Šiuolaikiniame pasaulyje stresas tapo neišvengiama kasdienybės dalimi. Daugelis žmonių mano, kad stresas yra neatsiejamas nuo profesinio gyvenimo, tačiau specialistai vis dažniau pabrėžia emocinės sveikatos svarbą, kuri tiesiogiai susijusi su produktyvumu, kūrybiškumu ir fizine savijauta. Šiame straipsnyje apžvelgsime daugiausiai streso keliančias profesijas, streso priežastis ir poveikį, bei pateiksime patarimų, kaip su juo kovoti.
Stresas Darbe: Kas Tai?
Stresas - tai nervinės įtampos būsena, apimanti ir fiziologines organizmo reakcijas. Tai kūno atsakas į bet kokį reikalavimą ar spaudimą. Trumpalaikis stresas gali būti net naudingas, nes skatina susikaupti, veikti greičiau ir efektyviau. Tačiau nuolatinis, lėtinis stresas gali sukelti rimtų psichinės ar fizinės sveikatos sutrikimų, silpninti adaptacinius sugebėjimus, mažinti atsparumą ligoms.
Daugiausia Streso Keliančios Profesijos
Mūsų pasaulyje yra daugybė darbų, kuriuose patiriamas didelis streso lygis. Nenuostabu, kad į daugiausiai stresą keliančių profesijų sąrašus įtrauktos tokios profesijos, kaip kariškio, policijos pareigūno, ugniagesio ar lėktuvo piloto. Tai lemia didelė atsakomybė už žmones, kasdien potencialiai kylantis pavojus gyvybei. Tačiau įdomu tai, kad į stresinių profesijų sąrašus patenka ir su komunikacija bei žiniasklaida susiję darbai.
Atsižvelgiant į įvairius tyrimus ir apklausas, galima sudaryti tokį daugiausiai streso keliančių profesijų sąrašą:
- Karininkas: Nuolatinis pavojus, atsakomybė už kitų gyvybes, dažnas atskyrimas nuo šeimos. Net ir taikos metu kariams tenka sudėtingos užduotys, pavyzdžiui, pagalba stichinių nelaimių metu. Baigus tarnybą, jiems sudėtinga įsidarbinti kitur.
- Policininkas: Nuolatinė grėsmė gyvybei, susidūrimas su nusikalstamumu ir smurtu, didelis atsakomybės lygis. Tenka veržtis į patalpas, nežinant, kokia grėsmė slypi anapus durų.
- Ugniagesys: Didelis fizinis krūvis, nuolatinis pavojus gyvybei gaisrų metu, atsakomybė už žmonių gelbėjimą. Jau vien tai, jog per 2011-2012 metus JAV atlikdami savo pareigas žuvo 158 ugniagesiai, rodo, kokia rizikinga yra ugniagesio karjera.
- Socialinis darbuotojas: Darbas su pažeidžiamomis visuomenės grupėmis, emocinis išsekimas, didelis darbo krūvis ir maža alga.
- Žurnalistas (ypač televizijos ir radijo, dirbantis tiesioginiame eteryje): Griežti terminai, nuolatinis spaudimas, konkurencija, rizika susidurti su priešiška reakcija.
- Laikraščių reporteris: Mažėjantys atlyginimai, ilgesnės darbo valandos, nuolatinis poreikis tobulėti ir išmanyti naujausias technologijas.
- Skubiosios pagalbos tarnybų dispečeris: Didelis atsakomybės lygis, poreikis greitai priimti sprendimus, emocinis krūvis.
- Psichikos sveikatos specialistas: Darbas su emociškai pažeidžiamais žmonėmis, didelis atsakomybės lygis, emocinis išsekimas.
- Anesteziologas: Didelis atsakomybės lygis, poreikis greitai priimti sprendimus, nuolatinis stresas dėl paciento būklės.
- Slaugytojas, dirbantis skubiosios pagalbos skyriuose: Didelis darbo krūvis, nuolatinis stresas, emocinis išsekimas, poreikis greitai priimti sprendimus.
Taip pat į stresą keliančių profesijų sąrašus patenka:
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
- Armijos generolas
- Komercinių oro linijų pilotas
- Viešųjų ryšių atstovas
- Vyriausiasis bendrovės ar korporacijos vykdomasis direktorius
- Fotožurnalistas
- Taksi vairuotojas
Mažiausiai Streso Keliančios Profesijos
Priešingai, yra profesijų, kuriose streso lygis yra žemas. Štai keletas iš jų:
- Masažuotojas
- Plaukų stilistas
- Bibliotekininkas
- Kraštovaizdžio dizaineris
- Gydytojas ortodontas
- Meno vadovas
- Ergoterapeutas
- Apskaitininkas
- Interneto svetainių kūrėjas
- Duomenų suvedimo specialistas
Mažiausiai streso keliančios profesijos labiau siejamos su savarankišku darbu, jas pasirinkusiems tenka mažiau bendrauti su visuomene arba bendravimas yra kitokio pobūdžio. Be to, daugelis mažai streso keliančių darbų leidžia sutelkti dėmesį į tiesioginį darbą ir pareigas, išvengiant intensyvaus bendravimo su žmonėmis, todėl visa darbo diena gali būti sklandesnė ir produktyvesnė.
Streso Priežastys Darbe
Stresą darbe gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant:
- Didelis darbo krūvis: Per didelis darbo kiekis, griežti terminai, nuolatinis spaudimas.
- Mažas darbo krūvis: Nuobodulys, nepasitenkinimas, baimė dėl ateities.
- Netinkami santykiai su kolegomis: Konfliktai, apkalbos, nesusikalbėjimas.
- Neaiškūs reikalavimai: Nežinojimas, ko iš tavęs tikimasi, neapibrėžtos pareigos.
