Netinkamas elgesys mokykloje ar namuose gali kelti iššūkių tiek mokytojams, tiek tėvams. Svarbu suprasti, kad elgesio problemos dažnai kyla dėl įvairių priežasčių, o tinkamas požiūris ir strategijos gali padėti jas veiksmingai spręsti. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius būdus, kaip pagerinti netinkamą elgesį, pradedant nuo individualaus pokalbio su mokiniu iki šeimos terapijos ir kognityvinės elgesio terapijos (KET).
Individualus Pokalbis ir Dėmesio Suteikimas
Jei pastebėjote netinkamą mokinio elgesį, pirmiausia rekomenduojama pasikalbėti su juo individualiai. Pokalbio metu stenkitės užmegzti artimesnį kontaktą, o ne barti mokinį. Bandykite išsiaiškinti, kodėl jis taip elgiasi. Galbūt jis tiesiog nori gauti daugiau dėmesio. Jei taip, suteikite jam dėmesio padarant jį savo pagalbininku. Paskirkite jam atsakingas užduotis, pavyzdžiui, prižiūrėti švarią lentą klasėje ar tylą pamokoje.
Aiškios Ribos ir Taisyklės
Mokiniai turi žinoti, koks elgesys yra laukiamas pamokoje, o koks ne. Šiam tikslui pasiekti, kartu su mokiniais susikurkite konkrečias elgesio taisykles. Galite pasidaryti elgesio lenteles, kuriose dienos pabaigoje vaikas įsivertintų, kaip jam sekėsi laikytis taisyklių. Savo vertinimą pažymėkite tam tikros spalvos rutuliuku: žalia, jei elgėsi pagal taisykles, geltona, jei truputį nusižengė taisyklėms, ir raudoną, jei šiurkščiai pažeidė taisykles. Mėnesio pabaigoje tik žalius ir, pavyzdžiui, vieną geltoną rutuliuką surinkę mokiniai gali būti apdovanojami lipdukais ar kitomis smulkmenomis.
Bendras Susitikimas ir Nutarimai
Jeigu individualus pokalbis ir taisyklės neveikia, siūlyčiau padaryti bendrą susitikimą su mokiniu, jo tėvais, socialine pedagoge ir psichologe, jei mokinys lankosi pas mokykloje dirbančią psichologę. Susitikimo metu kartu priimkite nutarimus, kaip būtų galima keisti esamą situaciją. Pavyzdžiui, susitikimo metu galite susitarti užvesti sąsiuvinį, kuriame dienos pabaigoje mokytoja įvertins mokinio pastangas keisti konkretų elgesį.
Ribų Nustatymas ir Namų Taisyklės
Jeigu namuose atrodo, kad neturite problemų dėl vaiko elgesio, o auklėtojos ar mokytojos skundžiasi dėl netinkamo vaiko elgesio, gali būti, kad namuose Jūs vaikui leidžiate viską. Pirmiausia nusibrėžkite ribas sau, t.y. vaiko netinkamą elgesį suskirstykite į tris kategorijas: vaiko elgesys, kurio niekada netoleruosite (pvz.: kitų mušimas, daiktų gadinimas), elgesys, kurį kartais vaikui leisite (pvz.: saldumynų valgymas prieš pietus) ir elgesys, kuris nėra reikšmingas (pvz.: vaikas nesusitvarko žaislų). Skirtingi tėvai skirtingai sudėlioja ribas ir tai padeda jiems geriau orientuotis, dėl kokio vaiko elgesio drausminti vaiką, o į kokį nekreipti dėmesio.
Taip pat skaitykite: Depresijos statistika tarp vyrų nėštumo metu
Sekantis žingsnis, reikia susėsti visai šeimai ir susirašyti namų taisykles. Jei tokios taisyklės neegzistuoja, vaikas paprasčiausiai gali nežinoti, koks elgesys yra tinkamas, o koks ne. Taisyklių gali būti iki dešimties. Teisę nustatyti taisykles turi ir vaikai. Labai dažnai vaikai nori, kad tėvai ant jų nerėktų. Elgesio taisykles naudinga aptarti einant į įvairias viešas erdves, pvz.: prieš einant į parduotuvę, susitarti ką ir kiek pirksite. Reikalavimai vaikui turi būti adekvatūs jo amžiui ir vystymosi raidai. Kažin ar dvimetis, ar trimetis yra pajėgus paklusniai vaikštinėti po prekybos centrą keletą valandų.
