Emocijų Žodynas: Gilinantis į Jausmų Pasaulį

Emocijos - tai sudėtingas, daugiasluoksnis reiškinys, lydintis mus kiekvieną dieną. Jos yra neatsiejama žmogiškosios patirties dalis, veikianti mūsų mintis, elgesį ir net fizinę sveikatą. Šiame straipsnyje panagrinėsime emocijų prigimtį, jų įtaką įvairiems gyvenimo aspektams ir būdus, kaip plėsti savo emocinį žodyną, kad geriau suprastume save ir kitus.

Kas yra Emocijos?

Emocijos - iš dalies fiziologinės, iš dalies psichologinės žmogaus reakcijos į vidinius ar išorinius dirgiklius, įvykius ar reiškinius. Emocijas pagal jų patiriamą įvairovę ir intensyvumą galima palyginti su vidine signalizacijos sistema, padedančia mums orientuotis pasaulyje. Jos reiškėsi evoliucijoje kaip priemonė, padedanti individui nustatyti kūno būsenų ir aplinkos poveikių biologinį reikšmingumą pagal genetiškai įtvirtintą rūšies patirtį (instinktus). Stipresnės emocinės reakcijos fiziologinį organizmą sužadina (stipriau plaka širdis, įsitempia raumenys, džiūsta burna, išsiplečia vyzdžiai ir kita), reiškiasi išraiškos veiksmais (kūno, veido raiška, balso intonacija ir kita).

Emocijoms būdinga poliariškumas (teigiamos, neigiamos, aktyviosios, arba steniškosios, ir pasyviosios, arba asteniškosios, emocijos) ir ambivalentiškumas (vienu metu to paties objekto atžvilgiu gali būti juntami priešingi išgyvenimai, pvz., stiprus pavydas sukelia ir meilę, ir neapykantą). Poreikio patenkinimas kelia teigiamas (pvz., džiaugsmo, malonumo), nepatenkinimas - neigiamas (pvz., liūdesio, nemalonumo) emocijas. Aktyviosios emocijos skatina organizmo sistemą veikti ir didinti jos energiją, pasyviosios emocijos ją slopina. Aktyviosios emocijos paprastai sukuria įtampos, pasyviosios - palengvėjimo, arba atomazgos, būsenas.

Emocijų Formos ir Reiškiniai

Paprasčiausia emocijos forma yra emocinis tonas (pojūčių, suvokimų, vaizdinių, kartais minčių sukeltas išgyvenimas, suteikiantis pasitenkinimą arba nepasitenkinimą). Tobuliausia žmogaus emocijos forma - ilgalaikiai jausmai, kuriuos sukelia dvasiniai poreikiai. Kitos emocijų formos:

• Afektas
• Aistra
• Baimė
• Fobija
• Frustracija
• Nerimas
• Nuotaika
• Stresas
• Eustresas - teigiama streso reakcija, kurią žmonės gali patirti dėl malonių, vertingų ar svarbių įvykių ar užduočių. Tokių situacijų pavyzdžiai gali būti pirma diena naujoje darbo vietoje, vestuvės, iškilmingos kalbos.

Emocijų Įtaka Žmogaus Gyvenimui

Emocijos reguliuoja žmonių bendravimą, turi įtakos renkantis bendravimo būdus ir priemones. Viena priemonių yra išorinė išraiška, arba emocinė ekspresija (mimika, kalba, gestai), turinti informacinį ir socialinį pobūdį. Emocijos yra susijusios su asmenybės raida, kurią lemia bendravimas su kitais žmonėmis, jų atjautimas ir bendri išgyvenimai (empatija), meno kūrinių, informacijos poveikis ir kita.

Taip pat skaitykite: Neigiamos frazės

Emocijos nuspalvina kasdienį mūsų gyvenimą, kasdienius patyrimus. Jos lydi bet kokią veiklą, prasiskverbia į visus psichinius procesus. Tam tikra prasme jos yra psichinės sveikatos pagrindas. Du pagrindiniai nusiskundimai, atvedantys pas psichoterapeutą - depresija ir nerimas. Emocijos yra be galo svarbios asmenybės formavime, auklėjime. Vien žinoti elgesio taisykles ir normas nepakanka, tikrai moralaus žmogaus žinios yra susiliejusios su jausmais.

