Įvadas
Paauglystė - tai ypatingas pereinamasis laikotarpis, jungiantis vaikystę su suaugusiųjų pasauliu. Šis amžiaus tarpsnis pasižymi ryškiomis išvaizdos ir mąstymo permainomis, naujų tikslų ir atsakomybių įsisavinimu. Paauglystė yra charakteringas, ryškus ir savitas gyvenimo tarpsnis. Tai perėjimas iš vaikystės į suaugusiųjų pasaulį, ryškių išvaizdos ir mąstymo pokyčių priėmimas, naujų tikslų ir atsakomybių įvaldymas. Panašiais epitetais galima apibūdinti ir patį stereotipinio paauglio asmenį. Toks asmuo charakteringas, nes nebijo paprieštarauti savo tėvams, yra linkęs kovoti už savo tiesas, net jei to kaina - konfliktas. Toks paauglys ryškus, nes jam būdingas impulsyvumas, išorinė ekspresija ar išsišokantis elgesys. Psichologiniu požiūriu paauglystės laikotarpis įdomus, nes tai tikras asmenybės virsmas, išsiskleidimas, gyvybės užtaisas, kartu - ir jautrus bei pažeidžiamas metas. Tai laikotarpis, kuriame klojami asmenybės moralės, vertybių ir socialinių nuostatų formavimosi pagrindai, nustatoma jų kryptis. Paauglystė yra charakteringas, ryškus ir savitas gyvenimo tarpsnis. Tai perėjimas iš vaikystės į suaugusiųjų pasaulį, ryškių išvaizdos ir mąstymo pokyčių priėmimas, naujų tikslų ir atsakomybių įvaldymas. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius paauglių psichologinius ypatumus, asmenybės formavimąsi, brendimo iššūkius bei santykius su šeima, draugais ir mokykla.
Paauglio asmenybė
Paauglystėje vyksta intensyvus asmenybės formavimosi procesas. Plačiai žinomoje psichodinaminėje Eriko Eriksono (1963) raidos teorijoje paauglystės (12-18 m.) amžiaus tarpsnis apibūdinamas kaip savojo tapatumo atradimo siekis ir vaidmenų sumaištis. Šiuo laikotarpiu vaikai tampa vis labiau nepriklausomi ir sprendžia savasties, individualumo klausimus. Jiems svarbu pažinti save ir intensyviai tyrinėti savąjį identitetą, priimti asmenines vertybes, įsitikinimus, tikslus. Dėl šių paieškų keičiasi santykiai šeimoje, mokykloje, draugų grupėse. Gali ištikti autoritetų krizės, nusivylimas jais, nes paauglystėje pradedama abejoti, kritiškai vertinti vyresniųjų elgesį, komunikaciją ir perduodamas tiesas, jautriai reaguojama į neteisybę bei prieštaravimus. Santykiai su tėvais, kuriais mažesni vaikai pasitiki savaime ir kurių klauso nekeldami klausimų, paauglystėje patiria daugiausiai trinties ir perversmų. Socialinių mokslų daktaras Visvaldas Legkauskas savo knygoje „Vaiko ir paauglio psichologija“ rašo: „paauglys su susižavėjimu atranda, kad niekas nieko jam negali įrodyti, jei jis nenorės būti įtikintas, kad kiekvienam argumentui galima rasti kontrargumentą ir kad norint ginčytis, tai galima daryti be galo. Visa tai išbandyti kartais pasirodo taip smagu, kad ima atrodyti, jog ginčijimasis ir atsikalbinėjimas tapo smagiausiu paauglio užsiėmimu“. Tačiau tai nevyksta be tikslo - gebėjimas konfrontuoti savo autoritetams, tapimas savarankiškesniu, savo ribų įtvirtinimas ir atsiskyrimas nuo tėvų yra vienas pagrindinių paauglystės siekinių. Skirtingi savasties vaidmenys išbandomi eksperimentuojant, tad kartais paauglių elgesys gali būti itin kontrastingas. Pavyzdžiui, 13 m. Pranas, kuris su kiemo draugais lauke žaidžia mašinėlėmis, su bendraklasiais pabando rūkyti ar ragauja alkoholio; 17 m. Joana su tėvais ilgai ir sumaniai diskutuoja apie pabėgėlių krizę, iškart po diskusijos susimuša su broliu dėl vietos prie kompiuterio; 12 m. Lina miega su krūva pliušinių žaislų, bet atsisako rengtis mamos