Afektinis bipolinis sutrikimas: kas tai?

Bipolinis afektinis sutrikimas, anksčiau vadintas manijine depresija, yra psichikos sutrikimas, kuriam būdingi ekstremalūs nuotaikos svyravimai. Šie svyravimai apima emocinius pakilimus (maniją arba hipomaniją) ir nuosmukius (depresiją). Bipolinis sutrikimas yra lėtinis psichikos sutrikimas, kuris paveikia žmogaus nuotaikas, energijos lygį, mąstymą ir elgesį. Šis sutrikimas gali reikšmingai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę, todėl svarbu suprasti jo požymius, priežastis ir gydymo būdus.

Bipolinio afektinio sutrikimo paplitimas Lietuvoje ir pasaulyje

Bipolinis afektinis sutrikimas yra gana dažnas sutrikimas Lietuvoje. Skirtingose valstybėse ir kultūrose liga diagnozuojama nuo 0,3% iki 1,5% žmonių. Bipoliniu sutrikimu serga maždaug 1-2 % suaugusių žmonių visame pasaulyje. Neretai šis sutrikimas painiojamas su kitais nuotaikos, šizofreninio spektro sutrikimais arba apskritai nėra diagnozuojamas.

Bipolinio afektinio sutrikimo pradžia ir eiga

Dažniausiai pirmieji bipolinio sutrikimo požymiai pasireiškia paauglystėje, kai vyksta hormoniniai pokyčiai. Jį turintys vaikai būna kitokie: liūdnesni, užsidarę arba kaip tik labai aktyvūs, tarsi turintys kažką panašaus į dėmesio aktyvumo sutrikimą. Jeigu paauglystėje sutrikimas ir nepasireiškė, jis gali atsirasti 20-30 metų, patyrus didesnį stresą, susirgus, ar kai imama vartoti alkoholį, narkotikus, rūkyti, lošti ar aktyviai užsiiminėti adrenaliną sukeliančiomis veiklomis. Bipolinis afektinis sutrikimas prasideda įvairaus amžiaus žmonėms. Didžioji dvipolių afektiniu sutrikimų prasideda tarp vaikystės ir 50 metų amžiaus, 75 proc. pacientų pirmą epizodą patiria iki 25 metų, o jo pradžios amžiaus vidurkis 30 metų. Moterims jis prasideda ankščiau nei vyrams ir joms būdingas greitesnis simptomų cikliškumas. Dvipolis sutrikimas 75proc. moterų ir 67proc. vyrų prasideda depresija. Per gyvenimą pasireiškia įvairus skaičius epizodų, nuo 2-30 priepuolių, dažniausiai 9. Vyresniame amžiuje ligos epizodai ilgėja, o atoslūgiai trumpėja.

Bipolinio afektinio sutrikimo tipai

Išskiriami du dvipolinio afektinio sutrikimo tipai:

• I tipo dvipolinis afektinis sutrikimas: nustatomas tada, kai pacientui pasireiškia manija arba manija ir depresija. Šiam tipui diagnozuoti reikia mažiausiai vieno manijos (ar mišrios būsenos) epizodo, po kurio seka (bet ne visada) ilgas depresijos epizodas.
• II tipo dvipolinis afektinis sutrikimas: tada, kai pacientui pasireiškia depresija ir hipomanija (lengvo laipsnio manija, ligoniui nebūna haliucinacijų ar kliedesių). Šiam tipui diagnozuoti reikia mažiausiai vieno didelio depresijos epizodo, po kurio seka hipomanijos (bet ne manijos) būsena.

Bipolinio afektinio sutrikimo priežastys ir rizikos veiksniai

Kaip ir daugelio psichinių sutrikimų atvejų, tiksli bipolinio sutrikimo priežastis nėra iki galo žinoma, tačiau manoma, kad tai yra genetinių, aplinkos ir psichosocialinių veiksnių derinys. Liga dažniau pasitaiko bipoliniu sutrikimu sergančių žmonių pirmos eilės giminaičiams, jį gali išprovokuoti įtempti gyvenimo įvykiai arba piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis.