Emocinio Žodyno Svarba

Emocinis žodynas - tai žodžių, kuriais apibūdiname savo emocijas, rinkinys. Kuo platesnis mūsų emocinis žodynas, tuo geriau galime suprasti ir įvardinti savo jausmus, o tai turi didelės įtakos mūsų emocinei gerovei.

• Emocinė gerovė: tai savo emocijų suvokimas, supratimas ir priėmimas bei gebėjimas įveikti iškylančius asmeninius iššūkius. Emocinė gerovė priklauso nuo žmogaus atsparumo, streso valdymo įgūdžių ir gebėjimo reguliuoti emocijas.
• Emocinė parama: tai sąmoningas rūpesčio išreiškimas ir palaikymo teikimas žmogui žodžiais ar kitais būdais. Patiriant asmeninius sunkumus, iš kitų gaunama emocinė parama padrąsina, leidžia jaustis priimtu, svarbiu. Gaunant emocinę paramą, stiprėja ryšys su kitais žmonėmis.
• Emocinė sveikata: vienas iš psichikos sveikatos komponentų, reiškiantis gebėjimą suprasti, priimti, išgyventi įvairias emocijas, tačiau neapimantis kognityvinių ir socialinių sveikatos aspektų. Terminas, kuris apibūdina žmogiškų patirčių - emocijų, mąstymo, elgesio - visumą.

Emocinio Detalizavimo Įtaka

Šiaurės Rytų universiteto mokslininkė Lisa Feldman parodė, kad žmonių gebėjimas tiksliai identifikuoti savo emocijas gali turėti labai svarbų efektą. Jos mokslinį darbą įkvėpė pastebėjimas, kad skirtingi žmonės vartoja skirtingus žodžius emocijoms reikšti sinonimiškai, o kiti labai tiksliai apibrėžia savo emocijas. Ji tai vadina „emociniu detalizavimu“.

L. Feldman yra pastebėjusi, kad jeigu gebame tiksliai išreikšti savo emocijas, pavyzdžiui, nerimą ar neviltį, lengviau randame „vaistų“ nuo tokių emocijų. Kartais padeda pokalbis su draugu, o kartais - apsilankymas kino teatre. Arba aiškiai suvokiamas nusivylimas leidžia ieškoti naujų problemos sprendimo būdų. Taigi, emocinis žodynas yra tarsi žinynas, kuriame galime rasti daugybę strategijų, padedančių susidoroti su gyvenimo sunkumais. Žmonės, kurių emocinio detalizavimo rodiklis yra aukštas, geba greičiau susidoroti su stresu, mažiau linkę sprendimo ieškoti alkoholyje. Ir tai net gali pagerinti mokymosi rezultatus. Marcas Brackettas iš Jeilio universiteto nustatė, kad gausesnį emocinį žodyną turintys 10-11 metų vaikai geriau mokosi. „Kuo detalesnis yra mūsų emocinis potyris, tuo geriau mes suvokiame savo vidinį pasaulį“, - sako jis.

Kaip Plėsti Emocijų Žodyną?

• Stebėkite savo emocijas: Skirkite laiko kasdien atkreipti dėmesį į tai, ką jaučiate. Pabandykite įvardinti savo emocijas kuo tiksliau.
• Skaitykite literatūrą: Skaitydami knygas, atkreipkite dėmesį į tai, kaip autoriai aprašo veikėjų emocijas.
• Naudokite emocijų ratus ir žodynus: Pasinaudokite emocijų ratais, kuriuose kiekviena bazinė emocija toliau suskirstyta į smulkesnes emocijas. Tai padeda tiksliau suprasti, ką jaučiate.
• Kalbėkite su kitais: Pasidalinkite savo jausmais su artimaisiais ir aptarkite jų emocijas.