padovanotą suknelę su meškiukų aplikacijomis, nes ji „pernelyg vaikiška“; 14 m. Jokūbas pyksta ant mamos, kai ji nori apkabinti sūnų prie draugų atsisveikinant, nors vakarais išties mėgsta gulėti jai ant kelių ir kartu žiūrėti televizorių. Aprašyti raidos procesai yra natūralūs, jie padeda išmoktos vaikiškos moralės tiesoms peraugti į gyvą suaugusio asmens etiką, formuoja vidinius įsitikinimus ir vertybes. Jei raidos procesas sklandus, vaidmenys tarpusavyje integruojami į vientisą tapatumą, nebelieka sumaišties, išryškėja gyvenimo kryptis, vyrauja pusiausvyros, saugumo ir laimės jausmas. Tuomet jaunas suaugęs žmogus tampa brandus, geba priimti kitus asmenis ir jų požiūrius, nepaisant skirtumų, gali užmegzti artimą ryšį. Iš kitos pusės, jei ši raidos stadija klostosi nesėkmingai, gyvenime įsivyrauja vaidmenų sumaištis.
Kiekvienas žmogus pasižymi savita reakcija į aplinką, kuri padeda išlaikyti tokią pat savitą pusiausvyrą tarp jo vidinio gyvenimo ir aplinkinio pasaulio, padeda prisitaikyti prie aplinkos. Ši savita reakcija ir sudaro asmenybę - visumą savybių, kurios lemia žmogaus elgseną, mąstyseną ir jauseną. Paauglystė - tai krizinis ir psichologiškai lūžis laikotarpis, kai į paviršių staiga išsiveržia tokios žmogaus savybės, kurių nebuvo pastebėję net tėvai ar kiti pažįstami asmenys.
Svarbu paminėti, kad paauglystės amžiaus ribos yra sąlyginės. Dažniausiai paauglystei priskiriamas amžiaus tarpsnis nuo 12 iki 15 metų. Ji gali būti skirstoma į ankstyvąją (12-14 metų) ir vėlyvąją (16-18 metų), 15-uosius metus laikant pereinamaisiais. Paauglystės periodizacijos sudėtingumas susijęs su nesinchroniška vaiko socialine ir psichine raida.
Paauglystėje stiprėja poreikis bendrauti su bendraamžiais, projektuoti save į ateitį, kad galėtų įgyvendinti savo troškimus, pasiekti tikslus, išryškėja savimonės raidos skirtumai. Svarbiausi (12-18 m.) paauglio vystymosi uždaviniai yra fizinis brendimas, formalių operacijų formavimas, emocinė raida, pritapimas prie bendraamžių grupės, draugystės su priešinga lytimi užmezgimas. Paauglystės amžių mokslininkai apibūdina kaip krizės, sunkumų, prieštaravimų, konfliktų, nerimo, saviraiškos, ieškojimų amžiaus tarpsnį. Paauglio poreikiai stiprėja, o slopinimo procesai išlieka nepakitę, dėl to aštrėja susidūrimai su nusistovėjusiomis normomis, tradicijomis, požiūriais, pasaulėžiūromis, daugėja konfliktų su savimi, artimaisiais, kitais žmonėmis. Paauglys siekia įsitvirtinti tarp suaugusiųjų, būti pripažintas, įgyti suaugusiųjų teises. Šiame amžiaus tarpsnyje paauglys pradeda suvokti savo ypatingumą ir individualumą, siekia autonomijos. Taip formuojasi Aš koncepcija, kuri ir įtakoja paauglio elgesį. Vaiko savivertė, požiūris į save nulemia jo elgesį bei sėkmę ateityje. Kad paauglys jaustųsi gerai, sugebėtų prisitaikyti, įveikti sunkumus, jo Aš vaizdas turi būti teigiamas. Jei santykiai šeimoje, su draugais suformavo teigiamą Aš vaizdą, ateityje vaikas galės pasitikėti savimi. Tačiau paauglystėje dėl fiziologinių ir psichologinių brendimo permainų, didesnių pažintinių galimybių jis patiria itin dideles permainas. Aš vaizdo permainas skatina ir aplinkinių vertinimai bei reikalavimai, kurie gali sukelti vaidmenų konfliktus, statuso neaiškumą. Perėjimas iš vaikystės į suaugusiųjų pasaulį vyksta netolygiai - šalia tokio aktyvumo dar pasireiškia ir vaikiškos savybės, todėl vienodo amžiaus paaugliai iš esmės skiriasi įvairių suaugusiems būdingų ypatybių išsivystymu.