Taip pat skaitykite: Bipolinio sutrikimo gydymas

Bipolinio sutrikimo priežastys nėra iki galo išaiškintos. Ligą lemia daug veiksnių, kuriems veikiant kartu, ji pasireiškia. Manoma, kad ši liga yra genetiškai paveldima, nes stebima tendencija ligai būti perduotai iš kartos į kartą. Tikimybė susirgti pirmos kartos giminaičiams yra 20-25proc., tikimybė susirgti vaikui, kurio tėvai sirgo dvipoliu sutrikimu yra 50-75proc. Kita vertus, 1 iš 100 vaikų turės šį sutrikimą, nors jų šeimose dvipolinės depresijos atvejų nepasitaikė. Ieškoma genų, nulemiančių šį sutrikimą, tačiau vieno konkretaus geno, kuris būtų šios ligos priežastis, nerasta. Manoma, kad keletas genų yra susiję su šio sutrikimo atsiradimu. Veikia ne tik genai, bet didelę reikšmę šiam sutrikimui atsirasti turi aplinkos veiksniai, vieni iš jų yra psichologiniai. Pagrindiniai sergančiųjų dvipoliniu sutrikimu sunkumai ir yra tarpasmeninių santykių (taip pat ir šeimoje) problemos, nesugebėjimas reikšti, kontroliuoti ir suprasti savo emocijų, sunkumai įveikiant stresą. Manoma, kad įvairios traumos ir hormoniniai sutrikimai taip pat gali turėti įtakos šio sutrikimo išsivystymui. Tai gali būti tam tikrų cheminių medžiagų (serotonino, noradrenalino, dopamino ir kt.) pusiausvyros galvos smegenyse pakitimų padarinys.

Bipolinio afektinio sutrikimo simptomai ir požymiai

Bipolinio afektinio sutrikimo simptomai yra labai įvairūs, juos galima suskirstyti į keturias kategorijas: manijos epizodų simptomus, hipomanijos epizodų, depresinių epizodų ir mišriųjų epizodų simptomus.

Manijos epizodo simptomai

Tai laikotarpis, kai žmogus jaučiasi nepagrįstai laimingas, energingas ir euforiškas. Manijos epizodo metu gali pasireikšti didelis aktyvumas, mažas miego poreikis, greitas kalbėjimas, nerealistiški planai ir netinkamas elgesys. Sunkesniais atvejais gali atsirasti haliucinacijos ar kliedesiai. Manijos epizodas prasideda staiga ir trunka nuo savaitės iki kelių mėnesių. Jam būdinga ne mažiau nei vienos savaitės trukmės besitęsianti pakili, euforinė arba dirgli nuotaika. Manijos būsenoje žmogus yra viskuo patenkintas, lengvai užmezga naujas pažintis, energingas (gali kelias naktis nemiegoti ir nejausti nuovargio arba jaučiasi pailsėjęs po mažiau nei 4 miego valandų ), vienu metu imasi daugelio darbų ir sumanymų, kuria vėliau neįgyvendinamus planus. Pacientas dažnai jaučiasi išsiblaškęs, kreipia dėmesį į kiekvieną nesvarbų ir antraeilį išorinį stimulą, pradeda greitai ir garsiau kalbėti, o kalboje vyrauja minčių šuoliai. Gali būti dirglus, greitai susierzinti. Atsiranda potraukis malonumą teikiančiai veiklai, tokiai kaip nemotyvuotam pinigų švaistymui, nesaikingai vartoti alkoholinius gėrimus ar neapgalvotiems seksualiniams santykiams, kas gali turėti nemalonių pasekmių. Išvaizda gali neatitikti amžiaus ir situacijos. Maniakinės būsenos metu žmogus gali būti priekabus, su visais ginčytis, kištis ne į savo reikalus.

• Pernelyg didelis euforijos jausmas, pakylėjimo būsena.
• Padidėjusi energija, aktyvumas ar neramumas.
• Žaibiškai skriejančios mintys arba greita kalba.
• Sumažėjęs miego poreikis.
• Impulsyvumas, rizikingas elgesys (pvz., per didelis išlaidavimas, rizikingas vairavimas, seksualiai rizikingas elgesys).
• Grandioziniai įsitikinimai arba išpūstas savęs vaizdas.
• Sunkumai susikaupiant.
• Dirglumas ar susijaudinimas.

