Beko depresijos skalė (BDS), arba kitaip Beko depresijos inventorius (BDI), yra vienas plačiausiai naudojamų instrumentų, skirtų depresijos sunkumui įvertinti. Šiame straipsnyje pateikiamas išsamus vadovas, kaip interpretuoti Beko depresijos skalės rezultatus, atsižvelgiant į įvairius sunkumo lygius ir klinikines implikacijas. Taip pat aptarsime BDI naudą ir apribojimus, ypač kalbant apie rizikos įvertinimą specifinėse populiacijose, tokiose kaip įkalinti asmenys.
Beko Depresijos Skalė: Apžvalga
Beko depresijos skalė yra savęs vertinimo klausimynas, skirtas įvertinti depresijos simptomų sunkumą per pastarąsias dvi savaites. Skalę sudaro 21 teiginys, apibūdinantis įvairius depresijos simptomus, tokius kaip liūdesys, energijos stoka, miego sutrikimai, apetito pokyčiai ir mintys apie savižudybę. Kiekvienas teiginys vertinamas 4 balų skale nuo 0 iki 3, kur didesnis balas rodo didesnį simptomo sunkumą.
Skalės struktūra
Beko depresijos aprašas-II (BDI-II; Beck et al., 1996) sudarytas iš 21 depresijos simptomus aprašančio teiginio. Šių simptomų patyrimą per paskutines dvi savaites prašoma įvertinti pagal 4 balų skalę nuo 0 iki 3. Dviejuose teiginiuose - 16 (Miego režimo pokyčiai) ir 18 (Apetito pokyčiai) - yra po septynis variantus, kurie taip pat vertinami nuo 0 iki 3. Maksimalus įvertis yra 63 balai, didesni balai rodo stipriau išreikštą depresiją. Originali BDI-II versija grįsta dviejų faktorių struktūra: somatinė-afektinė dimensija ir kognityvinė dimensija.
Beko Depresijos Skalės Rezultatų Interpretacija
Surinkus visus 21 teiginio balus, gaunamas bendras rezultatas, kuris naudojamas depresijos sunkumo lygiui nustatyti. Bendras rezultatas interpretuojamas taip:
- 0-10: Minimali depresija
- 11-16: Lengva depresija
- 17-20: Nuotaikos svyravimai yra šiek tiek smarkesni nei įprasta, tačiau depresijos nėra.
- 21-30: Vidutinė depresija
- 31-40: Sunki depresija
- Daugiau nei 40: Ypač sunki depresija
Lengva Depresija (11-16)
Lengva depresija yra labai dažnai pasitaikantis sutrikimas, kuris lygiai taip pat dažnai lieka nepastebimas arba yra ignoruojamas. Lengvą depresiją galima įtarti tada, kai ilgiau nei dvi savaites yra jaučiami 2-3 pagrindiniai depresijos simptomai bei atsiranda tam tikrų socialinės ir įprastinės veiklos sunkumų. Žmogus jaudinasi dėl depresijos simptomų, bet pajėgia tęsti savo įprastinę veiklą. Jei jaučiami tokie simptomai geriausiai pasitarti su savo gydytoju, kuris gali diagnozuoti lengvą depresiją ir padėti su ja kovoti. Lengva depresija nėra sunkus sutrikimas, tačiau jį pastebėti ir pradėti gydyti laiku yra labai svarbu, nes lengva depresijos forma gali progresuoti ir pereiti į sunkesnę. Jei depresija diagnozuojama lengvoje formoje, jos gydymas taip pat gali būti švelnesnis. Tokiu atveju nebūtina vartoti stiprių cheminių vaistų, kurių nepageidaujami poveikiai gąsdina daugelį, galima rinktis augalinius ar homeopatinius vaistus.
Taip pat skaitykite: Psichinė Sveikata ir BDI
Vidutinė Depresija (21-30)
Vidutinė depresija - tai sunkesnė depresijos forma, kuomet ilgiau nei dvi savaites nuolatos patiriami 4 ar daugiau pagrindinių depresijos simptomų bei atsiranda didelių socialinės ir įprastinės veiklos sunkumų. Žmogui darosi sunku normaliai užsiimti įprasta veikla, sunku prisiversti imtis užduočių, kurios anksčiau nekeldavo ypatingų sunkumų. Esant vidutinei depresijai būtina kreiptis į savo gydytoją ir atkreipti jo dėmesį į patiriamus sunkumus ir jaučiamus depresijos simptomus. Labai svarbu vidutinę depresiją pastebėti ir pradėti gydyti laiku, nes vidutinė depresijos forma gali progresuoti ir pereiti į sunkesnę. Esant vidutinei depresijai gydytojas nusprendžia dėl gydymo metodo parinkimo. Kartais galima skirti augalinius vaistus, kurie yra švelnesni mūsų organizmui bei nesukelia pripratimo ir nepageidaujamų reakcijų. Tačiau esant sunkesnei depresijos formai, gali prireikti ir gydymo stipresniais cheminiais vaistais.
