Įvadas
Žmogaus ryšys su žmogumi yra viena didžiausių socialinių vertybių. Be jo neįmanoma jokia visuomenė - nei praeityje, nei dabar, nei ateityje. Šiandieninėje industrinėje visuomenėje natūralus žmonių bendravimas tapo probleminiu reiškiniu, ypač Vakarų šalyse, kur daug kalbama apie žmogaus vienišumą, pamestumą ir nekomunikabilumą. Nors industrinė visuomenė sukūrė daug patogumų, ji paradoksaliai atskyrė žmones vieną nuo kito, palikdama neišspręstas svarbias kultūrines ir dvasines problemas, įskaitant psichologines, etines, estetines ir komunikacines.
Žmonių daugėja, tačiau gebėjimas bendrauti mažėja. Atrodytų, kad turėtų būti atvirkščiai - kuo daugiau žmonių, tuo ir kontaktai turėtų būti dažnesni. Tačiau mūsų gausėjimas ir jo padariniai tik didina vis labiau pastebimą šių dienų žmonių vienišumą. Vienišumas ir masiškumas - du teiginiai, kurie dažnai kartojami ir nepraranda savo reikšmės.
Bendravimo svarba
Bendravimas yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Nuo pat gimimo mes nuolat bendraujame su aplinkiniais, siekdami patenkinti įvairius poreikius, keisdamiesi informacija, jausmais ir patirtimi. Sėkmingas bendravimas yra svarbi visaverčio gyvenimo dalis, teigiamų emocijų šaltinis. Netgi atsidūrę vienumoje, mes pradedame bendrauti su savimi.
Bendravimo funkcijos
Bendraudami galime sėkmingai tenkinti daugelį svarbiausių savo poreikių:
- Informacijos keitimasis: Dalijamasi žiniomis, patirtimi ir informacija.
- Savęs pažinimas: Bendravimas suteikia galimybę geriau suprasti ir pažinti save pačius.
- Saviraiška: Galime dalytis savo mintimis ir jausmais, atskleisti kitiems savo individualybę, daryti aplinkiniams įtaką.
- Socialinių ryšių kūrimas: Užmezgami ir palaikomi tarpusavio santykiai.
- Emocinė parama: Dalijamasi jausmais, išgyvenimais ir emocijomis.
- Įtakos darymas: Siekiama pakeisti kitų žmonių požiūrius ir elgesį.
Bendravimo tipai
Bendravimas skirstomas į:
Taip pat skaitykite: Profesinio bendravimo psichologija
- Intrapersonalinis bendravimas: Bendravimas su savimi.
- Interpersonalinis bendravimas: Bendravimas su kitais (tarpusavio, tarpasmeninis bendravimas). Tarpasmeninis bendravimas apima tarpusavio suvokimą, keitimąsi informacija (komunikaciją), tarpusavio sąveiką ir santykius.
Tarpasmeninio bendravimo aspektai
Vos tik atsiranda ryšys tarp dviejų ar daugiau žmonių, prasideda komunikacijos procesai.
- Komunikacija: Tai keitimasis informacija, naudojant kokią nors ženklų sistemą - kalbą, mimiką, gestus.
- Tarpusavio sąveika: Tai bendraujančiųjų poveikis vienas kitam. Bendraudami žmonės daro vieni kitiems tam tikrą įtaką: keičia jausmus, požiūrius ir elgesį. Vieno žmogaus elgesys kaip stimulas veikia kito žmogaus elgesį.
Bendravimas kaip vertybė
Vertybe vadiname tai, kas žmogaus manymu jo gyvenime yra svarbiausia, jei mes ką nors labai vertiname, tuomet manome, jog verta šito siekti. Mes dedame daug pastangų, įgydami tai, kas vertinga. Kiekvienas iš savo patirties žinome, kokie įvairūs, nepanašūs vienas į kitą būna žmonės, todėl nenuostabu, jog jie gali būti orientuoti į nevienodas vertybes. Vieno asmens vertybė gali labai skirtis nuo kito asmens vertybių. Tačiau viena tokių universalių vertybių laikytinas bendravimas. Tai, ką mes laikome vertybėmis, padeda tenkinti svarbiausius mūsų poreikius.
