Įvadas
Psichologinis vertinimas yra kompleksinis procesas, apimantis įvairių metodų ir šaltinių integravimą siekiant suprasti asmens psichologinę būklę, gebėjimus, elgesį ir asmenybės ypatumus. Šis vertinimas naudojamas įvairiose srityse - nuo klinikinės praktikos iki teisės psichologijos - ir padeda priimti pagrįstus sprendimus dėl gydymo, intervencijų ar rekomendacijų. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius žmogaus elgesio vertinimo metodus, pradedant emocinio intelekto matavimu ir baigiant specifinėmis diagnostinėmis metodikomis.
Emocinio Intelekto Vertinimas
Emocinis intelektas (EI) laikomas svarbiu tiek darbiniu, tiek asmeninių santykių gebėjimu. Mūsų laikais jis dažnai vertinamas net labiau nei loginis intelektas. Tačiau kaip išmatuoti žmogaus emocinį intelektą? Psichologė Hillary Elfenbein iš Vašingtono universiteto siūlo plačią EI sampratą: tai gebėjimas efektyviai elgtis tiek su savo, tiek su kitų emocijomis. Anot psichologės, kai kalbame apie EI matavimą, galima išskirti tris pagrindines kryptis:
- Savęs vertinimas: Populiariausias, bet apgaulingas būdas - tiesiog paklausti žmogaus, koks jo emocinis intelektas. Deja, kuo mažesnis tikrasis EI, tuo sunkiau jį objektyviai įvertinti. Žmonės linkę save idealizuoti - ypač kai nuo rezultato priklauso darbas ar reputacija. Žmogaus nuomonė apie savo emocinį intelektą dažnai labiau atspindi pasitikėjimą savimi, o ne realius gebėjimus.
- Gebėjimų testai: Elgesio pagrindu sudaryti testai. Jais vertinama, kaip žmogus atpažįsta emocijas iš veido išraiškų, meno kūriniuose ar situacijose. Pavyzdžiui, žmogui duodamas paveikslėlis ir klausiama, kokią emociją jis įžvelgia.
- Stebėtojų įvertinimai: Stebėti kitų elgesį ir nuspręsti, ar jie emociškai sumanūs. Šis metodas, pasirodo, gana patikimas - žmonės linkę sutikti dėl kitų EI vertinimų. Stebėjimo būdas paprastai koreliuoja tiek su testais, tiek su savęs vertinimu. H. Elfenbein rekomenduoja išmintingai derinti skirtingus būdus pagal situaciją.
Funkcinis Elgesio Vertinimas (FEV)
Tyrimai rodo, kad Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, daugėja vaikų, kuriems diagnozuojamas autizmo spektro sutrikimas, tačiau Lietuvos pedagogai vis dar nepasiruošę ugdyti autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus (Diržytė, Mikulėnaitė ir Kalvaitis, 2016). Viena minėtos problemos priežasčių - ugdymo(si) procesą apsunkinantis probleminis šių vaikų elgesys. Lietuvos švietimo sistema vis dar neatrado vieningo ugdymo modelio šiai problemai spręsti, tačiau probleminis autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų elgesys, kaip tyrimo objektas, sudomino nemažai užsienio mokslininkų (Iwata, Dorsey, Slifer, Bauman ir Richman, 1994; McGuire, Fung, Hagopian, Vasa, Mahajan, Bernal, Silberman, Wolfe, Coury, Hardan, Veenstra-VanderWeele ir Whitaker, 2016 ir kt.).
