lašeliniu būdu. Infekcijos šaltinis - sergantis žmogus, ir virusai gali būti perduodami per maistą, vandenį ar aplinkos daiktus.

3. Grybeliai: Jie palyginus retai būna meningito priežastimi, tik menko atsparumo asmenims; Sukelia grybai, tokie kaip Cryptococcus, Blastomyces, Histoplasma. Dažniau pasireiškia susilpnėjus imuninei sistemai.

   Taip pat skaitykite: Kaip nemiga veikia kraujagysles?

4. Parazitai: Retos infekcijos, dažnai susijusios su užterštu maistu ar vandeniu. Sukelia tokie parazitai kaip Angiostrongylus cantonensis ar Naegleria fowleri (amebinis meningitas).

5. Neinfekcinis meningitas: Atsiranda dėl autoimuninių ligų, vaistų ar traumų. Nesusijęs su infekcija - gali būti sukeliamas vėžio, vilkligės, smegenų operacijos ar vaistų.

Kaip minėta, bakterijos išplinta į kraujotaką ir pasiekia smegenų dangalus. Bakterijos taip pat neretai patenka per kvėpavimo takus, tačiau gali pasiekti smegenų dangalus iš kito organizme esančio infekcijos šaltinio kontaktiniu arba kraujo keliu (pvz., iš ausies, sinusų, kitų gretimų bei atokesnių sričių uždegimo židinių).

Ligos sukėlėjas - gramneigiamas, panašus į dvi kavos pupeles, mikroorganizmas. Jis randamas pūlinio likvoro leukocituose, priklauso neiserijų genčiai ir vadinamas „Neiseria meningitidis”. Meningokokai labai neatsparūs, greitai žūva nuo šalčio ir aukštos temperatūros. Meningokokų būna sveikų ir sergančių katarais žmonių nosiaryklėje. Jie skirstomi į serologinius tipus: A, B, C, D, X, Y, Z. Virulentiškiausi yra A tipo meningokokai. Infekcijos šaltinis yra ligoniai, sergantys visomis ligos formomis, ypač nazofaringitine, taip pat sveiki meningokokų nešiotojai. Sukėlėjai nešiojami 3 - 6 savaites. Kartais meningito simptomus gali imituoti naviko išplitimas smegenų dangaluose, apsinuodijimas, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu smegenų dangalu.

Serga įvairaus amžiaus bei lyties asmenys, tačiau bakteriniu meningitu dažniau serga vaikai ir paaugliai. Kai kuriems sukėlėjams būdingas susirgimų sezoniškumas, pvz., susirgimų meningokokiniu meningitu padaugėja žiemą ir pavasarį, o enterovirusų sukeltos ligos dažnesnės vasarą ir rudenį. Virusinio meningito sukėlėjai plačiau paplitę, ir juo turėtų būti sergama dažniau, tačiau ne visi susirgę asmenys patenka į ligoninę, lengvų formų atveju kartais visiškai ir gana greitai pasveiksta, todėl tikslių duomenų apie sergamumą virusiniu meningitu nėra. Virusais užsikrečiama su įkvepiamu oru, į kurį šie patenka ligoniui kosint, čiaudint (oro-lašelinis būdas), arba per burną (su maistu, per neplautas rankas). Infekcija plinta lašeliais per orą. Užsikrečiama nuo kosinčio, čiaudinčio ligonio, nuo jo užkrėstų daiktų. Inkubacinis periodas trunka 3 - 5 dienas, rečiau iki 10 dienų.

Taip pat skaitykite: Kaip gydyti streso sukeltą galvos skausmą

Meningokokinė Infekcija

Meningokokinė infekcija yra sunki bakterinė liga, kurią sukelia Neisseria meningitidis bakterija, dar vadinama meningokoku. Ši infekcija dažniausiai pasireiškia kaip meningitas (smegenų dangalų uždegimas) arba sepsis (kraujo užkrėtimas), tačiau gali paveikti ir kitus organus. Liga yra itin pavojinga dėl savo greitos eigos - be skubaus gydymo ji gali baigtis mirtimi per kelias valandas. Meningokokinė infekcija dažniau paveikia vaikus iki 5 metų, paauglius ir jaunus suaugusius, tačiau ja gali susirgti bet kokio amžiaus žmonės. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet pasaulyje registruojama apie 500 000 meningokokinės infekcijos atvejų, iš kurių apie 10 % baigiasi mirtimi.

