Įvadas
Autizmas yra raidos sutrikimas, kuris paveikia, kaip žmogus suvokia pasaulį ir bendrauja su kitais. Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama autizmo spektro sutrikimų (ASS) turinčių asmenų poreikiams, įtraukčiai ir galimybėms. Konferencijos atlieka svarbų vaidmenį šviečiant visuomenę, dalijantis naujausiomis žiniomis ir patirtimi, bei buriant specialistus, tėvus ir pačius autistiškus asmenis. Šiame straipsnyje apžvelgiamos Lietuvoje vykusios autizmo konferencijos, jų temos ir svarbiausi akcentai.
Konferencijos "Raidos sutrikimų turinčių vaikų gyvenimas: nuo diagnozės iki profesijos"
Asociacija „Kitoks vaikas“, atstovaujanti psichosocialinę negalią turinčių asmenų interesus, surengė konferenciją "Raidos sutrikimų turinčių vaikų gyvenimas: nuo diagnozės iki profesijos". Konferencijos metu vykusios diskusijos paskatino atkreipti dėmesį ir plačiau išanalizuoti, kokias galimybes įsidarbinti turi psichosocialinę negalią turintys asmenys, ypač viešajame sektoriuje ir biudžetinėse įstaigose.
Įsidarbinimo Galimybės Asmenims, Turintiems Psichosocialinę Negalią
Konferencijoje buvo aptartos įsidarbinimo galimybės asmenims, turintiems psichosocialinę negalią.
Asociacijos "Kitoks Vaikas" Dalyvavimas Renginiuose
Dalyvavimas LiPSA Psichologų Dienos’20 Renginyje
2020 m. spalio 24 d. asociacijos valdybos pirmininkė Daina Šiekštelytė-Valkerienė dalyvavo nuotoliniame LiPSA Psichologų dienos’20 renginyje „O kas už durų?“. Renginyje skaitė paskaitą „Autizmos spektro sutrikimas - nuo kalbų prie darbų“. Pranešime buvo pristatomas sutrikimas, jo atpažinimas, diagnozavimas, pokyčiai Lietuvoje nuo asociacijos įkūrimo (2006 m.); mokslu ir įrodymais grįstas pagalbos būdas taikomoji elgesio analizė (ang. ABA) ir šeimų, auginančių kitokį vaiką situacija.
Dalyvavimas Panevėžio Kolegijos Konferencijoje
Asociacijos „Kitoks vaikas“ valdybos pirmininkė Daina Šiekštelytė Valkerienė 2020 m. spalio 20 d. dalyvavo ir skaitė pranešimą „Autizmo spektro sutrikimas - kaip atpažinti ir padėti vaikui“ Panevėžio kolegijoje vykusioje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Vaikų emocinė gerovė 2020: strategija ir įgyvendinimas“, skirta vaiko emocinės gerovės metams paminėti. Konferenciją organizavo Panevėžio socialinių paslaugų centras ir Panevėžio kolegija. Renginį atidarė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus vedėja Audronė Grainienė.
Taip pat skaitykite: Autizmo iššūkiai ir galimybės
Dalyvavimas Lietuvos Respublikos Prezidentūros Vaizdo Konferencijoje
Vaikų gynimo dieną 2020 06 01 vyko Lietuvos Respublikos Prezidentūros vaizdo konferencija dėl lygių mokymosi galimybių kiekvienam vaikui ir įtraukiojo ugdymo plėtros. Vaizdo konferencijoje dalyvavo asociacijos „Kitoks vaikas” valdybos pirmininkė Daina Šiekštelytė Valkerienė ir valdybos narė Inga Ulevičiūtė Rukšėnienė. Savo pranešimuose akcentavome, kad per ilgai vyksta pasiruošimas vaikų įtraukties procesui, nes prarandame ištisas vaikų kartas. Turime skubiai imtis veiksmų dėl vaikų turinčių autizmo spektro sutrikimą įtraukties.
Dalyvavimas LR Seimo Konferencijoje
LR Seime 2019 09 27 vyko konferencija „Specialių poreikių (negalią) turinčių vaikų ugdymo problemos ir perspektyvos“ Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai vis dar yra atskirtyje, nors ne pirmus metus vyksta jų integracija į bendrojo lavinimo mokyklas. „Vaikai savimi pasirūpinti negali, tėvai neišgali, o valstybė arba nenori, arba nesugeba“, - teigia asociacijos „Kitoks vaikas“ valdybos pirmininkė Diana Šiekštelytė-Valkerienė.