Imta ieškoti efektyvių ugdymo metodų, tinkančių spręsti ugdytinių elgesio problemas, ir tokiu būdu palengvinti šių vaikų sklandų įsitraukimą į ugdymo(si) kartu su kitais bendraamžiais procesą. Mokslininkai (Iwata, Dorsey, Slifer, Bauman ir Richman, 1982; Iwata, Dorsey, Slifer, Bauman ir Richman, 1994; Scott ir Kamps, 2007; Oliver, Pratt ir Normand, 2015 ir kt.) ėmė gilintis į Funkcinio elgesio vertinimo metodikos panaudojimo galimybes ir individualių užsiėmimų metu ir ugdant probleminį elgesį turintį ugdytinį klasėje. Apžvelgus užsienio tyrimus galima teigti, kad Funkcinis elgesio vertinimas gali būti efektyviai taikomas probleminiam autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų elgesiui keisti ir individualių užsiėmimų, ir grupinių užsiėmimų metu.
Psichodiagnostinis Vertinimas
Psichodiagnostinis vertinimas yra procesas, kurio metu psichologas arba kitas kvalifikuotas specialistas naudoja įvairius metodus, testus ir procedūras siekiant surinkti informaciją apie asmenį ir įvertinti jo psichologinę būklę, gebėjimus, elgesį ir kitus svarbius psichologinius veiksnius. Šis vertinimas atliekamas su tikslu gauti objektyvias ir tikslias žinias apie paciento psichinę sveikatą, problemas, stipriąsias ir silpnąsias sritis.
Taip pat skaitykite: Literatūrinis dvilypumas
Dr. V. Kalpokienė, Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) Psichikos sveikatos komiteto narė, psichologė praktikė ir akademikė, teigia, kad psichologinis įvertinimas tam tikra prasme yra „psichologijos meno forma”, panašiai kaip vaistų skyrimas yra „psichiatrijos meno forma”. Anot jos, psichologas, gerai išmanantis įvertinimą, mato daug daugiau nei skaičiai, rezultatai, reikšmingi nuokrypiai ir pan. Jo parengtoje išvadoje gali būti pateikiamos įžvalgos apie tai, kaip pacientas mąsto, jaučia, reaguoja į stresą, kaip suvokia pasaulį, netgi kaip vertina santykius su jį gydančiais specialistais.
Psichologinio vertinimo procese integruojama informacija iš daugelio šaltinių. Tai apima asmenybės, protinių gebėjimų ar kitokius testus, interviu su pačiu individu ar jo šeimos nariais, draugais, kolegomis.
- Psichologiniai testai: Tai struktūruoti ir standartizuoti testai, kuriuose pacientui pateikiamos užduotys arba klausimai, skirti įvertinti tam tikrus psichologinius veiksnius, pvz., intelektą, asmenybės bruožus, emocinius sunkumus ar elgesio sutrikimus.
- Klinikinė interviu: Specialistas gali atlikti struktūruotą arba nestruktūruotą interviu, kad gautų išsamų ir individualizuotą informaciją apie paciento simptomus, gyvenimo istoriją, elgesį ir emocinę būklę.
- Stebėjimas: Specialistas gali stebėti paciento elgesį, sąveiką ir gebėjimus tam tikrose situacijose ar aplinkose.
- Anamnezės analizė: Specialistas gali rinkti informaciją apie paciento gyvenimo istoriją, ankstesnes patirtis, socialinę aplinką ir kitus svarbius veiksnius, kurie gali turėti įtakos jo psichologinei būklei.
Po psichodiagnostinio vertinimo specialistas analizuoja gautą informaciją ir rengia išvadą (žodžiu arba raštu), kurioje pateikiamas įvertinimas ir rekomendacijos dėl tolimesnio gydymo, intervencijos ar konsultavimo poreikių.
Psichologinis Vertinimas Vaikams ir Paaugliams
Mokykliniai metai yra svarbus etapas kiekvieno žmogaus gyvenime, o sėkmė mokykloje priklauso nuo daugelio veiksnių. Tai apima norą mokytis, įgimtus ir įgytus gebėjimus bei aplinkos sąlygas. Norint įvertinti vaiko intelektinius gebėjimus ir kitus sunkumus, gali būti naudojamos psichologinio įvertinimo metodikos.
