Nuo pat gimimo iki pat gyvenimo pabaigos žmogus nuolat bendrauja. Nesvarbu, ar norime, ar nenorime, mokame ar nemokame, nuo ryto iki vakaro mes bendraujame su įvairiais žmonėmis: draugais, šeimos nariais, kaimynais, bendradarbiais, vadovais, klientais ir net nepažįstamaisiais. Netgi atsidūrę vienumoje, pradedame bendrauti su savimi. Šiame kontekste, gebėjimas bendrauti tampa be galo svarbus mūsų gyvenimo kokybei. Šiame straipsnyje remsimės psichologės J. Almonaitienės įžvalgomis, siekiant išnagrinėti bendravimo psichologijos esmę ir jos svarbą kasdieniame gyvenime.
Bendravimo svarba ir jo įtaka gyvenimo kokybei
Žmogus iš prigimties yra sociali būtybė. Ką tik gimusiam kūdikiui reikia ne tik maisto ir šilumos, bet ir aplinkinių dėmesio bei meilės. Sėkmingas bendravimas yra svarbi visaverčio gyvenimo dalis, teigiamų emocijų šaltinis. Gebėjimas bendrauti žymia dalimi lemia sėkmę daugelyje profesinės veiklos sričių. Dažnai jis vertinamas ne mažiau nei dalykinės žinios ir profesiniai įgūdžiai. Pedagogams, prekybininkams, gydytojams bendravimas yra tarsi "darbo įrankis", kurį naudodami jie daro poveikį auklėtiniams, įgyja klientų pasitikėjimą ir kt. Daugelis veiklos sričių mūsų dienomis yra siaurai specializuotos, todėl gerų darbo rezultatų paprastai pasiekia komandos, sudarytos iš skirtingus dalykus išmanančių specialistų. Komandos darbo sėkmė taip pat priklauso nuo jos narių tarpusavio bendravimo. Visa tai skatina psichologus tirti bendravimo dėsningumus, ir vis daugiau žmonių - jais domėtis.
Vadovėlio autorės ir jų indėlis į bendravimo psichologiją
Šiame kontekste svarbu paminėti vadovėlio autores, kurios prisideda prie bendravimo psichologijos žinių sklaidos. Junona S. Almonaitienė yra psichologė, socialinių mokslų daktarė ir LSMU Sveikatos psichologijos katedros docentė. Taip pat reikėtų paminėti Rositą Lekavičienę, psichologę, socialinių mokslų daktarę ir KTU profesorę, kurios interesų sritys apima socialinę asmenybės ir organizacijų psichologiją bei emocinį intelektą. Dalia Antinienė, psichologė, socialinių mokslų daktarė ir LSMU profesorė, taip pat prisideda prie šios srities plėtros, jos interesų sritys apima socialinę psichologiją, emocinį intelektą ir psichologinį įvertinimą. Į šiuos ir daugybę kitų aktualių klausimų atsako vadovėlio autorės. Įtvirtinti teorines žinias padės testai, užduotys, diskusiniai klausimai, praktiniai patarimai. Smalsumą žadins bendravimo psichologijos įdomybės ir su Lietuva susiję pavyzdžiai.
Vadovėlio struktūra ir pagrindinės temos
Šiame vadovėlyje stengtasi glaustai pateikti pačias svarbiausias šiuolaikinės psichologijos žinias apie bendravimą. Pirmajame jo skyriuje ieškoma šio daugialypio reiškinio apibrėžimo ir atsakymo į klausimą, ką gi reiškia posakis "sėkmingas bendravimas". Gilintis į sėkmingo bendravimo paslaptis siūloma pradedant nuo savęs: aiškinantis, kaip bendravimą su aplinkiniais veikia mūsų pačių savivaizdis, gebėjimas save suprasti, kontroliuoti ir kt. Skyrius "Gyvenime - kaip scenoje" nušviečia socialinės aplinkos, "stebėtojų", "žiūrovų" įtaką mūsų elgesiui bendraujant. Kaip elgiamės patys, tapę stebėtojais, aprašoma ketvirtajame skyriuje - "Socialinis suvokimas". Jame taip pat suteikiama žinių apie pirmojo įspūdžio reikšmę bendraujant, įvaizdžio kūrimą.
Savęs pažinimas ir jo įtaka bendravimui
Norint sėkmingai bendrauti, būtina pažinti save. Savivaizdis, gebėjimas save suprasti ir kontroliuoti turi didelę įtaką bendravimo kokybei. Žmogus, kuris gerai žino savo stipriąsias ir silpnąsias puses, gali efektyviau bendrauti su kitais, išvengti konfliktų ir kurti harmoningus santykius. Savęs pažinimas leidžia geriau suprasti savo reakcijas į įvairias situacijas ir valdyti emocijas, o tai yra labai svarbu bendraujant.
Taip pat skaitykite: Etiketo patarimai bendraujant telefonu ir internetu
Socialinė aplinka ir jos įtaka elgesiui
Socialinė aplinka, "stebėtojai" ir "žiūrovai" taip pat daro didelę įtaką mūsų elgesiui bendraujant. Skyrius "Gyvenime - kaip scenoje" nagrinėja, kaip aplinkiniai veikia mūsų elgesį ir kaip mes elgiamės, kai patys tampame stebėtojais. Suvokimas, kad esame stebimi, gali pakeisti mūsų elgesį, todėl svarbu suprasti šiuos mechanizmus ir išmokti valdyti savo įvaizdį.
Socialinis suvokimas ir pirmojo įspūdžio reikšmė
Ketvirtajame skyriuje "Socialinis suvokimas" aprašoma, kaip mes suvokiame kitus žmones ir kokią reikšmę turi pirmasis įspūdis. Pirmasis įspūdis gali turėti ilgalaikį poveikį mūsų santykiams su kitais žmonėmis, todėl svarbu žinoti, kaip jį sukurti ir kaip jį teisingai interpretuoti. Šiame skyriuje taip pat aptariami įvaizdžio kūrimo principai ir strategijos.
Bendravimo psichologijos praktinis pritaikymas
Šis atnaujintas ir papildytas leidimas skirtas visiems, besidomintiems psichologija ir siekiantiems efektyvesnio tarpusavio bendravimo. Įtvirtinti teorines žinias padės testai, užduotys, diskusiniai klausimai, praktiniai patarimai. Smalsumą žadins bendravimo psichologijos įdomybės ir su Lietuva susiję pavyzdžiai. Vadovėlio autorės siekia, kad skaitytojai ne tik įgytų teorinių žinių, bet ir galėtų jas pritaikyti praktiškai, gerinant savo bendravimo įgūdžius ir kuriant sėkmingus santykius su kitais žmonėmis.
Taip pat skaitykite: Apie bendravimą pagal R. Želvį
Taip pat skaitykite: Bendravimo psichologiniai aspektai
tags: #bendravimo #psichologija #skaidres #almonaitiene