Emocijos Įvairiose Kalbose

Yra žodžių, vartojamų įvairiose kalbose, kurie neturi tiesioginio atitikmens lietuvių kalboje. Tokius emocijas reiškiančius žodžius tyrinėja Tomas Lomas iš Rytų Londono universiteto. Jo vykdomo Pozityvios leksikografijos projekto tikslas yra užfiksuoti kuo daugiau teigiamas emocijas reiškiančių žodžių, kurių pasaulyje yra daugybė. Jis aptiko šimtus tokius neišverčiamų emocijų atitikmenų žodžiais. Jis tikisi, kad išmokę šių žodžių mes labiau suprasime patys save. „Jie suteikia daugybę skirtingų būdų pamatyti ir išreikšti pasaulį“, - sako jis.

Taip pat skaitykite: Blogos emocijos: kaip jas įveikti?

Štai keletas pavyzdžių:

• „Sisu“ (suomių kalba) - ypatingas ryžtas esant kažkokiai nelaimei ar ypatingai situacijai.
• „Desbundar“ (portugalų kalba) - atsikratyti visų apribojimų ir linksmintis.
• „Tarab“ (arabiškai) - muzikos sukelta ekstazė ar žavėjimasis.
• „Shinrin-yoku“ (japoniškai) - atsipalaidavimas, jaučiamas po maudynių miške, tiesiogine ir perkeltine prasme.
• „Gigil“ (tagalogų kalba) - didžiulis noras įžnybti ar suspausti labai mylimą brangų žmogų.
• „Yuan bei“ (kinų kalba) - visiško tobulo užbaigtumo jausmas.
• „Iktsuarpok“ (inuitų kalba) - laukimo jausmas, kai kažkas tuoj turi ateiti, ir vis išeini į lauką pasižiūrėti, ar tas žmogus dar neatėjo.
• „Natsukashii“ (japonų kalba) - nostalgiškas praeities ilgesys, sumišęs su laime prisiminus malonius dalykus ir kartu liūdint, kad jie jau praėjo.
• „Wabi-sabi“ (japonų kalba) - „tamsi ir tuščia didybė“, susijusi su praeinamumu ir grožio netobulumu.
• „Saudade“ (portugalų kalba) - nostalgija dėl ar melancholiškas žmogaus, kažkokios vietos ar toli erdvėje ir laike esančio dalyko ilgesys. Sunkiai apibrėžiamas svajingas galbūt net ir neegzistuojančio reiškinio ilgesys.
• „Sehnsucht“ (vokiečių kalba) - didžiulis kažkokių pokyčių ir savirealizacijos gyvenime noras, nors galbūt ir visai nepasiekiamas.
• „Dadirri“ (Australijos aborigenų kalba) - gilus, dvasingas, mąslus ir pagarbus klausymas.
• „Pihentagyú“ (vengrų kalba) - šis būdvardis apibūdina šmaikštų žmogų, kuris greitai sugalvoja įmantrų juokelį ar problemos sprendimo būdą.
• „Desenrascanço“ (portugalų) - sumaniai išsisukti iš sudėtingos situacijos.
• „Sukha“ (sanskrito kalba) - tikra ilgai trunkanti laimė, nepriklausomai nuo aplinkybių.
• „Orenda“ (hurohų kalba) - žmogaus valios galia pakeisti pasaulį veikiant galingoms jėgoms, kaip likimas.

Emocijos ir Kūnas

Mūsų emocijos reiškiasi mūsų kūne ir kuomet mūsų kūnas serga ar jo funkcijos sutrinka, mes taip pat jaučiame tam tikrus kūno pojūčius. Taigi nėra taip lengva atskirti ar tai yra viena, ar kita. Ir jeigu taip susiklostė mūsų gyvenimas, kad vaikystėje mūsų neišmokė atpažinti emocijas, labai natūralu, kad mes galim painioti, kokios kilmės tie kūno pojūčiai?