Netinkamo Elgesio Tikslų Nustatymas
Norint koreguoti vaiko netinkamą elgesį, reikėtų išsiaiškinti, kokio tikslo vaikas siekia netinkamu elgesiu ir ar tokiu elgesiu jis pasiekia savo tikslo. Paprastai vaikai elgdamiesi netinkamai bando pasiekti kelių dalykų: siekia dėmesio, nori valdžios, siekia atkeršyti arba rodo nevykėliškumą. Žinant, kokio tikslo siekia vaikas, galima jo poreikius patenkinti iki tol, kol jis pradės elgtis problematiškai.
Tarkim, jei galvojate, jog vaikas savo elgesiu siekia Jūsų dėmesio, tai jam reikia skirti daugiau dėmesio. Jei vaikas nori pasiekti daugiau valdžios, tada galite jam leisti daugiau priimti savarankiškų sprendimų, t.y. rinktis iš kelių Jūsų pasiūlytų variantų: pvz.: kurias iš šitų dviejų kelnes nori vilktis į mokyklą arba kuriuos namų darbus nori atlikti pirmiausiai matematikos ar lietuvių. Taip vaikas jausis labiau kontroliuojantis savo gyvenimą ir mažiau Jums priešinsis.
Vaikai rodo nevykėliškumą, kai tokiu elgesiu gali pasiekti Jūsų dėmesio ir užuojautos. Tarkim, vaikas vis kartoja aš nemoku, aš negaliu, man neišeis, o Jūs tokiose situacijose vis jį guodžiate ir siūlote savo pagalbą. Vaikas nori keršyti tada, kai jaučiasi nepelnytai nuskriaustas, todėl svarbu su vaiku elgtis sąžiningai.
Elgesio Priežastys ir Pasekmės
Vaiko elgesys iš niekur neatsiranda, jį kažkas sukelia, o vėliau po vienokio ar kitokio elgesio jis sulaukia pasekmių. Sulauktos pasekmės gali arba paskatinti vaiką kartoti elgesį arba jį nutraukti, sumažinti. Vaikai dažniausiai savo elgesį reguliuoja pagal tai, kokias pasekmes jis sukelia.
Taip pat skaitykite: Nuo kada galima pas psichiatrą savarankiškai?
Priežastis → elgesys → pasekmė
Todėl svarbu išsiaiškinti, kas sukelia vaiko netinkamą elgesį, gal nuovargis, alkis, ar kita lengvai pašalinama priežastis bei nustatyti, kokias pasekmes vaikas gauna pasielgęs netinkamai, nes kai vaikas pasielgia netinkamai, o Jūs jį aprėkiate arba mušate, tai vaikui gali būti Jūsų trūkstamas dėmesys, nesvarbu, kad neigiamas. Elgesio pasekmės gali būti paskatinimai arba bausmės. Pirmiausia pradėti reikia nuo paskatinimų, jei tai neveikia tik tada imtis bausmių. Universalų paskatinimų vaikams nėra. Kiekvienam vaikui reikia individualios paskatinimo ir drausminimo sistemos.
Skatinimo Priemonės
Tai, kaip vaikas yra skatinamas už tinkamą elgesį, kaip jis yra giriamas, įvertinimas, apdovanojamas. Pats geriausias vaiko paskatinimas ir netinkamo elgesio prevencija yra laiko leidimas su vaiku, skiriant visą dėmesį tik vaikui, darant tai, ką nori vaikas. Papirkinėti vaiką daiktais ar pinigais nėra gera strategija, geriau siūlyti laiko leidimą kartu: valgyti ledus, eiti į kiną, žaisti boulingą ir pan. Formavimas - tai teigiamo elgesio pastiprinimas. Pastiprinamas net panašus elgesys į norimą. Pastiprinama po kiekvienos užduoties.
