Baltijos Šalių Psichologų Asociacijos: Bendradarbiavimas ir Profesinis Augimas

Šiame straipsnyje nagrinėjama Baltijos šalių psichologų asociacijų veikla, bendradarbiavimas ir indėlis į psichologijos mokslo ir praktikos plėtrą regione. Dėmesys skiriamas organizacijų istorijai, narių kvalifikacijai, vykdomai veiklai ir indėliui į visuomenės psichologinę gerovę. Taip pat aptariami iššūkiai ir ateities perspektyvos.

Įvadas

Baltijos šalys - Lietuva, Latvija ir Estija - turi bendrą istoriją ir kultūrą, kurią atspindi ir psichologijos srities bendradarbiavimas. Psichologų asociacijos šiose šalyse atlieka svarbų vaidmenį vienijant specialistus, keliant kvalifikaciją ir atstovaujant jų interesams. Šių organizacijų veikla apima mokslinius tyrimus, praktinę veiklą, švietimą ir visuomenės informavimą.

Psichologo Profesinė Kvalifikacija ir Išsilavinimas

Psichologo profesija Baltijos šalyse yra reglamentuojama, o specialistai turi atitikti tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus. Paprastai reikalaujama baigti universitetines psichologijos studijas (bakalauro ir magistro laipsnius) ir įgyti praktinės patirties.

• Profesinė kvalifikacija ir išsilavinimas: Psichologas, psichoterapeutas (Vilniaus universitetas, Psichodinaminių grupių psichoterapija).
• Sveikatos psichologijos magistras, Vytauto Didžiojo universitetas, 2007.
• Medicinos psichologo profesinė kvalifikacija (Asmens sveikatos priežiūros praktikos licencija Nr. ASL-02192).
• Psichologo praktika užsiimu daugiau nei 20 metų.
• Krizių ir trauminio įvykių valdymo patirtis virš 20 metų.

Narystė organizacijose:

• Lietuvos grupinės analizės draugijos narys.
• Lietuvos psichologų sąjungos narys.
• Lietuvos traumų psichologijos asociacijos narys.
• Lietuvos psichologų sąjungos Krizių ir katastrofų psichologijos komiteto narys.

Domėjimosi ir gilinimosi sritys:

• Psichoanalitinė (psichodinaminė) psichoterapija;
• Streso, baimės ir nerimo valdymas;
• Psichologinio atsparumo stiprinimas;
• Santykiai, krizės šeimoje, konfliktai;
• Krizių ir trauminių įvykių įveika;
• Psichologinė savireguliacija ir impulsų valdymas;
• Terapinio rašymo praktika.

Kvalifikacijos kėlimas:

• Trumpalaikės potrauminio streso eklektinės terapijos metodo (BEPP) praktiniai mokymai, Vilniaus universitetas, 2021.
• Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas "Psichodinaminė grupių psichoterapija", 2021 m., 44 kreditai, 1228 val.
• Mokymai „Bendradarbiavimu grįsto savižudybių rizikos vertinimas ir valdymas“ (CAMS: Collaborative Assessment and Management of Suicidality), Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centras, Vilnius, 2019.
• Seminaras „Training on Crisis and Disaster Psychology“, Trauma, Crisis and Conflict Unit (Barcelona, Spain) ir Krizių įveikos centras, Vilnius, 2019.
• IX-oji Vilniaus traumų psichologijos konferencija, Lietuvos traumų psichologijos asociacija ir Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centras, 7 val., Vilnius, 2019.
• Mokslinis-praktinis seminaras „Psichologinės pagalbos teikimas kritinių įvykių metu“, 6 val., Lietuvos psichologų sąjunga, 2019.
• Seminaras „Įvadas į rašymo terapiją“, 22 val., Humanistinės ir egzistencinės psichologijos institutas, Birštonas, 2018.
• Tarptautinės karo medicinos konferencija „Gyvenimą keičianti reabilitacija - geroji praktika, iššūkiai ir ateities vizijos“, 8 val. 2019, Druskininkai.
• XII Baltijos šalių karo psichologų seminaras, 4 val., 2019, Druskininkai.
• Intervencijų, stiprinančių norą gyventi, mokymai „ASIST“, 16 val., Visuomenės sveikatos biuras, Vilnius, 2017.
• Seminaras „Kasdieniniai psichologo iššūkiai: nuo profesinės etikos iki šiuolaikinių technologijų“, 8 val., Lietuvos policija, 2017.
• Seminaras „Filmų terapija grupėse - galimybės dirbantiems su vaikais ir paaugliais“, Žmogaus psichologijos studija, 7 val., Kaunas, 2012.
• Konferencija „Traumų psichologija: veiksmingi pagalbos būdai“, Vilniaus Universitetas, 5 val., Vilnius, 2011.
• Mokslinė-praktinė konferencija „Verslo psichologijos problemos“. Mykolo Romerio universitetas. 2010 m., 8 ak. val., Vilnius.
• Seminaras „Pagalba komplikuotas netektis išgyvenantiems žmonėms“, Jaunimo psichologinės paramos centras, 8 val., Vilnius, 2009.
• III Baltijos šalių kariuomenių psichologų forumas „Kovinės dvasios palaikymas tarptautinių operacijų ciklo metu“. 2009 m., 10 ak. val., Kaunas.
• Medicinos instruktoriaus kursas. LK Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karo medicinos mokymo centras. 2009 m., 36 ak. val., Kaunas.
• Seminaras „Karjeros planavimas permainų situacijoje“. Vilniaus darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnyba. 2008 m., 16 ak. val., Vilnius.
• Instruktorių kursai „Įkaitų išlikimo strategija ir derybų su teroristinėmis grupuotėmis vedimas“, JK Ginkluotosios pajėgos, Vilnius, 2007 m., 24 val.
• Mokslinis - praktinis seminaras „Efektyvumo įvertinimas ir naujų įrodymų psichikos sveikatos srityje kaupimas“. Vilniaus universitetas / Valstybinis psichikos sveikatos centras (VPSC). 2007 m., 6 val.
• Mokymo kursas „Kognityvinės ir elgesio terapijos principai“. Vilniaus universitetas. 2007 m., 16 val.
• Seminaras „Psichologinių krizių prevencija“. Jaunimo psichologinės paramos centras (JPPC). Vilnius, 2006 m., 8 val.
• Seminaras „Psichologinių krizių įveikimas“. Humanistinės ir egzistencinės psichologijos institutas. Birštonas, 2006 m., 24 val.
• Tarptautinis seminaras „Advanced Methods for Identification and Analysis of Narcotic- Psychotropic and Other Substances in Biological Material“. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institutas. Vilnius, 2006, 8 val.
• Seminaras „Streso įveikimo modeliai“. Vytauto Didžiojo universitetas. Kaunas, 2005 m., 8 val.
• Seminaras „Streso, depresijos ir suicidų prevencija“. Vilniaus universitetas / Karo medicinos tarnyba, Vilnius, 2005 m., 6 val.
• Seminaras „Savižudybių ir krizių prevencija“. JPPC. 2005 m., 8 val.
• Seminaras „Potrauminio streso sindromas“. JPPC. 2005 m., 10 val.
• Mokymai „Lygių grupės (peer to peer) švietėjų karinėse pajėgose ŽIV/AIDS ir LPI srityje rengimas“. AIDS centras. Vilnius, 2005 m., 8 val.
• Seminaras „Labiausiai paplitę psichikos sutrikimai ir jų atpažinimas“. Lietuvos karo akademija / VPSC. Vilnius, 2005 m., 6 val.
• Mokslinė praktinė konferencija „Medicininės paramos ypatumai šiuolaikinėse karinėse operacijose“. Kauno medicinos universitetas / Karo medicinos tarnyba, Kaunas, 2006 m., 12 val.
• Mokslinė praktinė konferencija „Aktualūs skubios medicinos pagalbos traumų ir karinių operacijų metu aspektai“. Kauno medicinos universitetas / Karo medicinos tarnyba, Kaunas, 2004 m., 8 val.
• Mokslinė praktinė konferencija „Aktualūs karo medicinos aspektai šiuolaikiniu NATO transformacijos laikotarpiu“. Kauno medicinos universitetas / Karo medicinos tarnyba, Kaunas, 2004 m., 14 val.
• Instruktorių mokymai „Krizių valdymo kursai“. Civilinės saugos mokymo centras. Nemenčinė, 2003 m., 40 val.