Meningokokas plinta oro lašeliniu būdu, per artimą kontaktą su užsikrėtusiu žmogumi, pavyzdžiui, kosint, čiaudint ar dalijantis indais. Daugelis žmonių yra meningokoko nešiotojai, bet neserga, nes jų imuninė sistema kontroliuoja bakteriją. Tačiau kai kuriems, ypač tiems, kurių imunitetas silpnas, bakterija gali sukelti gyvybei pavojingą ligą.

Skiriamos tokios meningokokinės infekcijos klinikinės formos:

1. Meningokokinis ūminis nazofaringitas: Tai lokalizuota ir lengviausia ligos forma. Prasideda bendru negalavimu, galvos ir gerklės skausmu, sloga ir nosies užgulimu. Temperatūra svyruoja nuo 37 iki 38,5C 1-3 dienas, ir ligonis greit pasveiksta.

2. Tipinė meningokokemija: Tai dažniausia ūmiai prasidedanti ligos forma: krečia šaltis, temperatūra padidėja iki 39 - 40C, skauda galvą, vemiama. Po 5 - 15 val. kūną išberia specifiniais hemoraginiais įvairaus dydžio, nuo smulkių taškinių petechijų iki stambių, net kelių centimetrų skersmens netaisyklingų žvaigždiškų, tamsiai vyšninės spalvos kraujosruvų , dėmėmis. Hemoraginių dėmių būna ant liemens, veido, kaktos, akių vokų, burnos gleivinėje. Kai ligos eiga sunki, po 1 - 2 savaičių mirusi oda pradeda luptis plotais, palikdama sunkiai gyjančias žaizdas. Kartais miršta pirštai, ausų kaušeliai. Gali prasidėti sąnarių uždegimas.

   Taip pat skaitykite: Nuolatinio bauginimo pasekmės

3. Žaibinė meningokokemija (sepsis): Prasideda panašiai kaip tipinė, tik ligonio būklė kas valandą blogėja, hemoraginių bėrimų pasirodo jau po kelių valandų, jie greitai didėja. Greitai pasireiškia endotoksinio šoko būklė: kūno temperatūra sunormalėja, pulsas vos jaučiamas, galūnės šaltos, cianoziškos, kraujospūdis sumažėja iki nulio, išryškėja veido cianozė. Tokie ligoniai netenka sąmonės ir neretai miršta 1 - 2 ligos dieną.

4. Meningokokinis meningitas: Būna kartu su ryškia meningokokemija. Liga prasideda labai ūmiai, krečia šaltis, temperatūra padidėja iki 39 - 40C, stipriai skauda galvą ir vemiama. Greitai sutrinka sąmonė, ligonis kliedi, padidėja jautrumas šviesai ir triukšmui, taip pat odos ir raumenų jautrumas, būna traukuliai. Ligonio veidas hiperemiškas, išplitusi lūpų, skruostų ir nosies pūslelinė. Lūpos ir liežuvis sausi. Teigiami meninginiai reiškiniai.

5. Meningoencefalitas: Be meninginių ir encefalito požymių būdingi akių simptomai (judesių parezė, dvejinimasis, nelygūs vyzdžiai, nistagmas), veidinio nervo parezė, galūnių spazminė parezė, hiperkinezija, kloniniai - toniniai traukuliai, trizmas, bulbarinis sindromas (sutrikęs rijimas, pakitęs balsa), sutrikusi sąmonė, kartais koma. Liga gali komplikuotis smegenų vandene, kurtumu, aklumu ir psichikos sutrikimu. Nuo šios infekcijos miršta apie 6 - 20 proc.

Meningito Simptomai

Meningito simptomai skiriasi priklausomai nuo susirgusio asmens amžiaus ir infekcijos sukėlėjo. Pirmieji meningito simptomai gali pasireikšti greitai arba praėjus kelioms dienoms nuo pirminės infekcijos.

Bakterinio meningito ankstyvieji simptomai:

• Bendras negalavimas
• Karščiavimas
• Galvos skausmas
• Pykinimas ar/ir vėmimas
• Mieguistumas
• Galimas bėrimas

Kiek vėliau atsiranda:

• Šviesos baimė
• Padidėjęs dirglumas (erzina šviesa, garsas, prisilietimas)
• Kaklo raumenų įtempimas
• Sumišimas
• Sunkiais atvejais traukuliai, gilus slopinimas (koma).

