Įvadas
Galvos skausmas - tai vienas dažniausiai pasitaikančių sveikatos nusiskundimų visame pasaulyje. Retas žmogus gali pasigirti nė karto nepatyręs galvos skausmo - įkyraus, varginančio ir neretai kasdienę veiklą apsunkinančio jausmo, kuris pasireiškia netikėtai ir gali trukti nuo kelių minučių iki kelių dienų ar net savaičių. Tikslų šio simptomo paplitimą nustatyti sudėtinga, tačiau manoma, kad daugiau nei 90 proc. žmonių per gyvenimą bent kartą jautė galvos skausmą, o maždaug kas antram suaugusiam žmogui galvą skaudėjo bent 1 kartą per praėjusius metus. Galvos skausmas yra dažniausias pasaulyje nervų sistemos sutrikimas. Galvos skausmas nėra atskira liga - tai yra tik simptomas, organizmo siunčiamas ženklas, kad kažkas yra negerai. Skausmo priežastys gali būti labai įvairios - nuo paprasčiausio nuovargio ir streso iki sunkių ir pavojingų ligų. Dėl šios priežasties į neįprastą, pasikartojantį, stiprų ir užsitęsusį galvos skausmą, kurio nenumalšina vaistai, derėtų nenumoti ranka ir kreiptis į gydytojus.
Šiame straipsnyje aptarsime streso sukeltą galvos skausmą, jo simptomus, priežastis, gydymo būdus ir prevencines priemones, kad galėtumėte geriau suprasti šią būklę ir efektyviai ją valdyti.
Galvos Skausmo Klasifikacija
Pagal etiologiją galvos skausmas yra skirstomi į pirminį (prasideda be jokios kitos predisponuojančios priežasties) ir antrinį (sukelia gretutiniai veiksniai, pavyzdžiui, ligos, būklės, vartojami vaistai ar aplinkos veiksniai).
Pirminiai galvos skausmai
Migrena - epizodinis galvos skausmas, lydimas įvairių neurologinių, virškinimo trakto ir autonominės nervų sistemos sutrikimų. Skaičiuojama, kad ja serga daugiau nei 10 proc. žmonių pasaulyje. Nustatyta, kad 2010 metais migrena buvo trečia labiausiai paplitusi liga pasaulyje, o 2015 metais paskelbta, kad tai yra trečia dažniausiai negalią sukelianti liga tarp jaunesnių nei 50 metų žmonių. Perpus dažniau migrena serga moterys - manoma, kad uždegiminiai, skausmą aplink nervus ir kraujagysles sukeliantys citokinai aktyvesni veikiant tam tikriems hormoniniams mechanizmams.
Įtampos tipo galvos skausmas - dažniausias pirminis galvos skausmas, pasireiškiantis 3 proc. (trunka 15 ir daugiau dienų per mėnesį) ir 70 proc. (trunka mažiau nei 15 dienų per mėnesį) gyventojų. Dažnai apibūdinamas kaip spaudžiančio ir veržiančio pobūdžio, gali būti susijęs su patiriamu stresu ar kaklo kaulų ir raumenų sistemos problemomis.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Trišakio nervo autonominės cefalgijos - stipraus vienpusio skausmo epizodai, pasireiškiantys orbitaliniame, supraorbitaliniame ir / ar temporaliniame regionuose, vargina 15-180 min.
Kas yra Įtampos Tipo Galvos Skausmas (ITGS)?
Įtampos tipo galvos skausmas (ITGS) yra vienas iš dažniausių galvos skausmo tipų pasaulyje. Suprantame, kad galvos skausmas gali būti labai varginantis ir trukdyti kasdieniam gyvenimui, ypač jei jis kartojasi dažnai. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, epizodinis ITGS paveikia daugiau nei 70% kai kurių populiacijų, o lėtinis - apie 3% pasaulio gyventojų. Įtampos tipo galvos skausmas yra pirminis galvos skausmas, reiškiantis, kad jis nėra sukeltas kitos ligos. Paplitimas didėja, ypač vidutinio pajamų šalyse, kur atvejų skaičius nuo 1990 metų padidėjo apie 38%. Lietuva, kaip Europos šalis, taip pat susiduria su šia problema, ypač tarp dirbančiųjų biuruose ar patiriančių stresą.
Įtampos Tipo Galvos Skausmo Skirstymas
Įtampos tipo galvos skausmas skirstomas į epizodinį (retesnį nei 15 dienų per mėnesį) ir lėtinį (daugiau nei 15 dienų). Epizodinis gali būti retas arba dažnas, o lėtinis - nuolatinis ir labiau ribojantis gyvenimą.
