Įvadas
Depresija yra liga, kuri vargina tiek pacientą, tiek gydytoją. Ji pasireiškia įvairiais simptomais, kurie atitinka somatinių ligų požymius, tokius kaip cukrinis diabetas, onkologinė liga, lėtinio nuovargio sindromas, vitaminų ar kitų medžiagų trūkumas, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, kvėpavimo sistemos sutrikimai. Dėl šių priežasčių depresiją sunku atskirti ne tik nuo psichikos sutrikimų, bet ir nuo somatinių ligų. Kita vertus, būna atvejų, kai pacientas serga ir somatine liga, ir depresija.
Norint tiksliai diferencijuoti somatines ligas, svarbu įvertinti ne tik ligos anamnezę ar klinikinių bei laboratorinių tyrimų duomenis, bet ir paciento gyvenimo būdo, socialinės elgsenos kitimą. Verta atkreipti dėmesį, kad kai kurie elgsenos tyrimai pateikia prielaidas, jog buvusiose Tarybų Sąjungos valstybėse žmonės rečiau kreipiasi į psichiatrus nei Vakaruose. Dėl neigiamo visuomenės požiūrio į psichiatrus žmonės labiau linkę savo problemas priskirti somatiniams negalavimams ir dažniau dėl psichikos problemų kreiptis į šeimos gydytojus bei kitus somatinių ligų specialistus.
Epidemiologija
Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, depresija bent kartą gyvenime gali būti sirgę nuo 5-8 proc. iki 20-30 proc. žmonių. Sunkią depresiją patiria 1-2 proc. žmonių. Šis sutrikimas du kartus dažniau nustatomas moterims. PSO teigia, kad depresija yra viena iš dažniausių priežasčių, labai bloginančių žmonių gyvenimo kokybę. Prognozuojama, kad ji taps antra pagal dažnumą priežastimi, kuri labiausiai veiks žmonių savijautą, lems socialinę ir emocinę degradaciją bei atskirtį, bus neįgalumo priežastis. Pirmoje vietoje, remiantis PSO, išliks širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. Dėl šios priežasties bus išleidžiama daugiau sveikatos sistemos lėšų depresijai gydyti, didės nedarbingumas ir mažės sukuriamas bendrasis vidaus produktas. Įvertinant depresijos mastą, atsižvelgiant į tokius globalinius procesus kaip senėjimas, tai taps rimta visuomenės problema.
Lietuvoje tikslus depresijos paplitimas nėra žinomas. Remiantis Lietuvos valstybinio psichikos sveikatos centro statistikos duomenimis, 2005 m. nuotaikos sutrikimai pirmą kartą buvo nustatyti 1 911 šalies gyventojų. Bendras nuotaikos sutrikimų skaičius 2004 m. pabaigoje buvo 22 435, o 2005 m. pabaigoje - 22 645. Moterys tarp jų sudarė atitinkamai 79,3 ir 79,2 proc. Vertinant statistikos duomenis, tai rimta Lietuvos sveikatos sistemos problema, kuri dar dažnai gydoma netinkamai ir pacientas nesulaukia Europos Sąjungos rekomendacijas atitinkančios pagalbos.
Etiologija
Vienas iš rizikos veiksnių yra genetinis polinkis, nes nustatyta tyrimais, kad depresija labiau paplitusi tarp pirmos eilės giminaičių, taip pat dažniau pasitaiko tarp identiškų dvynių. Todėl vertinant depresijos riziką ir ligą atskiriant nuo somatinės ligos, visada svarbu įvertinti šeimos anamnezę.
Taip pat skaitykite: Giedrius Slaminskas: kas slypi už psichologo fasado?
Esant depresijai pakinta neuromediatorių kiekis ir sutrinka cholinerginių, katelocholaminerginių (noradrenerginių ar dopaminerginių) ir serotaninerginių sinapsių veikla. Manoma, kad sutrikusi ne tik centrinės nervų sistemos sinapsių, bet ir neuroendokrininė reguliacija pagumburio-hipofizės-antinksčių, pagumburio-hipofizės-skydliaukės hormonų apykaitos grandyse yra svarbiausi depresijos patologinės fiziologijos ir natūralios ligos eigos veiksniai.