Pirmiausia žmogus stengiasi patenkinti savo fiziologinius poreikius: miego, kvėpavimo, maitinimosi ir kt. Paskui siekia aukštesnės pakopos - saugumo poreikių tenkinimo. Kiekvienas žmogus nori jaustis saugiai. Meilė - tai stiprus ir ilgalaikis ryšys tarp žmonių, sąlygotas abipusės simpatijos, pagarbos ir pasitikėjimo. Mes trokštame mylėti ir būti mylimi, rasti pasaulyje sau artimą, giminingą sielą. Kaip tik meilė ir išlaiko žmonių giminės, šeimos visuomenės vienybę. Kai patenkinami meilės ir priklausomybės poreikiai, įmanoma siekti aukščiausiųjų - savęs vertinimo ir saviraiškos - poreikių. Bendravimas tai tikrai universali vertybė - ji būdinga visiems arba beveik visiems žmonėms. Tenka rinktis, kuri iš bendravimo gijų turi gauti pirmenybę, kuris priklausomybės ryšys mums pasirodys besąs vertingesnis. Daugelis psichologinių problemų kyla dėl tokio pasirinkimo sudėtingumo, ypač paaugliams ir jaunuoliams. Jei įvyksta vidinis konfliktas tarp skirtingo tipo vertybių, pavyzdžiui, renkantis tarp draugystės ir meilės bei patogaus, sotaus gyvenimo, dažniau teisingesnis kelias yra atiduoti pirmenybę bendravimui.
Verbalinis ir neverbalinis bendravimas
Dažniausiai kasdieniniame gyvenime minėdami bendravimą, turime galvoje visų pirma bendravimą žodžiais. Jis mums geriausiai žinomas. Tačiau psichologiniai tyrimai parodė, jog įprasto, normalaus pokalbio metu tarp dviejų žmonių metu tik apie trečdalį informacijos perduodame ir priimame žodžiais, o maždaug du trečdalius - kitais būdais.
Neverbalinio bendravimo formos
- Asmeninė erdvė: Erdvė, kuri susidaro tarp mūsų ir kitų žmonių, yra išorinė vidinių jausmų išraiška. Ji daug ką pasako apie tai, ką jaučiame kitų žmonių atžvilgiu, ir ką, savo ruožtu, jie jaučia mums.
- Akių kontaktas: Akių kontaktas yra labai aiškus mūsų ketinimo bendrauti su kitu žmogumi požymis. Akių kontaktu parodomas ketinimas užmegsti bendravimo ryšį, tačiau mes nežinome ką jis reiškia. Pašaliečio žvilgsnis yra visiškai suprantamas, nėra reikalo jo vengti - tiesiog į jį vienaip ar kitaip reaguojame. Akių žvilgsnis gali būti panaudotas ir grasinimui.
- Veido išraiška: Veido išraiška mums padeda orientuotis, ko reikia vengti, kam turėtume padėti, su kuo verta užmegsti pokalbį, o ko geriau nekalbinti. Paprastai tikros emocijos pasižymi tuo, jog pasireiškia iš karto, nedelsiant. Ne veltui sakoma, kad pirmoji žmogaus reakcija yra pati tikriausia. Bandydami nuslėpti neigiamus jausmus žmonės naudoja socialinę šypseną, jos nereikėtų painioti su tikrais jausmais, tačiau, be jos sunku įsivaizduoti mandagų bendravimą ypač paslaugų, aptarnavimo, informacijos tiekimo sferose.
- Gestai: Gestu galime nutraukti pašnekovą, paraginti jį kalbėti, perduoti žodį kitam, parodyti, jog patys norime kažką pasakyti, ir pan. Yra gestų, kuriuos naudojame nevalingai ir kurie nėra skirti žodžiams pakeisti. Kaip tik šie gestai laikomi tikraisiais signalais, pasakančiais, ką žmogus galvoja.