Įtampos Tipo Galvos Skausmo Simptomai
ITGS simptomai yra lengvai atpažįstami, tačiau jie gali skirtis. Šis skausmas dažniausiai pasireiškia kaip spaudimas ar galvą juosianti įtampa, tarsi būtų uždėtas tvirtas raištis ar šalmas. Jis nėra toks stiprus kaip migrena, tačiau gali trukti valandas ar net dienas, o kartais tapti lėtinis.
Spaudžiantis ar veržiantis pobūdis: Jausmas lyg galva būtų suspausta ar apjuosta tvirtu diržu.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai
Bukas, spaudžiantis skausmas abiejose galvos pusėse.
Skausmas kaktos, žandų, nosies srityje.
Tvinkčiojantis ar spaudžiantis skausmas, dažniausiai pakaušyje.
Jei skausmas kartojasi dažnai, jis gali sukelti nuovargį ar dirglumą. Pagal tarptautinę galvos skausmo klasifikaciją (ICHD-3), įtampos tipo galvos skausmas diagnozuojamas, kai simptomai atitinka bent 10 priepuolių su šiais požymiais. Naujausi tyrimai rodo, kad įtampos tipo galvos skausmo simptomai gali persidengti su migrena, tačiau diagnostika remiasi klinikiniais kriterijais.
Vaikams ir paaugliams simptomai panašūs, bet gali būti trumpesni ir rečiau lydimi papildomų nusiskundimų. Jei jūsų vaikas skundžiasi galvos skausmu, ypač po įtemptos dienos mokykloje, tai gali būti ITGS.
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
Lengva Epizodinė Įtampos Tipo Galvos Skausmo Forma
Lengva epizodinė įtampos tipo galvos skausmo forma pasireiškia ratais, neilgai trunkančiais silpno ar vidutinio stiprumo (vizualinėje analoginėje skalėje vertinama ≤3 balais) galvos skausmo priepuoliais, kurie praeina savaime arba išgėrus įprastų vaistų nuo skausmo. Pacientai apibūdina skausmą kaip raumenų įsitempimo, veržimo, pulsavimo jausmą, kuris jaučiamas simetriškai abipus ir kartais vadinamas juosiančiu galvą. Neretai skausmas kyla ar gali išplisti ir į užpakalinę kaklo dalį. Šiuo atveju, kitaip nei sergant migrena, galvos skausmas retai būna susijęs su tokiais papildomais simptomais kaip jautrumas šviesai ir garsui, pykinimas, vėmimas, regos ar kalbos praradimas, tam tikros grupės raumenų nusilpimas ir kt. Pacientams pasireiškia tipinis galvos skausmas, trunkantis nuo kelių minučių iki kelių dienų. Šio tipo skausmas neblogėja įprastinės fizinės veiklos metu ir nėra siejamas su pykinimu, nors kartais gali pasireikšti šviesos ar garsų baimė.
Dažnas Epizodinis Įtampos Tipo Galvos Skausmas
Kaip sufleruoja ligos pavadinimas, šis skausmas nuo pirmojo tipo skiriasi tik pasireiškimo dažniu, visos kitos charakteristikos yra lygiai tokios pat.
Lėtinis Įtampos Tipo Galvos Skausmas
Ši liga išsivysto progresuojant dažnam epizodiniam įtampos tipo galvos skausmui. Pacientai skundžiasi labai dažnais (kartais - kasdieniais) įprasto pobūdžio galvos skausmais, kurie gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų arba nuolat.
Galvos Skausmas, Kuris Neatitinka Nė Vieno Įtampos Tipo Galvos Skausmo Kriterijų
Galvos skausmas, kuris neatitinka nė vieno įtampos tipo galvos skausmo kriterijų, tačiau pasižymi šiam skausmui būdingomis savybėmis. Ši diagnozė gali būti nustatoma tik tuo atveju, jei pacientui nenustatytas joks kitas galvos skausmo sutrikimas.
Įtampos Tipo Galvos Skausmo Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Įtampos tipo galvos skausmo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau remiantis naujausiais tyrimais, pagrindiniai veiksniai yra periferiniai, tokie kaip kaklo ir galvos raumenų įtampa, o esant lėtinei formai - centrinės nervų sistemos jautrumas. Galimos priežastys apima stresą, kuris sukelia raumenų įsitempimą, blogą laikyseną prie kompiuterio ir miego sutrikimus.