Psichologiniai ir socialiniai veiksniai, ypač išsiskyrimai ir netektys, taip pat įvardijami kaip rizikos veiksniai. Moterys turi didesnį polinkį sirgti depresija, tačiau pagrįstų šios priežasties paaiškinimų nėra. Spėjama, kad moterys turi didesnį kiekį monoaminoksidazės (fermento, kuris skyla į neuromediatorius, svarbius nuotaikai reguliuoti), jų organizme vyksta aktyvesni ir reikšmingesni hormonų svyravimai, susiję su menstruacijomis ir menopauze, dažnesni skydliaukės funkcijos sutrikimai.
Depresija ir Somatinės Ligos
Depresija didina lėtinių fizinių negalavimų išgyvenimus. Tyrimais nustatyta, kad paūmėjus somatinei ligai ar depresijai sunkėdavo ir gretutinės ligos simptomai ar paciento subjektyvus jų vertinimas.
Buvo atlikti ir keli tyrimai, kuriais siekta išsiaiškinti, ar depresija yra blogesnės prognozės išeitis sergant miokardo infarktu arba širdies vainikinių arterijų liga, insultu, širdies nepakankamumu, cukriniu diabetu, ŽIV/AIDS. Ekspertai iškėlė hipotezę, kad depresija sukelia ar sunkina lėtines fizines ligas, o tinkamas depresijos gydymas medikamentais ir psichoterapija turėtų pagerinti lėtinės ligos natūralią eigą.
Pirmoji hipotezė prieš atliekant tyrimą teigė, kad lėtinės ligos sukelia depresijos paūmėjimą. Šią hipotezę patvirtino atlikti Anesshensel, Frenish ir Huba, 1984; Bruce ir Hoff, 1994; Cole ir Dendukuri, 2003 m., tyrimai. Be to, keletas tyrimų parodė, kad lėtinės ligos lemia blogesnę didžiosios depresijos prognozę. Įrodytas depresijos bei širdies ir kraujagyslių ligų, galvos smegenų insulto ryšys: depresija būna 1 iš 5 sergančių širdies ir kraujagyslių sistemos liga ambulatorinių pacientų, stacionarizuotų pacientų sergamumo depresija dažnis didesnis. Koenig ir bendraautoriai nustatė, kad depresija lemia didesnį stacionarinių ligonių mirštamumą. 20 proc. sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis nustatoma didžioji depresija, kuri yra padidėjusio sergamumo ir mirštamumo priežastis, ypač po miokardo infarkto. Nustatyta, kad depresija du kartus didina riziką susirgti miokardo infarktu. Taip pat tyrimais pagrįsta, kad depresija didina mirštamumą pacientų, sergančių cukriniu diabetu. Galimos šių reiškinių priežastys yra abejingumas savo sveikatai. Pacientai vengia laikytis gydytojų nurodymų, tinkamai nevartoja medikamentų, nesilaiko režimo ir profilaktikos rekomendacijų.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Paciento Kreipimasis į Šeimos Gydytoją
Depresija sergantys žmonės pirmiausia kreipiasi į šeimos gydytoją. Dauguma jų skundžiasi somatiniais simptomais, be to, dažnas serga somatinėmis ligomis, yra senyvo amžiaus, dalį ligonių sudaro moterys po gimdymo. Apie 20 proc. šių pacientų turi psichologinių problemų. Simptomai, kurie gali klaidinti gydytoją ir versti ieškoti somatinės ligos, gali būti įvairūs. Somatinės ligos ir farmakologinių medžiagų poveikis gali būti organinio nuotaikos sindromo priežastis. Jis nustatomas, kai:
- nustatyta liga, pažeidimas ar disfunkcija;
- somatinės ligos ir psichikos sutrikimo išsivystymo laikas sutampa;
- somatinei būklei pagerėjus, psichikos sindromas redukuojasi;
- nebūna kitų psichikos sutrikimo priežasčių.
Nustatyti depresijos pagrindinius simptomus galima naudojantis paprastu klausimu: „Ar Jūsų nuotaika slogi?“ „Ar praradote norą bendrauti, nebejaučiate malonumo?“ Bent vienas teigiamas atsakymas rodo, kad reikia klausinėti pacientą apie kitus depresijos simptomus. Gali būti naudojami ir depresijos diagnostikos testai: PRIMEMD, M.I.N.I., Hamiltono, MADRAS, Zungo ir kt.
