Anoreksijos savaitės mitybos planas: kelias į sveikimą

Valgymo sutrikimai, įskaitant anoreksiją, yra rimtos psichikos ligos, kurios pasireiškia sutrikusiais mitybos įpročiais ir su mityba susijusios elgsenos sutrikimais. Šie sutrikimai gali turėti didelį poveikį tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai, todėl svarbu suprasti jų priežastis, simptomus ir gydymo būdus. Tiksli priežastis, kodėl pasireiškia valgymo sutrikimai, nėra žinoma - tam įtakos turi daugybė veiksnių: genetika, elgesys, aplinka, jausmai, išgyvenimai.

Šiame straipsnyje aptarsime anoreksijos savaitės mitybos planą, kuris yra svarbi gydymo dalis. Taip pat aptarsime anoreksijos priežastis, diagnostikos kriterijus, poveikį protui ir kūnui bei prevencijos būdus.

Valgymo sutrikimai: nuo nekaltų norų iki rimtos ligos

Valgymo sutrikimai dažnai prasideda tarsi nekaltai - žmonės tiesiog nori būti sveikesni, tad pradeda keisti savo mitybą. Tačiau kartais šis noras tampa perdėtas ir virsta ortoreksija - tai perdėtas sveikos mitybos arba pasirinktos mitybos krypties laikymasis, kuris gali trikdyti asmeninį gyvenimą. Asmenys, kenčiantys nuo šio sutrikimo, dažniausiai galvoja tik apie maistą, jo kokybę, jų galvoje egzistuoja sveikų ir nesveikų produktų sąrašas, kurio jie griežtai laikosi, neleisdami sau nuo jo nė kiek nukrypti. Maistas nebeteikia džiaugsmo, atsiranda taisyklės - ką galima valgyti, o ko ne. Kaip ir nervine anoreksija sergantys žmonės, jie retai kada valgo kavinėse, restoranuose, vietose, kuriose neįmanoma kontroliuoti maisto ar žinoti patiekalo sudėties.

Pastebima, kad ortoreksija dažniausiai serga tos asmenų grupės, kurių gyvenimo būdas ar veikla reikalauja tikslumo, nuolatinio tikslo siekimo arba kurios yra tiesiogiai susijusios su mityba ar sveikata. Sportininkai visada užsibrėžia siekti aukščiausių rezultatų, todėl jie itin domisi sveika mityba ir jos laikosi. Gydytojai ar medicinos darbuotojai dažnai susiduria su asmenimis, kurie kenčia nuo lėtinių neinfekcinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, atsirandančių dėl netaisyklingos gyvensenos įpročių, todėl jie nori to išvengti. Dietologai ir mitybos specialistai dažnai konsultuoja ar kalba apie sveiką mitybą ir tai yra didelė jų gyvenimo dalis.

Norint laikytis sveikos mitybos pirmiausia reikia nepamiršti meilės sau. Labai dažnai pastebima, kad asmenys, kurie pradeda keisti savo mitybą, ima save graužti, nuolat jaučiasi kalti dėl nukrypimo nuo plano. Taip pamažu pranyksta motyvacija toliau siekti pokyčių. Labai svarbu suprasti, kad visiems pokyčiams reikia laiko, todėl turite būti kantrūs. Dažnai žmonės ima keisti mitybą, sportuoti ir tikisi rezultato iš karto, tačiau šie pokyčiai turi tapti įpročiais, kasdienybės dalimi, kad galiausiai duotų rezultatų. Pagalvokite, kodėl imatės pokyčių.

Taip pat skaitykite: Kaip įveikti bulimiją: mitybos gairės

Nervinė anoreksija: kas tai?

Anoreksija yra valgymo sutrikimas, pasireiškiantis ekstremaliai žemu kūno svoriu, stipria baime priaugti svorio ir iškraipytu kūno suvokimu. Asmenys, kenčiantys nuo šio sutrikimo, dažnai mato save kaip per storus net ir būdami akivaizdžiai per liesi. Anoreksija paprastai prasideda paauglystėje ar ankstyvame suaugusiųjų amžiuje ir dažniau pasireiškia moterims, nors ji gali paveikti abi lytis. Valgymo sutrikimo raidą veikia įvairūs veiksniai, įskaitant genetiką, aplinką ir asmenybės bruožus, pavyzdžiui, perfekcionizmą ar aukštą nerimo lygį.