Rizikos veiksniai apima moterišką lytį (dažniau moterims), amžių nuo paauglystės iki 40 metų, didelį stresą. Kiti veiksniai, kaip netinkama mityba ar dehidratacija, gali pabloginti situaciją. Nors kai kurie tyrimai rodo ryšį su miego apnėja ar bruksizmu, naujausi duomenys to nepatvirtina kaip universalių rizikos faktorių. Priežastys gali būti dauginės, o tikslūs mechanizmai vis dar tiriami. Pavyzdžiui, stresas gali sukelti raumenų kontraktūrą, kuri vėliau aktyvuoja skausmo receptorius.
Stresas - tai natūrali mūsų smegenų ir kūno reakcija į iššūkius, reikalavimus ar problemas. Įvairūs įvykiai, kurie kelia stresą, vadinami stresoriais. Yra keletas skirtingų stresorių rūšių, tačiau jie visi gali kelti pavojų fizinei ir psichinei sveikatai.
Miego trūkumas - nuolatinis miego trūkumas.
Bloga laikysena - ilgalaikė bloga laikysena prie kompiuterio.
Dehidratacija - nepakankamas skysčių vartojimas.
Netinkama mityba - nereguliari ir nesubalansuota mityba.
Įtampos Tipo Galvos Skausmo Diagnostika
Šios ligos diagnostika daugiausia remiasi tikslios paciento ligos ir gyvenimo anamnezės surinkimu. Įtampos tipo galvos skausmas diagnozuojamas remiantis paciento pasakojimu ir ICHD-3 kriterijais, kurie reikalauja bent 10 priepuolių su aukščiau minėtais simptomais. Gydytojas atmeta kitas priežastis, tokias kaip migrena ar antriniai skausmai (pvz., nuo traumos ar infekcijos). Diagnozė yra klinikinė, todėl svarbu vesti galvos skausmo dienyną, kuriame fiksuotumėte priepuolius, jų trukmę ir galimus provokuojančius veiksnius. Vaikams diagnostika panaši, bet reikalauja daugiau dėmesio, nes jie gali sunkiai apibūdinti skausmą.
Tam, kad būtų galima nustatyti, kokio tipo galvos skausmas vargina žmogų, dažnai yra prašoma pildyti skausmo dienyną. Jame pacientai žymi:
- Kada prasideda skausmas (kurią dieną ir valandą).
- Kiek laiko skausmas trunka.
- Skausmo pobūdį ir stiprumą.
- Skausmo pradžios ir plitimo vietas.
- Kokiais aplinkybėmis skausmas prasidėjo (svarbu atkreipti dėmesį į stresą, miego trūkumą, valgymo režimo pokyčius, moters menstruacinio ciklo fazę, alkoholio vartojimą ir pan.).
- Kokie papildomi simptomai pasireiškė kartu su galvos skausmu.
- Kas palengvino skausmą.
Analizuojant bent 1-3 mėnesius paciento pildomą dienoraštį ir atsižvelgiant į diagnostinius kriterijus, galima nustatyti ar bent įtarti konkrečią įtampos galvos skausmo rūšį. Laboratoriniai ar vaizdinimo tyrimai diagnozei patvirtinti nėra naudingi, todėl rutiniškai paprastai neatliekami.
Įtampos Tipo Galvos Skausmo Gydymo Galimybės
Gydymas skirstomas į ūminį (priepuolio malšinimą) ir profilaktinį (prevenciją). Remiantis naujausiais PSO ir tarptautinėmis gairėmis, prioritetas teikiamas ne vaistiniams metodams, o vaistai naudojami atsargiai, kad būtų išvengta perdozavimo.
Gyvenimo Būdo Pokyčiai
Reguliarus miegas (7-9 val.), sveika mityba, pakankama hidratacija ir streso valdymas (meditacija, joga). Meta-analizė rodo, kad aerobiniai pratimai ir atsipalaidavimas mažina priepuolių dažnį ir intensyvumą.
Pamiegokite - miegas iš tiesų yra puikus galvos skausmo malšinimo būdas. Tačiau labai svarbu, kad miego metu kambaryje būtų vėsu ir gaivu, todėl einant miegoti atidarykite langą. Žinoma, svarbiausia neužsnūsti per ilgam, kadangi per daug miego taip pat gali sukelti galvos skausmą.
Atlikite lengvą mankštą - mankšta gali būti veiksminga priemonė kovojant su galvos skausmu, nes ji padeda gerinti kraujotaką ir mažinti raumenų įtampą. Fizinis aktyvumas taip pat skatina endorfinų, laimės hormonų, gamybą, kurie gali veikti kaip natūralūs skausmo malšintojai.