Depresijos Klinika
Dažniausiai minimi depresijos simptomai - tai susilpnėjusi koncentracija ir dėmesys, sumažėjęs savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi, kaltės, menkavertiškumo jausmas, sutrikęs miego režimas, sumažėjęs apetitas. Pacientai praranda pasitenkinimą veikla, kuri anksčiau juos domino, jaučia nuolatinį nuovargį. Dažni atvejai, kai pacientai mąsto apie mirtį, savižudybę. Reikia atkreipti dėmesį, kad ne visada ligonis skundžiasi liūdesiu, slogia nuotaika, jis gali tiesiog būti irzlus, dirglus ir skųstis somatiniais simptomais, ypač tai būdinga senyvo amžiaus pacientams. Vienas dažnesnių somatinių simptomų, būdingų depresijai, yra skausmas. Depresija nustatoma 50 proc. pacientų, kuriems yra lėtinio skausmo sindromas, todėl reikia būti atidiems, kai ilgalaikius skausmus patiria neurologine, reumatologine, onkologine liga sergantis žmogus.
Komplikacijos
Depresija sergantys žmonės mažai rūpinasi savimi, būna neatidūs, nesutelkia dėmesio, todėl toks jų elgesys kartais gali kelti žalą jiems patiems. Šie pacientai neretai nevalgo, neišgeria paskirtų vaistų, dėl to krinta svoris, gali komplikuotis gretutinės ligos (širdies ritmo sutrikimai, dusulio priepuoliai, hiperglikemija). Dažnai šiems pacientams būna sutrikęs miego- būdravimo ritmas, jie gali jaustis mieguisti ir dėl to patekti į nelaimingas situacijas: susižeisti, pakliūti į avariją. Tačiau sunkiausia depresijos komplikacija - savižudybė. Norint ją išsiaiškinti, turi būti kryptingai užduodami klausimai:
- Ar jaučiatės laimingas, ar nusivylęs gyvenimu?
- Ar dažnai apima neviltis?
- Ar labai bloga nuotaika šiuo metu?
- Ar kada nors norėjote užmigti ir neatsikelti?
- Ar kada nors galvojote, kad būtų gerai, jei įvyktų nelaimingas atsitikimas?
- Ar kada nors galvojote, kad gyventi neverta?
- Ar kada nors norėjote mirti?
- Kaip tuo metu klostėsi gyvenimas, kai mąstėte apie mirtį?
- Ar galvojote kada nors susižeisti ar nusižudyti?
- Ar liūdesys ir mintis nusižudyti kamuoja ilgai?
- Ar buvo kas nors, kai mėginote žudytis?
- Ar apmąstėte savižudybės planą? Jei taip, koks šis planas?
- Ar turite ginklą, nuodų arba sukaupęs vaistų?
- Ar turite artimųjų?
Šie klausimai užduodami paeiliui. Tai padeda išsiaiškinti savižudybės riziką: mintys, ketinimas, planas. Tuo pačiu pokalbiu, leidžiant pacientui šnekėti apie jam rūpimus dalykus, šiek tiek sumažinama įtampa. Reikia išlikti budriems, nes pacientas gali gėdytis ar varžytis atsakydamas tiesą į klausimus ir dėl to meluoti.
Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro
Gydymo Strategijos
Gydant psichikos sutrikimus, taip pat ir depresiją, labai svarbus gydytojo ir paciento kontaktas. Labai svarbu, kad pacientas justų, jog gydytojas niekur neskuba ir gali skirti jam laiko. Klausykitės atidžiai, nuraminkite pacientą, užtikrinkite, kad jam bus suteikta pagalba.
Paaiškinkite, kas per liga yra depresija ir kad ją, kaip ir somatinę ligą, reikia gydyti. Sudarant gydymo planą labai svarbu į procesą įtraukti ir pacientą. Būtų gerai, kad pokalbio metu atrastumėte veiklų, kurios malonios pacientui, kurių jis galėtų imtis savarankiškai. Pokalbio metu pacientas turi pasitikėti gydytoju, kad šis galėtų tikslingai konsultuotis su psichiatru dėl medikamentinio gydymo antidepresantais. Tinkamas bendrosios praktikos gydytojo darbas bendradarbiaujant su psichiatru leis sumažinti somatinės ligos ir depresijos progresavimą.
Diferencinė Diagnostika ir Nerimas
Nurodoma, kad nerimas vargina apie 24 proc. visų dėl psichikos sutrikimų besikreipiančių ligonių. Dažniausi iš jų yra tokie pirminiai nerimo sutrikimai, kaip generalizuotas nerimo sutrikimas, panikos sutrikimas ir socialinė fobija. Plačiai paplitęs ir antrinis, arba reakcinis, nerimas. Jį sukelia įvairios somatinės priežastys ir psichologiniai procesai. Nenuostabu, kad nerimo diagnostika ir gydymas gydytojo praktikoje yra aktualus klausimas.