Drausminimo Priemonės
Tai, kaip vaikas yra sudrausminamas, jei elgiasi netinkamai, pvz.: kol nesusitvarko žaislų vakare, negali žiūrėti mėgstamo filmuko. Blogiausia, kai tėvai tik gąsdina nubausti vaiką, bet niekada ir neįvykdo to, ką pažadėjo. Dažniausia vaikai iš žodžiu nepasimoko, reikia taikyti ir pasekmių metodą, kai po netinkamo elgesio seka neigiama pasekmė. Slopinimas - neigiamo elgesio ignoravimas. Apsimesti, kad niekas nevyksta. Nieko nesakyti, nežiūrėti, nerodyti išraiškų.
Svarbu prieš pradedant vaikui taikyti drausminimo priemones, aptarti su vaiku, kokio elgesio tikitės iš jo ir kokiais būdais jis bus skatinimas ir kaip drausminamas. Prieš paskirdami bausmę, vaiką perspėkite (pvz.: ,,Gali nusiraminti ir toliau žaisti smėlio dėžėje, jei nenusiraminsi, eisime namo. Tada galite suskaičiuoti iki trijų ir leisti vaikui nurimti.).
Jei vaikas piktybiškai elgiasi netinkamai (pvz.: mėto daiktus, muša brolį, kandžiojasi ir pan.:), galima naudoti pertrauką. Tai paskutinė priemonė. Naudoti retai. Pasirinkti neutralią pertraukos vietą (pvz.: prieangis, koridorius). Neturi būti bausmės ar paskatinimo elementų. Nusiuntimas į savo kambarį netinka. Pertrauka turi turėti aiškias taisykles. Pirmiausia su vaiku reikia sutarti, koks elgesys bus baudžiamas pauze, pvz.: sudavei broliui, tau paskiriama pertrauka. Prieš paskiriant minutės pertraukėlę, reikia vaiką perspėti. Jei vaikas nustoja daryti netinkamą veiksmą, mes jį apdovanojame, jei nenustoja - nuvedame pasėdėti ant kėdės. Jei pertrauką skirsime per dažnai, ji nebeveiks. Turi sėdėti, kol mes pasakome gana. Jei vaikas pertraukos metu elgiasi netinkamai, bausmė tęsiama. Neskaičiuojame laiko iš naujo, o tik palaukiame, kol vaikas nurims, kai nusiramina, vaiką paimame. Pauzė negali būti atšaukiama. Jei vaikas vis palieka kėdę, vadinasi, tai neveikia.
Taip pat skaitykite: Kaip vaistai padeda įveikti panikos atakas
Kognityvinė Elgesio Terapija (KET)
Kognityvinė elgesio terapija (KET) - tai įrodymais pagrįstas psichoterapijos metodas, padedantis keisti neigiamus mąstymo ir elgesio modelius. KET remiasi tuo, kad mūsų mintys, emocijos ir elgesys yra glaudžiai susiję ir tarpusavyje veikia vieni kitus. Pavyzdžiui, jei galvojame, kad esame nesėkmingi ar beverčiai, tai gali sukelti liūdesį, nerimą ar pyktį, o tai, savo ruožtu, gali skatinti iššūkių vengimą, atsisakyti savo tikslų ar izoliuotis nuo kitų.
Psichologinės problemos iš dalies kyla iš klaidingų ar nenaudingų mąstymo būdų. Tai reiškia, kad žmonės, kurie patiria psichologinį diskomfortą, dažnai turi neteisingų ar nepagrįstų įsitikinimų apie save, kitus ar pasaulį. Pavyzdžiui, jie gali manyti, kad yra bejėgiai, nevertingi, nesėkmingi, neverti meilės, kalti dėl visko, blogi ir t.t. Šie įsitikinimai gali būti sąmoningi ar nesąmoningi, bet jie turi didelę įtaką žmogaus nuotaikai ir elgesiui.