Diagnostiniai kriterijai apima pastebimą kūno masės indekso (KMI) sumažėjimą žemiau 18,5, intensyvią baimę priaugti svorio, net ir esant per mažam svoriui, ir iškreiptą kūno įvaizdį, kuris smarkiai veikia asmens savivertę. Be to, moterims gali išnykti menstruacijos dėl hormoninių sutrikimų.

Gydymas paprastai apima daugialypį požiūrį, įskaitant mitybos atstatymą, elgesio terapiją ir, esant reikalui, vaistus. Svarbu atkurti saugų ir sveiką svorį, o taip pat spręsti psichologines ir emocines problemas, kurios gali prisidėti prie valgymo sutrikimo. Įsitraukimas šeimos narių ir artimųjų, palaikant gydymo procesą ir teikiant emocinę paramą, yra labai svarbus.

Anoreksijos priežastys: psichologiniai, socialiniai ir biologiniai veiksniai

Anoreksijos išsivystymas yra sudėtingas procesas, kurį veikia įvairūs psichologiniai, socialiniai ir biologiniai veiksniai. Anoreksijos riziką žymiai didina tam tikri asmenybės bruožai ir psichologinės būklės. Dažniausiai tai yra didelis perfekcionizmas, aukštas nerimo lygis, žemas savęs vertinimas ir kontrolės poreikis. Asmenys, linkę į perfekcionizmą, gali matyti kūno svorį kaip būdą kontroliuoti savo gyvenimą ir siekti tobulumo.

Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje didelis dėmesys skiriamas išvaizdai ir lieknumui, žiniasklaida ir socialiniai tinklai gali turėti didelį poveikį asmenų suvokimui apie idealų kūno įvaizdį. Modeliai, aktoriai ir kiti vieši asmenys, kurie dažnai vaizduojami kaip itin liekni, gali skatinti nerealistinius kūno vaizdus ir skatinti valgymo sutrikimus.

Taip pat skaitykite: Moderni psichoterapija Šiauliuose

Nors konkrečios priežastys vis dar nėra visiškai suprantamos, moksliniai tyrimai rodo, kad genetiniai veiksniai gali žymiai prisidėti prie anoreksijos rizikos. Tyrimai parodė, kad valgymo sutrikimai gali slypėti šeimose, o tai rodo, kad genetinis polinkis gali vaidinti svarbų vaidmenį. Be to, hormoniniai ir neurocheminiai sutrikimai, įskaitant neurotransmiterių, tokie kaip serotoninas ir dopaminas, disbalansą, taip pat gali turėti įtakos valgymo elgesiui ir nuotaikai.

Visi šie veiksniai kartu nulemia, kad anoreksija yra sudėtinga liga, kurią reikia vertinti ir gydyti atsižvelgiant į visapusišką asmenybės, socialinės aplinkos ir biologinių ypatybių kontekstą. Atskirų veiksnių svarba gali skirtis priklausomai nuo žmogaus, todėl gydymas turi būti individualus ir dažnai reikalauja daugiafunkcinio požiūrio.

Anoreksijos diagnostika: klinikiniai požymiai ir psichologiniai aspektai

Anoreksijos diagnozė grindžiama tiek klinikiniais požymiais, tiek psichologiniais aspektais ir jos nustatymas yra kompleksinis procesas, apimantis įvairius tyrimus ir vertinimus. Diagnostiniai kriterijai pagrįsti remiantis Tarptautinės ligų klasifikacijos (ICD) ir Amerikos psichiatrų asociacijos sudarytu Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovu (DSM), kurie numato išsamias gaires, kaip identifikuoti šią būklę.