Straipsniai ir interviu žiniasklaidoje:

• „Karo psichologai: sėkmės karinėse operacijose paslaptis - išvien veikiantis mechanizmas“, LK tinklapis, www.kariuomene.kam.lt
• „Karo psichologija: realybė, iššūkiai, Afganistanas“. Kūrybinio konkurso „Šiuolaikinio kario portretas - 2010“ paskatinamoji premija.
• „Įveikime krizę patys“. Žurnalas „Karys“. 2009 m. rugsėjis, Nr. 9.
• „Misija Afganistane - realybe tapęs Holivudo filmas“. www.delfi.lt, 2008-08-27.
• „Išbandymas karu“. Vakarų ekspreso vedamasis straipsnis. 2008-08-19.
• „Karių artimuosius vienija laukimas“. Panevėžio balsas. 2008-04-21.
• „Išbandymas po misijos - šeima!“. Žurnalas „Karys“. 2008 m. Nr. 4.
• „Į misiją - psichologiškai pasirengus“. Lietuvos sveikata. 2005 m. Nr. 43.
• „Išbandymas karu. Pokalbis su karo psichologu“. Interneto svetainė: www.balsas.lt.
• Navy Seal) karių baimės įveikos strategija - Didysis ketvertas (The Big 4)“, Lietuvos statutinių organizacijų psichologų II-oji praktinė konferencija „Statutinėse organizacijose dirbančių psichologų veiklos iššūkiai ginkluoto konflikto akivaizdoje“, 2015, Kaunas.
• „Critical Incident Stress Debriefing in Lithuanian Armed Forces“, War and Disaster Medicine Conference, Estija, Tartu, 2015 m.
• „Karių psichologinės būsenos dinamika bazinio kario kurso metu“, VIII-oji Tarptautinėje karo medicinos konferencija, (Jurgaitis A., Vaičaitienė R., Lapėnaitė, D.), 2006 m. rugsėjo 12-13 d., Kaunas.

Mokslinių publikacijų sąrašas:

• Mokslo studija „Stojančiųjų į Lietuvos karo akademiją profesijos samprata“ (R. Adomavičius, R. Endrijaitis, A. Jurgaitis, N. Janulaitienė, V. Vilutienė). Globalizacijos iššūkiai ugdymo procesui: visuomenė ir kariuomenė, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Vilnius, 2013.
• Stendinis pranešimas „Psychological Problems and Adaptation of Soldiers“ // 37 th World Congress on Military Medicine. Jurgaitis Andrius; Lapėnaitė Danutė; Vaičaitienė Ramutė; Levulienė Edita; Zinkuvienė Natalija; Gricienė Vida. Psychological Problems and Adaptation of Soldiers // 37 th World Congress on Military Medicine. Tunisia, 2007.
• Lietuvos karių, vykstančių į tarptautines operacijas, asmenybės ypatumai ir jų prognostinė vertė agresyvių reakcijų frustruojančiose situacijose numatymui: psichologijos magistro darbas / Mokslinis vadovas prof. habil. dr. A. Goštautas. Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinių mokslų fakultetas. Teorinės psichologijos katedra. - Kaunas, 2007. - 61 p. [Rankraštis]. Saugomas VDU bibliotekoje.
• Stendinis pranešimas „Preventive Programs for Eusuring Mental Health in Lithuanian Armed Forces // 36 th World Congress on Military Medicine“. Jurgaitis, Andrius; Vaičaitienė, Ramutė; Lapėnaitė, Danutė; Levulienė, Edita; Jankauskas, Darius, Petrauskas, Zigmantas, Vyšniauskienė, Rasa. St. Petersburg, Russia, 2005.
• Narkomanijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimas krašto apsaugos sistemoje 2005 metais. Jurgaitis, Andrius // Narkotikų kontrolės departamento prie LRV metinis pranešimas. Vilnius, 2005.
• Lietuvos Sveikatos programos nuostatų įgyvendinimas kariuomenėje // Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas 2004. Berkevičius, Gintaras; Čaplikienė, Jūratė; Vaičaitienė, Ramutė; Jurgaitis, Andrius; Lapėnaitė, Danutė. Vilnius, p.

