Matematika, kaip mokomoji disciplina, neretai kelia iššūkių mokiniams, o tai lemia sumažėjusią motyvaciją mokytis. Šiame straipsnyje nagrinėjama moksleivių motyvacijos problema, remiantis pasaulio mokslininkų teiginiais, Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis bei praktiniais pastebėjimais pedagoginėje veikloje. Analizuojamos mokymosi motyvaciją slopinančios priežastys ir galimybės moksleivių motyvacijai stiprinti.
Matematikos Mokymosi Sutrikimai ir Jų Diagnostika
Tarptautinė mokslinė konferencija „Kai matematika tampa iššūkiu: kaip atpažinti ir įveikti matematikos mokymosi sunkumus“, kurią organizavo Lietuvos įtraukties švietime centras, atkreipė dėmesį į matematikos mokymosi sutrikimus (angl. discalculia). Konferencijoje buvo pabrėžta, kad šie sutrikimai vis dar yra nepakankamai atpažįstami. Remiantis 2023-2024 mokslo metų Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenimis, iš daugiau nei 46 tūkst. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių tik 2049 (4,42 proc.) oficialiai diagnozuotas matematikos mokymosi sutrikimas, nors užsienio tyrimai rodo, kad šis skaičius galėtų siekti iki 7 proc.
Lietuvos įtraukties švietime centro direktorė Sandra Valantiejienė teigia: „Lietuvoje vis dar neturime aiškaus matematikos mokymosi sutrikimų diagnostikos instrumento, dėl to dalis mokinių, turinčių šį sutrikimą, lieka neatpažinti, o tai riboja galimybes suteikti jiems tinkamą pagalbą. Tai lemia ne tik prastesnius akademinius pasiekimus, bet ir žemesnę savivertę.“
Matematikos mokymosi sutrikimai dažniausiai pasireiškia sunkumais suvokti ir naudoti matematikos sąvokas, skaičius bei operacijas. Jie gali turėti įtakos tiek vaikams, tiek suaugusiems, o pirmieji požymiai dažnai išryškėja jau ankstyvame amžiuje. Vaikystėje tokie sunkumai pasireiškia problemomis suvokiant skaičius, jų dydį, eiliškumą, atliekant paprastus skaičiavimus, pažįstant laikrodį ar skaičiuojant pinigus.
Mokytojų Kompetencijos ir Pagalba Mokiniams
Anot S. Valantiejienės, būtina didinti mokytojų kompetencijas, kad jie galėtų laiku pastebėti problemas ir pritaikyti tinkamas mokymo strategijas. Tyrimai rodo, kad tik 42 proc. matematikos mokytojų ir 46 proc. pradinių klasių mokytojų vertino savo kompetencijas kaip pakankamas mokyti matematikos sutrikimą turinčius mokinius. Tiesa, laiku pastebėtas matematikos mokymosi sutrikimas gali padėti atrasti bendravimo raktą su mokiniu.
Taip pat skaitykite: Efektyvus streso mažinimas
Švietimo ekspertas iš Graikijos Giannis Karagiannakis pasidalino praktiniais metodais, kaip įvertinti ir diagnozuoti įvairius matematikos mokymosi sutrikimų tipus. Jis išskyrė tris tipus, kurie siejami su:
- Simboliniu skaičių suvokimu
- Aritmetinių operacijų atlikimu
- Matematiniu samprotavimu
Remiantis nustatytu tipu, rekomenduojamos skirtingos pagalbos priemonės. Esant simbolinio skaičiaus suvokimo trūkumui, turėtų būti naudojamos kuo tikslesnės instrukcijos, pasitelkiant konkrečias priemones, vaizdinę medžiagą ir daugybę pavyzdžių. Mokiniams, patiriantiems aritmetinių operacijų sunkumus, rekomenduojamas algoritmų ir tam tikrų sprendimo strategijų naudojimas. O esant matematinio samprotavimo sunkumams, turėtų būti lavinamas matematinis lankstumas, naudojant kelias strategijas, kad būtų gilinamas matematinis supratimas ir samprotavimas.
G. Karagiannakis akcentavo, kad matematikos mokymosi sunkumai neturėtų tapti kliūtimi akademinei sėkmei. „Tinkamai pritaikytos mokymo strategijos, nuoseklus specialistų rengimas ir aiškūs diagnostikos metodai gali padėti mokiniams įveikti iššūkius. Svarbu ne tik diagnozuoti, bet ir užtikrinti, kad kiekvienas mokinys gautų individualiai pritaikytą pagalbą, kuri skatintų jo motyvaciją mokytis“, - sakė G. Karagiannakis.