Klinikiniai požymiai:

• Kūno masės indeksas (KMI): Anoreksija dažnai apibūdinama kaip per mažas KMI, kai suaugusiems žmonėms yra mažesnis nei 18,5. Vaikams ir paaugliams, augimo ir vystymosi metu, naudojami pritaikyti centilinės lentelės atsižvelgiant į amžių ir lytį.
• Somatiniai simptomai: Šie simptomai apima menstruacijų nebuvimą moterims, osteoporozę, anemiją, hipotermiją (žemą kūno temperatūrą), lėtą širdies ritmą, žemą kraujospūdį ir kitus organų funkcijų sutrikimus, kurie gali atsirasti dėl ilgalaikio mitybos nepakankamumo.
• Laboratoriniai tyrimai: Nors nėra specifinių laboratorinių testų, kurie tiesiogiai diagnozuotų anoreksiją, būtina atlikti kraujo tyrimus, elektrolitų lygio patikrinimus ir kitas analizes, kad būtų galima nustatyti galimas su maistingumo stoka susijusias problemas ir atmesti kitas sveikatos būkles.

Psichologiniai aspektai:

• Baimė priaugti svorio ar tapti storu: Ši baimė yra iracionali ir neadekvati, ypač atsižvelgiant į tai, kad asmuo yra nepakankamo svorio. Ši baimė išlieka net ir tada, kai svoris krenta iki pavojingai žemų ribų.
• Kūno suvokimas: Asmenys, sergantys anoreksija, dažnai turi iškraipytą savo kūno vaizdą. Jie gali jausti, kad yra storesni, nei iš tikrųjų yra, nepriklausomai nuo objektyvaus svorio ar formos.
• Mitybos ir maisto vartojimo kontrolė: Obsesinis kalorijų skaičiavimas, vengimas tam tikro maisto produktų ar pernelyg griežtos dietos yra tipiški anoreksijos bruožai. Be to, gali pasireikšti kompulsinis sutrikimas, net esant dideliam nuovargiui ar sveikatos sutrikimams.

Diagnozę taip pat papildo psichiatrinis vertinimas, kuriuo siekiama identifikuoti kitus galimus psichikos sutrikimus, pvz., depresiją, nerimo sutrikimus ar asmenybės sutrikimus, kurie dažnai būna susiję su valgymo sutrikimais.

Papildomi vertinimo metodai:

• Paciento istorija: Išsami paciento sveikatos ir elgesio istorija yra labai svarbi, įskaitant ankstesnius svorio pokyčius, valgymo įpročius, psichologinius sutrikimus ir šeimos narių sveikatos būklę.
• Psichologiniai testai ir skalės: Skalės, tokios kaip Eating Attitude Test (EAT) ar Eating Disorder Inventory (EDI), padeda įvertinti valgymo sutrikimų specifinius psichologinius aspektus ir elgesį.
• Komunikacija su specialistu: Šie pokalbiai gali atskleisti įtampą šeimos dinamikoje, tėvų elgesį, kuris gali turėti įtakos valgymo sutrikimams ir pateikti giluminį supratimą apie paciento socialinę aplinką.
• Dienoraščiai: Pacientų vedami maitinimosi ir fizinio aktyvumo dienoraščiai gali atskleisti modelius ir elgesio šablonus, kurie gali būti svarbūs diagnozuojant anoreksiją.

Diagnozavus anoreksiją, svarbu pradėti kompleksinį gydymo planą, kuris apimtų tiek kūno sveikatos atstatymą, tiek psichologinę pagalbą. Gydymo strategijos turėtų būti pritaikytos individualiai, atsižvelgiant į paciento poreikius, psichologinę būklę ir socialinę aplinką. Tai apima:

Taip pat skaitykite: Vaikų elgesio lentelės nauda

• Mitybos terapija: Siekiama atkurti sveiką mitybos režimą ir stabilų svorį.
• Psichoterapija: Dažniausiai naudojama kognityvinė elgesio terapija (KET), kuri padeda pakeisti neigiamus įsitikinimus ir elgesį, susijusį su maistu ir kūno įvaizdžiu. Taip pat gali būti naudojamos kitos terapijos formos, pavyzdžiui, dialektinė elgesio terapija (DET) ar į šeimą orientuota terapija (ŠOT).
• Farmakoterapija: Nors nėra specifinių vaistų anoreksijai gydyti, kai kuriais atvejais gali būti skiriami vaistai, skirti gydyti susijusius psichologinius sutrikimus, pvz., antidepresantai.