Manijos epizodas gali būti:

• Hipomanija: lengvo laipsnio manija, ligoniui nebūna haliucinacijų ar kliedesių. Sutrikimui būdingas pastovus, lengvas nuotaikos pakilumas, padidėjęs aktyvumas. Ligoniai būna veiklūs, turi daug planų ir stengiasi juos realizuoti. Ligos simptomai ryškiau nesutrikdo darbo ar socialinės adaptacijos. Aplinkiniai jo elgesyje paprastai nepastebi ligos požymių. Ligoniai nesilaiko drausmės, dažnai pradeda vartoti svaiginamuosius gėrimus, tampa išlaidūs, lengvai susipažįsta su žmonėmis. Rengiasi tvarkingai, net stilingai, tačiau gana dažnai taip pat trūksta saiko. Sutrinka takto jausmas, mėgsta kalbėti erotine tema, nors anksčiau tai nebuvo jiems būdinga.
• Manija be psichozės simptomų: Šio sutrikimo metu nuotaika nepriklauso nuo aplinkybių. Gali varijuoti nuo nerūpestingo linksmumo iki beveik nekontroliuojamo susijaudinimo. Atsiranda padidintas aktyvumas, skubotas kalbėjimas, išsiblaškymas, savikritikos stoka, perdėta didybė ir optimizmas. Gali tapti agresyviu, imtis nepraktiškų planų, nuolat įsimylėti. Dažniausiai manija prasideda per 1 - 2 savaites. Tuomet sutrinka įprastas darbingumas, socialinis aktyvumas. Vidutinė manijos trukmė 4 - 6 mėnesiai. Apie pusė pacientų piktnaudžiauja alkoholiu.
• Manija su psichozės simptomais: Tai sunkesnė manijos forma. Padidintas savęs vertinimas ir didybės idėjos gali tapti kliedesiais, o pakilumas ir įtarumas - persekiojimo kliedesiu. Ligonio kalbos kartais net neįmanoma suprasti. Žmogus gali imtis prievartos, elgtis agresyviai. Ligonis nesirūpina maistu ir asmenine higiena.

Hipomanijos epizodo simptomai

Tai švelnesnė manijos forma, kurios simptomai yra panašūs, bet mažiau intensyvūs. Hipomanija gali būti produktyvi ir nesukelti rimtų problemų, tačiau ilgainiui gali pereiti į rimtesnę maniją ar depresiją.

Taip pat skaitykite: Kaip gydyti dvipolį afektinį sutrikimą?

• Panašūs į manijos epizodo simptomus, bet ne tokie sunkūs.
• Gali jaustis gerai ir būti produktyvus.
• Gali neturėti didelių elgesio problemų.

Depresijos epizodo simptomai

Tai laikotarpis, kai žmogus jaučiasi beviltiškai liūdnas, prislėgtas ir praradęs susidomėjimą kasdienine veikla, jį užvaldo apatija. Natūralu, kad po tam tikrų įvykių gali užplūsti liūdna nuotaika. Tačiau sergant dvipoliniu afektiniu sutrikimu, depresinė nuotaika užtruks ilgiau nei 6 mėnesius, ji bus stipriau išreikšta, taps sunku tinkamai reaguoti į paprastas situacijas. Šiam epizodui būdinga depresijos triada: liūdna nuotaika, sulėtėjusios asociacijos (mąstymas) ir sulėtėję judesiai. Taip pat pacientas nesimėgauja tais dalykais, kurie anksčiau teikė džiaugsmą, praranda gebėjimą domėtis tiek sena, tiek nauja veikla. Žmogui gali būti itin sunku priimti net ir paprastus sprendimus. Pasikeičia kasdieninio gyvenimo įpročiai: pacientas priauga svorio arba atvirkščiai, jo netenka, kankina nemiga arba miega labai ilgai ir tiesiog negali atsikelti iš lovos, sumažėja lytinis potraukis. Pacientas dažnai jaučia nuovargį ir energijos trūkumą, jam sunku susikaupti, logiškai mąstyti, būti ir bendrauti su kitais žmonėmis ilgesnį laiką. Žmogus nuolat galvoja apie gyvenimo beprasmiškumą, jį kankina kaltės ir nepilnavertiškumo jausmas. Kartais atrodo, kad būtų lengviau po mirties, todėl užvaldo mintys apie savižudybę. Pacientui yra sunku dirbti kasdieninius darbus, pasirūpinti savimi, nes nemato jokio tikslo tai daryti.