Motyvacijos Svarba Matematikos Mokymesi
Tyrimai rodo, kad motyvacijos stiprinimas yra svarbiausias veiksnys kokybiškam, prasmingam, saugiam mokymuisi, savijautai ir ryšiui su mokykla. Mokymosi motyvacija formuojama sąveikaujant vidiniams ir išoriniams veiksniams. Aukštai mokymosi motyvacijai pasiekti Apsisprendimo teorija akcentuoja trijų bazinių poreikių tenkinimą: autonomijos, kompetencijos ir ryšio su aplinka. Matematikos ir gamtos mokslų ugdyme šie poreikiai realizuojami per pasitikėjimą savo gebėjimais, tyrinėjimu grįstą mokymąsi ir konstruktyvų grįžtamąjį ryšį iš mokytojo.
Veiksniai, Skatinantys ir Slopinantys Motyvaciją
Literatūros analizė atskleidė mokymosi motyvacijos svarbą ugdyme. Ji formuojama sąveikaujant vidiniams ir išoriniams veiksniams. Aukštai mokymosi motyvacijai pasiekti Apsisprendimo teorija akcentuoja trijų bazinių poreikių tenkinimą: autonomijos, kompetencijos ir ryšio su aplinka (Ryan ir Deci, 2000). Matematikos ir gamtos mokslų ugdyme šie poreikiai realizuojami per pasitikėjimą savo gebėjimais, tyrinėjimu grįstą mokymąsi ir konstruktyvų grįžtamąjį ryšį iš mokytojo.
Taip pat skaitykite: Motyvacija ir informatika
TIMSS tyrimai parodė, kad tiek Lietuvos, tiek Singapūro aštuntokai išskiria tuos pačius reikšmingus klausimus, kiekvienam motyvacijos tipui.
Nuotoliniai Seminarai ir Skaitmeninės Mokymo Priemonės
Siekiant didinti mokytojų kompetencijas ir ieškoti naujų būdų, kaip motyvuoti mokinius, buvo organizuojami nuotoliniai seminarai. Pavyzdžiui, kovo 3 d. ir kovo 31 d. vyko nuotolinis seminaras tema „Matematikos mokymas ir mokymasis XXI a. mokykloje“. Seminare dalyvavo daugiau nei 100 Vilniaus mokyklų vadovų ir mokytojų, matematikos pamokose naudojančių skaitmeninę mokymo(si) priemonę Eduten Playground. Žiniomis apie matematikos mokymą(si) dalinosi svečias iš Suomijos - Pekka Räsänen.
Pekka Räsänen dirba klinikiniu vaikų neuropsichologu Helsinkio miesto sveikatos ir socialinių paslaugų skyriuje bei Mokymosi analizės centro plėtros vadovu Turku universitete. Jis yra daugiau kaip 60 mokslinių publikacijų autorius ir bendraautorius, parengęs daugelį Suomijoje naudojamų standartizuotų matematinių įgūdžių testų.
Kovo 3 d. pedagogai gilino žinias apie mokymosi sunkumų nustatymą. Seminaro metu lektorius pasidalino savo kaip neuropsichologo patirtimi, kuomet kasdienybėje tenka dirbti su vaikais, neturinčiais matematikos mokymosi įgūdžių ir (ar) motyvacijos. Specialistas teigė, jog mokiniui, turinčiam matematinių gebėjimų sutrikimų, motyvacijos nebuvimą iššaukia negebėjimas prisitaikyti prie bendro klasės lygio, o motyvaciją tobulėti vaikai jaučia tuomet, kai mokosi individualiai, pagal savo sugebėjimus.
Seminaro metu buvo nagrinėjama, kas yra mokymosi sutrikimai, kodėl jie svarbūs, kalbėta apie specifinius ir bendruosius mokymosi sutrikimus, neuropsichiatrinius sutrikimus klasėje. Turint mokinį su mokymosi sutrikimais svarbu suprasti, kad mokymosi problemas sukelia ne motyvacijos stoka ar kruopštumo nebuvimas - visa tai atsiremia į mokymosi sutrikimų priežastį. Lektorius akcentavo, jog ypač svarbu išmokti atpažinti mokymosi sutrikimus, suprasti už jų slypinčius mechanizmus ir rasti būdų tokiems mokiniams pasiekti mokymosi tikslus.