Sunki Depresija (30 ir daugiau)
Sunkią depresiją galima nustatyti tada, kai keletas pagrindinių depresijos simptomų būna ypač ryškūs, žmogus patiria nuolatinį stresą, baimę, menkavertiškumo ar kaltės jausmas, dažnai galvoja apie savižudybę, ar net bando žudytis. Dažniausiai ši depresijos forma yra akivaizdi ir su sergančiuoju susiduriantiems aplinkiniams žmonėms. Esant sunkiai depresijai lieka labai maža tikimybė, kad žmogus sugebės tęsti socialinę, darbinę ar kitą įprastą veiklą, o jei ir sugebės, tai ji bus labai ribota. Įtariant šią depresijos formą būtina kreiptis į specialistą ir pradėti gydymą. Paskirtus vaistus reikia vartoti tiksliai taip kaip nurodė gydytojas ir jokiu būdu nenutraukti gydymo savo nuožiūra (net ir pasijutus geriau). Gydytojas toliau stebi sergančiojo būklę, vertina gydymo efektyvumą ir esant reikalui, gali koreguoti vaisto dozę ar net pakeisti vaistą.
Papildomi aspektai
- Nuotaikos svyravimai (11-16): Nuotaikos svyravimai yra šiek tiek smarkesni nei įprasta, tačiau depresijos nėra.
- BDC (Burnso Depresijos Skalė) naudojimas savijautos įvertinimui: BDC galite drąsiai naudoti savo būklei įvertinti periodiškai, kad ir kartą per savaitę, tarp susitikimų su psichoterapeutu ar po saviugdos pratimų. Kai rezultatas žemesnis nei 5, jaučiatės ypač gerai. Rezultatas tarp 6 ir 10, jis vis dar atitinka normą, bet greičiausiai jaučiatės kiek prislėgtas. Jei nukris žemiau 10, tarp 11 ir 25, jūsų depresija lengvos formos ir labai stipriai jaudintis dėl to nereikėtų, tačiau jei toks rezultatas išlieka daugiau nei kelias savaites, vertėtų apsvarstyti galimybę kreiptis į profesionalą. Kai kurie žmonės apimti lengvos depresijos gyvena metų metus, kartais net didžiąją savo gyvenimo dalį ir apie tai visai nė neįtaria. Lengvos formos chroniška depresija, kuri vis tęsiasi ir tęsiasi, vadinama distimija. Išties tai reiškia, kad didžiąją laiko dalį žmogus yra paniuręs ir nusiteikęs negatyviai. Jei BDC tarp 26 ir 50 jūsų depresija vidutinio sunkumo. Tačiau neapsirikite dėl termino „vidutinis”. Toks rezultatas gali reikšti gana sunkius išgyvenimus. Daugumai iš mūsų pasitaiko trumpų laikotarpių, kai jaučiamės visai prastai, bet paprastai jie pasibaigia. Jei rezultatas aukštesnis nei 50 balų, patiriate sunkią ar net labai sunkią depresiją. Jūsų kančia gali būti beveik nepakeliama, ypač jei surinkote daugiau nei 75 balus. Jūsų nuotaikos tikriausiai labai nemalonios, galbūt net pavojingos, nes toks sielvartas ir beviltiškumo jausmas gali kelti mintis ir apie savižudybę. Laimei, sėkmingas gydymas taip pat įmanomas. Kartais sunkiausios depresijos pasiduoda greičiausiai.
Svarbi pastaba: šis testas yra edukacinio ir savižvalgos pobūdžio. Jis nėra medicininė ar psichologinė diagnozė ir neatstoja profesionalios psichologo, psichiatro ar gydytojo konsultacijos.
BDI ir Savižudybės Rizikos Įvertinimas
Nors BDI yra naudinga priemonė depresijos sunkumui įvertinti, svarbu pažymėti, kad ji nėra skirta vien tik savižudybės rizikai nustatyti. Tačiau BDI rezultatai gali padėti identifikuoti asmenis, kuriems yra didesnė savižudybės rizika, ypač kai įvertinamas konkretus BDI-II teiginių turinys. Du teiginiai yra skirti suicidinei rizikai įvertinti (Beck et al., 1996). Suicidinei rizikai vertinti Becko suicidinių minčių skalę (Beck & Steer, 1991) rekomenduojama pateikti kartu su Becko depresijos aprašu ir Becko nevilties skale, kuri vertina neigiamų nuostatų dėl ateities išreikštumo laipsnį ir yra naudojama kaip netiesioginis depresiją turinčių tiriamųjų ar asmenų, kurie bandė nusižudyti, suicidinės rizikos indikatorius (Beck & Steer, 1988).