Intelektinių Gebėjimų Vertinimas
Intelektinių gebėjimų vertinimas yra svarbus procesas, padedantis nustatyti vaiko stipriąsias ir silpnąsias puses. Šis vertinimas gali padėti atsakyti į klausimus apie vaiko gebėjimus lyginant jį su bendraamžiais ir nustatyti, kodėl vaikui nesiseka mokytis vieno ar kito dalyko. Taip pat, paaugliams, ieškantiems savo kelio, intelektinių gebėjimų vertinimas gali padėti sužinoti, kokie yra jų tikrieji intelektiniai gebėjimai ir kokiose srityse juos geriausiai galėtų išnaudoti.
Taip pat skaitykite: Suaugusiųjų elgesio ypatumai
Viena iš tokių metodikų yra skirta vaikams ir paaugliams nuo 6 metų 0 mėnesių iki 16 metų 11 mėnesių. Ši metodika vertina tiek bendrą intelektinių gebėjimų lygį (intelekto koeficientą), tiek atskiras gebėjimų grupes. Intelektinių gebėjimų vertinimas susideda iš įvadinio pokalbio, testavimo, testo rezultatų apdorojimo, rašytinės išvados parengimo ir susitikimo supažindinimui su testo rezultatais bei rekomendacijomis. Taip pat atliekamas trumpasis intelekto tyrimas, pateikiantis tris intelektą aprašančius rodiklius: bendrą IQ, verbalinį IQ ir neverbalinį IQ.
Kitas metodas yra intelektinių gebėjimų išsamus vertinimas 6-16 metų amžiaus vaikams.
Elgesio ir Emocijų Sunkumų Vertinimas
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumų vertinimas yra svarbus siekiant nustatyti galimas problemas ir suteikti reikiamą pagalbą. Yra keletas metodikų, skirtų įvertinti vaikų elgesio ir emocijų sunkumus įvairiose amžiaus grupėse. Viena metodika skirta vaikams nuo 6 iki 18 metų, o kita - vaikams nuo 1½ iki 5 metų.
Vaiko Brandumo Mokyklai Įvertinimas
Vaiko brandumo mokyklai įvertinimas (VBMĮ-2) yra metodika, skirta įvertinti vaiko pasirengimą mokyklai. Vertinimo tvarka apima pirminį pokalbį su vaiku ir jo tėvais, vaiko įvertinimą VBMĮ-2 metodika, tyrimo duomenų skaičiavimą ir analizę, išvadas ir rekomendacijų apie vaiko brandumą rengimą. Remiantis gautais rezultatais, pateikiamos išvados ir rekomendacijos tėvams.
Dėmesio Trūkumo ir Hiperaktyvumo Sindromo (ADHD) Vertinimas
Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas (ADHD) yra neurologinis sutrikimas, kurio pirmieji simptomai pasireiškia vaikystėje. Pagrindiniai ADHD simptomai yra nedėmesingumas, hiperaktyvumas ir impulsyvumas. Psichologinio vertinimo metu atliekamas ADHD simptomų įvertinimas, siekiant nustatyti, ar vaikui yra šis sutrikimas.
Taip pat skaitykite: Charakterio bruožų įtaka
Asmenybės Bruožų Vertinimas
Asmenybės bruožų vertinimas gali padėti geriau pažinti save ir suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Penkių didžiųjų asmenybės bruožų tyrimas (NEO PI-R) leidžia susidaryti išsamų arba bendrą vaizdą apie vertinamo asmens asmenybę ir kelti prielaidas apie jo funkcionavimą įvairiose situacijose. Šia metodika įvertinami visi didieji asmenybės faktoriai (sritys) - neurotiškumas, ekstravertiškumas, atvirumas, sutarumas, sąmoningumas bei jų bruožai - viso net 30 asmenybės bruožų. Šis vertinimo instrumentas naudojamas nuo 16 metų amžiaus jaunuoliams, dažniausiai planuojant karjerą ar norint geriau pažinti save.