Konferencija "Autizmas Lietuvoje: Iššūkiai Ir Sprendimai"
2019 m. balandžio 1 d. Seime surengta dalykinė konferencija „Autizmas Lietuvoje: iššūkiai ir sprendimai“, kuri skirta paminėti Pasaulinę autizmo supratimo dieną, minimą kasmet balandžio 2 d. visame pasaulyje. Joje dalyvavo valstybinių institucijų, NVO, švietimo, sveikatos, socialinių įstaigų atstovai bei specialistai, dirbantys su autizmo spektro sutrikimų (ASS) turinčiais vaikais. Pranešimą apie asociacijos nuveiktus darbus skaitė asociacijos „Kitoks vaikas” valdybos pirmininkė Daina Valkerienė.
Konferencija Gargžduose
Gargždų „Kranto“ pagrindinėje mokykloje vyko konferencija „Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, ugdymas, ankstyvoji intervencija ir įtrauktis“. Į konferenciją susirinko beveik 200 dalyvių, tarp kurių buvo ne tik Klaipėdos rajono, bet ir aplinkinių rajonų ypatingų vaikų tėvai, juos ugdantys mokytojai ir specialistai, sprendimų priėmėjai. Moderuojant Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorei Neringai Tarvydienei įvairių sektorių atstovai įvardino pagrindinius iššūkius, iškylančius sistemai, institucijai, šeimai, siekiant užtikrinti.
Konferencija "Autistiškiems Žmonėms Atvira Aukštoji Mokykla: Nuo Vizijos Iki Įgyvendinimo"
Gruodžio 5 d. VU Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre vyko konferencija “Autistiškiems žmonėms atvira aukštoji mokykla: nuo vizijos iki įgyvendinimo” - pirmoji Lietuvoje, nagrinėjusi autizmo aukštajame moksle temą. Pasak bendruomenės reikalų prorektorės dr. Birutės Švedaitė-Sakalauskės, konferencijoje tarusios įžanginį žodį, simboliška, kad tą gruodžio 5 dieną pirmą kartą per pastaruosius 30, o gal net 440 metų, universitetas protestuoja. Anot prorektorės, galbūt gerai, kad kai kalbame apie autizmo aukštajame moksle temą, universitete dėl pirmą kartą vykstančio protesto visur tuščia. „Tai yra tam tikros izoliacijos, atskirties patirtis. Šioje tyloje šiandien turime progą išgirsti autentiškas žmonių, paliestų autizmo spektro, patirtis. Tikiu, kad atsiverdami autizmo spektro sutrikimų turinčių žmonių patirčiai, mes galime labai daug laimėti“ - teigė bendruomenės reikalų prorektorė dr. Autizmo aukštajame moksle tema Lietuvoje nauja neatsitiktinai - pasak Barboros Suisse, autizmo diagnozė suaugusiems asmenims Lietuvoje įteisinta tik 2015 metais. Iki tol autistiškiems žmonėms, sulaukusiems pilnametystės, buvo įprasta priskirti šizofrenijos diagnozę. Taigi suaugę žmonės, turintys autizmo spektro sutrikimus, ilgą laiką buvo „nematomi“, todėl vis dar nesulaukia reikiamos pagalbos. Konferencijoje pranešimą skaitė Vilniaus universiteto neuromokslininkė dr. Urtė Neniškytė, kuri, remdamasi naujausiais moksliniais tyrimais, pristatė iššūkius ir galimybes, su kuriais aukštajame moksle susiduria autistiški asmenys. Pasak mokslininkės, autizmo atvejų skaičius didėja ne dėl kintančios biologijos, o dėl kintančių diagnostikos kriterijų. Nors autizmas dažnai matomas kaip trūkumas, tačiau mokslinėje veikloje autizmo spektro sutrikimų turintys žmonės gali atskleisti unikalius savo smegenų gebėjimus. Pasak U. Pranešimus taip pat skaitė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytoja, turinti autizmo spektro sutrikimą Kristina De Witte, asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos narė Barbora Suisse, pristačiusi autistiškų studentų (-čių) poreikių ir patirčių tyrimo rezultatus, buvęs studentas su autizmo spektro sutrikimu Tomas Eicher-Lorka.
Taip pat skaitykite: Autizmas: požymiai, priežastys ir gydymas
Nacionalinė Autizmo Konferencija
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“, kartu su bendraorganizatoriais - Kauno Prano Daunio ugdymo centru ir partneriais - Lietuvos įtraukties švietime centru bei Vytauto Didžiojo universitetu, maloniai kviečia visus į Nacionalinę autizmo konferenciją, kuri vyks balandžio 17-18 dienomis Vytauto Didžiojo universitete, Kaune.
Šių metų konferencija ir vėl suburs autizmo ekspertus, pedagogus, specialistus ir tėvus, siekiant aptarti švietimo ir pagalbos autistiškiems mokiniams aktualijas.