Anoreksija yra rimtas sveikatos sutrikimas, reikalaujantis nuolatinio dėmesio ir ilgalaikės priežiūros. Sėkmingas gydymas dažnai priklauso nuo paciento motyvacijos, šeimos paramos ir profesionalų komandos, sugebančios suteikti koordinuotą ir integruotą pagalbą.

Anoreksijos poveikis protui ir kūnui

Anoreksija yra sudėtingas valgymo sutrikimas, kuris ne tik rimtai veikia fizinę sveikatą, bet ir daro žymų poveikį psichikai. Anoreksija pasižymi ekstremaliu kalorijų ribojimu, netinkamu mitybos plano sekimu bei iškraipytu kūno suvokimu, o visa tai sukelia plataus spektro biologinius ir psichologinius pokyčius.

Fizinis poveikis:

• Kūno masės ir figūros pokyčiai: Dėl nepakankamo maistinių medžiagų suvartojimo anoreksija sergantys asmenys patiria reikšmingą svorio kritimą, o tai gali sukelti pavojingai žemą kūno masės indeksą (KMI). Šis svorio netekimas dažnai lydi raumenų masės ir kaulų tankio mažėjimą, dėl ko padidėja osteoporozės ir lūžių rizika.
• Endokrininiai sutrikimai: Maistinių medžiagų trūkumas veikia hormonų, įskaitant lytinius hormonus ir streso hormonus, gamybą ir reguliaciją. Moterims gali dingti menstruacijos, o abiejų lyčių asmenims gali sumažėti libido.
• Metabolizmo lėtėjimas: Organizmas, reaguodamas į ilgalaikį maisto trūkumą, mažina savo bazinį metabolizmo greitį, kad išsaugotų energiją, kas gali sukelti hipotermiją (žemą kūno temperatūrą) ir nuolatinį nuovargį.
• Kardiovaskulinės sistemos problemos: Širdies raumuo gali susilpnėti dėl nepakankamo energijos ir baltymų suvartojimo, kas veda prie lėto širdies ritmo ir žemo kraujospūdžio. Ilgainiui tai gali sukelti rimtas širdies problemas, įskaitant širdies nepakankamumą.

Psichologinis poveikis:

• Smegenų funkcijos sutrikimai: Maistinių medžiagų, ypač gliukozės, trūkumas veikia smegenų funkciją. Tai gali pasireikšti koncentracijos stoka, atminties problemomis, sprendimų priėmimo sunkumais ir net psichoziniais simptomais.
• Nuotaikos svyravimai: Dėl hormoninių pokyčių ir nuolatinio streso dėl kūno įvaizdžio ir maisto suvartojimo, anoreksija dažnai susijusi su depresija, nerimu ir kitais nuotaikos sutrikimais.
• Obsesinis-kompulsinis elgesys: Anoreksija sergantys asmenys gali patirti obsesines mintis apie maistą, svorį ir kūno formą, o tai veda prie kompulsinio elgesio, pavyzdžiui, pernelyg dažno svėrimosi ar ekstremalių dietų laikymosi.
• Izoliacija ir socialinis atsiribojimas: Dėl padidėjusio susirūpinimo savo kūno svoriu ir figūra, taip pat dėl baimės būti vertinamiems arba suprasti neteisingai, asmenys, sergantys anoreksija, dažnai atsiriboja nuo socialinio gyvenimo. Tai gali sukelti socialinę izoliaciją, kuri dar labiau stiprina jaučiamą vienatvę ir depresiją.
• Savigrauža ir žemos savivertės jausmas: Daugelis sergančiųjų anoreksija kenčia nuo žemo savęs vertinimo, kuris gali būti susijęs su nuolatiniu nepasitenkinimu savo išvaizda ir kūno svoriu. Savigraužos jausmas gali didėti dėl nesugebėjimo atitikti savo ar kitų keliamus standartus.
• Atsiribojimas nuo realybės: Ilgalaikis maisto suvartojimo ribojimas gali sukelti nerealistinį požiūrį į savo kūną ir sveikatą, kuris veda prie atsiribojimo nuo realybės. Asmuo gali neigti bado jausmą, nepripažinti savo sveikatos problemų ar rizikos, kuri kyla dėl mitybos stokos.