- Kūno kalba: Mėgstamam žmogui stengiamės pasirodyti palankiai, todėl kontroliuojame savo kūną tam, kad nebūtume pernelyg atsainūs. Uždaresni, nenorintys atsiveri žmonės sėdi susidėję rankas ant krūtinės ir sukryžiavę kojas. Ne veltui sakoma, jog žmogui užsidarius nuo mūsų dvasiškai, užsiskleidžia ir jo kūnas. mums padėti ir trukdyti.
- Apranga bei išvaizda: Drabužiai nusako žmogaus socialinę padėtį, grupinę priklausomybę, agresyvumo laipsnį, lytinę orientaciją. Vien iš aprangos atskirsime futbolo sirgalių, valstybės tarnautoją arba sunkiojo roko gerbėją ir pagal tai spręsime, bendrauti su juo ar ne ir koks bus tas bendravimas.
- Mūsų turimi daiktai: Daiktai gali suteikti informaciją apie mūsų fizinę būseną, sakysim, akiniai rodo silpną regėjimą, o lazda su vaikščiojimu susijusius sunkumus.
- Prisilietimai: Prisilietimai - tai vienas ankstyviausių ir paprasčiausių noro bendrauti reiškimo būdų. Šiuolaikinėse kultūrose prisilietimų vengiama: jie savotiški tabu, kadangi neišvengiamai pažeidžia mūsų asmeninę erdvę. Atlikti bandymai rodo, jog prisilietimai ypač stipriai išryškina kultūros skirtumus. Vieni prisilietimai yra suprantami kaip artumo arba agresijos pasireiškimas, kiti laikomi priimtinais net ir tarp nepažįstamų žmonių.
- Garsiniai būdai (Paralingvistika): Bendravimas su kalba nesusijusiais garsais vadinamas paralingvistiniu bendravimu. Tai - juokas, verksmas, kosėjimas, žiovavimas ir kt. Prie šio bendravimo priskiriamos ir pauzės tačiau ne tarp žodžių ar sakinių, o kalbos pauzės, t, y. tylėjimas. Paralingvistinis bendravimas yra labai svarbus užmezgant ir palaikant kontaktą su kūdikiais, dar nemokančiais kalbėti. Daug ką sako kalbėjimo garsumas. Garsiau šneka drąsesni, labiau savimi pasitikintys žmonės. Garsiau taip pat kalbama norint stipriau išreikšti jausmus - baimę, pyktį ir kt. Tyliau kalba ramesni, drovesni žmonės. Tylesniu balsu reiškiamos subtilesnės emocijos. Kada balso variacijų negirdime, t. y. kai žmogus viską sako vienodu, monotonišku balsu, galime manyti, jog jis jaučiasi prislėgtas, apimtas depresiškos nuotaikos.
- Kalba: Žmonių bendravimas kalbos ženklais vadinamas kalbėjimu. Bendraujantys žmonės turi kalbėti abiem suprantama kalba. Bendraujantiems reikia žinoti, kokiais žodžiais viena ar kita kalba yra įvardijami žmonės, daiktai ar reiškiniai. Kalbėjimas gali būti ne tik išorinis bet ir vidinis. Galima kalbėti su pačiu savimi. Išorinis kalbėjimas skirstomas į sakytinį ir rašytinį. Rašytinis kalbėjimas yra sudėtingesnis. Rašto kalbos sakiniai paprastai esti ilgesni ir gramatiškai sudėtingesni negu sakytinės kalbos. Jo nevaržo tempas, kurio reikia laikytis kalbant. Kita vertus sakytinis kalbėjimas yra kur kas išraiškingesnis. Monologinis kalbėjimas esti tada, kai šneka vienas žmogus, o kiti, tik būdami klausytojais tik priima žodinę informaciją. Dialoginio bendravimo metu partneriai vienas kitam perdavinėja pokalbio giją - ir patys kalba ir kitų klausosi. Bendraujant derinamasi ne tik prie pokalbio stiliaus. Palaikomas ir jo turinys: mes linkčiojame galva, parodydami, kad suprantame pašnekovą, juokiamės iš komiškos pasakojimo dalies, nutaisome susirūpinusį veidą, girdėdami liūdnas naujienas. Pokalbį dažnai lydi gestai.