Nerimo sutrikimai yra vienas iš labiausiai paplitusių psichikos sutrikimų (paplitimas bėgant laikui - 31 proc., per metus - 18 proc.). Moterys serga dažniau. Nerimas apsunkina žmogaus ir jo artimųjų kasdienį gyvenimą. Tyrimai rodo, kad šie sutrikimai gali turėti įtakos sergamumui bei mirtingumui per neuroendokrininius bei neuroimuninius mechanizmus ar tiesiogiai neurostimuliacijos būdu (pvz., hipertenzija, širdies aritmija). Be to, sunkūs ir ūminiai, su stresu susiję nerimo sutrikimai gali paskatinti savižudybes. Didelės apimties apklausų duomenimis, nerimas ir su juo susiję sutrikimai suicidinių bandymų riziką didina net 1,7-2,5 karto. Tokią riziką didina ir tai, kad nerimo sutrikimai dažnai pasireiškia kartu su depresija, alkoholio ar narkotikų vartojimų. Lėtinis nerimas dažnai apsunkina kardiovaskulines ligas, didina mirštamumą nuo jų.
Nurodoma, kad nerimo išsivystymo riziką ypač didina paveldimumas ir jau anksčiau paciento patirtas nerimas, nuotaikos sutrikimai. Genetiniai nerimo veiksniai pasunkina sutrikimo eigą - nerimas linkęs kartotis, yra labiau atsparus gydymui. Nustatyta, kad iš vaikystėje patirtų psichologinių traumų prievarta turi didžiausios įtakos nerimo vystymuisi suaugusiesiems.
Gydytojui praktikui svarbu žinoti, kad apie 40 proc. pacientų, kuriems diagnozuotas nerimo sutrikimas, visa dar nėra tinkamai gydomi.
Patologinis Nerimas ir Simptomai
Nerimas - svarbi apsauginė organizmo reakcija į aplinkos veiksnius (grėsmę). Normalaus nerimo metu organizme vystosi procesai, skatinantys, mobilizuojantys veikti, t. y. arba gelbėtis nuo tos grėsmės ar ją įveikti. Kai aplinkoje grėsmės nėra, o nerimas vystosi, yra neadekvatus grėsmei ir pradeda trukdyti sveikatai, kasdieniam gyvenimui - jis tampa patologija, liga.
Nerimas gali pasireikšti kaip atskiras sutrikimas, tačiau neretai jo simptomai būna sergant kitais psichikos sutrikimais (depresija, priklausomybėmis, valgymo sutrikimais) ar kitomis ligomis (vėžiu, širdies ligomis, hipertenzija, dirgliosios žarnos sindromu, skydliaukės sutrikimais, migrena, kt.). Nerimo simptomai kiekvienam pacientui gali pasireikšti skirtingai, jie gana įvairūs. Pagrindinis nerimo simptomas yra baimė, kad atsitiks kas nors blogo ir nepataisomo, kad žmogus praras kontrolę ar išprotės. Kartu būna simpatinės nervų sistemos hiperaktyvumo - somatinių simptomų. Tokiu atveju nerimą sunku atskirti nuo somatinių ligų. Pacientas gali išsakyti įvairius somatinio pobūdžio nusiskundimus - neurologinio, kardiologinio pobūdžio, virškinimo trakto ligų ar kt.
Nerimo Sutrikimai
Tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TKL-10-AM) nerimo sutrikimai pateikti poskyryje Neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai.
Fobinių nerimo sutrikimų atveju (F40) nerimo simptomai pasireiškia esant tam tikrai situacijai ar tam tikram išoriniam stimului, nors objektyviai tai nėra pavojinga. Šios situacijos sukelia baimę, įtampą, jų stengiamasi išvengti. Agorafobija (F40.0) - baimė ir nerimas, išsivystantis dėl įvairių situacijų, susijusių su išėjimu iš namų, kartais šis sutrikimas dar vadinamas visuomenės baime. Socialinės fobijos (F40.1) (socialinė neurozė) siejasi su baime atsidurti dėmesio centre. Specifinės (izoliuotos) fobijos (F40.2) siejasi su aiškiomis situacijomis, objektais (pvz., kraujo, griaustinio, aukščio, tamsos, vorų baimė, kt.).