Sveikatos atstatymo sudėtingumas:

• Atsigavimo sunkumai: Nors anoreksijos gydymas apima mitybos atstatymą, psichologinę pagalbą ir, kartais, vaistus, atsigavimas gali būti sudėtingas ir ilgai trunkantis. Dažnai reikalingas ilgalaikis gydymo ir palaikymo planas, kad būtų išvengta recidyvų ir sustiprinta paciento psichinė sveikata.
• Komplikacijos po gydymo: Net ir po sėkmingo gydymo kai kurie sveikatos sutrikimai, pvz., kaulų retėjimas ar hormonų disbalansas, gali likti ilgam. Be to, psichologinės pasekmės, tokios kaip depresija ar obsesiniai-kompulsiniai sutrikimai, gali reikalauti nuolatinio dėmesio ir intervencijų.

Anoreksija turi ilgalaikį poveikį tiek kūnui, tiek protui ir gydymas reikalauja kompleksinio požiūrio, apimančio tiek medicininius, tiek psichologinius aspektus.

Anoreksijos prevencijos būdai

Anoreksijos prevencija yra kompleksinis procesas, apimantis įvairias strategijas ir intervencijas, skirtas sumažinti riziką susirgti anoreksija. Vienas iš svarbiausių anoreksijos prevencijos aspektų yra švietimas apie sveiką mitybą ir teigiamą kūno įvaizdį. Mokyklose ir bendruomenėse reikėtų vykdyti programą, kuri moko jaunus žmones vertinti sveikatą ne pagal išvaizdą, o pagal fizinę savijautą ir funkcionavimą.

Svarbu skatinti atvirą ir palaikomą bendravimą šeimoje ir mokykloje. Įtraukimas į sporto ir menų veiklas gali padėti stiprinti savivertę ir sumažinti stresą, kuris yra vienas iš rizikos veiksnių.

Gydytojai, mokytojai ir kiti specialistai, dirbantys su jaunimu, turėtų būti mokomi atpažinti anoreksijos pradžios požymius ir suteikti tinkamą intervenciją. Ankstyva psichologinė intervencija gali padėti užkirsti kelią anoreksijai, ypač asmenims, kurie patiria didelį stresą, turi žemą savivertę ar jaučia spaudimą dėl savo išvaizdos.

Bendruomenės lygiu būtina organizuoti renginius ir kampanijas, kurios skatina visuomenės sąmoningumą apie valgymo sutrikimus.

Savaitės mitybos planas anoreksijai: kelias į sveikimą

Svarbu pabrėžti, kad šis mitybos planas yra tik pavyzdys ir turėtų būti pritaikytas individualiai, atsižvelgiant į paciento poreikius ir gydytojo rekomendacijas. Mitybos planas turėtų būti sudarytas kartu su dietologu, kuris padės užtikrinti, kad pacientas gautų pakankamai kalorijų ir maistinių medžiagų.

Pagrindiniai principai:

• Reguliarus valgymas: Valgykite 3 pagrindinius patiekalus ir 2-3 užkandžius per dieną.
• Subalansuota mityba: Įtraukite į savo mitybą įvairių maisto produktų, įskaitant baltymus, angliavandenius ir riebalus.
• Pakankamas kalorijų kiekis: Kalorijų kiekis turėtų būti didinamas palaipsniui, kad organizmas galėtų prisitaikyti.
• Skysčiai: Gerkite pakankamai skysčių, ypač vandens.
• Vitaminai ir mineralai: Pasitarkite su gydytoju dėl vitaminų ir mineralų papildų vartojimo.

Pavyzdinis savaitės mitybos planas:## Pirmadienis:

• Pusryčiai: Avižinė košė su vaisiais ir riešutais.
• Užkandis: Jogurtas su uogomis.
• Pietūs: Vištienos krūtinėlė su daržovėmis ir rudaisiais ryžiais.
• Užkandis: Obuolys su riešutų sviestu.
• Vakarienė: Žuvis su bulvėmis ir salotomis.

