Aukštaitijos kraštas, ypač Panevėžio vyskupija, Lietuvai padovanojo daugybę iškilių asmenybių. Šiame regione gimė ir arkivyskupas Juozapas Skvireckas, pirmasis išvertęs ir išleidęs visą Šventąjį Raštą lietuvių kalba. Taip pat čia gimė poetas Strazdelis - kunigas Antanas Strazdas, vargšų gynėjas, kurio giesmė „Pulkim ant kelių“ jau du šimtmečius vienija tikinčiuosius maldai. Ir, žinoma, negalima pamiršti „Anykščių šilelio“ autorių, Seinų vyskupą Antaną Baranauską. Šiame krašte gimė ir augo kankinys vyskupas Mečislovas Reinys. Tačiau šis straipsnis skirtas vienam ryškiausių XX amžiaus laisvės šauklių, lietuvių dvasios žadintojui, poetui Bernardui Brazdžioniui.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Kelias Į Literatūrą
Bernardas Brazdžionis gimė 1907 m. vasario 2 d. Stebeikėlių kaime, Pumpėnų valsčiuje, Biržų apskrityje (dabartinis Pasvalio rajonas). Nuo 1908 m. su tėvais gyveno JAV, tačiau 1914 m. pradžioje šeima grįžo į Lietuvą. Pradžios mokyklą lankė Pasvalyje ir Žadeikiuose. 1921-1929 m. mokėsi Biržų gimnazijoje, kurioje taip pat mokėsi Julius Janonis ir Kazys Binkis. Vėliau, 1929-1934 m., studijavo lituanistiką Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Humanitarinių mokslų fakultete Kaune.
Jau gimnazijoje B. Brazdžionis pradėjo rašyti eiles, kurias nuo 1924 m. pradėjo spausdinti. Būdamas studentas, aktyviai dalyvavo akademiniame gyvenime: priklausė studentų humanitarų draugijos sekcijai (1931 m. jai vadovavo) ir „Šatrijos“ meno draugijai. 1934 m. Šv. Antano bažnyčioje Kaune vedė Aldoną Stanionytę, su kuria susilaukė trijų vaikų.
Profesinė Veikla Lietuvoje
Baigęs universitetą, B. Brazdžionis dėstė lietuvių kalbą įvairiuose kursuose bei mokyklose, dirbo „Sakalo“ leidykloje. 1940-1944 m. vadovavo Maironio literatūros muziejui. Jis taip pat aktyviai redagavo įvairius leidinius: studentų laikraštį „Lietuvos studentas“ (1932-1940), žurnalus „Ateities spinduliai“ (1932-1940), „Pradalgės“ (1934-1935), „Dienovidis“ (1938-1939), 1942 m. - almanachą „Literatūros metraštis“.
B. Brazdžionio kūryba ir veikla Lietuvoje buvo įvertinta - 1936 m. jo rinkinys „Ženklai ir stebuklai“ pelnė „Sakalo“ leidyklos premiją, o 1939 m. - Valstybinę literatūros premiją už „Kunigaikščių miestą“.
Taip pat skaitykite: Bernardas Brazdžionis: kūrybos apžvalga
Emigracija ir Gyvenimas Jungtinėse Amerikos Valstijose
1944 m., artėjant frontui, Bernardas Brazdžionis pasitraukė į Vakarus. Gyveno Ravenbsurge, Vokietijoje, dalyvavo išeivijos lietuvių kultūriniame gyvenime, 1947 m. suredagavo Lietuvių rašytojų draugijos metraštį „Tremties metai“.
1949 m. persikėlė į JAV, Bostoną, vėliau gyveno Los Andžele. Dirbo Lietuvių enciklopedijos visuotinės literatūros skyriaus redaktoriumi, 1949-1950 m. redagavo vaikų laikraštį „Eglutė“, 1955-1972 m. buvo žurnalo „Lietuvių dienos“ vyr. redaktoriumi. 1961-1965 m. ir 1980-1983 m. buvo Lietuvių rašytojų draugijos (LRD) pirmininkas.
Gyvendamas emigracijoje, B. Brazdžionis nenutrūko ryšių su Lietuva, kūrė ir puoselėjo lietuvišką dvasią tarp išeivių.
Kūrybos Bruožai ir Įtaka
Pirmąjį eilėraštį B. Brazdžionis paskelbė dar 1924 m. laikraštyje „Pavasaris“. Ankstyvieji jo kūrinėliai, tokie kaip „Baltosios dienos“ (1926) ir „Verkiantis vergas“ (1928), nesulaukė didelio kritikų dėmesio. Tačiau 1931 m. išleistas eilėraščių rinkinys „Amžinas žydas“ sukėlė didelį atgarsį.