Taip pat skaitykite: Kas yra autizmas?
Paauglystės fiziniai ir psichiniai ypatumai
Paauglystės pradžia yra ir sparčių fizinių kūno kitimų pradžia. Ryškiausi jų - kūno proporcijų ir ūgio. Lytinis brendimas skirstomas į 3 fazes: prepubertetą (brendimo įžangą), pubertetą (tikrąjį brendimą) ir postpubertetą (brendimo pabaigą). Paauglystėje augimo tempas toks pat kaip pirmaisiais gyvenimo metais (15-25 cm per metus). Augant kūnui keičiasi jo proporcijos, paauglys tampa fiziškai stipresnis, nors jo judesių koordinacija laikinai menkėja. Nustatyta, jog lytinis brendimas gali prasidėti apie 7 metus, o vėliausiai apie 14 metus. Nuo metų berniukams pradeda smarkiai augti sėklidės, ypač padidėja 11-12 metais, paauga ir varpa, o 13 metais atsiranda gaktiplaukiai, plaukai pradeda augti ir pažastyse. Intensyviausias brendimas yra 13-14 metais. Mergaičių pirmieji lytinio brendimo požymiai matyti jau 7-9 metais. Jos sparčiai bręsta nuo 11 iki 12 metų, kartais iki 13 metų visiškai subręsta. Mergaičių lytinį brendimą rodo antriniai lytiniai požymiai (gaktinių ir pažastinių plaukų augimas), klubų suapvalėjimas, krūtų augimas, o būdingiausias iš jų yra apie 11 metus, tai staiga padidėjęs ūgis. Šiuo metu mergaitės pralenkia berniukus. Vėlyvosios paauglystės laikotarpiu toliau vyksta lytinis brendimas, kuris maždaug trunka iki 17 metų. Berniukams atsiranda poliucijos, mergaitėms- mėnesinės. Krūtys ir klubai pilnėja iki 16 metų. Berniukai 13-14 metais ūgiu pasiveja mergaites ir pralenkia visam laikui. Dabar lytinio ir fizinio brendimo požymiai pasirodo maždaug dviem metais anksčiau nei prieš keliasdešimt metų. Šis brendimo greitėjimas vadinamas akceleracija. Fizinis atskirų organų bei jų sistemų brendimas paauglystėje yra netolygus. Tai kartu su objektyviais sunkumais paaugliui kelia ir psichologinių sunkumų naujai suvokiant ir įvertinant save.