Psichologinės problemos iš dalies kyla iš įgytų nenaudingų elgesio modelių. Tai reiškia, kad žmogus, kuris patiria psichologinį diskomfortą, dažnai turi įpročių, kurie trukdo jam spręsti problemas, pasiekti tikslus, mėgautis gyvenimu ar bendrauti su kitais. Pavyzdžiui, toks žmogus gali vengti situacijų, kurios kelia baimę, nerimą ar stresą, o tai tik sustiprina jų simptomus. Tokie žmonės taip pat gali pasitelkti alkoholį, narkotikus, persivalgymą, kompulsyvų elgesį ar kitas priklausomybes, kad nuramintų savo emocijas, o tai tik sukelia daugiau problemų.
Žmonės, kenčiantys nuo psichologinių problemų, gali išmokti geresnių būdų susidoroti su jomis. Tai reiškia, kad žmonės, kurie patiria psichologinį diskomfortą, nėra pasmerkti kentėti visą gyvenimą. Jie gali išmokti naujų įgūdžių ir būdų, kurie padės keisti savo mąstymą, emocijas ir elgesį bei taip pagerinti savo savijautą ir gyvenimo kokybę. Kognityvinė psichoterapija yra orientuota į sprendimus ir tikslus bei skatina žmones būti aktyviais ir atsakingais.
Kognityvinė elgesio terapija skatina žmones išmokti būti savo pačių terapeutais. Per pratimus, terapijos metu ir namų darbus tarp sesijų, žmonės yra mokomi įgūdžių, kuriais jie gali keisti savo mąstymą, emocijas ir elgesį. Ši terapija daugiausia dėmesio skiria tam, kas vyksta žmogaus dabartiniame gyvenime, o ne tam, kas lėmė jo sunkumus.
KET yra naudojama siekiant įveikti daugelį psichologinių problemų, tokias kaip depresija, nerimo sutrikimai, alkoholio ir narkotikų vartojimo problemos, santykių problemos, valgymo sutrikimai ir sunkūs psichikos sutrikimai.
Svarbu pabrėžti, kad kognityvinė elgesio terapija yra patikimas metodas, kuris yra paremtas tiek tyrimais, tiek klinikine praktika. Be to, tai yra lanksti ir individualizuota terapija, kuri gali būti pritaikyta prie kiekvieno žmogaus poreikių ir tikslų. Jei jūs kovojate su kokia nors psichologine problema ar tiesiog norite pagerinti savo savijautą ir gyvenimo kokybę, kognityvinė elgesio terapija gali būti puikus pasirinkimas. Jei jūs norite išbandyti kognityvinę elgesio terapiją ir pamatyti, kaip ji gali jums padėti, tuomet drąsiai kreipkitės į specialistus. Psichoterapeutas bus pasirengęs išklausyti jus ir kartu su jumis ieškoti geriausių sprendimų.
Rekomendacijos Tėvams Dėl Vaiko Netinkamo Elgesio
Svarbu aptarti su vaiku sunkumų mokykloje dėl netinkamo elgesio priežastis ir išsiaiškinti vaiko požiūrį į tai. Pokalbį galima būtų pradėti nuo to: „Aš pastebėjau, kad tau kyla sunkumų dėl netinkamo elgesio mokykloje. Kas nutiko?“ (Gali būti, kad vaikas paaiškins. Jei atsako nežinau, galima paprašyti, kad jis apie tai pagalvotų ir pasiūlyti pasikalbėti vėliau.) Nesiūlykite savo sprendimo būdų, leiskite vaikui pagalvoti.
Kiekvieną dieną aptarkite su vaiku, kokia yra tvarka klasėje, mokykloje (pvz., 2-3 punktus) koks jo elgesys būtų pageidautinas. Kalbėdami apie elgesį, naudokite „jei-tai“ formuluotę, aptarkite galimas pasekmes. Galima suvaidinti tą pačią situaciją su netinkama pabaiga, pvz., jei realiai nutiko ir kokia galėtų būti, pvz., su tinkama pabaiga.
Pageidautina kiekvieną dieną įsivertinti elgesį mokykloje 0-1-2-3-4-5 skalėje (kur 0 - toks netinkamas elgesys, kad blogiau ir būti negali, o 5 − pats tinkamiausias pasaulyje) ir jei, pvz., vaikas savo elgesį įvertina mažiau nei 5 balais, galima klausti, ko reikia, kad būtų bent vienu balu aukštesnis įvertinimas ir ką vaikas pats dėl to gali padaryti.