Antradienis:

• Pusryčiai: Kiaušinienė su daržovėmis ir skrebučiu.
• Užkandis: Varškė su vaisiais.
• Pietūs: Jautienos troškinys su daržovėmis ir grikiais.
• Užkandis: Bananas.
• Vakarienė: Vištienos sriuba su duona.

Trečiadienis:

• Pusryčiai: Grikių košė su pienu ir vaisiais.
• Užkandis: Riešutų mišinys.
• Pietūs: Kiaulienos kepsnys su bulvių koše ir salotomis.
• Užkandis: Kriaušė.
• Vakarienė: Makaronai su sūriu ir daržovėmis.

Ketvirtadienis:

• Pusryčiai: Omletas su sūriu ir daržovėmis.
• Užkandis: Jogurtas su granola.
• Pietūs: Troškinta žuvis su daržovėmis ir ryžiais.
• Užkandis: Apelsinas.
• Vakarienė: Daržovių sriuba su duona.

Penktadienis:

• Pusryčiai: Manų košė su uogomis ir riešutais.
• Užkandis: Sūrio lazdelės.
• Pietūs: Vištienos šašlykas su daržovėmis ir bulvėmis.
• Užkandis: Vynuogės.
• Vakarienė: Pica su daržovėmis ir sūriu.

Šeštadienis:

• Pusryčiai: Blynai su uogiene ir grietine.
• Užkandis: Ledai.
• Pietūs: Cepelinai su mėsa ir spirgučiais.
• Užkandis: Sausainiai.
• Vakarienė: Kepsniai su daržovėmis ir bulvėmis.

Sekmadienis:

• Pusryčiai: Skrebučiai su avokadu ir kiaušiniu.
• Užkandis: Vaisiniai kokteiliai.
• Pietūs: Troškintas triušis su daržovėmis ir grikiais.
• Užkandis: Sūrainis.
• Vakarienė: Virtiniai su uogomis ir grietine.

Gabrielės istorija: kelias iš anoreksijos liūno

Gabrielės kelias sveiko ir aktyvaus gyvenimo link prasidėjo dar paauglystėje. Gabrielė pasakoja, kad tuo metu jai atrodė, kad sveika gyvensena yra beprotiškai daug bėgiojimo: „Įsivaizduokite mane 13-14 metų bėgiojančią stadione iki dusimo ir valgančią virtą vištieną, nes aš įsivaizdavau, kad taip turi būti. Visos merginos atrodė nuostabiai, todėl pamaniau, kad ir man to reikia. Tik tuo metu aš maniau, kad norint turėti gražų kūną reikia nieko nevalgyti. Aš įsivaizdavau, kad grikių dieta yra raktas į mano sėkmę“, - pasakoja mitybos specialistė. Anot jos, didelę įtaką padarė ir prasidėjusi Instagramo era. „Tuo metu visi sportavo, populiaru buvo eiti į sporto salę, o vėliau parodyti savo gražų kūną“, - prisimena Gabrielė.

Nuo 74 kilogramų merginos svoris nukrito iki 44 kilogramų, teko gulėti ir ligoninėje, ir reabilitacijos centre. Kalbėdama apie anoreksiją, mergina prisipažįsta - tuo metu jai tai nerūpėjo. „Man buvo vos 14 metų, kai man diagnozavo šią ligą - aš net nežinojau, kas tai yra. Net nepamenu, kaip aš išgijau, nes man tiesiog buvo nesvarbu, aš norėjau gražiai atrodyti ir viskas“, - atvirauja mergina.

Kovoti su anoreksija padėjo gydytojai, o didžiausias Gabrielės palaikymas tuo metu buvo mama. „Mano mama labai stengėsi ištraukti mane iš šio liūno, padėjo pamilti save. Iki kol manęs neaplankė ši liga, vargu ar mama žinojo, ką ji išvis reiškia, tačiau gavus diagnozę, ji dieną naktį ieškojo informacijos ir būdų, kaip man padėti“, - pasakoja G. Urbonaitė.