Panikos sutrikimui (epizodinis paroksizminis nerimas, panikos priepuolis, panikos ataka) (F41.0) būdingi pasikartojantys, staigūs netikėto ir stipraus nerimo (panikos) priepuoliai. Jie nėra susiję su kokia nors specifine situacija ar objektu, tad jų negalima prognozuoti. Panikos priepuoliai gali skatinti vengiantį elgesį (panikos sutrikimas su agorafobija). Panikos priepuolio baimė dažnai yra susijusi su generalizuotu nerimu. Panikos priepuolių simptomai yra individualūs, nors dažniausiai būna širdies plakimas, sunku kvėpuoti, svaigsta galva, tirpsta kūnas ar galūnės, mirga akyse. Tuo pat metu apima didžiulė mirties, išprotėjimo ar savitvardos praradimo baimė.
Generalizuoto nerimo sutrikimas (F41.1) yra bene dažniausias (dar vadinamas nerimo neuroze, nerimo reakcija, nerimo būkle). Svarbiausias jo požymis - nuolatinis nerimas, nesusijęs su kokiomis nors konkrečiomis situacijomis ar priežastimis (vadinamasis laisvai plaukiojantis nerimas). Pacientas nuolat gyvena neaiškios baimės, nuogąstavimų ir blogos nuojautos jausmu (kažkas nutiks, bus blogai, gal kas susirgs iš artimųjų), pacientą vargina raumenų įtampa, vegetaciniai simptomai (prakaitavimas, tachikardija, virškinimo trakto diskomfortas, kt.). Eiga dažniausiai lėtinė, trunka ilgus metus, dešimtmečius.
Nerimo Gydymas
Daugumai nerimo sutrikimų būdingi pagerėjimo ir pablogėjimo epizodai. Pasiekus remisiją, gydymą siūloma tęsti ne trumpiau kaip metus, siekiant sumažinti atkryčio riziką. Sunkiausiai remisija pasiekiama gydant obsesinį-kompulsinį ir potrauminio streso sutrikimą. Reikia pridurti, kad labai nedaug tyrimų nagrinėja šių ligų atkrytį po daugiau nei vienų metų.
Nerimo sutrikimai gydomi priklausomai nuo nustatytos diagnozės. Paprastai nerimo sutrikimais gydomi benzodiazepinais (BZD), bušpironu, antidepresantais, o kartais prireikia ir kitų grupių vaistų (nuo psichozės ar epilepsijos).
Dauguma nerimo sutrikimų, įskaitant GNS, panikos sutrikimą, obsesinį kompulsinį sutrikimą bei socialines fobijas, veiksmingai gydomi selektyviaisiais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI), serotonino ir noadrenalino reabsorbcijos inhibitoriais (SNRI), noradrenerginiais ir specifiniais serotonerginiais antidepresantais (NaSSA), kt. Efektyviai nerimą gydo senesnės kartos antidepresantai (pvz., amitriptilinas, klomipraminas, doksepinas), tačiau skiriant jų reikia atsižvelgti į nepageidaujamus reiškinius bei apie juos informuoti pacientą.
Kartais naudinga skirti kitų grupių vaistų, pavyzdžiui, vaistų nuo epilepsijos (pvz., gabapentino), vaistų nuo psichozės. Straipsniuose, kai kuriuose tyrimuose minima, kad veiksmingai nerimą slopina amisulpridas, flupentiksolis, haloperidolis, kvetiapinas, olanzapinas. Pastarųjų grupių vaistų dažniausiai verta rinktis tada, kai yra piktnaudžiavimo alkoholiu ar bet kokiomis priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis pavojus.
Įrodytas kognityvinės elgesio terapijos (KET) veiksmingumas. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai kartu taikoma farmakoterapija ir psichoterapija, gali pakakti trumpalaikio (2-6 savaičių) gydymo BZD. Sunku įsivaizduoti nerimo sutrikimų gydymą be BZD. BZD efektyvumas gydant nerimo sutrikimus yra įrodytas daugeliu klinikinių tyrimų. Šiais laikais susintetinta daugiau nei 30-ties pavadinimų BZD. Kadangi jie visi veikia per BZD receptorius, jų klinikinis farmakologinis poveikis bei su tuo susijusios nepageidaujamos reakcijos yra panašūs. Neretai, ypač įvairių nerimo sutrikimų gydymo pradžioje ir kai reikia greito poveikio, BZD yra iš tiesų naudingi. Nerimą mažinantis poveikis pasireiškia per 30-60 min. vaisto išgėrus ar pavartojus jo parenteraliai. Priešingai nei antidepresantai, jie nesustiprina pirminio nerimo. Vartojant BZD, reikia perspėti pacientą, nes gali susilpnėti budrumas. Gydantis alprazolamu, pacientams būtina patarti nevairuoti, nevaldyti sudėtingų, dėmesio reikalaujančių mechanizmų. Ilgai vartojant BZD, gali išsivystyti fizinė ir psichologinė priklausomybė. Rizika išsivystyti priklausomybei yra didesnė, kai pailgėja gydymo trukmė ir padidėja vaisto dozė. Be to, ši rizika didesnė pacientams, kurie linkę piktnaudžiauti alkoholiu ir vaistais.