Kitos Diagnostinės Metodikos
Be anksčiau minėtų metodikų, yra ir kitų specifinių psichologinių diagnostikos būdų, taikomų siekiant įvertinti problemas ar sutrikimus, esant labai panašiai simptomatikai.
Emocinės Savijautos Vertinimas
Išgyvenant įtampą, nerimą ar stresą, kinta emocinės ir elgesinės reakcijos, mažėja psichologinis atsparumas.
Priklausomybės Nuo Interneto (PIN) Vertinimas
Neretai PIN pasireiškia kartu su kitais psichikos ir elgesio sutrikimais, todėl specialistams būtina įvertinti ir kitas galimas rizikas, tokias kaip žalingas alkoholio naudojimas. PIN vertinimui plačiausiai taikoma priklausomybės nuo interneto testas (IAT, angl. Internet Addiction Test) (Young, 1998), priklausomybės nuo interneto skalė (CIAS, angl.
Depresijos ir Nerimo Vertinimas
Depresijos ir nerimo simptomų sunkumo įvertinimui naudojamas devynių klausimų paciento sveikatos klausimynas-9 (PHQ-9, angl. Patient Health Questionnaire-9), skirtas depresijos simptomų sunkumo įvertinimui, ir septynių klausimų generalizuoto nerimo sutrikimo klausimynas-7 (GAD-7, angl. Generalized Anxiety Disorder-7). Lietuviškos klausimynų adaptacijos tyrimo rezultatai atskleidė, kad PHQ-9 ir GAD-7 pasižymi tinkamomis formaliosiomis psichometrinėmis charakteristikomis, vidiniu suderinamumu ir konstrukciniu validumu. Tačiau jų diagnostinis jautrumas nėra labai didelis, abu klausimynai tyrime dalyvavusių studentų populiacijoje pasižymėjo tendencija pervertinti simptomų išreikštumą, todėl rekomenduotini tik kaip žvalgybiniai, bet ne kaip diagnostiniai instrumentai.
Psichologinis Vertinimas Lietuvoje: Iššūkiai ir Perspektyvos
Psichologinis vertinimas Lietuvoje naudojamas įvairiose srityse. Tačiau susiduriama su iššūkiais klinikinio psichologinio vertinimo srityje. Šiuo metu yra vos keletas adaptuotų Lietuvai testų, ir tik labai maža dalis būtinų klinikiniam psichologiniam vertinimui testų yra dar adaptuojami.
Š. m. sausio pabaigoje Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje įvyko konferencija „Klinikinis psichologinis vertinimas Lietuvoje: problemos ir galimybės”. Konferencijos organizacinio komiteto narės dr. Neringos Grigutytės teigimu, beveik dešimt metų nebuvo klinikinės psichologijos vertinimo temai skirtos konferencijos.
S. Gailiūnaitė apgailestavo, jog šioje situacijoje tikrai esama abipusio nesusikalbėjimo, nesupratimo, interesų priešpriešos. Dr. Vaida Kalpokienė paantrino, jog kyla nemažai kartais ir gana aštrių diskusijų tarp psichologijos mokslo atstovų ir praktikų. Taip pat ji pridūrė, kad moksliniu požiūriu psichologinis vertinimas reikalingas griežtų faktų apie žmogaus psichikos ypatumus surinkimui bei bendrų dėsningumų nustatymui, o psichiatrijoje didesnę svarbą dažnai įgyja individualūs ypatumai.
S. Gailiūnaitės teigimu, bet kurios metodikos adaptavimas nemažai kainuoja ir reikalauja dar daugiau laiko.
Psichologų sąjunga mano, kad licencijų išdavimas psichologams, užsiimantiems praktine veikla, užtikrintų aukštus psichologinių paslaugų standartus Lietuvoje. Psichologinio įvertinimo srityje dirbantys psichologai Lietuvoje turėtų orientuotis į Europinius reikalavimus ir standartus.