Aptarkite su vaiku 2-3 gerus ir blogus dalykus, kurie nutiko mokykloje.
Ieškokite, kas labiausiai motyvuoja vaiką elgtis tinkamai, kas mokykloje patinka, kūrybiškai žiūrėkite į mokymąsi ir pasinaudokite kasdieninėmis situacijomis, kad pagerinti skaičiavimo, skaitymo, įgūdžius, pvz., vaikas savarankiškai už savo turimus pinigus kažką parduotuvėj perka; einant pasivaikščioti, ieškoma vienodų (laimingų) mašinos numerių arba tokių automobilių numerių, kurių skaitmenys didžiausi ar iš raidžių susidėlioja skiemenys, rašant sniege ir pan.)
Kartu su visais šeimos nariais, jei neturite, sudarykite taisyklių sąrašą, į kurį būtų įtrauktas ir elgesys mokykloje (veiklų, pertraukų metu), namuose. Sąrašas turi būti rašytinis. Kasdien reikia pagal šį sąrašą įsivertinti vaiko elgesį (pvz., + ir -). Taisyklių neturi būti per daug, pvz., gali būti 5-10. Reiktų sudaryti aiškius susitarimus, kaip ir į ką tie pliusai bus iškeičiami, kokia jų vertė: pvz., galima pildyti savaitės ar kelių apdovanojimų lentelę su lipdukais, kuriais žymima, kada elgesys yra pasiektas. Įtraukite vaiką į jo/jos paties apdovanojimų lentelės kūrimą, kad lentelė atrodytų kitaip, neįprastai.
Sudarinėdami apdovanojimų programą, atkreipkite dėmesį į pačiam vaikui įdomius dalykus. (Ši sistema reikalauja laiko ir kantrybės). Taip pat apmąstykite šiuos klausimus:
- Ar tikslas nėra per sudėtingas?
- Ar pasirinktas elgesys yra konkretus ir pastebimas?
- Ar apdovanojimai įvairūs?
- Ar aš nenaudosiu savo apdovanojimų programos, kaip būdo bausti vaiką už blogą elgesį? (Apdovanojimų lentelė yra skirta tik teigiamam elgesiui skatinti.)
Paskatinimus (tai gali būti pagyrimai, dėmesys, prizai, dovanėlės, pramogos) naudokite dažniau nei bausmes (tai gali būti kažkokių privilegijų, dovanėlių atėmimas). Skatinti reiktų tinkamą elgesį, kartais būna taip, kad mes nejučia pastiprinam, paskatinam neigiamą vaiko elgesį, pvz., jei vaikas rėkia parduotuvėj, nuperkam saldainį, kad nerėktų. Giriant vaiką reikia būti konkrečiam, kaip ir sakant instrukcijas, pagyrimas turėtų sekti iškart po elgesio.
Ignoravimas naudojamas mažinant netinkamą vaiko elgesį, tokį kaip zyzimas, skundimasis, pykčio priepuoliai ir pan. Ignoravimas nėra naudojamas, kai reiškiama agresija kitiems Ignoruoti yra lengviau nei bausti, t. y. elgesys pasireiškia rečiau, kai jam nesuteikiama dėmesio.
Instrukcijų sakymui, elgesio korekcijai galite naudotis žemiau nurodyta schema: (Natūralios pasekmės = kas nutiktų be suaugusiojo įsitraukimo. Loginės pasekmės = neigiamos pasekmės, susijusios su blogu elgesiu. Gerai veikia pasikartojančiam blogam elgesiui, kai tėvai aiškiai žino, kaip jie nuosekliai elgtųsi, pvz., kai vaikas supykęs sulaužo savo žaislą, kai vaikas atsisako persirengti į mokyklos uniformą…)
(Pauzė - tai pertrauka nuo teigiamo pastiprinimo, todėl vaikui neturi būti teikiamas dėmesys. Pauzę selektyviai, pvz., reaguodami į agresyvų ar destruktyvų elgesį. Kai vaikas yra ramus, paaiškinkite jam Pauzės principą ir vietą. Pauzės vieta turi būti nuobodi ir saugi, pvz., prieškambaris. Įspėjimas duodamas prieš nuvedant vaiką į Pauzės vietą, kad vaikas turėtų šansą pakeisti savo elgesį. Jei vaikas toliau įsitraukia į „negerą“ elgesį, nuveskite vaiką į Pauzės vietą, išlikite ramūs, bet šiuo metu nekalbėkite.) Pozityvios disciplinos piramidė: kuo aukščiau viršūnės, tuo rečiau tas metodas turi būti naudojamas.