Vienas iš požymių, kad galbūt nepakankamai suprantame savo emocinių smegenų mums siunčiamas žinutes yra nepaaiškinamas kūno diskomfortas ir skausmai. Tai gali būti galvos skausmai, migrena arba tiesiog įtampos tipo galvos skausmai. Tas pats gali būti, kuomet žmogus patiria vadinamųjų psichosomatinių sutrikimų virškinamajame trakte, kuomet mūsų skrandis ne visuomet veikia taip, kaip norėtųsi, kuomet vargina dirgliosios žarnios sindromas. Dar vienas variantas, kas gali būti, kuomet mes jaučiame varginančius fizinius simptomus, tai pradedame bijoti, kad tai yra rimtos ligos požymis. Pavyzdžiui, kad mes galbūt sergam vėžiu, galbūt išsėtine skleroze, ar dar kažkokia liga, bet iš gydytojų nuolat gauname žinutę, kad esame sveiki, kad jokie tyrimai nerodo, jog iš tikrųjų kažkuo sergame.

Emocijų Teorijos

Emocijomis domėjosi jau senovės Graikijos filosofai. Nuo to laiko, vieningos emocijų teorijos dar nėra sukurta. Skirtingos teorijos aiškina skirtingus emocinio gyvenimo aspektus.