Taip pat skaitykite: Grupės psichologija mokymuisi
Kovo 31 d. seminare apie švietimo pagalbą ir mokymosi motyvaciją lektorius pasidalijo savo įžvalgomis apie tai, ką moksliniai tyrimai sako apie motyvaciją ir mokymąsi. Vertybės ir lūkesčiai, susitelkimas į užduotį ir įsipareigojimas - tai kertiniai mokymosi motyvaciją sudarantys dalykai, kuriuos įvardijo specialistas. Kartu su seminaro dalyviais kalbėta apie kognityvinio krūvio teoriją, mokymosi nerimą.
Seminaro pabaigoje Pekka papasakojo apie skaitmeninę mokymosi aplinką, kuomet sužaidybintas mokymasis siejamas su pažangos stebėsena. Pasak specialisto, mokymasis naudojant skaitmenines priemones sukuria efektyvumą, labiau motyvuoja ir sudomina vaikus,„čia ir dabar“ informuoja mokinius apie pasiektus rezultatus. Naudojant skaitmenizuotą turinį pamokose, mokytojams būtina stebėti kiekvieno mokinio ne tik pasiekimus bet ir pažangą. „Šis metodas padeda mokiniams suprasti, kaip teisingai atlikti matematines užduotis.
Ilgesnis Pradinis Ugdymas ir Jo Poveikis
Organizacijos „Švietimas #1“ vadovė Laura Masiliauskaitė atkreipia dėmesį, kad 6 metų pradinis ugdymas nereiškia ugdymo turinio pokyčių. Tai reiškia galimybę vaikui ilgiau būti jam pažįstamoje aplinkoje vienu jautriausiu amžiaus tarpsniu. Tai yra, jis gali ilgiau būti su savo draugais ir vienu klasės vadovu, kuris gerai pažįsta mokinius. Pagal tokį modelį, mokytojai dalykininkai 5-6 klasėje įvedami palaipsniui, o ne visi iš karto, kaip šiuo metu Lietuvoje.
Nors 6 metų pradinio ugdymo idėja Lietuvoje buvo svarstoma dar tarpukariu, dėl politinės situacijos ji neįsitvirtino, o okupacijos metais įsigalėjo 4 metų modelis. Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuva liko prie senosios sistemos, kai tuo metu kaimyninės šalys pasirinko europinę praktiką: estai šią sistemą taiko nuo 1993 m., lenkai - nuo 1999 m., o latviai - nuo 2007 m.
„Mūsų kaimynės pasirinko 6 metų pradinio ugdymo kelią ir šiandien džiaugiasi akivaizdžiai aukštesniais pasiekimais nei Lietuva. Pagal penkiolikmečių gebėjimų EBPO PISA tyrimą Lietuva Europoje užima tik 20-ą vietą, kai Latvija yra 13-oje, Lenkija - 6-oje, o švietimo lyderė Estija - pirmoje vietoje. Žinoma, egzistuoja daugybė veiksnių, lemiančių mokinių pasiekimus, tačiau ilgesnis pradinis ugdymas yra struktūrinis skirtumas, galintis prisidėti prie geresnių rezultatų“, - pažymi L. Masiliauskaitė.
Penktos Klasės Šokas
Pagal tarptautinį TIMSS tyrimą Lietuvos ketvirtokai matematikos srityje yra Europos lyderiai. Tačiau palyginus su aštuntokų rezultatais, matomas vienas didžiausių pasiekimų nuosmukių tarp Europos šalių. Tai, pasak L. Masiliauskaitės, signalizuoja, kad dabartinis perėjimas į dalykinį mokymą galimai yra per didelis šuolis 11-os metų vaikams.
„Dabartinėje sistemoje vaikas, vos palikęs saugią pradinių klasių aplinką, staiga susiduria su dešimčia ar daugiau naujų mokytojų. Penkta klasė tampa dideliu šoku - silpnesni mokiniai pasimeta, o dalis stipriųjų praranda motyvaciją. Estijos ar Suomijos pavyzdžiai rodo, kad palaipsnis dalykų įvedimas per 5-6 klases leidžia išlaikyti pasiekimų stabilumą“, - aiškina L. Masiliauskaitė.
Ilgesnis pradinis ugdymas padeda užtikrinti didesnį nuoseklumą: vaikas ilgiau lieka su mokytoju, kuris jį gerai pažįsta ir gali palaipsniui perduoti informaciją dalykų mokytojams apie vaiko poreikius ir ypatumus.
„Pagal dabartinę sistemą vaikai vienu metu patiria per daug pokyčių: naują aplinką, naujus mokytojus, naują klasės vadovą, naują mokymosi struktūrą, kai reikia vaikščioti po skirtingus kabinetus ir būti tarp vyresnių mokinių. Tuo pačiu prasideda ir pažymių rašymas. Nebelieka asmens, kuris gerai pažįsta mokinius ir prižiūri visapusišką vaiko pažangą. Kai pokyčiai vyksta palaipsniui, mokymosi rezultatai nukenčia mažiau“, - apibendrina L. Masiliauskaitė.