Pagrindinės Baltijos Šalių Psichologų Asociacijos

Kiekviena Baltijos šalis turi savo nacionalinę psichologų asociaciją, kuri vienija šalies specialistus ir atstovauja jų interesams. Šios asociacijos glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje, organizuodamos bendrus renginius, konferencijas ir projektus.

Lietuvos Psichologų Sąjunga (LPS)

LPS yra didžiausia psichologų organizacija Lietuvoje, vienijanti įvairių sričių specialistus. Sąjunga organizuoja mokslines-praktines konferencijas, seminarus, mokymus, atstovauja psichologų interesams valstybinėse institucijose ir prisideda prie psichologijos mokslo ir praktikos plėtros Lietuvoje. Lietuvos psichologų sąjungos Krizių ir katastrofų psichologijos komiteto narys. LPS taip pat aktyviai dalyvauja tarptautinėje veikloje, bendradarbiaudama su kitų šalių psichologų organizacijomis.

Taip pat skaitykite: Apžvalga apie psichologiją Baltijos šalyse

Lietuvos grupinės analizės draugijos narys

Grupinė psichoterapija ir grupinė analizė yra šiuolaikinės psichoterapijos šakos, plačiai taikomos darbe su mažosiomis ir didžiosiomis grupėmis psichiatrijos, psichoterapijos, psichologijos, socialinio darbo ir švietimo srityje. Šios psichoterapijos šakos pritaikymas turi ypatingą reikšmę darbe su psichikos sutrikimus turinčiais pacientais, su psichinės sveikatos apsaugos darbuotojų ugdymu ir komandinio darbo įdiegimu, tarpdisciplininio bendradarbiavimo ir terapinės bendruomenės pagrindų kūrimu sveikatos apsaugo įstaigose. Grupinės analizės ir grupinės psichoterapijos gydymo metodo mokymas užima vis esmingesnę vietą gydytojų-psichiatrų, psichoterapeutų ir medicinos psichologų, socialinių darbuotojų ir slaugytojų parengimo srityje. Šiuolaikiniame pasaulyje ir dabartinėje visuomenėje visų profesijų žmonės susiduria savo darbe su žmonių grupėmis. Daugiau nei šimto metų grupės procesų tyrinėjimo istorija leidžia suvokti ir valdyti procesus vykstančius įvairiausiose žmonių grupėse, pradedant nuo spontaniškai susiformuojančių grupių (prie banko, autobusų stotyje, namo bendrijos) baigiant tikslingai suformuotomis mokymosi, darbo, laisvalaikio, gydymo ar kokios nors kitos veiklos rūšių grupėmis. Pirmieji grupiniai analitikai atvykę į Lietuvą ir supažindinę mūsų profesionalus su šia psichoterapijos šaka buvo Raymondas Blake’as ir Rita Lynn iš Londono. Šis didžiulis domėjimasis paskatino Europos grupinės analizės mokymo įstaigų tinklą (E.G.A.T.I.N.’ą) surengti Vilniuje vienas iš savo studijų dienų, kurios įvyko 1992 metais ir kuriose dalyvavo daug žymių šios krypies atstovų. Po šio renginio imta dar aktyviau ieškoti galimybių reguliariai mokytis grupinės analizės, ir 1993 m. Tuo pat metu vyko intensyvios finansinių resursų paieškos siekiant organizuoti tokį mokymo projektą Lietuvoje. Kelerius metus vyko tokio mokymo projekto derinimas su Norvegijos grupinės analizės draugja, kurios atstovai pareiškė ryžtą pradėti šį mokymą. Norvegijos psichiatrijos asociacijos ir Norvegijos medicinos draugijos Psichoterapijos komitetas patvirtino Lietuvos grupinės psichoterapijos draugijos paraišką Grupinės psichoterapijos pagrindų mokymo programai įgyvendinti Lietuvoje. Vėliau paraiškas pateikė Latvijos ir Estijos draugijos. Tarptautinė mokymo programa buvo pradėta įgyvendinti 1995 m.. Joje startavo 30 kandidatų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Šiame kurse mokytojais dirbo K. Lyngstad, S.Lorentzenas ir T.Siorlie iš Norvegijos. Vėliau K.Lyngstad pakeitė V.Maar iš Danijos. Nuo 1998 m. šiame kurse pradėjo dirbti mokytojais E.Laurinaitis ir E.Petkutė, vėliau palaipsniui skandinavus pakeitė baigę šią programą studentai ir nuo 2003 metų programą pilnai perėmė vietiniai mokytojai. Per šį laikotarpį Grupinės analizės kvalifikacinį mokymą baigė 19 studentų.