• Evoliucinis požiūris: Šio požiūrio pradininkas - Ch. Darwin‘as. Jis pateikė daugybę paralelių tarp žemesniųjų gyvūnų ir žmonių reakcijų į įvykius. Ch. Šio požiūrio šalininkas ir modernus teoretikas R. Plutchik‘as. Jis išskiria aštuonias biologiškai sąlygotas emocijas: baimę, nuostabą, liūdesį, pasibjaurėjimą, pyktį, laukimą, džiaugsmą, priėmimą. Jis taip pat mano, kad emocijos padeda prisitaikyti. Pavyzdžiui, baimės emocija padeda išvengti pavojaus. Jo nuomone, baimės emocija evoliucijos eigoje susiformavo, todėl, kad tam tikromis aplinkybėmis bijoti buvo naudinga. Kartojantis šioms aplinkybėms ir kyla baimė. R. Plutchik‘as išskiria sudėtines (complex) emocijas, kurios yra bazinių poreikių kombinacijos. Pavyzdžiui, meilės jausmas susideda iš džiaugsmo ir jausmų priėmimo, panieka - iš pykčio ir pasibjaurėjimo.
• Psichofiziologinis požiūris: Žymiausi šio požiūrio atstovai - W. James‘as ir C. Lange‘as (todėl ši teorija pavadinta James - Lange emocijų teorija). Priešingai nei evoliucinio požiūrio atstovai, kurie domisi emocijų funkcijom, šio požiūrio atstovai ieško emocijų priežasčių. Šis požiūris emocijas aiškina kaip psichologinę reakciją į fiziologinius reiškinius. Sveikas protas siūlo tokią seką: įvykis - emocija-fiziologinė reakcija (pvz., pamatom lokį - išsigąstam - bėgam). Tačiau W. James‘as ir C. Lange‘as teigia, jog ši seka turėtų būti atvirkštinė: įvykis - fiziologinė reakcija - emocija, t.y. pamatom lokį - bėgam - išsigąstam. Pagal juos, emocija - tai kūno fiziologinių reakcijų suvokimas.
• Neurologinis požiūris: Žymiausi atstovai: B. Cannon‘as ir Ph. Bard‘as. Šis požiūris taip pat siekia paaiškinti emocijų priežastis. B. Cannon‘as nesutiko su psichofiziologiniu požiūriu. Jis teigia, kad fiziologiniai pokyčiai, atsirandantys tam tikroje situacijoje nėra skirtingi kiekvienai emocijai. Taigi, jei šie pokyčiai yra emocijų pagrindas, kaip atskirti emocijas? Net jei ir yra fiziologiniai skirtumai, tai nėra rimtos priežasties tikėti, kad žmonės yra jiems jautrūs. B. Cannon‘as manė, kad už emocijas yra atsakingos smegenys. Jis teigė, kad atsakydama į tam tikrą stimulą, smegenų žievė sukelia pakitimus kūne ir emocijas. išgyvenimas vyksta ne paeiliui, o vienu metu. Ph. Bard‘as išvystė šias B. Cannon‘o idėjas ir dabar šis požiūris vadinamas Cannon - Bard emocijų teorija. Neurologiniam emocijų pagrindui išsiaiškinti atlikta daug tyrimų.
• Kognityvinis požiūris: S. Schachter‘is ir J. Singer‘is pasiūlė dviejų faktorių emocijų teoriją. Pirmasis faktorius - fiziologinis sužadinimas. Jie teigia, kad šios emocijos vienodą fiziologinį pagrindą. Antrasis faktorius - tai mūsų priskiriama šiam sužadinimui etiketė. S. Schachter‘is ir J. Singer‘is teigia, kad žmogus, esantis sužadinimo būsenoje, ieško jos priežasties. Kartais priežastis yra akivaizdi, o kartais žmogui prireikia atsakymo ieškoti aplinkoje. Ši teorija geriausiai pritaikome, kai emocinių reakcijų priežastys yra neaiškios, dviprasmiškos. Ši teorija.
• Oponuojančio proceso teorija: Šio požiūrio atstovai: R. Solomon‘as ir J. Corbit‘as. Emocijos kinta laikui bėgant. Šie autoriai emocijų kitimą aiškina naudodami homeostazės sąvoką. Kai mes susiduriam su tam tikra situacija, sukeliančią tam tikrą emociją, mes reaguojame tuoj pat ir intensyviai. Vėliau emocijos išblėsta. Tai kodėl gi emocijos kinta? Minėti autoriai teigia, kad kai mes išgyvenam tam tikra emociją, tuo metu yra pažeidžiama mūsų organizmo homeostazė. Todėl įgimti fiziologiniai procesai ima slopinti šiuos jausmus, kad būtų atstatyta pusiausvyra. Kadangi šie procesai trukdo (priešinasi) pradinei emocijai, ši teorija pavadinta oponuojančio proceso teorija. Oponuojantis procesas ne tik grąžina jausmus į pradinę padėtį (neutralizuoja), jis pats sukelia priešingą pradinei emocijai emocinę reakciją. Pvz., šokant iš parašiuto apima stipri baimė, krentant ji mažėja ir galiausiai, nusileidus ant žemės, virsta atsipalaidavimu ir baimės nebelieka.
• Integracinis požiūris: Šio požiūrio atstovas: S. Tomkins‘as. Visos iki šiol minėtos teorijos palieka skirtingus svarbius emocijų aspektus. S. Tomkins‘as bandė sukurti teoriją, kuri integruotų šiuos požiūrius. Ši teorija nurodo emocijų ir motyvacijos ryšį. S. Tomkins‘as teigia kad emocijos padeda sustiprinti kūno poveikius tuo pačiu padarydamos juos akivaizdesniais. Taigi, S. Tomkins‘as teigia, kad emocijos išryškina poreikius ir yra tikrosios elgesio priežastys. Ne fiziologinis deguonies poreikis, o panika ir nerimas verčia mus kovoti dėl oro gurkšnio, kai negalim kvėpuoti. S. Tomkins‘as išskiria dešimt bazinių emocijų: susidomėjimas, džiaugsmas, nustebimas, liūdesys, baimė, gėda, pasibjaurėjimas, pyktis, neapykanta, kaltė. Jis mano, kad jos visos turi įgimtą fiziologinį pagrindą. Taipogi S. Tomkins‘as manė, kad veidas yra labai svarbus, nes jis išreiškia mūsų emocijas ir tuo pačiu motyvus. Galimybė perteikti kitiems žmonėms savo poreikius, norus yra labai svarbi. Tam tarnauja veido išraiška.

Taip pat skaitykite: Kaip padėti autistiškam vaikui suprasti emocijas

tags: #blogu #emociju #sarasas