Emocinė Vaikų Būklė ir Patyčių Prevencija
Antroji problema, kurią galėtų spręsti 6 metų pradinis ugdymas, yra vaikų emocinė gerovė. Patyčių mastas Lietuvos mokyklose - didžiausias Europoje, rodo HBSC tarptautinis tyrimas. Net apie trečdalis 11-mečių Lietuvoje patiria reguliarias patyčias.
„Tyrimai rodo, kad patyčių pikas dažniausiai pasiekiamas ankstyvoje paauglystėje, būtent 5-6 klasėje. Perėjimas į naują, nepažįstamą aplinką dar labiau sustiprina nerimą ir nesaugumo jausmą. Atsiranda naujas klasės vadovas, kuris neturi tiek galimybių pažinti vaikus ir laiku suvaldyti rizikas kaip pradinių klasių mokytojas“, - sako „Švietimas #1“ vadovė.
Kai vaikas ilgesnį laiką turi stabilų santykį su vienu pagrindiniu mokytoju, užtikrinamas geresnis socialinis ir emocinis mikroklimatas klasėje. Todėl ilgesnis pradinis ugdymas gali veikti kaip efektyvi patyčių prevencijos priemonė.
Struktūriniai Iššūkiai ir Mokytojų Disbalansas
Lietuvos švietimo sistema susiduria su mokytojų trūkumu ir disbalansu: jauni žmonės dažniau renkasi pradinių klasių mokytojo profesiją, tačiau itin trūksta dalykų specialistų, ypač regionuose. Tuo pat metu mažėjantis gimstamumas lemia vis mažesnį pradinukų skaičių - ne tik kaimo vietovėse, bet ir miestuose.
„Artimiausiu metu gali susidaryti paradoksali situacija - viena vertus, šalyje trūksta mokytojų, kita vertus, dalis pradinių klasių mokytojų regionuose (ir ne tik, nes pradinukų mažėjimas pastebimas net Vilniuje) ateityje gali likti be darbo. Tuo metu šešerių metų pradinio ugdymo rėmuose pradinių klasių mokytojai yra universalesni - net 5-6 klasėse jie gali dėstyti kelis dalykus. Tai leidžia mažinti dalykų mokytojų poreikį, juos įtraukiant palaipsniui“, - sako L. Masiliauskaitė.
Pasak L. Masiliauskaitės, Estijos patirtis rodo, kad toks modelis padeda mokykloms išlikti gyvybingoms demografiškai sudėtingose vietovėse ir suteikia vaikams galimybę ilgiau mokytis arčiau namų.
Svarbu Pilotiniai Bandymai
Nors 6 metų pradinio ugdymo modelis turi aiškių privalumų, yra svarbu jį bandyti mažu mastu ir gerai apgalvoti. Būtent taip elgėsi kitos šalys. Pavyzdžiui, Suomija šį modelį pirmiausia išbandė dalyje savivaldybių tam, kad įsitikintų, jog jis veikia praktikoje ir yra tinkamas skirtingoms bendruomenėms, bei mažintų socialinę atskirtį.
„Tokius pokyčius svarbu pradėti nuo pilotinių projektų. Tai leidžia saugiai išbandyti modelį nekeičiant ugdymo turinio ar programų - keičiasi tik mokymo organizavimas: kas moko ir kiek laiko. Tokius modelius įprastai stebi mokslininkai ir vertina pagal aiškius rodiklius. Tik modelį išbandžius ir įsitikinus jo veiksmingumu, galima kalbėti apie laipsnišką taikymą platesniame kontekste“, - sako L. Masiliauskaitė.
Tyrimai ir Metodikos Motyvacijai Nustatyti
Moksleivių motyvacijos problema nagrinėjama remiantis Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis ir praktiniais pastebėjimais pedagoginėje veikloje. Tyrimui naudotos įvairios metodikos: anketos, interviu, pokalbis, stebėjimas, dokumentų analizė. Tyrimas - longitudinis.
Tyrimo tikslas - nustatyti veiksnius, kurie skatina ir slopina mokymosi motyvaciją. Teoriniams duomenims aprašyti atlikta literatūros analizė. Atliekama antrinių duomenų analizė, naudojantis TIMSS duomenų baze. Analizuota 5421 Lietuvos ir 4772 Singapūro mokinių imtys.
tags: #matematikos #mokymosi #motyvacija