B. Brazdžionio poezijai būdingas gaivališkumas ir kontrastiškumas, aštrūs dramatiški konfliktai. Jo kūryba svyruoja nuo romantiško svajingumo iki realizmo, nuo švelnių lyriškų detalių iki grotesko, nuo maldos iki rūstaus grūmojimo. Nepaisant archajiškos formos, B. Brazdžionio poezija išlieka moderni ir aktuali. Jo kūryboje ryškūs visuomeniniai, asmeniniai ir gamtos motyvai.
Taip pat skaitykite: Įvairūs asmenybės formavimosi veiksniai
Be to, B. Brazdžionis žinomas ir kaip vaikų poetas, pasirašinėjęs Vytės Nemunėlio slapyvardžiu. Jis parašė daug knygelių mažiesiems skaitytojams, kuriose atsiskleidžia šviesioji, linksmoji Brazdžionio asmenybės pusė. Vaikams skirti eilėraščiai pilni konkrečių, lengvai suprantamų įvaizdžių, jų kalba skambi, vaizdinga, ekspresyvi, įkvėpta tautosakos - vaikiškų žaidimų, skaičiuočių, pasakų. Žymiausios knygelės vaikams - „Mažųjų pasaulis“ (1931), „Vyrai ir pipirai“ (1938), „Meškiukas Rudnosiukas“ (1939), „Gintaro kregždutė“ (1943).
B. Brazdžionio kūryboje galima įžvelgti XIX a. bei moderniųjų Europos literatūros srovių įtaką, ypač vokiečių romantikų ir ekspresionistų.
Sugrįžimas Į Lietuvą ir Atminimo Įamžinimas
Į savo viešosios šlovės viršūnę poetas įžengė prasidėjus Lietuvos atgimimui, kai 1989 m. pirmą kartą po ilgos pertraukos apsilankė tėvynėje. Tais metais pasirodė 100 tūkstančių egzempliorių tiražu išleista „Poezijos pilnatis“ - viso gyvenimo eiliuotos kūrybos rinktinė, kuri tapo iššūkiu žlungančiai sovietinei santvarkai. 1989 m. B. Brazdžionis pelnė Poezijos pavasario laureato vardą.
Bernardas Brazdžionis mirė 2002 m. liepos 11 d. Los Andžele, eidamas 96-uosius metus. Jo palaikai buvo pervežti ir palaidoti Kauno Petrašiūnų kapinėse.
Po mirties, 1993 m. B. Brazdžioniui buvo įteiktas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinas, o 1998 m. jo poezija pripažinta kritikų ir įtraukta į klasikos kanoną.
Taip pat skaitykite: Asmenybės formavimasis
1997 m. sukurtas dokumentinis filmas „Bernardas Brazdžionis. Sugrįžimas“ (scenarijaus autorius ir režisierius Algirdas Tarvydas), o 2001 m. - to paties pavadinimo vaizdo įrašas. 2002 m. išleista knyga „Poetas Bernardas Brazdžionis grįžta į Lietuvą: fotografijos, eilėraščiai, straipsniai“. 2020 m. Pasvalyje, Svalios ir Lėvens santakoje, poetui pastatytas paminklas.
Jo gimtinėje, Stebeikėlių kaime, 1989 m. pastatytas stogastulpis su Šv. Roko figūra, sukurtas tautodailininko Povilo Tamulionio. Taip pat čia auga galingas šimtametis ąžuolas, kurį kadaise sodino pats poetas. Šis ąžuolas paskelbtas saugomu gamtos paveldo objektu.
Asmenybės Bruožai Atsispindintys Kūryboje
Žmonių reakcija į Brazdžionio pasirodymą literatūros scenoje jau tarpukariu buvo audringa: abejingų nepalikdavo įtaigios romantinės kaukės (neregys, klajūnas, pranašas) ir išlavinta deklamacija.
Literatūros tyrinėtojai teigia, kad Bernardo Brazdžionio asmenyje tilpo ištisa literatūrinė ir istorinė epocha. Jis buvo ne tik talentingas poetas, bet ir žmogus, jautriai reaguojantis į savo tautos likimą, puoselėjantis lietuvišką dvasią ir tikėjimą. Jo kūryba - tai atspindys sudėtingo XX amžiaus, kupino iššūkių ir vilties. B. Brazdžionis sugebėjo įkvėpti žmones, sustiprinti jų tikėjimą ateitimi ir meilę Tėvynei.
Jo poezijos žodis - tai magnetinis laukas, nepaprastai paveikus savo įvairyste ir hipnotizuojančiomis galiomis. Poeto prieštaros prieš skaitytojo akis stoja įvaizdžiais ir metaforomis. B. Brazdžionio žodynas taiklus, jo pastabumas kelia pasigėrėjimą, o kasdieniai žodžiai įgauna naują poetinę nuotaiką.
tags: #bernardas #brazdzionis #asmenybe