Lietuvos traumų psichologijos asociacijos narys

Latvijos Psichologų Asociacija (LPA)

LPA vienija Latvijos psichologus ir atlieka panašias funkcijas kaip ir LPS Lietuvoje. Asociacija rūpinasi psichologų profesiniu tobulėjimu, etikos standartų laikymusi ir atstovavimu valstybinėse institucijose. LPA taip pat organizuoja mokslinius renginius ir projektus, skirtus visuomenės psichologinei gerovei.

Estijos Psichologų Sąjunga (EPS)

EPS atstovauja Estijos psichologų interesams ir skatina psichologijos mokslo ir praktikos plėtrą šalyje. EPS organizuoja konferencijas, seminarus, mokymus ir kitus renginius, skirtus psichologų kvalifikacijos kėlimui ir visuomenės informavimui.

Baltijos Šalių Psichologų Bendradarbiavimas

Baltijos šalių psichologų asociacijos glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje, siekdamos stiprinti psichologijos mokslą ir praktiką regione. Bendradarbiavimas apima:

• Bendrų renginių organizavimą: Kasmet organizuojamos Baltijos šalių psichologų konferencijos, kuriose specialistai iš visų trijų šalių dalijasi patirtimi, pristato mokslinius tyrimus ir diskutuoja apie aktualias psichologijos problemas.
• Mokslinių tyrimų projektus: Psichologai iš Baltijos šalių dalyvauja bendruose mokslinių tyrimų projektuose, kurie leidžia gilinti žinias apie įvairius psichologinius fenomenus ir kurti naujas intervencijas.
• Profesinių standartų harmonizavimą: Asociacijos siekia suvienodinti psichologų profesinius standartus Baltijos šalyse, kad būtų užtikrintas aukštas paslaugų kokybės lygis.
• Dalijimąsi gerąja praktika: Psichologai iš Baltijos šalių dalijasi gerąja praktika, metodais ir intervencijomis, kurios pasiteisino jų šalyse.