Užsienyje (ypač JAV) dažnai rekomenduojami jonažolių, valerijonų, kai kuriose šalyse - tikrojo margainio (lot. Silybum marianum) preparatai. Nors tyrimai nepatvirtina naudos, esant švelniam nerimui, pacientui jų galima pasiūlyti.
Siūlomi alternatyviosios medicinos gydymo metodai, net atlikta tyrimų. Nurodoma, kad naudos duoda meditacija, Kundalini joga, aerobika (obsesiniam-kompulsiniam sutrikimui), akupunktūra, mantrų kartojimas, transcendentinė meditacija - potrauminio streso sutrikimui.
Depresijos Tipai ir Simptomai
Apie galimą depresiją įspėjančių simptomų yra nemažai. Šio tipo depresija labai dažnai vadinama rudenine depresija, kadangi paprastai prasideda rudenį, o pavasariui atėjus praeina. Rudeninės bei žiemą prasidedančios depresijos siunčiami signalai yra energijos stoka, nenoras bendrauti, mieguistumas, bejėgiškumas, gyvenimo džiaugsmo praradimas, padidėjęs apetitas bei dėmesio koncentracijos stoka.
Kartais depresija gali pasitaikyti ir šiltuoju metų laiku. Sergantiems šio tipo depresija pasireiškia mieguistumas, nereti persivalgymo priepuoliai, tad daugelis pacientų priauga svorio. Taip pat šią depresiją lydi jautrumas, nuolat kamuojantis nuovargis, niūri nuotaika, tačiau išgirdus tam tikras geras naujienas, ji pasitaiso. Kartais pacientai tampa hiperaktyvūs.
Po gimdymo, kaip rodo statistika, vieną moterį iš dešimties užklumpa depresija, vadinama pogimdyvine. Verksmingumas būdingas dažnai pagimdžiusiai moteriai, tačiau jei tai ilgainiui nepraeina ar net juntamas šios būsenos progresas, tai gali būti vienas iš signalų, jog susidūrėte su pogimdyvine depresija.
Iš pavadinimo galime daryti prielaidą, kad diagnozuoti šį depresijos tipą gana sudėtinga, mat ji maskuojasi kitomis ligomis, dažniausiai - somatinėmis. Depresijai būdinga slogi nuotaika bei fiziniai negalavimai, pavyzdžiui, nervinis išsekimas, virškinimo sistemos sutrikimai, nugaros skausmai, širdies veiklos sutrikimai ir kt. Nors šio tipo būklė paprastai būna lengvo laipsnio, bet tai - nuolat kamuojanti depresinė, slogi nuotaika. Nuo šios būklės neapsaugotas nė vienas, o paauglių depresija neretai būna gana sunkios formos. Paprastai šio tipo depresija užklumpa vyresnius kaip 65 metų pacientus.
Pasireiškimo laipsnis yra dar vienas depresijos klasifikavimo požymis. Šiame kontekste skiriami trys depresijos tipai: lengva, vidutinė ir sunki. Kiekvienam iš jų yra būdinga prislėgta nuotaika, liūdesys, sumažėjęs aktyvumas. Dažnas pacientas jaučia nuovargį bei energijos stoką, jam sunku susikaupti ir sukoncentruoti dėmesį. Priklausomai nuo depresijos sunkumo laipsnio pacientas jaučia nepasitenkinimą savimi, nepasitikėjimą. Itin dažną kamuoja bevertiškumas. Ligos simptomų sąrašas labai ilgas, todėl tikslinga juos grupuoti. Tai, ar sergate depresija, gali patvirtinti tik specialistas.
tags: #psichologas #kokius #testus #atlieka #sergant #somatinem