• Jaučiasi liūdnai, beviltiškai, nemato prasmės gyventi.
• Susidomėjimo ar malonumo praradimas veikla, kuri kažkada patiko.
• Reikšmingi apetito ar svorio pokyčiai.
• Sunku užmigti arba nuolatos miegama.
• Nuovargis arba energijos neturėjimas.
• Bevertiškumo ar didelis kaltės jausmas.
• Sunku susikaupti ar priimti sprendimus.
• Mintys apie mirtį ar savižudybę.

Depresijos epizodas gali būti:

• Lengva ar vidutinio sunkumo depresija: Tipiškiausi simptomai yra liūdna nuotaika, sumažėję interesai, padidėjęs nuovargis. Pacientas dažniausiai turi didelių socialinės, darbinės ar buitinės veiklos sunkumų.
• Sunki depresija be psichozės simptomų: Depresijos epizodo metu ligonis skundžiasi liūdesiu, niekas jo nedomina, anksčiau mėgta veikla nebeteikia malonumo, suprastėja miegas, sumažėja apetitas. Jis nebeturi jėgų užsiimti net įprastiniais, kasdieniais dalykais. Depresijos simptomai ryškiai išreikšti.
• Sunki depresija su psichozės simptomais: Būdingi sunkios depresijos požymiai, kliedesiai (nusidėjimo, savęs kaltinimo, nelaimės neišvengiamumo) ir haliucinacijos (šmeižiantys, kaltinantys balsai, puvimo ar mėsos irimo kvapai).

Mišrių epizodų simptomai

Manijos/hipomanijos ir depresijos simptomai vienu metu arba greitai pakaitomis tarp šių dviejų. Mišri būklė - manijos ir depresijos simptomai pasireiškia vienu metu. Šiai būsenai būdingas susijaudinimas, blogas miegas, apetito sutrikimai, negatyvios mintys.

• Energinga nuotaika su liūdesio ar beviltiškumo jausmais.
• Greitai skriejančios mintys kartu su jausmu jog tos mintys tuščios.
• Intensyvios mintys kartu su sulėtėjusiu mąstymu.

Simptomai atoslūgio metu

Nėra jokių nuotaikos sutrikimo požymių, būsena trunka keletą mėnesių. Pacientas gali gydytis profilaktiškai. Epizodų pasikartojimo dažnumas ir normalios nuotaikos periodų trukmė gali būti įvairi: daugumai pacientų su kiekvienu sėkmingai išgydytu epizodu nuotaikos sutrikimų pasikartojimo dažnis mažėja ir stabilizuojasi ties 1-2 epizodais per metus.

Bipolinio afektinio sutrikimo diagnostika

Bipolinis efektinis sutrikimas diagnozuojamas atlikus išsamų įvertinimą, kurį atlieka psichiatras. Diagnostikos procesas susideda iš klinikinio interviu t.y psichikos sveikatos specialistas atlieka išsamų klinikinį pokalbį, kad surinktų informaciją apie asmens ligos istoriją, šeimos istoriją, esamus simptomus ir visus ankstesnius nuotaikos sutrikimo epizodus. Veliau gydytojas įvertina minėtą informaciją, kad nustatytų, ar jie atitinka bipolinio efektinio sutrikimo kriterijus, nurodytus Tarptautinės ligų klasifikacijos vadove (TLK-10). Paprastai diagnozuojama remiantis nustatytais dvipolinio afektinio sutrikimo kriterijais. Laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai atliekami siekiant diferencijuoti nuo somatinių ligų, tokių kaip skydliaukės patologijos, autoimuninių ligų, infekcijų, navikų, galinčių sukelti nuotaikos sutrikimus.