Savireguliacija
Savireguliacija yra procesas, kurio metu asmuo kontroliuoja savo elgesį, emocijas, mintis ir kitas psichologines bei fizines būsenas, siekdamas pasiekti savo tikslus, išlikti sveikas ir gerai prisitaikyti prie savo aplinkos. Savireguliacija yra sudėtingas procesas, kurio metu vyksta įvairūs biologiniai, psichologiniai ir fiziologiniai procesai organizme. Šie procesai gali būti susiję su emocijomis, elgesiu, dėmesiu, fizinėmis jėgomis ir kt. Štai keletas pavyzdžių, kaip savireguliacija veikia kūną:
- Autonominė nervų sistema: Savireguliacija gali turėti įtakos autonominės nervų sistemos veiklai. Ši sistema reguliuoja įvairias kūno funkcijas, tokiu būdu reguliuodama kvėpavimą, širdies ritmą, kraujospūdį ir kitus vidaus organų veiklos aspektus. Geros savireguliacijos metu šie procesai gali būti subalansuoti, o blogo valdymo metu gali atsirasti disbalansas arba įvairūs simptomai, pvz., padidėjęs stresas, nerimas ar nuovargis.
- Endokrininė sistema: Savireguliacija taip pat gali paveikti endokrininę sistemą, kuri yra atsakinga už hormonų gamybą ir jų išsiskyrimą į kraują.
- Smegenų veikla: Savireguliacija taip pat gali paveikti smegenų veiklą ir veiklos šaltinius. Tam tikri smegenų regionai, tokie kaip smegenų migdolas, yra susiję su emocijomis, elgesio kontrolės ir dėmesio reguliavimo procesais. Geros savireguliacijos valdymo metu šie regionai gali būti aktyvūs, o blogo valdymo metu gali kilti disbalansas, kuris gali sukelti įvairių psichologinių ir fiziologinių simptomų.
- Imuninė sistema: Nors tiesioginis ryšys tarp savireguliacijos ir imuninės sistemos nėra visiškai suprastas, tačiau yra tyrimų, kurie rodo, kad geras savireguliacijos valdymas gali padėti stiprinti imuninę sistemą ir padidinti organizmo atsparumą infekcijoms.
Savireguliacija yra svarbus kognityvinės ir emocinės sveikatos aspektas, nes ji padeda veiksmingai valdyti stresą, įveikti iššūkius ir tinkamai prisitaikyti prie aplinkos. Ji taip pat svarbi socialiniame kontekste, nes padeda reguliuoti tarpasmeninius santykius ir bendravimą su kitais žmonėmis.
Asmenybės vystymasis: Vaikystėje yra formuojamos pagrindinės asmenybės savybės ir įgūdžiai. Savireguliacijos įgūdžiai padeda vaikams išmokti valdyti savo elgesį, emocijas ir mintis, suteikiant jiems įrankius, kurie padės jiems vystytis į emocionaliai ir socialiai kompetentingus suaugusius.
Mokymosi sėkmė: Savireguliacijos įgūdžiai yra svarbūs mokymosi sėkmei. Gebėjimas reguliuoti dėmesį, valdyti impulsus ir susitelkti padeda vaikams geriau mokytis ir pasiekti akademinių bei asmeninių pasiekimų.
Socialiniai santykiai: Savireguliacija taip pat yra susijusi su sėkmingais tarpasmeniniais santykiais. Vaikai, turintys gerus savireguliacijos įgūdžius, yra linkę geriau suprasti ir valdyti savo emocijas, ką jie jaučia, ir kaip tai veikia jų elgesį su kitais.