Pasidarykite masažą - tam tikrų taškų masažas gali padėti sumažinti įtampą galvoje ir sumažinti galvos skausmą. Reikėtų pradėti nuo kaktos ir judėti pakaušio link, o tada pereiti prie ausų ir kaklo.
Pasivaikščiokite gryname ore - grynas oras suteikia organizmui daugiau deguonies, kuris būtinas tinkamai smegenų veiklai ir kraujo apytakai. Deguonies trūkumas ar ilgalaikis buvimas uždarose, prastai vėdinamose patalpose gali skatinti galvos skausmus, todėl pasivaikščiojimas lauke gali greitai suteikti palengvėjimą.
Gerkite pakankamai vandens - pakankamas vandens kiekis yra esminis veiksnys kovojant su galvos skausmais, nes dehidratacija yra viena iš dažniausių jų priežasčių. Reguliarus vandens vartojimas padeda palaikyti optimalų skysčių balansą organizme, gerina kraujotaką ir nervų sistemos veiklą, kas gali padėti išvengti galvos skausmų.
Koreguokite savo mitybą - tinkama mityba yra ne mažiau svarbi kovojant su galvos skausmais, nes tam tikri maisto produktai gali padėti sumažinti skausmo dažnį ir intensyvumą, o netinkami mitybos įpročiai gali tapti viena iš galvos skausmo priežasčių. Maisto produktai, turintys daug magnio, tokie kaip žaliosios lapinės daržovės, riešutai ar sėklos, gali padėti sumažinti migrenos dažnumą, nes šis mineralas padeda reguliuoti nervų funkciją ir kraujotaką.
Nueikite į šiltą dušą ar vonią - šilta vonia ar šiltas dušas gali būti labai veiksminga priemonė galvos skausmui malšinti, ypač kai skausmą sukelia raumenų įtampa ar stresas. Šiluma padeda atpalaiduoti įsitempusius kaklo, pečių ir galvos raumenis, kurie itin dažnai ir prisideda prie galvos skausmų.
Uždėkite šaltą kompresą - šaltas kompresas yra paprasta, bet veiksminga priemonė galvos skausmui malšinti, ypač kai skausmą sukelia migrena ar įtampa. Šaltis padeda susiaurinti kraujagysles ir sumažinti uždegimą, kuris gali būti skausmo priežastis.
Išbandykite aromaterapiją - aromaterapija taip pat gali būti efektyvi priemonė galvos skausmui malšinti, nes tam tikri eteriniai aliejai turi raminamųjų ir atpalaiduojamųjų savybių. Pavyzdžiui, levandų, pipirmėčių ir eukaliptų aliejai yra dažnai naudojami skausmui malšinti.
Vaistai
Ūminiam - paracetamolis, ibuprofenas (400-600 mg) ar aspirinas, remiantis naujausiais tyrimais, kurie patvirtina jų efektyvumą. Nenaudokite vaistų dažniau nei 10 dienų per mėnesį, kad išvengtumėte vaistų sukeltų galvos skausmų. Jei vaistai nepadeda, gydytojas gali paskirti kitus, bet visada tikrinant sąveikas. Profilaktikai, jei priepuoliai dažni - amitriptilinas (mažos dozės), tačiau EVA įspėja dėl šalutinių poveikių, tokių kaip mieguistumas ar svorio priaugimas.
Daugumai pacientų efektyvus simptominis medikamentinis galvos skausmo gydymas gali būti skiriamas, jei jo epizodai kartojasi ne dažniau nei 2 dienas per savaitę. Tokiu atveju patariama vartoti nereceptinius preparatus nuo skausmo (aspiriną 600-900 mg (išskyrus jaunesnius nei 16 metų vaikus), ibuprofeną 400 mg), kartais indikuotina skirti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (ketoprofeną 25-50 mg, naprokseną 250-500 mg). Paracetamolis (500-1 000 mg) yra mažiau efektyvus. Lėtiniam galvos skausmui simptominis gydymas negalimas dėl medikamentų perdozavimo pavojaus. Šiems pacientams gali būti skiriamos alternatyvos:
Naprokseno 150-500 mg 3 savaičių gydymo kursas, kai vaistai vartojami reguliariai kasdien. Šio gydymo tikslas yra nutraukti nuolatinių ar dažnai pasikartojančių galvos skausmų ciklą. Jei vienas gydymo kursas buvo nesėkmingas, jo kartoti nerekomenduojama.