Bendravimo kliūtys ir sėkmės sąlygos
Bendravimui gali trukdyti bet kokie kraštutinumai, pavyzdžiui, pokalbis nuolat nuslysta į smulkias detales ir aplinkiniams sekti pokalbio giją gali tapti varginančiu užsiėmimu. Bendravimo nesėkmės gali kilti ir dėl nemokėjimo pasirodyti, tinkamai pateikti save. Taigi bendravimas - abipusis procesas. Jame privalo dalyvauti abi pusės. Turi būti informacijos pateikėjas ir gavėjas, kalbėtojas ir klausytojas.
Taip pat skaitykite: Etiketo patarimai bendraujant telefonu ir internetu
Sėkmingo bendravimo principai
Norėdami užmegzti kontaktą su svetimais žmonėmis, privalome laikytis tam tikrų, nerašytų, bendravimo taisyklių.
- Dėmesingas klausymas: Dėmesingai ir atidžiai klausyti yra toks menas, kurio turime nepaliaujamai mokytis.
- Tolerancija ir pagarba: Mokykimės tolerancijos ir pagarbos kitų nuomonei.
- Draugiškumas: Būkime su visais žmonėmis draugiški. Nedraugiškumas dar niekada nesukėlė palankios reakcijos.
- Vardas: Sava pavardė daugumai žmonių yra pats svarbiausias žodis.
Bendravimo psichologija profesinėje veikloje
Profesinėje veikloje svarbu mokėti tinkamai bendrauti su kolegomis, klientais ir partneriais. Bendravimo įgūdžiai padeda pasiekti profesinių tikslų, kurti gerus tarpusavio santykius ir užtikrinti sėkmingą bendradarbiavimą.
Bendravimas medicinoje
Medicinoje bendravimas yra ypač svarbus. Gydytojo ir paciento bendravimas yra gydymo dalis, kadangi pacientui reikia patarimo, nuraminimo, rekomendacijos ar draugiško pokalbio. Medikas privalo ne tik puikiai išmanyti gydymo techniką, bet ir palaikyti tinkamą bendravimą su pacientu. Geras bendravimas yra sėkmingo gydymo pagrindas. Pacientai ieško specialisto, kuris ne tik išklausytų, bet ir parodytų laukiamą dėmesį, supratimą ir pagalbą.
Bendravimas ugdymo procese
Kadangi bendravimas yra glaudžiai susijęs su ugdymu, visus ugdymo klausimus patartina spręsti iš bendravimo pozicijų. Ugdymo procese bendravimas padeda perimti žmonijos sukurtas vertybes, pasiekti laukiamus bendros ugdytojo ir ugdytinio veiklos rezultatus.
Konfliktų sprendimas
Savo gyvenime neišvengsime tarpasmeninių konfliktų, todėl svarbu mokėti įvairius konfliktus tinkamai išspręsti. Svarbiausia stengtis atvirai į jį reaguoti, neužsiskleisti savyje, suprasti ko pats tikrai nori, mėgsti ir tau reikia. Taip pat svarbu išklausyti ir kito asmens nuomonę bei jo poreikius ir ieškoti bendrų kompromisų, kurie tiktų visiems ir nebūti įsikabinusiems išankstinių savo nuostatų.
Taip pat skaitykite: Apie bendravimą pagal R. Želvį
Savęs pažinimas ir vertinimas
Vienas iš svarbiausių bendravimo psichologijos aspektų yra pozityvus savęs vertinimas ir geras savęs pažinimas, nes tik tinkamai vertindamas ir pažindamas save žmogus gali tinkamai bendrauti su kitais asmenimis, nesijausti blogesniu už kitus, bendraudamas nenuvertinti nei savęs nei kitų ir jaustis patogiai vystant pokalbį.
Savojo „Aš“ vaizdo matymas
"Aš" vaizdas - tai vaizdinių ir sprendimų apie save sistema.
- Realusis Aš.
- Idealusis Aš.
- Ateities Aš.
- Parodomasis Aš.
AŠ vaizdas: IDEALUS ir REALUS. REALUS Nesutampa su idealiu, tačiau jo galima siekti.
tags: #bendravimo #psichologijos #pritaikymas #profesineje #veikloje