Įvadas
Fizinė negalia - tai terminas, apimantis įvairius sveikatos sutrikimus, turinčius įtakos asmens fizinėms galimybėms. Šiame straipsnyje nagrinėjami psichologiniai aspektai, su kuriais susiduria asmenys, turintys fizinę negalią, taip pat bendravimo ypatumai ir visuomenės požiūris į šią grupę.
Negalios klasifikacija ir priežastys
Negalia gali būti klasifikuojama įgimta arba įgyta. Įgimta negalia pasireiškia gimimo metu ir gali būti paveldėta arba atsirasti dėl problemų nėštumo ar gimdymo metu. Įgyta negalia išsivysto po gimimo dėl ligos, traumos ar kitų priežasčių.
Fizinė negalia apima įvairius sutrikimus, įskaitant:
- Judėjimo negalią: sunkumai vaikštant, naudojantis galūnėmis.
- Klausos negalią: visiškas arba dalinis negalėjimas priimti garsinę informaciją.
- Regos negalią: visiškas arba dalinis negalėjimas priimti regimąją informaciją.
- Kalbos sutrikimus: kalbos neišsivystymas, mikčiojimas ir kiti komunikacijos sunkumai.
Taip pat yra protinė negalia, raidos negalia, psichinė negalia.
Dauno sindromas
Dauno sindromą turintys asmenys patiria sunkumų kasdieninėse gyvenimiškose situacijose, jų kalbinės išraiškos priemonės ir savarankiško gyvenimo įgūdžiai yra silpni. Žmonės, turintys Dauno sindromą, yra labai mieli ir šilti, tą šilumą jie nori skleisti kitiems, linkę liestis, apkabinti, bučiuoti ir bandyti būti arčiau kito žmogaus. Svarbu, kaip jūs į tai reaguosite. Neišsigąskite - jiems tai yra natūralus elgesys.
Taip pat skaitykite: Gyvenimo kokybės gerinimas sergant šizofrenija
Autizmas
Autizmas - tai neurologinis raidos sutrikimas, kuriam būdingi socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio sutrikimai. Pagrindiniai šį sindromą turinčių asmenų bruožai - sutrikęs asmens socialinis bendravimas, sutrikusi kalbos raida, keistas, neįprastas elgesys, pasikartojantys judesiai.
Psichinė negalia
Psichinė negalia - sudėtingas sutrikimas, paveikiantis smegenų funkcijas, sutrikdantis mąstymą, jausmus, suvokimą, bendravimą, bei kasdieninę asmens veiklą. Ši negalios rūšis nėra akivaizdžiai matoma, todėl bendraujant su žmogumi kai nėra ryškių ligos požymių, sutrikimo galima ir nepastebėti. Bipolinis sutrikimas - vienas kitą keičiantys ciklai, turintys priešingą emocinį krūvį. Raidos negalia - bet kokia fizinė ar protinė būklė, išsivysčiusi iki 18 m. Vaikų cerebrinis paralyžius - negalia, pasireiškianti kūno padėties, judėjimo bei pusiausvyros sutrikimais dėl smegenų centrų, kontroliuojančių raumenų veiklą ir valingus judesius, pažeidimo.
Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria asmenys, turintys fizinę negalią
Asmenys, turintys fizinę negalią, susiduria su įvairiais iššūkiais, įskaitant:
- Negalėjimą pasirūpinti savimi buityje.
- Negalėjimą kontroliuoti savo asmeninio bei socialinio gyvenimo.
- Negalėjimą atlikti pareigų bei naudotis teisėmis.
- Socialinę atskirtį ir diskriminaciją.
- Ribotas galimybes įsidarbinti ir gauti sąžiningą atlyginimą.
- Fizinio prieinamumo trūkumą (pvz., nepritaikytą infrastruktūrą).
- Informacijos ir komunikacijos prieinamumo trūkumą (pvz., gestų kalbos, subtitrų).
- Švietimo atskirtį.