Neurologinio ištyrimo metu nustatomi specifiniai meninginiai simptomai.

Meningitu sergantiems kūdikiams gali pasireikšti skirtingi simptomai. Kūdikiai gali būti:

• Verksmingi
• Nervingi
• Prastai valgyti
• Būti mieguisti
• Sunkiai pabusti
• Kaklais gali sustandėti kaklas.

Virusinio meningito simptomai ne tokie ryškūs, gali vyrauti galvos skausmas.

Jei pastebite meningokokinę infekciją signalizuojančius simptomus, tokius kaip stiprus karščiavimas, kaklo sustingimas, bėrimas, mieguistumas ar sąmonės sutrikimai, nedelsdami kreipkitės į skubiosios pagalbos skyrių ar gydytoją. Ypatingai skubiai reaguokite, jei simptomai pasireiškia vaikui, kūdikiui ar asmeniui su silpna imunine sistema. Venkite savarankiško gydymo, ypač vaistais nuo karščiavimo ar skausmo be gydytojo nurodymų, nes tai gali užmaskuoti ligos eigą.

Meningito Diagnostika

Įtariant, kad vaikas ar suaugusysis gali sirgti meningitu, skiriama juosmeninė punkcija (dūris į stuburą) - stuburo skysčio tyrimas. Šis tyrimas taip pat vadinamas stuburo čiaupu. Procedūros metu nustatomas padidėjęs smegenų skysčio slėgis, o ištyrus laboratorijoje - ląstelių skaičiaus padidėjimas, esant nedaug padidėjusiam ar normaliam baltymo kiekiui. Lemiamą reikšmę meningito diagnozei ir specifinio gydymo parinkimui turi smegenų skystyje nustatyta vyraujanti uždegiminių ląstelių, t.y.

Kiti tyrimai, kurie gali būti atliekami meningitui diagnozuoti:

• Kraujo tyrimai: Atliekami siekiant nustatyti infekcijos požymius (pvz., padidėjusį baltųjų kraujo kūnelių kiekį) ir atlikti bakterijų kultūras. Bakterijos gali nukeliauti iš kraujo į smegenis.
• Kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Gali būti naudojama, siekiant pašalinti kitas ligas arba įvertinti, ar nėra smegenų pažeidimų. atskleisti pneumoniją, tuberkuliozę ar grybelines infekcijas. tokias problemas kaip smegenų abscesas ar sinusitas.
• „Stiklo testą“ - meningito bėrimas neišnyksta spaudžiant stikline. Jei bėrimas neišnyksta esant spaudimui, tai greičiausiai meningito bėrimas.

Meningito Gydymas

Gydymą lemia meningito priežastis. Meningitas - skubios medicininės pagalbos reikalaujanti būklė, kuriai būtina skubi hospitalizacija. Ligonį tiria ir gydo neurologas, infekcionistas ar/ir gydytojas reanimatologas, jei būklė labai sunki.

• Bakterinis meningitas: Bakterinį meningitą gali reikėti gydyti ligoninės intensyviosios terapijos skyriuose antibiotikais. Greitas gydymas plataus spektro antibiotikais yra būtinas, kol bus patvirtinta, kuri bakterija sukėlė meningitą. Ištyrus smegenų skystį, parenkamas specifinis gydymas. Bakterinio meningito gydymui skiriami antibiotikai, kartu taikomi smegenų pabrinkimą mažinantys, imunitetą stiprinantys vaistai. Nustačius kitą infekcijos šaltinį organizme (ausų, sinusų uždegimą, dantų ir kt. ligas), būtina jį nedelsiant gydyti vaistais ar operaciniu būdu. Bakteriniam meningitui nėra specifinio antibiotiko.
• Virusinis meningitas: Jeigu meningitą sukėlė virusai, antibiotikai nebus veiksmingi. Sergant virusiniu meningitu, specifiniai priešvirusiniai vaistai gali būti skiriami tik kai kuriais atvejais, pvz., Herpes viruso infekcijai gydyti skiriamas acikloviras. dažniausiai praeina savaime; kai kurioms virusinėms formoms skiriami antivirusiniai vaistai. gali pagerėti be gydymo antibiotikais.
• Grybelinis meningitas: gydomas priešgrybeliniais vaistais.
• Parazitinis meningitas: priklauso nuo sukėlėjo - dažnai gydoma simptomiškai.
• Neinfekcinis meningitas: gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties.