Streso valdymas: Vaikai susiduria su įvairiais iššūkiais ir stresu net ir vaikystėje, tad gebėjimas reguliuoti savo emocijas ir elgesį padeda jiems veiksmingai įveikti sunkumus, susidūrus su iššūkiais ar sprendžiant problemas.
Ilgalaikė gerovė: Savireguliacijos įgūdžiai yra naudingi ne tik vaikystėje, bet ir vėliau gyvenime. Yra keletas požymių, kurie gali rodyti iššūkius kylančius savireguliacijos srityje:
- Impulsyvumas: Elgesyje pasireiškia skubūs, neapgalvoti veiksmai arba staigios reakcijos į skirtingas situacijas.
- Emocinis nestabilumas: Nuolatinės arba intensyvios emocijos, kurias sunku reguliuoti ar valdyti.
- Dėmesio trūkumas: Nesugebėjimas sutelkti dėmesį į svarbias užduotis arba lengvai atsitraukti ir nukreipti dėmesį nuo jų.
- Nesugebėjimas suvaldyti streso: Pasireiškia per didelis emocinis diskomfortas arba sunkumai valdyti stresą.
- Nesugebėjimas prisitaikyti prie pokyčių: Stiprūs jausmai dėl bet kokios situacijos pokyčių, kurie trukdo veikti arba prisitaikyti prie naujų sąlygų.
- Nesugebėjimas susitvarkyti su konfliktais: Sunkumai kylantis dėl konfliktų su kitais arba nesugebėjimas taikiai spręsti nesutarimų.
- Per didelis arba per mažas savęs kritikavimas: Stiprus pasitenkinimo arba nepasitenkinimo jausmas savimi, kuris gali turėti neigiamų padarinių savireguliacijai.
- Nuolatinės įtampos arba nerimo jausmai: Pasireiškia dėl pastovaus rūpesčio arba susirūpinimo dėl ateities.
- Per didelis pergyvenimas dėl praeities klaidų ar nesėkmių: Negalėjimas atleisti sau arba susitvarkyti su praeities sunkumais, kas trukdo judėti į priekį.
- Prokrastinacija: Sunkumai pradėti arba baigti užduotis dėl negebėjimo valdyti savo laiko ir energijos.
Šie požymiai gali rodyti, kad asmuo turi iššūkių savireguliacijos srityje. Yra įvairių pratimų ir būdų, kurie padeda gerinti savireguliaciją.
- Kvėpavimo pratimai: Gilus ir lėtas kvėpavimas padeda sumažinti stresą, susitelkti ir rasti vidinį ramybės jausmą.
- Meditacija: Meditacija yra puikus būdas praktikuoti dėmesio reguliaciją ir emocinį stabilumą, kuris stiprina savireguliacijos įgūdžius.
- Vaikščiojimas ar fizinis aktyvumas: Fizinis aktyvumas padeda sumažinti įtampą ir stresą bei pagerina nuotaiką, ir taip pat padeda gerinti savireguliaciją.
- Savikontrolės pratimai: Tokie pratimai, kaip sąmoningas savęs vertinimas ir apmąstymai, padeda valdyti impulsyvumą ir emocijas.
- Mokymasis priimti ir įveikti iššūkius: Praktikuoti iššūkius, kurie padeda kovoti su nepatogumais arba išmokti naujų įgūdžių, padeda stiprinti atsparumą ir savireguliaciją.
- Emocinis sąmoningumas: Šis būdas yra susijęs su supratimu ir priėmimu savo jausmų, be to, sugebėjimu atpažinti, kokie įvykiai ar situacijos sukelia tam tikras emocijas.
- Socialinės sąveikos ir paramos ieškojimas: Bendravimas su artimaisiais ir draugais, galimybė pasidalinti patirtimi ir gauti palaikymą taip pat gali padėti stiprinti savireguliacijos įgūdžius.
- Sąmoningumas: Savo veiksmų, minčių ir emocijų stebėjimas, atpažinimas, įvardinimas.