Anoreksija nebuvo vienintelis iššūkis, su kuriuo susidūrė mitybos specialistė - po anoreksijos teko išgyventi ir emocinį valgymą. „Galiu pasakyti atvirai - jis atsirado nuo per didelio sužvaigždėjimo Instagrame. Visi pradėjo į mane lygiuotis, sakyti, kaip aš puikiai atrodau. Galiausiai aš visiškai išdžiūvau, suvalgydavau per mažai kalorijų turinčio maisto, daug sportuodavau“, - apie emocinio valgymo atsiradimą pasakoja G. Urbonaitė. Per didelis kalorijų deficitas ir savęs varžymas ir lėmė emocinio valgymo atsiradimą. Merginos teigimu, emocinis valgymas buvo kur kas sunkesnis iššūkis nei anoreksija. „Aš valgydavau maistą iki nukritimo, verkdavau, o tada vemdavau. Ir tada vėl tas pats - pavemi ir valgai toliau. Smegenyse toks chaosas, kad net vemdamas ir jausdamasis blogai tu ir toliau kemši tą maistą“, - prisimena Gabrielė.

Didysis ir jau sėkmingas startas prasidėjo 2020 metais, kai Gabrielė tvirtai pasiryžo keistis. „Pradėjau gamintis maistą kelioms dienoms į priekį ir dėliotis į maisto dėžutes, kad vos tik išalkus griebčiau ne šokoladuką, o pavalgyčiau normalaus maisto. Stengiausi suprasti, kada esu tikrai alkana, o kada mano alkį iššaukia emocijos. Kai pajusdavau, kad mintys sukasi tik aplink maistą, eidavau pasivaikščioti į lauką, gerdavau daug vandens“, - pasakoja Gabrielė. Taip mergina susinormalizavo savo mitybos režimą, atsikratė persivalgymų ir didelio noro saldumynams.

Pradėjusi domėtis, Gabrielė suprato, kad sveika mityba nėra tik virta vištiena, tai gali būti ir įvairios picos, bandelės, pyragaičiai, svarbiausia, kad tai būtų saikinga. Mitybos specialistė pabrėžia, kad griežtais ribojimais neįmanoma pasiekti gero rezultato, todėl šiuo metu leidžia sau valgyti viską ir to moko savo klientus. „Kuo mažiau save riboji ir supranti, kad nėra gero ir blogo maisto, yra tik per didelis jo kiekis, tuo lengviau pačiam yra gyventi ir laikytis tvarkingo mitybos režimo“, - pabrėžia pašnekovė.

Valgymo sutrikimų gydymas: psichoterapija ir mitybos atstatymas

Kadangi valgymo sutrikimas yra psichinė liga, pagrindinis gydymas yra psichoterapinis. Kognityvinė ir elgesio terapija, kartu su schemų terapija pasižymi ypatingai aukštais valgymo sutrikimų psichoterapiniais gydymo rezultatais, lyginant su kitomis psichoterapinėmis paradigmomis. Nors valgymo sutrikimai yra sunkios ligos, tačiau tikrai galima gyventi džiaugsmingą, pilnavertį gyvenimą išmokus ligą suvaldyti.

Valgymo sutrikimų gydymas priklauso nuo valgymo sutrikimo tipo, kuriuo asmuo serga. Dažniausiai taikoma psichoterapija, dietologo konsultacijos bei mokymas apie tinkamą mitybą, gydytojų stebėjimas ir kai kuriais atvejais medikamentai. Neretai tenka gydyti ne tik patį psichologinį sutrikimą, bet ir jo pasekmes - fizinius sutrikimus, atsiradusius dėl nepakankamai suvartojamų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų.

Kada kreiptis pagalbos?

Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys atsisako anksčiau valgytų patiekalų, vengia valgyti kartu su šeima ar draugais, ženkliai mažina maisto porcijas, pradėjo itin daug sportuoti, slepia savo kūną po laisvais drabužiais.

Nerimaujate, paraginkite jį pasitarti su gydytoju. Kreipkitės pagalbos. Anoreksija yra valgymo sutrikimas, pasireiškiantis ekstremaliai žemu kūno svoriu, stipria baime priaugti svorio ir iškraipytu kūno suvokimu. Asmenys, kenčiantys nuo šio sutrikimo, dažnai mato save kaip per storus net ir būdami akivaizdžiai per liesi.

tags: #savaites #mitybos #planas #sergant #anoreksija