Bendravimo ypatumai su asmenimis, turinčiais fizinę negalią
Bendravimas su asmenimis, turinčiais fizinę negalią, reikalauja tam tikrų žinių ir įgūdžių. Svarbu atsižvelgti į negalios tipą ir individualius poreikius.
Bendravimas su asmenimis, turinčiais judėjimo negalią
Asmenys, turintys judėjimo negalią, gali judėti neįgaliojo vežimėlio, ramentų, galūnių protezų ar vaikštynės pagalba. Bendravimo metu svarbu:
Taip pat skaitykite: Suprasti psichikos negalią
- Kalbėti tiesiogiai su žmogumi, o ne su jį lydinčiu asmeniu.
- Bendraujant ilgiau, atsisėsti ar pritūpti, kad veidas būtų tame pačiame lygmenyje.
- Neliesti vežimėlio be savininko leidimo.
Bendravimas su asmenimis, turinčiais klausos sutrikimų
Bendravimo metu svarbu:
- Būti pakankamai arti, kad žmogus matytų veido ir lūpų judesius.
- Stengtis nuolat palaikyti akių kontaktą.
- Neužsidengti burnos, nevalgyti, nevaikščioti.
- Jei reikia nutraukti pokalbį, paaiškinti priežastį.
- Naudoti mimiką ir kūno kalbą.
- Jei žmogus naudoja klausos aparatą, nekalbėti labai garsiai.
- Paprašyti, kad pašnekovas pakartotų priimtą informaciją.
- Supažindinti su pokalbio tema, kalbėti trumpais ir tiksliais sakiniais, lėtai ir aiškiai.
- Keičiant pokalbio temą, padaryti pauzę arba apie tai pasakyti.
Bendravimas su asmenimis, turinčiais regėjimo sutrikimų
Skiriami regos sutrikimo laipsniai: silpnaregystė ir aklumas. Bendravimo metu svarbu:
- Prisistatyti ir kalbėti įprastu tonu, žiūrint tiesiai į žmogų.
- Triukšmingoje aplinkoje nepalikti aklo žmogaus nepabaigus pokalbio.
- Prieš išeinant iš patalpos, perspėti apie tai.
Bendravimas su asmenimis, turinčiais kalbos sutrikimų
Bendravimo metu svarbu:
- Būti kantriems ir atidiems.
- Neskubėti užbaigti sakinių už žmogų.
- Užduoti klausimus, į kuriuos galima atsakyti "taip" arba "ne".
- Naudoti alternatyvius komunikacijos būdus, jei reikia (pvz., rašymą, gestus).
Visuomenės požiūris į negalią
Visuomenės požiūris į negalią turėjo didelę įtaką asmenų su negalia gyvenimo kokybei. Istoriškai, negalia buvo stigmatizuojama ir asmenys su negalia buvo atskirti nuo visuomenės. Tačiau, augant sąmoningumui ir supratimui, požiūris pamažu keičiasi.
Apklausos rodo, kad visuomenė tampa tolerantiškesnė žmonėms su negalia. Vis dėlto, vis dar egzistuoja stereotipai ir diskriminacija, ypač darbo rinkoje. Žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia dažnai susiduria su didesniu neigiamu požiūriu nei žmonės su fizine negalia.
Taip pat skaitykite: Veiksminga pagalba priklausomybių turintiems
Tolerancijos skirtumai
Apklausos duomenimis, tik 37 proc. apklaustųjų sutiktų dirbti su žmonėmis, turinčiais intelekto ar psichosocialinę negalią. Net 16 proc. respondentų mano, kad žmonės su intelekto negalia nesugebėtų atlikti jiems patikėto darbo ir reikėtų už juos dirbti. Dar 16 proc. teigia, kad šalia psichosocialinę negalią turinčių kolegų jaustųsi nejaukiai, o 13 proc. - kad tokie žmonės trikdytų kolektyvo darbą arba net keltų pavojų. Beveik dvigubai daugiau respondentų yra tolerantiškesni fizinę negalią turinčių žmonių darbo vietoje atžvilgiu - su tokiais kolegomis sutiktų dirbti 68 proc. apklaustųjų.
