Emocinis intelektas (EQ) - tai gebėjimas atpažinti, suprasti ir valdyti savo jausmus, taip pat įžvelgti ir reaguoti į kitų žmonių emocijas. Šis svarbus įgūdis lemia, kaip bendraujame, sprendžiame problemas ir susitvarkome su stresu. Emocinio intelekto ugdymas vaikystėje turi ilgalaikę teigiamą įtaką vaiko socialiniam ir emociniam vystymuisi.
Emocinio Intelekto Svarba Vaikams
Emocinis intelektas, skirtingai nei kognityvinis intelektas (IQ), nėra išmatuojamas, tačiau jį galima atpažinti. Tai sudėtingas asmenybės bruožų derinys, apimantis pagarbą sau, savivertę, savikontrolę, gebėjimą sąmoningai suprasti savo jausmus ir atpažinti bei tinkamai reaguoti į kitų žmonių jausmus. Kitaip tariant, tai gerumas, pagarba ir empatija.
Emociškai intelektualiam vaikui lengviau susirasti draugų ir puoselėti draugystę, įsilieti į grupę, inicijuoti pokalbį, išklausyti kitus. Emocinis intelektas padeda vaikams įveikti sunkumus, stresą ir išspręsti konfliktus. Tokie vaikai moka atpažinti ir valdyti savo jausmus net ir sudėtingomis aplinkybėmis.
Kaip Tėvai Gali Padėti Ugdyti Emocinį Intelektą?
Tėvai atlieka svarbų vaidmenį vaiko emocinio intelekto lavinime. Matydami, kaip tėvai ar auklėtojos reaguoja į savo jausmus, vaikai mokosi panašiai elgtis analogiškose situacijose. Štai keletas praktinių patarimų, kaip tėvai gali padėti savo vaikams ugdyti emocinį intelektą:
1. Kalbėkite apie Jausmus
Pirmas ir svarbiausias žingsnis - kalbėtis apie jausmus. Pradėkite nuo pagrindinių emocijų įvardijimo, tokių kaip džiaugsmas, liūdesys, pyktis ir baimė. Aptarkite, kaip šie jausmai pasireiškia ir kaip jie veikia elgesį. Pavyzdžiui, galite pasakyti: „Kaip jautiesi šiandien?“ arba pasikalbėti apie veikėjų emocijas per skaitymo užsiėmimus.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Svarbu leisti vaikui išgyventi emocijas, nesmerkti ir nebarti už negatyvias, džiaugtis kartu, kai jis džiūgauja. Mokykite vaiką įvardinti savo emocijas ir skatinkite kalbėti apie jausmus, patiems nevengiant kalbėti apie savuosius. Padėkite atpažinti, kas kelia nerimą ir baimę.
2. Rodykite Teigiamą Pavyzdį
Vaikai mokosi stebėdami suaugusiuosius, tad rodykite teigiamą pavyzdį. Parodykite, kaip valdote savo emocijas - kaip ramiai reaguojate į pyktį ar nusivylimą, kaip atsiprašote, kai suklystate. Leiskite jiems matyti, kaip atpažįstate savo emocijas ir sprendžiate konfliktus.
Tai, kad bendravimo modelį bei gebėjimą reikšti ir priimti emocijas vaikai atsineša iš namų - tiesa. Tėvai turėtų rodyti pavyzdį, kaip tvarkytis su pykčiu, liūdesiu, nesėkme, ir neturėtų bandyti užgniaužti vaikams kylančių jausmų kategoriškais pasisakymais: „Ko dabar verki? Berniukai neverkia! Nėra čia ko liūdėti.” Vaikui reikia leisti išgyventi emocijas, net ir negatyvias. Tinkama reakcija į ašaras būtų supratingumo parodymas: ,,Atrodai nuliūdęs. Matyt kažkas nutiko”, „Matau, kad pyksti, įsivaizduoju, kaip tu jautiesi…”
3. Žaidimai ir Kūrybinės Veiklos
Žaidimai ir kūrybinės veiklos - puiki priemonė emocinio intelekto ugdymui. Žaisdami vaidmenų žaidimus ar atlikdami įvairias užduotis, vaikai gali praktikuoti socialines situacijas ir mokytis, kaip valdyti emocijas skirtinguose kontekstuose. Tai gali būti tiek pasakos kūrimas, tiek žaidimas, kuriame vaikas turi spręsti konfliktus.
Mokymasis žaidžiant vaikams itin priimtinas ir efektyvus, nes tai vyksta jiems nejaučiant. Tad teorijas ir sausus išvedžiojimus geriau keisti įtraukiančiais žaidimais. Čia itin svarbus vaidmuo tenka ir humorui (juokingiems pasakojamams, žaidimams ar tiesiog kvailiojimui). Tai labai veiksmingas būdas vaikams tvarkytis su stresu, nerimu, pykčiu, juokaujant jiems neretai geriau sekasi išreikšti tai, ką sunku pasakyti rimto pokalbio metu.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
4. Ugdykite Empatiją
Empatija - gebėjimas suprasti kitų jausmus ir reaguoti į juos su jautrumu. Padėkite vaikams išmokti įsijausti į kitus ir suprasti, kaip jų veiksmai gali paveikti kitus. Aptarkite, kaip jų žodžiai ir veiksmai gali paveikti draugus, šeimos narius ar net žaidimo partnerius. Tai gali būti paprasta diskusija apie tai, kaip elgiasi knygų veikėjai ar draugai žaidimų metu.