Taip pat skaitykite: Gydymo Galimybės

Svarbu pažymėti, kad bipolinio afektinio sutrikimo diagnozavimas gali būti sudėtingas, nes dažnai reikia atskirti bipolinį sutrikimą nuo kitų nuotaikos sutrikimų, tokių kaip depresija ar ciklotiminis sutrikimas. Be to, kai kurie asmenys gali turėti kitų kartu pasitaikančių psichikos sveikatos sutrikimų, tokių kaip nerimo sutrikimai ar psichiką veikiančių medžiagų vartojimo sutrikimai, kurie gali dar labiau apsunkinti diagnostikos procesą. Todėl norint tiksliai diagnozuoti, paprastai reikalingas išsamus kvalifikuoto ir patyrusio psichikos sveikatos specialisto įvertinimas.

• I tipo dvipolio afektinio sutrikimo diagnostiniai kriterijai:
  • A. Klinikoje vyrauja manijos epizodas.
  • B. Mažiausiai vienas praeityje buvęs didžiosios depresijos, manijos ar mišrios manijos epizodas.
  • C. Nuotaikos sutrikimai, atitinkantys A ir B kriterijus neatitinka kitų psichikos sutrikimų.
• II tipo dvipolio afektinio sutrikimo diagnostiniai kriterijai:
  • A. Yra ar buvo vienas ar daugiau didžiosios depresijos epizodų.
  • B . Yra ar buvo mažiausiai vienas hipomanijos epizodas.
  • C. Niekad nebuvo manijos ar mišraus epizodo.
  • D. Nuotaikos simptomai išvardinti A ir B punktuose neatitinka kitų psichikos sutrikimų.
  • E. Simptomai sutrikdo socialinį, profesinį funkcionavimą.

Bipolinio afektinio sutrikimo gydymas

Bipolinis sutrikimas - sunki liga, kuri išvargina ne tik ligonį, bet ir jo artimuosius. Šis sutrikimas susijęs su psichologinėmis problemomis: manijos epizodą patyrę žmonės pasveikę jaučia didžiulę kaltę dėl savo elgesio, pradeda vengti žmonių, su kuriais bendravo sirgdami. Optimaliausias dvipolinio afektinio sutrikimo gydymo efektas pasiekiamas, kai sudaromas individualus gydymo planas, apimantis medikamentų vartojimą, mokymą ir psichoterapiją. Medikamentinis gydymas priklauso nuo epizodo, kuris yra labiau išreikštas dvipolinio afektinio sutrikimo metu, nes šio sutrikimo fazių (depresijos ar manijos) simptomai yra visiškai priešingi. Per depresijos epizodus ligoniai gydomi antidepresantais (mažinančiais depresijos simptomus), raminamaisiais medikamentais (slopinančiais nerimą arba padedančiais sureguliuoti miegą). Vaistų grupės, dozės ir skyrimo trukmė priklauso nuo pasireiškiančių simptomų laipsnio, pašalinio poveikio ir atsako į gydymą. Manijai gydyti skiriami nuotaikos stabilizatoriai (ličio druskos, valproinės rūgšties preparatai, karbamazepinas.), sunkesniais atvejais - neuroleptikai. Sustabdžius manijos ar depresijos protrūkį, gydytojai rekomenduoja reguliariai vartoti nuotaikos stabilizatorius, kad galima būtų išvengti ligos epizodų kartojimosi.

Gydant ligonius, sergančius dvipoliniu afektiniu sutrikimu, iškyla daug psichosocialinio pobūdžio problemų. Vien medikamentinis gydymas neužtikrina ilgalaikio gydymo efekto, nes ligoniai dažnai dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra linkę gydymą nutraukti (pvz., manijos ar hipomanijos būsena dažnai suvokiama kaip pozityvi, nes suteikia energijos antplūdį, kuris labai kontrastuoja su depresiniu epizodu), todėl manijos ir depresijos epizodai linkę kartotis. Pacientas mokomas, kad reikėtų tęsti gydymą net ir tuo atveju, kai nejaučia simptomų (nepertraukiamas gydymas yra efektyvesnis, nei taikomas tik epizo­diškai), jis turi suprasti, kad serga. Gydytojas, atsižvelgdamas į paciento sugebėjimą suvokti informaciją, turėtų paaiškinti, kas tai per liga, kokie jos požymiai, kokios negydymo pasekmės.