Meningito Prevencija

Viena iš patikimiausių bakterinio meningito profilaktinių priemonių yra skiepai nuo meningokoko, pneumokoko, Haemophilus influenzae B infekcijos, tuberkuliozės. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) tinklalapyje nurodoma, jog privaloma vakcinacija nuo tuberkuliozės, tymų, parotito (skiepijami kūdikiai ir vaikai). Galima vakcinacija nuo meningokoko, Haemophilus influenzae - skiepijami kūdikiai, vyresni vaikai ir suaugę. Asmenys, kurie kontaktavo su meningokokiniu meningitu sergančiu ligoniu, gali būti vakcinuojami, profilaktiškai skiriama antibiotikų.

Yra vakcinų nuo kelių bakterinio meningito formų:

• Konjuguota meningokokinė vakcina - nuo keturių pagrindinių meningokoko tipų.
• MenB vakcina - trumpesnės trukmės apsauga, skiriama tam tikroms rizikos grupėms.
• Pneumokokinė vakcina
• Hib vakcina

Kas turėtų pasiskiepyti?

• Paaugliai (11-12 metų)
• Studentai bendrabučiuose
• Asmenys be blužnies ar su silpnu imunitetu
• Keliaujantys į šalis, kur meningitas paplitęs

Šalutiniai poveikiai: paraudimas ar skausmas injekcijos vietoje, karščiavimas, nuovargis, sąnarių skausmai. skausmas, paraudimas ir deginimas injekcijos vietoje. injekcijos dieną ar dvi gali pasireikšti nedidelis karščiavimas.

Kitos prevencinės priemonės:

• Labai svarbu pasistengti užtikrinti, kad sergantieji meningitu ir sveiki žmonės nekontaktuotų.
• Labai svarbu, kad virusiniu meningitu sergantis vaikas ar suaugusysis liktų namuose - tik taip galima maksimaliai kitus apsaugoti nuo infekcijos.
• Gera higiena - neliesti veido, nesidalinti daiktais, dažnai plauti rankas
• Stiprinti imunitetą: miegas, sveika mityba, streso mažinimas
• Vengti kontakto su sergančiais
• Profilaktiniai antibiotikai po kontakto su užsikrėtusiu asmeniu (kai kuriais atvejais)

Galimos Meningito Komplikacijos

Jei liga anksti nustatoma ir skubiai gydoma, įmanomas visiškas pasveikimas. Tačiau galimi liekamieji reiškiniai:

• Klausos praradimas.
• Nuovargis
• Atminties (ypač trumpalaikės) bei dėmesio koncentracijos sutrikimas
• Žymiai rečiau - elgesio ar mokymosi, klausos sutrikimai
• Galvos smegenų pažeidimas
• Smegenų vandenė
• Epilepsija
• Intelekto defektai
• Galūnių amputacijos (sunkiais atvejais dėl gangrenos)
• Mirtis - ypač negydant bakterinio meningito

Grėsmingiausia komplikacija - galvos smegenų uždegimas ir pažeidimas (meningoencefalitas), galvos smegenų pūlinio (absceso) ar pūlių sankaupos (empiemos) susiformavimas.

Rizikos Veiksniai

• Silpnas imunitetas - dėl ŽIV, chemoterapijos, autoimuninių ligų
• Gyvenimas bendruomenėse - bendrabučiai, kareivinės, vaikų darželiai
• Nėštumas - padidėjusi rizika Listeria infekcijai
• Amžius - kūdikiai ir vyresni suaugusieji yra jautriausi
• Kelionės į meningito epidemijos zonas (pvz., „Meningito juosta“ Afrikoje)
• dienos priežiūros centro lankymas gali būti svarbūs įkalčiai.
• žmonių gerklėje ir nosies gale nešioja bakterijas, vadinamas Streptococcus pneumoniae.
• imunodeficitu yra labiau pažeidžiami infekcijų.
• plinta, kai žmonės gyvena arti.
• žmonėms gresia meningitas.
• didesnė virusinio meningito rizika.

tags: #bakterinis #meningitas #sukeltas #isterija