Amitriptilinas - triciklių antidepresantų klasės vaistas, šiuo atveju naudojamas ne dėl su depresijos simptomų mažinimu susijusių savybių. Nustatyta, kad pradedant gydymą nedidelėmis dozėmis (10-25 mg nakčiai) ir kas 1-2 savaites dozę didinant (po 10-25 mg) iki galutinės 75-100 mg nakčiai, vaistai veikia profilaktiškai ir neleidžia išsivystyti ilgalaikiam ar nuolatiniam galvos skausmui. Jeigu 4-6 mėnesius vartojant vaistus išlieka pagerėjimas, galima bandyti gydymą nutraukti tikintis, kad paciento sveikata nepablogės.
Reabilitacija
Fizioterapija (masažas, pratimai kaklui), kognityvinė elgesio terapija. Tinklinė meta-analizė rodo, kad papildomos terapijos, tokios kaip akupunktūra ar manualinė terapija, gali būti efektyvios mažinant simptomus. Akupunktūra ypač naudinga prevencijai, su ilgalaikiu efektu po gydymo kurso. Gydymas turėtų būti individualus, pritaikytas prie jūsų simptomų ir rizikos veiksnių. Jei turite komorbidinių būklių, kaip depresija, gydymas gali apimti psichoterapiją.
Kompleksinė kineziterapija gali būti siūloma žmonėms, turintiems kaulų ir raumenų sistemos problemų. Specialistai, taikydami masažą, mobilizacijos technikas, specialias mankštas ir kūno laikysenos korekciją, sumažina kaklo bei sprando raumenų įtampą. Šis metodas efektyvus gydant ligą, kurios simptomai atsirado po patirtos traumos. Esant degeneraciniams kaklo slankstelių pokyčiams, rezultatas gali būti ne toks geras. Pradėjus taikyti kineziterapiją, galvos skausmo simptomai pradžioje gali sustiprėti, tačiau ilgainiui pasiekiamas ilgalaikis pagerėjimas.
Prevencija
Prevencija remiasi gyvenimo būdo pokyčiais: reguliarus fizinis aktyvumas (bent 30 min. kasdien), taisyklinga laikysena, streso mažinimas ir pakankama miego trukmė. Venkite kofeino pertekliaus ir ribokite laiką prie ekranų prieš miegą. Naujausios rekomendacijos pabrėžia, kad šie pokyčiai gali sumažinti priepuolius iki 50%. Profilaktiniai vaistai, kaip amitriptilinas, gali būti naudojami, bet tik po gydytojo konsultacijos. Reguliari fizioterapija ar joga taip pat padeda prevencijai.
Įtampos tipo galvos skausmas dažnesnis žmonėms, kurių gyvenimo būdas yra sėslus. Tokiems pacientams rekomenduojama į kasdienę rutiną įtraukti vienos ar kitos rūšies fizinę veiklą - daugiau vaikščioti ar bėgioti gryname ore, lankytis sporto klube, šokti ar užsiimti kita mėgstama sporto šaka. Tai ne tik pagerina fizinę žmogaus būklę, bet ir sumažina stresą.
Jei pacientai nurodo, kad galvos skausmo priepuoliai prasideda stresinių situacijų metu arba po jų, tokiems žmonėms gali būti rekomenduojamos įvairios atsipalaidavimo terapijos.
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Kreipkitės, jei skausmas kartojasi daugiau nei 2 kartus per savaitę, keičiasi intensyvumas ar atsiranda naujų simptomų (pvz., regos sutrikimai, silpnumas). Raudonos vėliavėlės: staigus stiprus skausmas, karščiavimas ar neurologiniai simptomai - tai gali rodyti rimtesnes problemas, tokias kaip insultas ar navikas. Nedvejokite - ankstyva konsultacija gali pagerinti gyvenimo kokybę ir užkirsti kelią komplikacijoms.
Tikrai reikėtų pacientui ar jo artimiesiems susirūpinti ir skubiai kreiptis pagalbos, jei skausmas atsirado staiga - žaibinis intensyvus skausmas, atsiradęs ramybėje ar po fizinės veiklos, toks galvos skausmas gali būti susijęs su smegenų kraujagyslės plyšimu, kraujo išsiliejimu smegenyse, taip pat derėtų skubiai atlikti tyrimus, jei tai yra naujai atsiradęs intensyvus galvos skausmas, jei galvos skausmą lydi tokie požymiai kaip karščiavimas, orientacijos ar sąmonės sutrikimas, įvairūs neurologiniai simptomai - regos sutrikimas, raumenų jėgos, kalbos sutrikimas. Vertėtų susirūpinti, jei galvos skausmas stiprėja, jei jis keičiasi nuo kūno padėties. Šie simptomai gali būti išties rimto galvos smegenų susirgimo priežastis.