Tyrimai rodo, kad neviltis yra geresnis prognostinis suicidinių ketinimų veiksnys nei depresija; mažėjantys BDI-II įverčiai, tačiau dideli BHS įverčiai rodo galimą bandymą nusižudyti (Beck & Steer, 1988).
Taip pat skaitykite: Harmonijos atkūrimas Reiki metodu
BDI Naudojimas Įkalintų Asmenų Tarpe
BDI dažnai naudojama įkalintų asmenų depresijos lygiui įvertinti. Tačiau svarbu atsižvelgti į specifinius šios populiacijos ypatumus interpretuojant rezultatus. Boothby ir kt. (1999) atliktas tyrimas parodė, kad įkalinti asmenys gali skirtis BDI rezultatais priklausomai nuo amžiaus, lyties, pakartotinio patekimo į laisvės atėmimo vietą ir kardomosios priemonės. Būtina atsižvelgti į tam tikrus teiginius, pvz., apie bausmę ir kitus specifinius aspektus.
Zamle (1988) rekomenduoja BDI naudoti ne tik pirminio įvertinimo metu, bet ir praėjus 1 metams po įkalinimo laisvės atėmimo vietoje. Tikėtina, jog BDI suma pirminio įvertinimo metu susijusi su naujomis sąlygomis, aplinka, adaptacijos ypatumais.
HAD Metodika
HAD metodika (Nerimo, depresijaikumui tirti), jį naudosime ir šiame tyrime. Aptikti tyrimai, kuriuose įkalints asmens emocinei bKsenai ir suicidinei rizikai vertinti naudojama HAD metodika kartu su Beko nevilties skale (Biggam, 1999).
Nerimo ir depresijos skalė‘‘ (angl. HAD, Zigmond and Snaith (1983)). Lietuviškas vertimas dar padarytas R. Bunevičiaus, S. Žilėnienės, 1991. Ją sudaro 14 klausimų, iš kurių 7 skirti nerimo simptomams vertinti (subskalė HAD-N, klausimai Nr.1, 3, 5, 7, 9, 11, 13) ir 7 - depresijos simptomams vertinti (sub-skalė HAD-D, klausimai Nr. 2, 4, 6, 8, 10, 12, 14). Kiekvienam klausimui priskirti keturi atsakymo variantai, atitinkamai vertinami nuo 0 iki 3 balų. Paciento prašoma pažymėti atsakymą, kuris artimiausias jo savijautai per praėjusią savaitę, Baigus testavimą, HAD-N ir HAD-D balai sumuojami, didžiausia sub-skalės balų suma - 21 balas.
Tyrimas Lietuvoje
2016 m. Vilniaus universitetui pasirašius sutartį su Pearsono leidykla, kuri yra Becko skalių autorinių teisių turėtoja, pirmiau minėtos penkios Becko skalės buvo išverstos į lietuvių kalbą ir surinkti norminės imties duomenys. Įgyvendinant projektą „Beck skalių, naudojamų psichikos ir elgesio sutrikimų diagnostikai, pritaikymas naudojimui“ (Nr. (1.78 E) SU-2499), finansuotą Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, buvo siekiama surinkti Becko skalių klinikinių imčių duomenis.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata ir Coaxil
Klinikinę imtį sudarė 242 suaugę asmenys, kurių amžius svyravo nuo 18 iki 74 metų (M = 39,97, SD = 14,69), 39 % vyrų ir 61 % moterų. Klinikinę imtį sudarė keturios grupės pagal TLK-10-AM (2010) diagnozes: I gr. - Nuotaikos (afektiniai) sutrikimai (F30-F39), N = 145; II gr. - Neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai (F40-F49), N = 62; III gr. - Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo (F10-F19), N = 65; IV gr. - Didelės savižudybės rizikos sutrikimų grupė (X60-X84; Z91.5; R45.81), N = 38. 27 % pacientų diagnozės buvo komorbidinės. Surinkti klinikinės imties duomenys lyginami su norminės imties duomenimis. Šią imtį sudarė 1 296 asmenys nuo 18 iki 95 metų (M = 52,53, SD = 17,91); 44 % vyrų ir 56 % moterų.
Tyrimas parodė, kad visos Becko skalės geba gerai skirti sergančiuosius nuo nesergančiųjų. Tiek bendra klinikinė imtis, tiek keturios klinikinės imties grupės pasižymėjo kur kas didesniais BDI-II, BAI, BHS, BSS ir CBOCI nei norminės imties įverčiais.
tags: #becko #depresijos #skale #rezultatai