Aplinkos pritaikymas
Aplinkos pritaikymas žmonėms su negalia yra būtinas, siekiant užtikrinti jų visavertį dalyvavimą visuomenėje. Tai apima fizinio prieinamumo užtikrinimą (pvz., rampas, liftus), informacijos prieinamumą (pvz., Brailio raštą, subtitrus) ir personalo mokymus, kaip bendrauti su negalią turinčiais klientais.
Negalios sampratos kaita
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo susivokta, kad sovietmečiu vartoti terminai, apibūdinantys negalią turinčius žmones, yra įžeidžiantys ir žeminantys asmenį. 1999 m. Socialinės apsaugos terminų žodyne buvo oficialiai panaudotas negalios terminas, apibrėžiant ją kaip „ribotą žmogaus pajėgumą atlikti įprastus ir normalius kiekvienam sveikam asmeniui veiksmus“. Lietuvoje žodis negalia labai prigijo oficialioje ir praktinėje vartosenoje. Jis laikomas iš esmės tinkamu ir pakankamai pagarbiu vienokių ar kitokių sutrikimų turinčiam asmeniui pavadinti. Tačiau neretai girdima, kaip žmonės vartoja frazes "neįgali valdžia", taip nurodydami asmens ar institucijos nepajėgumą ar negebėjimą.
Nuo 2006 m. žmogaus teisių standartas negalios srityje yra Jungtinių Tautų konvencija, kuri buvo inicijuota pačių neįgaliųjų. Konvencijoje naudojama asmens su negalia, arba negalią turinčio asmens sąvoka (angl. person with disability). Ši negalios samprata yra paremta esminiu žmogaus teisių principu - asmens orumu, asmens dimensiją laikant pagrindine.
Lietuva Konvenciją ratifikavo 2010 metais, taigi, įsipareigojo įgyvendinti žmogaus teisėmis grįstą negalios sampratą. Konvenciją reikia suprasti kaip negalios sampratos esminį posūkį - atsisakant diskriminacijos ir įgyvendinant žmogaus teises.
Parama ir pagalba asmenims, turintiems psichikos negalią
Bendrauti ir būti kartu svarbu kiekvienam žmogui. Bendravimas ypač svarbus tiems, kurių likimą pakeitė psichikos sutrikimas. Jei iš gydymo įstaigų grįžę žmonės paliekami vieni, likimo valiai, ligos atkryčiai kartojasi. Būtina, kad psichikos negalią turintys žmonės tęstines paslaugas gautų ir namuose.
Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija dar 2000-aisiais prie šalyje veikiančių psichikos sveikatos centrų ėmė kurti užimtumo kambarius. Užimtumo kambariai labai reikalingi: „Jei psichikos sutrikimą turintis žmogus po gydymo kurso ligoninėje išleidžiamas į namus, kur jo niekas nelaukia, jo būklė tik prastėja. Didelė dalis psichikos neįgaliųjų gyvena vieniši, jų buities sąlygos - vargingos. Kiekvienam, atėjusiam į užimtumo kambarį, pasiūloma jam tinkamų užsiėmimų. Čia dirbantys specialistai parenka veiklas pagal poreikius ir sveikatos būklę.
Šeimos nariams dažnai labai trūksta žinių, kaip elgtis su psichikos liga susirgusiu artimuoju, kaip suteikti jam visą įmanomą pagalbą, kaip su juo bendrauti. Organizuojamos pagalbos sau grupes, šeimos dalijasi patirtimi, problemomis, pasiekimais. Užsiėmimai šeimos nariams vyksta ir kartu, ir atskirai. Psichikos sutrikimų turintiems žmonėms reikšmingi, atrodytų, paprasti dalykai - galimybė išsipasakoti, pasidalyti mintimis, baimėmis, džiaugsmais. Svarbu ir širdžiai miela veikla. Žmonėms, turintiems psichikos negalią, labai svarbus sportas.