Turbūt Lietuvoje nėra kitos tokios srities, kurioje būtų toks didelis atotrūkis tarp problemų masto ir daug metų atidėliojamų permainų, kad tos problemos būtų veiksmingai sprendžiamos, kaip vaikų psichikos sveikata ir emocinė gerovė. Šiame straipsnyje aptariama esama situacija, problemos ir galimi sprendimo būdai siekiant užtikrinti tinkamą pagalbą elgesio problemų turintiems vaikams Lietuvoje.
Istorinis Kontekstas ir Problemos Mastas
Visas 20-as amžius pasaulyje buvo vaikystės psichologijos ir naujo supratimo apie tai, kaip reikia padėti vaikams ir šeimoms, amžius. Daug metų Lietuva, tuo metu buvusi okupuota, negalėjo pasinaudoti gerosiomis laisvojo pasaulio praktikomis. Atvirkščiai, per 50 sovietinės okupacijos metų buvo sukurtas toks valstybinių įstaigų tinklas, kurio tikroji misija buvo ne spręsti problemas, o jas paslėpti. Daug metų buvo tikėtasi proveržio sveikatos sistemoje, teikiant paslaugas vaikams, turintiems psichikos sveikatos ir elgesio sutrikimų.
Pagalbos Vaikams Ypatumai
Pagalbos vaikams standartai skiriasi nuo pagalbos suaugusiems tuo, kad vaikams reikia ypatingai daug ir įvairių nemedikamentinių paslaugų, ir ne tiek pirminiame, kiek antriniame lygyje. Todėl nepriklausomi ekspertai ir nevyriausybinės organizacijos jau daug metų rekomenduoja plėtoti tęstines nemedikamentines ir nestacionarines paslaugas vaikams ir paaugliams, turintiems psichikos sveikatos ir elgesio sutrikimų.
Situacijos Analizė Lietuvoje
2013 metais VU tyrėjų komanda, atlikusi Lietuvos psichikos sveikatos politikos įgyvendinimo analizę, ypatingą dėmesį studijoje skyrė nepatenkinamai situacijai vaikų psichikos sveikatos priežiūros srityje. 2015 metais buvo paskelbti tarptautinio projekto ADOCARE rezultatai. Tais pačiais metais Koalicija „Psichikos sveikata 2030“ parengė Alternatyvų psichikos sveikatos strategijos priemonių planą, kuriame daug dėmesio skyrė vaikų psichikos sveikatos problemų sprendimo būdams ir teikė konkrečius siūlymus.
Ypač svarbu yra sukurti paskatas antrinio lygio nestacionarinių paslaugų plėtrai. Šios paslaugos turėtų būti lemiamos vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūroje. Pirminio lygio centrai negali šių paslaugų teikti, ir ypač vaikams bei paaugliams jų siūloma pagalba yra nepakankama. Deja, antrinio lygio paslaugų - tokių, kokios jau daug metų veikia užsienio valstybėse, Lietuvoje iki šiol nėra. Todėl proveržio siekiantys ekspertai nusivylė, pasirodžius ilgai lauktam ir 2019 metais pasirašytam Sveikatos apsaugos ministro įsakymui.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Nepatenkinti Lūkesčiai ir Būtinybė Investuoti
2020-ieji Seimo buvo paskelbti vaikų emocinės gerovės metais. Tačiau ir vėl jokio proveržio, kad būtų šiuolaikiškai investuojama į emocinę gerovę, nebuvo. Vaikams ir paaugliams, kurie turi psichikos ir elgesio problemų, reikia ne bet kokios pagalbos. Jiems retai reikia vaistų ar stacionarinio gydymo. Tokios pagalbos reikia dideliam skaičiui vaikų ir paauglių, kurių emocinė ir socialinė raida sutrinka.
Individualizuotos Pagalbos Svarba
Ta pagalba turi būti teikiama taip, kad ji būtų draugiška vaikams ir paaugliams, atsižvelgianti į vaiko amžių ir į šeimos ypatumus. Vaikai, o ypač paaugliai, gali būti skeptiški ir net įtarūs suaugusiųjų norams jiems padėti, ir dažnai jų gyvenimiškoji patirtis būna tokia, kad suaugusiais sunku pasitikėti. Neigiamos vaikystės patirtys, kaip dabar įrodyta mokslo, yra svarbiausia priežastis ne tik psichikos sveikatos problemoms, bet ir plačiai paplitusioms kūno ligoms suaugusiųjų amžiuje.