Dr. Peter Vermeulen Pranešimas
Pirmoji diena (dalyvavimas gyvai ir galimybė stebėti nuotoliu) - tarptautinio eksperto Dr. Peter Vermeulen (Belgija) pranešimas „Autism and the Predictive Mind: Absolute Thinking in a Relative World: Practical Implications for Education“. Remdamasis naujausiais neuromokslo atradimais, Dr. Vermeulen pristatys intriguojančią idėją - mūsų smegenys nėra kompiuteriai, jos labiau spėja nei apdoroja informaciją. Šis gebėjimas nuspėti pasaulį remiasi jautrumu kontekstui, tačiau autistiškos smegenys pasaulį suvokia kitaip - mąsto absoliučiai, gali patirti sunkumu vertinant kontekstą, o tai daro įtaką bendravimui, socialinei sąveikai, sensoriniams išgyvenimams ir kasdienei veiklai.
Pranešime sužinosime, kodėl tradiciniai emocijų atpažinimo ar socialinių įgūdžių lavinimo metodai ne visada veikia autistiškiems vaikams ir kaip konteksto „mygtuko“ paspaudimas gali padėti jiems geriau orientuotis pasaulyje. Dr. Vermeulen pateiks naujas, moksliškai pagrįstas įžvalgas bei praktines strategijas, kaip kurti autizmui draugišką mokymosi ir socialinę aplinką, kurioje mažiau netikėtumų, daugiau aiškumo ir geresnė savijauta - pagrindiniai veiksniai, mažinantys nerimą ir didinantys sėkmę mokykloje bei gyvenime.
Įtraukti Ugdymo Aplinka
Antra diena (tik gyvai) prasidės pranešimais apie įtraukios ugdymo aplinkos kūrimą plačiąja prasme, taip pat išgirsime autistiško žmogaus pasidalinimą apie asmeninę patirtį švietimo sistemoje, kas leis geriau suprasti mokinių įvairovę ir jų poreikius. Po jų vyks dirbtuvės, kurias ves savo srities profesionalai - Kauno Prano Daunio ugdymo centro ir Lietuvos įtraukties švietime centro komandos nariai. Šiose dirbtuvėse dalyviai ne tik gilins supratimą apie autizmą, bet ir praktiškai taikys įgytas žinias, mokydamiesi iš specialistų, kasdien dirbančių su autistiškais vaikais ir jaunimu. Antroji diena suteiks dalyviams unikalią galimybę mokytis iš vienų geriausių šios srities ekspertų Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: ABA metodas autizmui
Renginio Detalės
- Vieta: Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas
- Data: Balandžio 17-18 d.
- Pirmoji diena bus hibridiniu formatu - dalyvauti galėsite gyvai arba nuotoliniu būdu. Antra diena vyks tik gyvai.
- Registracija ir detali programa bus paskelbta artimiausiu metu.
Dr. Peter Vermeulen Įžvalgos
Per dažnai autistiški vaikai vertinami ne pagal jų poreikius ar galimybes, o pagal tai, kiek jie atitinka standartinius lūkesčius: ar paklūsta taisyklėms, ar priima pokyčius, ar gali susikaupti pamokoje, atsakinėti prieš klasės draugus ir pan. Tačiau naujausios įžvalgos verčia keisti šį požiūrį iš esmės - ne vaikas turi „prisitaikyti“, o mes turime mokytis suprasti, kaip jis mąsto. Mūsų smegenys, kaip aiškina pasaulinio garso autizmo ekspertas dr. Peter’is Vermeulen’as, situaciją prognozuoja, remiasi patirtimi ir nuolat klysta. O ką daryti, jei patirties ir konteksto suvokimo trūksta?
Autizmo ekspertas dr. P. Vermeulen’as balandį pranešimą skaitė Lietuvoje vykusioje Nacionalinėje autizmo konferencijoje, kurią organizavo Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“, ir pristatė naują požiūrį į tai, kaip autistiški žmonės suvokia pasaulį. Vienas įsimintiniausių jo pavyzdžių - šviesoforo signalas: „Raudonas žmogeliukas šviesofore reiškia draudimą eiti. Bet ar visada? Jei einant per gatvę šviesa pasikeičia iš žalios į raudoną - sustosite? Tikriausiai ne. Tame kontekste raudona reiškia priešingai - pabaik veiksmą, nesustok.“ Anot eksperto, tai puikus pavyzdys, kaip reikšmės priklauso nuo konteksto - mūsų smegenys nespėja visko analizuoti, jos spėja, remiasi patirtimi. „Prireikia maždaug 200 ms, kad kažką pamatytume, pavyzdžiui, žaidžiant tenisą - atlekiantį teniso kamuoliuką. Kai pamatysite, kad kamuoliukas atmušamas, jis jau bus perskridęs tinklą. Aktyviai stebint kamuoliuką, teniso žaisti neįmanoma. Kaip žmonės geba jį atmušti? Jie nelaukia, kol informacija atkeliaus iki jų smegenų centro, jie prognozuoja kamuoliuko kelią - tai prognozuojančių smegenų koncepcija. Matydami teniso kortus ir raketę, mes neįžvelgsime citrinos, bet matysime teniso kamuoliuką, nes tai yra susiję su tenisu“, - aiškina dr. P.
