Įvadas
Psichologija, kaip mokslas, nuolat ieško naujų būdų suprasti žmogaus elgesį ir kognityvinius procesus. Pastaraisiais metais atsirado nauja sritis, vadinama kvantine kognicija, kuri bando pritaikyti kvantinės mechanikos principus psichologijai ir sociologijai. Šis straipsnis apžvelgs, kaip šie bandymai pakeitė psichologijos mokslą, ir pateiks pavyzdžių, kaip kvantinė matematika gali paaiškinti kai kuriuos tariamai iracionalius žmogaus elgesio aspektus.
Žmonių iracionalumas ir kvantinė fizika
Psichologai jau seniai pastebėjo, kad žmonės dažnai elgiasi iracionaliai, ypač priimdami sprendimus. Vienas klasikinių pavyzdžių yra eksperimentas su studentais ir kelione į Havajus:
- Studentams uždavė klausimą - ar jie užsisakytų kelionę į Havajus, jei žinotų savo rytdienos egzamino rezultatus?
- Daugiau nei pusė studentų pirktų bilietą išlaikę egzaminą.
- Dar didesnis procentas įsigytų kelionę, jei neišlaikytų egzamino.
- Tačiau, kai studentams pasiūlė apsispręsti dėl kelialapio pirkimo dar nežinant egzamino rezultatų, net trečdalis nepanoro niekur keliauti!
Toks elgesys prieštarauja statistiniam sprendimų priėmimo teorijos principui, vadinamam „tikrų dalykų principu“. Šis principas teigia, kad, jei jus pasirenkate X, kuomet įvyksta A, ir darote tą patį pasirinkimą, kuomet A neįvyksta, jus turėtumėt pasirinkti tą patį ir nežinodami, įvykio A baigties.
Tačiau per pastaruosius metus sociologijoje ir psichologijoje atsirado požiūris, kad žmonių menamas iracionalumas tėra tik atspindys fakto, kad žmonių protai paklūsta kvantinės fizikos matematiniams principams. Svarbu suvokti, šie mokslininkai nesako, jog mūsų protai yra kvantiniai kompiuteriai, veikiantys pagal kvantinio pasaulio dėsnius. Jie tik teigia, kad kvantinė matematika naudojama aprašyti nanopasaulio dėsnius yra panaši į dėsnius aprašančius smegenų kognityvinius procesus.
Aukščiau aprašytas elgesys yra ypač panašus į kvantinės dalelės elgesį, kurį aprašo Heisenbergo neapibrėžtumo principas. Šis principas teigia, kad vieno matavimo metu yra neįmanoma tuo pačiu metu nustatyti dalelės greitį ir padėtį. Jei mes bandysime tiksliai išmatuoti dalelės padėtį, tuo mažiau mes žinosime kokiu greičiu dalelė judėjo iki matavimo. Jei gi bandytume nustatyti kaip greitai skriejo dalelė, mes prarasime tikslumą bandydami sužinoti, kur dalelė buvo.
Taip pat skaitykite: Žmogaus elgesio vingrybės eksperimentuose
Minėtas psichologų eksperimentas ir jo rezultatai yra panašūs į elektrono elgesį eksperimente su dviem skylutėmis. Kuomet vieną iš dvejų skylių uždengta, elektronas keliauja pro vieną iš jų. Analogiškai elgėsi ir studentai - žinodami, ar išlaikys egzaminą, ar neišlaikys, ar egzamino „skylutė“ jiems atidaryta, jie rinkosi vienaip. Elektrono atveju, kuomet abu plyšiai atidengti, elektronas nukeliauja pro abu plyšius vienu metu, o tikimybė elektroną pastebėt konkrečiame taške už plyšių yra priklausoma nuo elektrono saviinterferencijos. Žmonių atveju gavosi panašiai. Nežinodami, ar išlaikys egzaminą, ar neišlaikys, studentai rinkdamiesi elgėsi lyg su savimi sąveikaujanti banga!
Kvantinis pažinimas
Į šį klausimą atsako nauja psichologijos ir sociologijos sritis vadinama „kvantiniu pažinimu“ arba „kvantine kognicija“. Prieš 20 metų, grupė fizikų ir psichologų mokslinei visuomenei pateikė stulbinančią idėją: pabandyti pritaikyti abstrakčius kvantinės teorijos principus humanitariniame moksle. Mokslininkai teigė, kad matematinės lygtys padės humanitarams, dirbantiems sprendimų priėmimo teorijoje bei analizuojantiems žmonių sprendimus. Praėjus dvidešimčiai metų lieka tik nusistebėti, koks gi efektyvus buvo šis pasiūlymas. Įvairūs kiti tariamai iracionalūs elgesio atvejai bei iš pirmo žvilgsnio nelogiški pasirinkimai yra puikiai aprašomi kvantinėmis lygtimis, kurios net sugeba paaiškinti, kodėl žmonės kartais pasirenka mažai tikėtinus sprendimus, prieštaraujančius jų ankstesnei patirčiai.