- Kontrolės stoka: Negalėjimas kontroliuoti savo darbo, dalyvauti priimant sprendimus.
- Nesaugumas darbe: Baimė prarasti darbą, nesaugios darbo sąlygos.
- Diskriminacija ir priekabiavimas: Netinkamas elgesys, žeminimas, smurtas.
- Aplinkos sąlygos: Triukšmas, prastas apšvietimas, bloga ventiliacija.
- Griežti terminai: Poreikis greitai reaguoti į situaciją.
- Darbas akylai kontroliuojant, stebint visuomenei.
- Konkurencija.
- Fiziniai ir emociniai iššūkiai bei reikalavimai.
- Akistata su pavojais.
- Rizikavimas gyvybe.
- Rizika, kylanti kitų žmonių gyvybei.
Psichologė Mirolanda Trakumaitė įsitikinusi, kad daugiausia streso susikuriame mes patys, stresuodami tam tikrą situaciją vertindami kaip grėsmę arba iššūkį, o vertinimas yra subjektyvus dalykas.
Streso Poveikis
Stresas gali turėti neigiamą poveikį tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Mokslinė A. Baranausko veikla
- Fiziniai simptomai: Galvos skausmai, raumenų įtampa, nuovargis, virškinimo problemos, aukštas kraujospūdis, širdies ligos, nusilpęs imunitetas, nemiga, svorio problemos.
- Psichiniai simptomai: Nerimas, irzlumas, depresija, koncentracijos stoka, atminties problemos, perdegimas, sumažėjęs produktyvumas, nepasitenkinimas darbu, pravaikštos, noras keisti darbovietę ar specialybę, žalingi įpročiai.
Lėtinis stresas darbe yra siejamas su aukštu kraujospūdžiu, nusilpusiu imunitetu, rėmeniu, lėtiniu nuovargiu, nemiga, svorio padidėjimu, galvos ir pilvo skausmais, irzlumu, negalėjimu susikaupti. Perdegimas - protinis, emocinis ir fizinis išsekimas - yra per ilgų bandymų suvaldyti stresą kulminacija.
Kaip Kovoti Su Stresu Darbe?
Yra daug būdų, kaip kovoti su stresu darbe. Svarbiausia rasti tuos, kurie tinka jums asmeniškai. Štai keletas patarimų:
- Nustatykite streso priežastis: Išsiaiškinkite, kas konkrečiai sukelia stresą darbe.
- Planuokite savo laiką: Susidarykite darbų sąrašą ir nustatykite prioritetus.
- Deleguokite užduotis: Nebijokite prašyti pagalbos iš kolegų.
- Darykite pertraukėles: Kas valandą atsitraukite nuo darbo, pasivaikščiokite, atsipalaiduokite.
- Atsipalaiduokite: Išmokite atsipalaidavimo technikų, tokių kaip kvėpavimo pratimai, joga, meditacija.
- Būkite fiziškai aktyvūs: Reguliariai sportuokite.
- Sveikai maitinkitės: Venkite perdirbto maisto, cukraus ir kofeino.
- Miegokite pakankamai: Stenkitės miegoti 7-8 valandas per naktį.
- Bendraukite su artimaisiais ir draugais: Pasidalinkite savo jausmais, prašykite palaikymo.
- Raskite hobį: Užsiimkite veikla, kuri jums patinka ir padeda atsipalaiduoti.
- Venkite žalingų įpročių: Atsisakykite rūkymo, alkoholio ir narkotikų.
- Kreipkitės į specialistą: Jei jaučiate, kad negalite susidoroti su stresu patys, kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą.
- Stebėkite, kaip dažnai mintyse „nepaleidžiate“ darbo net po darbo valandų.
- Darbo metu taikykite vadinamąją „mikropoilsio“ praktiką.
- Išmokite gaudyti negatyvias mintis, jas peržiūrėti ir versti pozityviomis.
- Išmokite kvėpavimo pratimų.
- Išmokite raumenų atpalaidavimo pratimų.
- Sukurkite malonius vaizdinius.
Svarbu prisiminti, kad emocinė sveikata darbe nėra silpnumo ženklas - tai brandos ir savisaugos požymis. Kuo anksčiau išmokstame atpažinti nuovargio signalus, tuo lengviau jų išvengti.
Darbdavio Rolė
Emocinė sveikata nėra vien asmens atsakomybė - ji glaudžiai susijusi su organizacijos kultūra. Darbo aplinkoje, kurioje skatinamas atvirumas, lankstumas ir pagarba, streso lygis mažesnis, o žmonės jaučiasi vertinami. Empatiškas vadovavimas tampa ne prabanga, o būtinybe.
Darbdaviai gali padėti darbuotojams valdyti stresą, įgyvendindami šias priemones:
Taip pat skaitykite: Psichikos negalios ir užkalbėjimai
- Sukurti palankią darbo aplinką: Skatinti atvirą bendravimą, bendradarbiavimą ir pagarbą.
- Užtikrinti tinkamą darbo krūvį: Vengti per didelio darbo krūvio ir nerealių terminų.
- Suteikti darbuotojams kontrolės: Leisti darbuotojams dalyvauti priimant sprendimus, suteikti jiems autonomiją.
- Suteikti mokymus ir konsultacijas: Organizuoti mokymus apie streso valdymą, suteikti galimybę konsultuotis su psichologu.
- Skatinti sveiką gyvenimo būdą: Organizuoti sporto užsiėmimus, skatinti sveiką mitybą.
- Siūlyti lanksčias darbo sąlygas: Suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu, pasirinkti lanksčias darbo valandas.
tags: #kokie #zmones #patiria #daugiausiai #streso