Psichologų Indėlis į Visuomenės Gerovę

Baltijos šalių psichologai atlieka svarbų vaidmenį gerinant visuomenės psichologinę gerovę. Jų veikla apima:

Taip pat skaitykite: Tvarus vystymasis psichologijoje

• Psichologinę pagalbą: Psichologai teikia psichologinę pagalbą asmenims, šeimoms ir grupėms, patiriančioms įvairių sunkumų (stresą, nerimą, depresiją, santykių problemas ir kt.).
• Švietimą ir konsultavimą: Psichologai dalyvauja švietimo projektuose, konsultuoja organizacijas ir įmones, padėdami gerinti darbuotojų psichologinę gerovę ir darbo efektyvumą.
• Krizių įveikimą: Krizių ir trauminio įvykių valdymo patirtis virš 20 metų. Psichologai teikia pagalbą žmonėms, išgyvenusiems krizes ir traumas (nelaimingus atsitikimus, smurtą, netektis ir kt.).
• Psichologinių tyrimų vykdymą: Psichologai atlieka mokslinius tyrimus, kurie leidžia geriau suprasti žmogaus psichiką ir elgesį, bei kurti efektyvesnes pagalbos priemones.

Iššūkiai ir Ateities Perspektyvos

Baltijos šalių psichologų asociacijos susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip:

• Finansavimo trūkumas: Psichologijos mokslas ir praktika dažnai susiduria su finansavimo trūkumu, kuris riboja galimybes vykdyti mokslinius tyrimus, organizuoti mokymus ir teikti psichologinę pagalbą.
• Psichologų stygiaus problema: Kai kuriuose regionuose trūksta kvalifikuotų psichologų, ypač kaimo vietovėse.
• Visuomenės stigma: Vis dar egzistuoja stigma, susijusi su psichologine pagalba, dėl kurios žmonės vengia kreiptis į psichologus.

Nepaisant iššūkių, Baltijos šalių psichologų asociacijos turi didelį potencialą toliau plėtoti psichologijos mokslą ir praktiką regione. Svarbu:

• Stiprinti bendradarbiavimą tarp asociacijų: Toliau plėtoti bendrus projektus ir renginius, siekiant dalytis patirtimi ir gerąja praktika.
• Investuoti į psichologų kvalifikacijos kėlimą: Organizuoti mokymus, seminarus ir konferencijas, kad psichologai galėtų tobulinti savo žinias ir įgūdžius.
• Skatinti psichologijos mokslo plėtrą: Remti mokslinius tyrimus, kurie leidžia geriau suprasti žmogaus psichiką ir elgesį.
• Šviesti visuomenę apie psichologinę pagalbą: Didinti visuomenės informuotumą apie psichologinės pagalbos naudą ir mažinti stigmą, susijusią su kreipimusi į psichologus.

Lietuvos Analitinės Psichologijos Asociacija

Lietuvos Analitinės Psichologijos Asociacija (kodas 301505670) buvo įkurta 2008-01-02. Pagrindinė įmonės veikla yra aukštesniojo ir profesinio mokymo įstaigos. Asociacija įsikūrusi adresu Minties g. El. Asociacijoje, vienijančioje viso pasaulio jungiškuosius psichoanalitikus dr. G. Šveicarijoje gimęs C. G. Jungas vadinamas vienu reikšmingiausių XX a. psichologų ir psichiatrų. Jo psichologijos mokykla nuo kitų psichologijos krypčių be kita ko skiriasi kolektyvinės pasąmonės idėjos akcentavimu. 1955 m. grupė C. G. Jungo analitikų, siekdami išsaugoti ir populiarinti jo darbus, įkūrė IAAP. IAAP suteikia mokymosi galimybes žmonėms, gyvenantiems vietovėse, kuriose nėra registruotų mokymų, leidžiančių tapti C. G. 2007 m. Vilniaus universteto psichologijos instituto profesorė D. Dr. G. Gudaitė yra parašiusi keliasdešimt straipsnių įvairiais analitinės psichologijos klausimais, išleidusi analitinės psichologijos tyrinėjimams skirtų knygų, sudariusi monografijų lietuvių ir anglų kalbomis, skaičiusi pranešimų tarptautinėse konferencijose.

Taip pat skaitykite: Žaidimų terapijos nauda

tags: #baltijos #saliu #psichologai