Paauglys suvokia, kad jo kūno pokyčiai yra greitai pasibaigsiančio tapsmo suaugusiuoju požymiai. Jis (ji) bando save įvertinti, kaip atitinka suaugusio vyro ar moters vaidmenis, lygina save su bendraamžiais. Taigi ypatingai domisi savo kūnu ir net nežymius nukrypimus nuo jam neaiškios bei sunkiai nusakomos „normos“ suvokia kaip grėsmę. Kūno pojūčių įsisąmoninimas ir įtraukimas į kūno schemą savojo kūno vaizdinių ir nuostatų į jį visumą - viena svarbiausių paauglio asmenybės tapatumo problemų. Dėl brendimo variacijų ir paaugliams būdingo savęs lyginimo su bendraamžiais ar kokiais nors etalonais jiems sunku save adekvačiai vertinti, o pernelyg aukštas ar žemas vertinimas gali tapti agresyvaus ar depresyvaus elgesio paskata, lemti neurotiškas reakcijas, anoreksiją. Abiejų lyčių paaugliai savo antrinius lytinius požymius laiko visavertiškumo patvirtinimu, tačiau gali negatyviai reaguoti į pirminių lytinių požymių raidą. Lėtai bręstantiems paaugliams labai sunku varžytis su bendraamžiais, pvz., nedidelis ūgis neleidžia pasiekti gerų rezultatų sporte. Ankstyvas brendimas mergaitei tampa našta. Ji išsiskiria iš kitų. O jai norisi būti tokia, kokios yra bendraamžės. Dėl to ji gali susirgti anoreksija arba bulimija.
Paauglystėje emocinis ir protinis patyrimas persitvarko, elgesys pasidaro savarankiškas, atsikratoma vaikiškos priklausomybės, mėginama į pasaulį pažvelgti suaugusiųjų požiūriu. Eriksono teorija paauglystę apibūdina kaip tapatumo arba vaidmenų sumaišties periodą. Paauglys ieško savo asmeninio tapatumo, nors šis procesas ir nėra vertinamas vienareikšmiškai. Norint visiškai suprasti paauglio tapatumo raidą, reikia atsižvelgti į daugelio raidos procesų tarpusavio sąveiką: fizinį brendimą, socialinį patyrimą, kognityvinę raidą. Paaugliui įveikti tapatumo krizę padeda naujas mąstymo būdas, kuriame realybė tampa antraeile. Visuomenė tapatumui ieškoti pateikia vertybes, kurios išlaikė laiko išmėginimus ir vis dar atlieka savo funkcijas, ir socialines struktūras arba papročius, kurie palengvina šį perėjimą. Paauglys, išsilaisvinęs iš tėvų, vis daugiau prisiima bendraamžių vertybes. Grupių struktūra priklauso nuo amžiaus. Paauglių draugystė darosi vis pastovesnė. Šeima taip pat yra svarbi formuojantis paauglio tapatumui.
Bendrieji paauglio brandos požymiai
Paauglystė kaip biologinis reiškinys prasideda lytiniu brendimu, o jos kaip kultūros reiškinio trukmė skirtingose visuomenėse nevienoda ir priklauso nuo visuomenės ekonominės plėtros, vertybių, idealų, gebėjimo toleruoti požiūrių įvairovę. Paauglystė kaip biologinis reiškinys prasideda lytiniu brendimu, o jos kaip kultūros reiškinio trukmė skirtingose visuomenėse nevienoda ir priklauso nuo visuomenės ekonominės plėtros, vertybių, idealų, gebėjimo toleruoti požiūrių įvairovę. Paauglystėje vis dar nereikia spręsti socialinio, moralinio ar profesinio apsisprendimo klausimų, o seksualumas salose laikomas natūraliu dalyku. Maed M. (1961) stebėjimai parodė, kokią didelę reikšmę pereinant iš vaikystės į suaugusiojo gyvenimą turi kultūriniai veiksniai, auklėjimo sistema. Primityvioje visuomenėje kiekvienas lytiškai subrendęs ir iniciacijos išbandymus išlaikęs individas priimamas į suaugusiųjų bendruomenę ir tampa jos nariu. Šiuolaikinė industrinė visuomenė paaugliams kelia didesnius reikalavimus. Pulkkinen L. (1994) teigia, kad paauglys taptų savarankiškas ir nepriklausomas, jis turi pasiekti emocinę ir ekonominę nepriklausomybę, įgyti socialinius įgūdžius, išsimokslinimą, profesiją, sugebėti materialiai save išlaikyti bei pasirengti šeimyniniam gyvenimui.
Taip pat skaitykite: Paauglių patyčių pasekmės
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata: D. Vėlavičienės įžvalgos
tags: #bendri #paaugliu #psichologiniai #ypatumai