Vienoje iš konferencijos metu surengtų diskusijų grupių buvo aptariama vaikų ir paauglių klinikinio psichologinio vertinimo problematika. Komentuodamas šį aspektą, dr. E. Kazlauskas sakė: „Svarbu ne tik teisinė bazė bei naudojami psichologo darbo metodai, bet ir konkretaus psichologo bendradarbiavimas su kitų sričių specialistais. Tėvai turėtų suprasti, kad psichologinė pagalba vaikui dažniausiai yra kompleksinė, ir pagalbą teikiant svarbus ir kitų specialistų: logopedo, specialiojo pedagogo, psichiatro, vaidmuo. Tačiau svarbiausi yra patys tėvai.
Didelis žmonių aktyvumas parodė šios konferencijos būtinumą ir poreikį diskutuoti klinikinio psichologinio vertinimo klausimais. „Tai yra tik pirmas žingsnis, ir tikimės, kad iniciatyvos bendradarbiauti, rūpintis psichologiniu vertinimu Lietuvoje, numatant tiek ateities perspektyvas, tiek sprendžiant dabartines problemas tęsis ir ateityje”, - teigė dr.
Teisės Psichologinis Įvertinimas
Tei-Psi-Ko teisės psichologijos specialistai atlieka asmenų psichologinį įvertinimą teismo psichologinės išvados tikslais, siekiant atsakyti į advokatų, prokurorų, teisėjų iškeltus klausimus. Teisės psichologai gali atsakyti į klausimus, susijusius su Civilionio proceso, Administracinio proceso ar Baudžiamojo proceso dalyvių veiksmais, poreikiais, emocine bei psichologine branda, emociniais ryšiais su tėvais ir aplinkiniais, bendravimo galimybėmis. Paprastai atliekamas išsamus (kompleksinis) psichologinis asmens, šeimos, vaiko ar vaiko-tėvų tarpusavio santykių ir pan. įvertinimas.
Atlikus įvertinimą, užsakovui teikiama išsami psichologinio įvertinimo išvada, kurioje atsakoma į suformuluotus klausimus, pagrindžiami atsakymai ir formuluojamos rekomendacijos.
Standartiškai psichologiniam įvertinimui psichologinės išvados tikslais iš viso skiriama 8-12 valandų, atitinkamai vidutinė išvados kaina kinta.
Psichologinės Pagalbos Būdai
Po psichologinio įvertinimo, priklausomai nuo nustatytų problemų ar sunkumų, gali būti rekomenduojami įvairūs psichologinės pagalbos būdai.
Psichologinis Konsultavimas
Psichologinis konsultavimas yra vienas iš psichologinės pagalbos būdų, apimantis nuo vieno iki kelių sesijų trunkančius psichologo ir kliento susitikimus, kurių metu klientas įvardina savo sunkumus bei problemas, išsako savo susikaupusias mintis, įvardina kylančias emocijas bei jausmus. Garsiai įvardinti jausmai bei sunkumai padeda pažvelgti į savo paties situaciją „kitomis“ akimis, tarsi iš šono.
Kognityvinė Elgesio Terapija (KET)
Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra viena iš psichoterapijos rūšių, paaiškinanti sąsajas tarp žmogui kylančių minčių, emocijų ir elgesio. Pokytis kurioje nors iš jų lemia ir kitų šių sistemų reagavimą į tai. Renkantis kitokį elgesio būdą, keičiasi mintys ir emocijos. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra struktūruota ir gana aiškiai apibrėžta, o jos efektyvumas patvirtintas begale mokslinių tyrimų. Šios terapinės krypties proceso metu praeičiai dėmesio skiriama tiek, kiek to reikia klientui ir kiek ji lemia tolesnius įsitikinimus ir veiksmus jo gyvenime. Nuo kitų psichoterapijos krypčių ji skiriasi tuo, kad turi namų darbus, todėl klientas yra aktyvus savo asmeninių pokyčių dalyvis.