Jei kitos ligos labiau veikia patį pacientą, tai dvipolinio sutrikimo atveju nukenčia ir šalia ligonio esantys šeimos nariai, draugai, bendradarbiai. Todėl šiam sutrikimui gydyti gali būti taikoma individuali, grupinė ir šeimos psichoterapija.

• Plačiausiai taikoma individuali kognityvinė ir elgesio terapija (efektyvesnė esant depresijos, o ne manijos epizodui). Kognityvinė terapija - tai metodas, kuris padeda įveikti liguistus mąstymo procesus, o pakeitus mąstymo modelį, pakinta ir elgesys. Elgesio terapijos metu siekiama sustiprinti žmogaus savikontrolę ugdant savitvardą ir savireguliaciją. Šios savybės padeda pacientui pačiam analizuoti ir daryti įtaką savo elgesiui bei galimų problemų sprendimui. Taip pat lavinamas žmogaus pasitikėjimas savimi, nagrinėjamos probleminės situacijos ir ieškoma būdų, kaip jas išspręsti.
• Grupinės psichoterapijos dėka pacientas gali vėl išmokti bendrauti su žmonėmis, išklausyti kitus.
• Šeimos terapijos metu siekiama sumažinti tarpusavio santykių įtampą, panaikinti kasdienio streso šaltinius, taip sudarant palankesnę psichologinę atmosferą ir su mažinant paūmėjimų riziką.

Dvipolinis sutrikimas - sunki, varginanti liga, tačiau teisingai (svarbiausia - reguliariai) besigydantis žmogus gali gyventi visavertį gyvenimą.

Gydymas yra geriausias būdas pradėti jaustis geriau. Tinkama diagnozė ir gydymas gali padėti žmonėms, sergantiems maniakine depresija, gyventi sveiką ir aktyvų gyvenimą. Nors manijos ir depresijos epizodai atsinaujina, gydymas gali padėti daugeliui žmonių, įskaitant ir tuos, kurie serga sunkiausiomis bipolinio sutrikimo formomis. Veiksmingas gydymo planas apima vaistų ir psichoterapijos derinį. Tiesa, vien medikamentinis ligos gydymas neužtikrina ilgalaikio efekto, nes pacientai pasijautę geriau, nustoja vartoti vaistus.

Profilaktika

Profilaktinis gydymas pradedamas esant visiškam atoslūgiui. Pirmojo manijos epizodo gydymą patartina tęsti mažiausiai metus. Jeigu šeimoje yra sergančių BS arba jeigu epizodas buvo labai sunkus, gali būti skiriamas profilaktinis gydymas. Tačiau dažniausiai jis pradedamas po antro ar trečio epizodo. Palaikomajam gydymui vartojamas tas pats nuotaikos stabilizatorius su kuriuo buvo pasiekta remisija. Profilaktinio gydymo sėkmė priklauso nuo parenkamo gydymo tinkamumo. Vaistas turi saugus, gerai toleruotinas ir nesukeliantis šalutinių reiškinių. Jeigu tokio gydymo poveikis geras ir pacientas juo pasitiki, rekomenduojama profilaktika visą gyvenimą. Jeigu gydymą tenka nutraukti dėl nėštumo, šalutinių reiškinių ar kitų priežasčių, dozę reikia mažinti laipsniškai, nes priepuolis gali pasikartoti labai greitai.