Užsienio Šalių Patirtis
Daugelyje valstybių, po to, kai jos jau investavo daug lėšų į vaikų psichikos sveikatos priežiūrą ankstesniais dešimtmečiais, šiuo metu papildomai plėtojamos įvairios prevencinės ir terapinės paslaugos, skirtos vaikams, paaugliams ir jų šeimos nariams. Lietuvoje, kalbant apie paslaugų sistemą, esame stipriai atsilikę.
Vilties Žiburys ir Realijos
Kai 1990 metais Vilniuje buvo įkurtas Vaiko raidos centras, atkurtoje valstybėje buvo aiški vizija, kad kuo greičiau visose srityse pasivysime sėkmingiausias pasaulio ir Europos valstybes. Deja, ši sritis vėliau neatsidūrė tarp prioritetų, ir šiandien matome liūdnas pasekmes, kai vaikų ir paauglių psichikos sveikatos bei emocinės gerovės srityje kaupiasi grėsmingai daug problemų. Prie jų dar prisideda užsitęsusio karantino ir mokyklos nelankymo pasekmės moksleivių psichikos sveikatai.
Investicijos Užsienyje ir Pamokos Lietuvai
Europos valstybės, jau ir ankstesniais dešimtmečiais sukūrusios pagalbos sistemą, kurios mes neturime iki šiol, papildomais šimtais milijonų eurų ar svarų visai neseniai vėl didino investicijas vaikų ir jaunimo psichikos sveikatos paslaugoms bent keletą kartų. Štai Jungtinė Karalystė, 2008 metais paaiškėjus, kad depresijos gydymas vaistais nėra toks veiksmingas, kaip skelbė farmacijos kampanijos ir nuo jų priklausomi medikai, investavo papildomus 170 milijonų svarų į tai, ką jie vadina „talking therapies“. Visai neseniai, reaguodama į karantino pasekmės vaikų psichikos sveikatai, Jungtinės karalystės Vyriausybė vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūrai papildomai skyrė 79 milijonus svarų iš bendros 500 milijonų svarų pagalbos paketo, pagelbėjant žmonėms tvarkytis su jų psichikos sveikata pandemijos akivaizdoje. Turbūt suprantame, kad tai vyksta ne todėl, kad britai neturėtų kur dėti pinigų.
Taip pat skaitykite: Specialaus Elgesio Saugumo apibrėžimas
Koalicijos Lūkesčiai ir Ateities Vizija
Koalicija „Psichikos sveikata 2030“ tikisi, kad ši Vyriausybė įveiks užsitęsusią bejėgystę Lietuvos psichikos sveikatos politikos formulavime ir įgyvendinime, o Lietuvos vaikams ir paaugliams mes visi esame labai daug skolingi. Laikas būtų pasitempti ir sukurti tokią psichikos sveikatos priežiūros sistemą, kuri būti jiems draugiška ir veiksminga. O kad tai įvyktų, reikia pradėti investuoti į šią svarbią sritį kitaip.
Konkrečios Investicijų Kryptys
Norint sukurti veiksmingą sistemą, būtina investuoti į:
- Antrinio lygio nestacionarines paslaugas: Tai apima dienos centrus, ambulatorines konsultacijas, šeimos terapiją ir kitas paslaugas, kurios padeda vaikams ir paaugliams spręsti elgesio ir emocines problemas neatsitraukiant nuo įprastos aplinkos.
- Ankstyvąją intervenciją: Identifikuoti ir padėti vaikams, turintiems elgesio problemų, kuo anksčiau, kad būtų išvengta rimtesnių problemų ateityje.
- Personalizuotą pagalbą: Atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualius poreikius ir sukurti jam tinkamiausią pagalbos planą.
- Specialistų kvalifikacijos kėlimą: Užtikrinti, kad specialistai, dirbantys su elgesio problemų turinčiais vaikais, turėtų reikiamas žinias ir įgūdžius.
- Visuomenės švietimą: Didinti visuomenės supratimą apie vaikų psichikos sveikatą ir elgesio problemas, kad būtų sumažinta stigma ir skatinama ankstyva pagalbos paieška.
Taip pat skaitykite: Geranoriškumo skatinimas
tags: #batai #elgesio #turintiems #problemu