Meno Terapija
Meno terapija yra psichoterapijos rūšis, taikoma naudojant dailės, meno, piešimo, fotografijos, pasakų, smėlio ir kitus šios terapijos metodus. Knyga yra svarbi, nes kalba yra reikšmingiausias žmogaus elgesio aspektas. Kalba leidžia mums bendrauti, išreikšti savo jausmus, poreikius, užmegzti prasmingus santykius, atsakyti ir reaguoti į tai, ką sako kiti, ir geriau suprasti mus supantį pasaulį. Kalba taip pat yra išsilavinimo, žinių, intelekto, mąstymo ir socialinio elgesio pagrindas.
Savęs Vertinimo Metodai
Šiuolaikinio gyvenimo aplinkybės verčia žmones konkuruoti vienus su kitais, dėl šios priežasties būtina vertinti savo konkurentus ir save. Tik dėl savęs vertinimo žmonės gali lyginti save su kitais. Dėl plataus šio reiškinio paplitimo yra naudojama daug terminų, kurių tikslas - išreikšti savęs vertinimą. Psichologijos žodyne savęs vertinimas apibūdinamas kaip „individo savęs paties, savo galimybių, savybių ir vietos tarp kitų žmonių vertinimas“ (Psichologijos žodynas, 1993, p. 263).
Terminas „Aš vaizdas“ yra platesnis nei savęs vertinimas, nes jis apima ir kitus komponentus, pavyzdžiui, turėjimą tam tikrų fizinių bruožų ar tam tikrų savybių. Tačiau pasitaiko atvejų, kai šie terminai mokslinėje literatūroje vartojami kaip sinonimai. Dėl šios priežasties kalbant apie savęs vertinimą ar bet kurį iš minėtų terminų, būtina jį apibrėžti.
Šiame darbe savęs vertinimo sąvoka suprantama kaip tam tikra savimonės pakopa ar komponentas, kuris jungia asmenybės žinias apie save ir požiūrį į save. Šiuo atveju, kaip vienas iš pagrindinių momentų, išskiriamas savęs įsisąmoninimo lygis: savęs vertinimas suprantamas kaip savo fizinių galimybių, protinių sugebėjimų, interesų, elgesio tikslų ir motyvų požiūrio į save ir t.t. įsisąmoninimas (Foresteling, Morgenstern, 2002; Valickas, 1991). Taigi savęs vertinimas - tai visų asmens charakteristikų įsisąmoninimas ir palyginimas su to asmens susikurtais etalonais.
Savęs Vertinimo Metodų Tipai
Paprastai skiriami trys savęs vertinimo metodų tipai: tiesioginiai, netiesioginiai ir psichosemantiniai.
- Tiesioginiai savęs vertinimo metodai paremti tiriamojo pateikiama informacija. Šių metodų privalumas - paprastumas, tačiau yra nemažas trūkumas, kad tiriamojo informacija gali būti iškreipta. Tiesioginiams tyrimo metodams priklauso įvairių savybių rangavimas, Dembo-Rubenštein poliarinių profilių metodika, V. Stolino „požiūrio į save“ klausimynas, M. H. Kuhn „20 tvirtinimų apie save“ testas bei M. Rosenberg savigarbos skalė.
- Netiesioginiai savęs vertinimo metodai atskleidžia savęs vertinimo ypatumus tarpišku būdu (Valickas, 1991). Taikant šiuos metodus nebelieka socialinio pageidaujamumo pasireiškimo. Pagrindiniai netiesioginiai savęs vertinimo metodai: F. Hoppe „pretenzijų lygis“, SvSNT (savęs vertinimo sistemos netiesioginio tyrimo) metodika, projekcinės metodikos.