Patarimai sergančiajam ir jo artimiesiems

• Bendradarbiavimas su medicinos personalu, atvirumas ir išmokimas atkreipti dėmesį į kai kuriuos kasdienius dalykus, sėkmingai gali sumažinti nuotaikų svyravimo galimybę.
• Sergantysis dvipoliniu sutrikimu turėtų stengtis išlaikyti miego režimą - gulti miegoti ir keltis kasdien tuo pačiu laiku.
• Sureguliuoti fizinį aktyvumą.
• Stengtis nevartoti alkoholio ir įvairių medikamentų, nes jų sąveika su vartojamais vaistais gali duoti nepageidaujamą poveikį.
• Keisti gyvenimo ir mitybos įpročius.
• Reiktų sumažinti stresą tiek darbe, tiek namų aplinkoje, kadangi jis yra vienas iš veiksnių, sustiprinančių nuotaikų svyravimą.
• Įtraukti į gydymo ir mokymo procesą sutuoktinius, šeimos narius. Gyvenimas su žmogumi, sergančiu dvipoliniu afektiniu sutrikimu, gali suteikti daug nuoskaudų, išsekinti, gali atsirasti tarpusavio nesupratimo. Jei artimieji geriau suvoks, kas vyksta su pacientu, galės paaiškinti sau kartais „nesuvokiamą" pastarojo elgesį.

Santykiai su kitais žmonėmis

Bendravimas su žmogumi, kuris turi bipolinį sutrikimą gali kelti iššūkių todėl svarbu ieškoti būdų išlaikyti sveikus tarpusavio santykius. Išlaikyti santykius, gali padėti šie būdai:

• Svarbu turėti žinių, domėtis, koks elgesys yra būdingas bipolinį sutrikimą turinčiam asmeniui.
• Su empatija ir atjauta kurti santykį, tai galėtų paskatinti kalbėjimas apie sutrikimą ir kartu kylančius iššūkius. Paklauskite, kaip galėtumėte padėti.
• Aiškiai iškomunikuokite savo poreikius ir lūkesčius santykiuose.
• Pasistenkite atsisakyti vertinančios ir kaltinančios pozicijos. Ją keiskite pasakydami konkrečiai, kaip jautėtės konkrečioje situacijoje ir ko Jūs norėtumėte ateityje.
• Jeigu matote, kad artimasis kenčia - paskatinkite kreiptis pagalbos, pasiūlykite alternatyvas. Vėliau skatinkite savo mylimąjį laikytis gydymo plano, kuris gali apimti vaistus, stacionarų gydymą ir gyvenimo būdo pokyčius.
• Ne visada kitas gali kontroliuoti savo elgesį, bet Jūs galite išmokti kontroliuoti savo reakciją į tai.

Garsūs žmonės, sergantys bipoliniu sutrikimu

Šiuo metu stebima mažėjanti šio sutrikimo stigma ir kad vis daugiau žmonių viešai dalinasi, kaip jie gyvena su bipoliniu sutrikimu. Bipolinis sutrikimas nėra nuosprendis žmogaus gyvenime. Su bipoliniu sutrikimu gyvena/gyveno šie garsūs žmonės: daininkė Mariah Carey, Demi Lovato, Selena Gomez. Dainininkai: Frank Sinatra, Kanye West, rašytojas Ernestas Hemingvėjus. Manoma, kad šį sutrikimą turėjo ir garsus politikas Vinstonas Čerčilis.

Pagalba ir parama sergantiesiems bipoliniu sutrikimu

Gyvenimas sergant bipoliniu sutrikimu gali būti sudėtingas, tačiau yra būdų kaip palengvinti sau, draugui ar mylimam žmogui. Labai svarbu didinti informuotumą, mažinti stigmą ir skatinti supratimą apie bipolinį sutrikimą, siekiant užtikrinti, kad nukentėjusieji gautų jiems reikalingą priežiūrą ir paramą.

Jei jaučiate, kad emocijų svyravimai trukdo jūsų kasdieniam gyvenimui, nedvejodami kreipkitės į specialistus pagalbos.Sveikatos priežiūra nėra tik apie fizinius negalavimus; psichikos sveikata yra neatsiejama viso organizmo gerovės dalis. Pasirūpinkite savo psichikos higiena, laikykitės sveiko gyvenimo būdo, ir, jei reikia, kreipkitės į specialistus. Tikslas yra ne tik gydyti bipolinį sutrikimą, bet ir užkirsti kelią jo pasikartojimui ateityje.

tags: #afektinis #bipolinis #sutrikimas