Klausimų eiliškumo efektas
Kitas nesenas pavyzdys: sociologai pastebėjo, kad klausimų pateikimo eiliškumas apklausose įtakoja apklausos rezultatus. Šis efektas senokai yra žinomas kaip “klausimo eiliškumo efektas”. Dėl šio efekto apklausų rengėjai dažniausiai keičia klausimų tvarką, kuriuos jie pateikia skirtingiems žmonėms. Pagrindinė mintis šioje vietoje yra ta, kad šis efektas suvokiamas kaip kažkoks triukšmas, kurio reiktų atsikratyti, o tam geriausiai tiktų elementarus vidurkinimas, statistiškai mažai įtakojantis rezultatus. Tačiau paaiškėjo, kad tie efektai nėra kažkoks mažas šalutinis efektas, o greičiau žmogaus psichologinė savybė, puikiai aprašoma kvantinės fizikos lygtimis.
Mokslininkai apžvelgė virš 70 apklausų, atliktų JAV nuo 2001 iki 2011 metų, kuriose dalyvavo virš 1000 respondentų. Tarkime, vienoje apklausoje amerikiečių klausė, ar Billas Clintonas yra sąžiningas ir patikimas, o taip pat buvo užduotas tas pats klausimas apie Alą Gore'ą. Kuomet klausimas apie B. Clintoną buvo pateikiamas pirmas, 49 proc. amerikiečių atsakė, kad ir B. Clintonas, ir A. Gore'as yra patikimi politikai. Bet vos tik apklausoje pirmas klausimas buvo apie A. Gore'ą, jau 56 proc. apklaustų galvojo, kad abu politikai yra patikimi. Kitas pavyzdys iš to paties tyrimo. Amerikos gyventojų klausė paeiliui dvejų klausimų: „Ar daug baltų žmonių nekenčia juodų žmonių?“ ir „Ar daug juodų žmonių nekenčia baltų žmonių?“ Kuomet pirmas klausimas buvo apie baltuosius teigiamai atsakė apie du procentus apklaustųjų. Tačiau sukeitus klausimus vietomis, procentas atsakiusiųjų, kad baltieji nekenčia juodaodžių išaugo iki 13 procentų.
Kvantiniame pasaulyje veiksmų eiliškumas yra labai svarbus ir vadinamas komutacija. Jei veiksmai komutuoja, jų atlikimo eiliškumas įtakos galutiniam rezultatui neturi. Jei veiksmai nekomutuoja, viskas priklauso nuo to, kuria tvarka veiksmai bus atlikti. Panašiai ir kvantiniame pasaulyje su elektronu. Elektrono padėties matavimas ir elektrono greičio matavimas nekomutuoja, todėl mes galime nustatyti arba greitį, arba padėtį, bet ne abu vienu metu. Įspūdingiausia, kad būtent taip elgiasi žmonės apklausų metu. Pasitelkę kvantinės mechanikos metodus tyrėjai nustatė, kad skaičius žmonių, apklausose pereinančių nuo „Taip-Taip“ atsakymo prie „Ne-Ne“ atsakymo, turėtų būti lygus skaičiui žmonių, besielgiančių priešingai. Panašiai ir atsakantys „Taip-Ne“ perėjo pakeitus klausimų eiliškumą prie „Ne-Taip“. Jų skaičius turėtų būti lygus padariusių priešingai skaičiui.
Taip pat skaitykite: Simptomai ir diagnozė
Nielso Bohro įžvalgos
Vieno pirmųjų kvantinės mechanikos kūrėjų - Nielso Bohro - pastabos apie galimą kvantinio pasaulio ir žmogaus proto panašumą dabarties žinių kontekste atrodo intriguojančiai. Nors didis fizikas klydo dėl savo naudotų analogijų pagrįstumo, tačiau jis buvo vienas pirmųjų, spėjusių, kad kvantinio pasaulio dėsniai pagelbės tokiems humanitariniams mokslams kaip sociologija ir psichologija.
Taip pat skaitykite: Joga ir meditacija: harmonijos link
tags: #bandymai #pakeite #psichologijos #moksla