Lietuvoje dažniausiai naudojama Rosenberg savigarbos skalė, kurios naudojimas mokslo darbams yra laisvai prieinamas. Šią savigarbos skalę sudaro 10 teiginių, pavyzdžiui, „aš norėčiau labiau pasitikėti savimi“, „aš manau, kad turiu daug gerų savybių“, „iš esmės aš esu patenkintas savimi“ (Fisher, Corcoran, 1994). Kitas, taip pat populiarus Lietuvoje savęs vertinimo metodas - semantinio diferencijavimo skalės. Jose pateikiamos tam tikros priešingų reikšmių savybės, pavyzdžiui, negabus - gabus, tingus - darbštus. Tiriamieji įvertina save pateiktuose savybių kontinuumuose.
Pretenzijų Lygio Metodas
Terminą pretenzijų lygis pirmą kartą pavartojo F. Hoppe dar 1930 metais eksperimentinėje psichologijoje (J. Frank, 1935). Pretenzijų lygis buvo suprantamas kaip asmens lūkesčiai, tikslai ar reikalavimai savo ateities pasiekimams. Metodas pagrįstas skirtingo sunkumo užduočių sprendimu, reakcijomis į sėkmę bei nesėkmę, siekimą tęsti tyrimą arba jį nutraukti. Pretenzijų lygiu laikoma riba, kur tiriamasis sugeba arba nesugeba išspręsti užduoties, atsižvelgiant į tai, kaip kinta pretenzijos patyrus sėkmę ar nesėkmę.
Nemažai autorių pretenzijų lygio metodiką įvardija kaip netiesioginį savęs vertinimo metodą. Tokius duomenis pateikia Gilinsky (1949), Rotter (1942), Steiner (1957) ir kiti.
Savęs Vertinimo Charakteristikos: Aukštis, Adekvatumas, Stabilumas
Įvairūs autoriai išskiria labai daug savęs vertinimo charakteristikų, tačiau dažniau pasikartojantys yra: aukštis, adekvatumas, stabilumas. Šiuos savęs vertinimo parametrus kaip pagrindinius išskiria ir Strube ir kolegos (1986).
- Adekvatumas yra viena svarbiausių savęs vertinimo charakteristikų, kuri parodo sutapimą tarp žmogaus savęs įvertinimo ir objektyvaus įvertinimo (Strube et al., 1986). Dažnai pastebimas savęs vertinimo neadekvatumas. Skiriamos trys savęs vertinimo adekvatumo rūšys: adekvatus - atitinkantis tikrovę, neadekvačiai aukštas ir neadekvačiai žemas.
- Aukštis yra pagrindinė kiekybinė savęs vertinimo charakteristika. Jis nustatomas pagal vienetų (balų) kiekį, kurį priskiria sau tiriamasis, apibūdindamas vienos ar kitos savybės pasireiškimo laipsnį. Tradiciškai išskiriami aukštas, vidutinis ir žemas savęs vertinimo lygiai (Valickas, 1991).
- Stabilumas yra trečioji pagrindinė savęs vertinimo charakteristika. Apie savęs vertinimo pastovumą galima spręsti atlikus pakartotinius tyrimus ir palyginus tų pačių savybių įvertinimo lygį po tam tikro laiko intervalo (Valickas, 1991). Todėl kalbėti apie savęs vertinimo stabilumą atlikus tyrimą vieną kartą negalima.
Subjektyvumas ir Vertinimas
Žmogus, būdamas santykyje su aplinka, yra priverstas laviruoti tarp savo asmeninio suvokimo ir tarp to, ką mato išorėje. Mes esame labiau linkę vertinti žmones ar situacijas, kai turime pernelyg mažai žinojimo apie patį žmogų ar situaciją. Norėdami užpildyti šį „baltą“ lapą, mes sukuriame tariamą realybę, kurioje tampame išganytojais arba teisėjais.
Poreikis teisti kyla iš baimės, jog kažkas nuo mūsų skiriasi: daro, mąsto ne taip, kaip mes. Todėl norėdami pasitvirtinti savo individualybę bei pasirinkto kelio teisingumą, mes esame linkę teisti aplinką.
