Įvadas
Ribinės situacijos - tai ekstremalios aplinkybės, kuriose asmens vertybės patiria didžiausią išbandymą. Šiame straipsnyje nagrinėjami asmenybės vertybių išbandymo ribinėse situacijose tyrimai, remiantis įvairių autorių įžvalgomis ir konkrečiais literatūros pavyzdžiais. Dėmesys skiriamas tiek filosofiniams apmąstymams, tiek meninei raiškai, siekiant atskleisti, kaip individai reaguoja į krizes ir kokias vertybes jie išsaugo ar praranda.
Algirdo Juliaus Greimo įtaka ir Maceinos filosofinis kelias
XX amžiuje, prarandant idealus ir vertybes, susidarė sąlygos egzistencializmui atsirasti. Šiuo laikotarpiu žmogui reikėjo atsakymų, kurie suteiktų viltį ir padėtų išgyventi katastrofiškas situacijas. Algirdas Julius Greimas, garsus semiotikas, tyrinėjo prasmės paieškas ir žmogaus egzistenciją sudėtingomis aplinkybėmis. Panašiai, Antanas Maceina, lietuvių filosofas, teologas ir rašytojas, savo darbuose nagrinėjo egzistencijos klausimus, žmogaus santykį su Dievu ir laisvės problematiką. Maceinos filosofinis kelias prasidėjo nuo kunigų seminarijos, tačiau, abejojant doktrina, jis perėjo studijuoti filosofiją ir pedagogiką. Jo darbai apima religijos filosofiją, kultūros filosofiją ir socialinę filosofiją.
Maceinos religijos filosofija ir egzistencializmas
Maceinos filosofijoje svarbi vieta tenka religijai ir egzistencijai. Jis mėgino eiti skirtingais keliais, siekdamas atskleisti transcendenciją egzistencijoje. Ribinių situacijų samprata Maceinos kūryboje yra glaudžiai susijusi su būties ribomis ir nebūties grėsme. Pavyzdžiui, kančia Jobo istorijoje atskleidžia begalinę vertę žmogaus egzistencijoje. Maceina teigė, kad ribinės situacijos, tokios kaip mirtis ir kančia, gali būti kelias į Dievą.
Maceinos religijos filosofijos samprata
Maceina sistemingai dėstė savąją religijos filosofijos sampratą, teigdamas, kad religijos esmė yra santykis su Dievu būties plotmėje. Jis pabrėžė, kad žmogaus santykis su Dievu yra ontologinis, o ne tik antropologinis. Maceina nesvarsto ir nepagrindžia tezės, kuria remiasi visa kita. Jo teigimu, religijos pripažinimas ar nepripažinimas žmogaus santykio su Dievu nei sukuria, nei sunaikina.
Dievas ir laisvė
Knygoje "Dievas ir laisvė" Maceina aptaria žmogaus laisvės Dievo akivaizdoje fenomeną. Jis teigia, kad Dievo apsiribojimas yra žmogaus laisvės sąlyga. Maceina nagrinėja pasirinkimo tarp Dievo ir nebūties padarinius, remdamasis Dostojevskio "Velnių" Kirilovo sprendimu: "Jei Dievo nėra, aš esu Dievas". Jis teigia, kad žmogus be Dievo neturi antrininko, neturi savojo Tu.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Filosofijos kilmė ir prasmė
1978 metais išleista Maceinos knyga "Filosofijos kilmė ir prasmė" yra bandymas pagrįsti religijos filosofiją. Maceina teigia, kad pagrindinis filosofijos klausimas yra būties klausimas. Jis analizuoja filosofijos kilmės šaltinius ir teigia, kad filosofija interpretuoja tai, ką mokslas nagrinėja. Filosofavimas yra interpretavimas, būties atžvilgiu, kaip būnančią.
Literatūriniai pavyzdžiai
Literatūra dažnai atspindi žmogaus išbandymus ribinėse situacijose. I. Simonaitytės romanas "Aukštujų Šimonių likimas" vaizduoja maro epidemiją ir jos poveikį žmonėms. Šešėlis uždengė saulę. Taip pat žmonės matė saulę, kuri be spindulių didėja. Žmonės šiuos reiškinius supranta kaip Dievo bausmę. Romano veikėjai susiduria su mirtimi, praradimu ir tikėjimo krize. Panašiai, Antano Škėmos romanas "Balta drobulė" atskleidžia žmogaus egzistencinę atskirtį ir tapatumo paieškas sudėtingomis emigracijos sąlygomis.
"Dievų miškas" ir žmogaus vertybės
Balys Sruoga memorialiniame romane "Dievų miškas" aprašo žmonių gyvenimo instinktą ir pastangas išlikti gyvam koncentracijos stovykloje. Sruoga yra totalitarinio rėžimo auka, nes jis buvo ištremtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Romane vaizduojama, kaip žmonės, pakliuvę į ekstremalias sąlygas, atsisako savo vertybių ir kovoja už savo gyvybę.
Danutės Kalinauskaitės kūryba
Danutės Kalinauskaitės knyga "Niekada nežinai" nagrinėja psichologinius išgyvenimus ir asmenybės transformacijas, patirtas ribinėse situacijose. Novelė "Namo" sužadino ir autorės, ir aplinkinių viltis, kad ji gali rašyti puikią prozą, o joje patraukliausia tai, kaip rašytojos vaizduotė - kaip ir B. Kalinauskaitės kūryboje svarbų vaidmenį atlieka daiktai ir kasdieninė buitis, kurie įgyja simbolinę reikšmę.
Psichologinis tragizmas ir savianalizė
Kalinauskaitės kūryboje atsiskleidžiantis individo pasaulis yra labai sukrėstas, bet išlieka vientisas, visybiškas. Neišvengiami praradimai keičia asmenybę, tačiau ji nuolatos analizuoja vykstančias permainas, todėl įveikia sąmonės fragmentavimosi grėsmę ir atkuria psichikos integruotumą.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Jungo teorija ir sapnai
Jungo teorijoje subjektyviai sapnai palaiko pusiausvyrą. To, ko neleidžiame sau išgyventi sąmoningai, darome sapne. Jungas aprašo savo sapną, kuris glaudžiai siejasi su traumos įveikimu. Analitinės psichologijos atstovo E. F. Edingerio nuomone, meninė kūryba žmonijai turi išskirtinės reikšmės - ji teikia simbolius, leidžiančius individui išvengti tiesioginės akistatos su žmonijos patirties gelmėje slypinčiais archetipais.
Tolerancija psichologijoje
Žmogui bendravimas su kitais yra labai svarbus dalykas. Bendravimas suteikia mums pasitikėjimo, mes randame bendrą kalbą su kitais žmonėmis. Ilgiau pabendravę, susipažinę su kitu žmogumi, mes pradedame jaustis reikalingi, užmezgame ryšį. Tolerancija mūsų kasdienybėje yra labai svarbi.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
tags: #asmenybes #vertybiu #isbandymas #ribinese #situacijose