Autistiški žmonės dažnai apibūdinami kaip jautresni garsui, šviesai ar prisilietimams, tačiau dr. P. Vermeulen’as pabrėžia - tikrasis iššūkis slypi ne dirgiklio intensyvume, o netikėtume ir neapibrėžtume: „Perkrova dažniausiai įvyksta ne dėl didelio triukšmo, bet dėl to, kad jo neįmanoma nuspėti. Dėl šios priežasties tradicinis požiūris - pašalinti garsą, šviesą ar kitą dirgiklį - nėra veiksmingas ilgalaikėje perspektyvoje. Vietoj to reikėtų padėti vaikui išspręsti neapibrėžtumo problemą. Kaip pavyzdį dr. P. Vermeulen’as pateikia alternatyvą: ne atsisakyti plojimų, bet įspėti apie juos iš anksto - pavyzdžiui, suskaičiuoti iki trijų. Ekspertas taip pat įspėja dėl „meškos paslaugos“ - nuolat šalindami sensorinius dirgiklius, neskatiname vaikų mokytis prognozuoti aplinkos. Vietoje to reikėtų suteikti jiems kontrolės pojūtį: „Mokykloje pasakykime - jei bus per triukšminga, gali naudoti ausines. Žinojimas, kad išeitis egzistuoja, sumažina įtampą. Autizmui draugiška aplinka prasideda nuo nuspėjamumo, tačiau tai kur kas daugiau nei paveikslėliai ar tvarkaraščiai ant sienos. Svarbu padėti vaikui ne tik žinoti, kas vyks, bet ir kaip tai gali atrodyti - ką jis patirs, pajus ar net užuos. Dr. P. Vermeulen’as pabrėžia konteksto svarbą: jei mokytoja prisiliečia prie lietimui jautraus vaiko neįspėjusi, vaikas tai gali suprasti netinkamai. Tačiau jei iš anksto pasakoma, kad pratimo metu gali prireikti prisilietimo, situacija tampa nuspėjama - ir saugi.
Dar vienas svarbus aspektas - komunikacija, kuri taip pat remiasi kontekstu, tuo, ką jau esame patyrę. Neurotipiški vaikai gali prognozuoti, kokia bus instrukcija ar paliepimas. Dr. P. Vermeulen‘as konferencijoje pateikė iliustratyvų pavyzdį. Berniukui duodamos matematikos užduotys - ant popieriaus lapo surašyti dalybos veiksmai, nupieštas klounas su 4 balionais ir parašyta: išspręskite klouno problemas. O vaikas ilgai žiūrėjęs į šį užduočių lapą ima pykti ir sako, kad šito padaryti negali. Berniukas kažkada pats yra lankęsis pas psichiatrą, tuomet jam buvo paaiškinta, kad šis gydytojas padeda išspręsti problemas. Taigi vaikas užduotį suprato tiesiogiai: turi išspręsti ne matematikos uždavinius, bet klouno problemas. Kita prognozavimo klaida susijusi su klouno iliustracija. Uždavinyje rašoma: klounas turi 25 balionus. Tačiau iliustracijoje nupiešti tik 4 balionai, tad natūralu, kad vaiko akyse pati užduotis neteisinga. Taigi nesusipratimas kyla iš autistiško absoliutaus mąstymo. Mokyklose su tuo neretai susiduriama. Stengdamiesi padaryti mokymosi medžiagą patrauklią, pridėdami papildomų paveikslėlių, galime sukelti nereikalingos papildomos sumaišties. Bet tokios situacijos įmanoma išvengti pasitelkiant kontekstą ir paaiškinant vaikui - reikia išspręsti klouno matematikos problemas - matematikos uždavinius.
Dr. P. Vermeulen‘as, pripažįsta, kad ugdant autistiškus vaikus labai svarbi rutina, nes ji leidžia atsipalaiduoti, pailsėti smegenims. Bet lygiai taip pat smegenims reikia naujovių, todėl būtina įvesti naujas veiklas, tik tai turėtų būti subalansuota: „Turime užtikrinti, kad autistiškų asmenų hiperbudrios smegenys, kurios jaučiasi nesaugios ir patiria daug neapibrėžtumo, atsipalaiduotų. Tam pirmiausia turi būti sukurta gerovė, nes kai vaikas jaučiasi gerai, jis pasiruošęs ir didesniems iššūkiams. Patiriant įtampą, neįmanoma nieko išmokti. Būtina sukurti kuo daugiau nuspėjamumo.
tags: #autizmas #konferencija #spalio #25