Psichologinis Konsultavimas: Kalbos Analizės Metodai
Kalba yra galingas įrankis, atskleidžiantis žmogaus mintis, jausmus ir įsitikinimus. Kalbos analizė psichologiniame konsultavime gali padėti konsultantui geriau suprasti kliento vidinį pasaulį ir identifikuoti svarbius konsultavimo tikslus. Štai keletas kalbos analizės metodų, kurie gali būti naudojami konsultavimo procese:
- Turinio analizė: tai sistemingas būdas identifikuoti ir klasifikuoti tam tikras temas, žodžius ar frazes kliento kalboje. Pavyzdžiui, konsultantas gali analizuoti, kaip dažnai klientas vartoja neigiamus žodžius, tokius kaip "niekada", "neįmanoma" ar "blogai", kad įvertintų jo pesimizmo lygį.
- Diskurso analizė: šis metodas tiria, kaip klientas konstruoja savo pasakojimą ir kokias strategijas jis naudoja, kad įtikintų ar paveiktų kitus. Diskurso analizė gali atskleisti kliento galios santykius, įsitikinimus apie save ir pasaulį bei jo naudojamus gynybos mechanizmus.
- Lingvistinė analizė: šis metodas analizuoja kliento kalbos struktūrą, gramatiką ir žodyną. Lingvistinė analizė gali atskleisti kliento kognityvinius procesus, emocinę būseną ir netgi jo asmenybės bruožus.
- Metaforų analizė: metaforos yra galingi kalbos įrankiai, kurie leidžia mums suprasti abstrakčius dalykus per konkrečius vaizdus. Analizuodamas kliento naudojamas metaforas, konsultantas gali geriau suprasti jo patirtį ir požiūrį į pasaulį.
- Neverbalinės kalbos analizė: šis metodas apima kliento kūno kalbos, balso tono ir kitų neverbalinių signalų stebėjimą. Neverbalinė kalba gali atskleisti kliento emocijas, kurios gali būti nesutampančios su jo žodžiais.
Svarbu paminėti, kad kalbos analizė psichologiniame konsultavime neturėtų būti naudojama kaip vienintelis informacijos šaltinis. Konsultantas turėtų atsižvelgti į kliento kontekstą, kultūrą ir individualius skirtumus, kad interpretuotų jo kalbą teisingai ir etiškai.
Psichologinių Tyrimų Metodai ir Validumas
Psichologiniai tyrimai yra būtini siekiant patikrinti teorijas ir įvertinti konsultavimo efektyvumą. Svarbu suprasti pagrindinius tyrimo metodus ir jų validumą.
Tyrimo Etapai ir Hipotezės Formulavimas
Mokslinio tyrimo stadijos apima teoriją apie ją: problema → hipotezė → tyrimo planas → duomenų rinkimas → duomenų analizė → apibendrinimas ir t.t. Hipotezė - tai mėginimas atsakyti į tyrimo problemos iškeltus klausimus. Apibendrinimas - jo pagrįstumą galima patikrinti kitais tyrimais. Hipotezė - tai spėjimas, jog tarp dviejų faktų arba grupių esama ryšio.
Tyrimo Validumas ir Grėsmės Jam
Tyrimo validumas yra svarbus, nes parodo, ar tyrimas iš tikrųjų matuoja tai, ką turėtų matuoti. Nevaldumo šaltiniai gali būti testavimo veiksnys, instrumentiniai veiksniai (netobuli matavimo prietaisai tyrimo metu pasikeitę tyrėjai), sąveikos veiksnys (atrankos veiksnio ir savaiminės raidos bei kitų veiksnių sąveika).
Psichologijos Tyrimų Metodų Klasifikacija
Psichologijos tyrimų metodai skirstomi į teorinius (formuluoti teorijas) ir empyrinis (nuo jų priklauso teorijų plėtra).
#
tags: #zmogaus #elgesio #ivertinimo #klausimai