Padėkite suprasti kito žmogaus jausmus, mokykite atpažinti juos ir tinkamai reaguoti. Skatinkite įsijausti į kito žmogaus emocijas: ,,Kaip jaustumeisi, jei būtum jo/jos vietoje?”
5. Mokykite Atpažinti Kūno Kalbą
Dažnai išreiškiame savo jausmus ne tik žodžiais, bet ir kūno kalba. Emocijos gali būti matomos per mūsų kūno judesius, veido išraiškas ir balsą. Mokykite vaikus atpažinti šiuos signalus, kad jie galėtų geriau suprasti, kaip jaučiasi kiti žmonės, net jeigu jie to nepasako.
6. Stiprinkite Pasitikėjimą Savimi
Emocinis intelektas taip pat yra susijęs su pasitikėjimu savimi ir savivertės jausmu. Vaikams svarbu jaustis vertinamiems ir mylimiems. Padrąsinkite juos išreikšti savo emocijas be baimės, kad bus atstumti ar nuskriausti.
7. Ugdykite Savikontrolę
Savikontrolė - tai gebėjimas priimti atsakingus sprendimus. Ugdykite vaikus susilaikyti nuo impulsų ir mokykite juos pagalvoti prieš veikdami.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
8. Pozityvus Stiprinimas
Vaikai gerai reaguoja į pozityvų stiprinimą. Kai jie gerai elgiasi ir rodo emocinį intelektą, suteikite jiems pagyrimą. Atpažinkite, kas motyvuoja vaiką maksimaliai susitelkti siekiant tikslo ir skatinkite tai, pagirkime vaiką už pastangas: ,,Man patinka, kad pasakei, kad padarysi… ir padarei. Šaunuolis!”
9. Emocinio Intelekto Ugdymas Skirtingais Amžiaus Etapais
Svarbiausia nuoseklus ir nuoširdus tėvų elgesys su vaikais. Tėvai turi kalbėtis su vaikais apie savo jausmus, mokyti juos spręsti problemas. Tėvai neturi stengtis būti tobuli, be neigiamų emocijų ar jokių problemų, nes geriausias mokymas - savo pavyzdžiu. Didžiausią dėmesį ikimokykliname amžiuje reikėtų skirti emocijų pažinimui, pykčio, liūdesio, baimių priėmimui ir suvaldymui. Mokykliniame amžiuje - empatijai, problemų sprendimui, tikslų kėlimui ir gebėjimui priimti skirtingas nuomones.
10. Knygos Emocinio Intelekto Ugdymui
Mažamečiams svarbiausia yra bendravimas su tėvais ir kitais suaugusiais. Taip pat vaikai geriausiai mokosi savo pasaulyje, ten, kur yra jiems tinkamų žaidimų, piešinių, įdomių užduočių ir knygelių. Knygelės turi būti patrauklios ir naudingos, prieš duodami jas vaikams, tėvai turėtų patikrinti ir išsiaiškinti pagrindinę knygos mintį. Įprastose pasakų, istorijų knygelėse taip pat galima rasti vertingų dalykų, svarbu sustoti, išplėsti temą, pasikalbėti su vaiku. Svarbią reikšmę turi emocinio raštingumo lavinimui skirtos knygelės. Jose yra specialiai kuriamas turinys, leidžiantis vaikui geriau priimti informaciją. Dažnai rekomenduojama tas knygeles tėvams skaityti kartu su vaikais ir diskutuoti. Tai puiki mokomoji priemonė, rodanti kaip kalbėtis su vaiku, kad jis informaciją priimtų ir suprastų. Knygos padeda pamatyti, kaip veikia vaiko smegenys, kaip atrodo jo pasaulis ir kaip turi būti pateikiama informacija, kuri pasiektų vaiką.
Pavyzdžiui, Dr. Lawrence E. Shapiro knyga „Kaip ugdyti vaiko emocinį intelektą“ yra puikus šaltinis tėvams, norintiems geriau suprasti šią temą.
Kaip Atpažinti Aukštą ir Žemą Emocinį Intelektą?
Aukšto EQ vaikai yra lengvai bendraujantys tiek su kitais vaikais, tiek su suaugusiais. Jie moka prisitaikyti prie esamos aplinkos ir užimti lyderio poziciją. Šie vaikai dažniausiai būna geros nuotaikos, optimistiškai žvelgiantys į gyvenimą. Gali būti mėgstantys tarpininkauti tarp konfliktuojančių pusių. Gali būti užjaučiantys ir padedantys silpnesniems arba kaip tik gebantys išsireikalauti sau privilegijų. Kartais su aukštu EQ eina ir gebėjimas manipuliuoti suaugusiais ar kitais vaikais.
Požymiai, rodantys, kad artimiesiems laikas susirūpinti dėl pernelyg žemo vaiko EQ: darželyje - agresyvumas, dideli pykčio priepuoliai, negebėjimas valdyti emocijų (ilgas verkimas), nesutarimai su kitais vaikais. Mokykloje - patiriamos patyčios arba nuolatiniai konfliktai su bendraamžiais ir mokytojais.