Įvadas
Emocijos - tai neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Jos lydi mus kasdien ir daro įtaką mūsų savijautai, sprendimams bei santykiams su kitais žmonėmis. Mintys apie pinigus aplanko kiekvieną. Nuo jų priklauso tiek mūsų gerovė, tiek planai, tiek pramogos. Todėl galvoti apie pinigus yra normalu, tačiau kartais jiems suteikiame tiek reikšmės, kad dėl to kenčia mūsų emocijos ar net sveikata. JAV atliktos apklausos rodo, jog dėl pinigų kylantis stresas ne tik yra dažna problema, su kuria susiduria gyventojai, bet ir nulemia susirgimus įvairiomis ligomis. Nors dažnai vengiame nemalonių emocijų ir neretai galvojame, jog emocijų išreiškimas yra silpnumo ženklas, bet jos yra neatsiejama mūsų kasdienybės dalis. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius būdus, kaip atpažinti, valdyti ir atsikratyti neigiamų minčių, kad galėtumėte gyventi pilnavertį gyvenimą ir kaip puoselėti teigiamas emocijas.
Kas Yra Emocijos?
Nors nėra vieno vieningo apibrėžimo, emocija dažnai apibrėžiama kaip tam tikra žmogaus reakcija į situaciją, kuri dažnai susijusi su fiziologiniu pokyčiu kūne ir yra vedama tam tikrų minčių, impulsų veikti ir elgesio, priklausomai nuo to, kaip žmogus interpretuoja situaciją, kuri sukėlė jo emociją. Emocijos - tai psichiniai pergyvenimai, jaudinimasis, jausmai, žmogaus santykio su vidinio ir išorinio pasaulio objektais išgyvenimai. Nuo patiriamų emocinių išgyvenimų intensyvumo priklauso veiklos atlikimo kokybė.
Emocijas sukelia daiktai, įvykiai, situacijos, žmonės ir visa, kas reikšminga individui. Emocijos plačiąja prasme apima ir jausmus. Vaikai emocijas reiškia nuoširdžiai, nevalingai, audringiau negu suaugę.
Kaip Pinigai Veikia Emocijas ir Kaip Su Tuo Kovoti
Mintys apie pinigus aplanko kiekvieną. Nuo jų priklauso tiek mūsų gerovė, tiek planai, tiek pramogos. Todėl galvoti apie pinigus yra normalu, tačiau kartais jiems suteikiame tiek reikšmės, kad dėl to kenčia mūsų emocijos ar net sveikata. JAV atliktos apklausos rodo, jog dėl pinigų kylantis stresas ne tik yra dažna problema, su kuria susiduria gyventojai, bet ir nulemia susirgimus įvairiomis ligomis.
- Kalbėkite apie tai. Pirmas dalykas, kurį verta padaryti, jei jaučiate dėl pinigų, finansinių sprendimų ar įsipareigojimų kylantį nerimą - su kuo nors pasikalbėti. Kadangi pinigai - jautri sritis, dažnai pasitaiko, kad žmonės nėra linkę dalintis su jais susijusiais savo iššūkiais ar mintimis. Kita vertus, bandant finansines problemas išspręsti ar rasti sprendimą patiems gali tapti dar didesniu iššūkiu ir pagilinti tiek patiriamą stresą, tiek blogas emocijas. Pakalbėti pakaktų su šeimos nariais ar artimais draugais. Gali būti, kad jie suteiks vertingų patarimų ar pastebėjimų iš šalies, apie kuriuos paprasčiausiai nepagalvojome.
- Identifikuokite streso priežastis. Ekspertai pastebi, kad pinigų sukeliamas stresas - dažna emocija. Tam, kad išmoktume su tuo kovoti, turime atkreipti dėmesį į tai, kas stresą sukelia būtent mums. Pavyzdžiui, blogas emocijas dėl pinigų galime jausti vien dėl to, kad anksčiau kas nors mums (arba mes patys sau) klijavome „išlaidūno“ ar „išlaidūnės“ etiketes, todėl šiandien bet kokia piniginė situacija vers tai prisiminti ir didins stresą. Kitiems blogas emocijas gali kelti ir vaikystės patyrimai. Pavyzdžiui, jeigu vaikystėje mūsų tėvai ar kiti šeimos nariai turėjo finansinių sunkumų, netgi ir trumpą laiką, mums tapus finansiškai nepriklausomiems tai vis tiek gali turėti įtakos dėl pinigų patiriam stresui.
- Planuokite biudžetą. Beveik garantuotas streso sukėlėjas kalbant apie pinigus - neplanuotos išlaidos. Kai patiriame staigių išlaidų, kurių nesitikime, gali apimti panika - ar užteks pinigų kitiems poreikiams, mokesčiams ir kitiems įsipareigojimams? Tokiose situacijose streso išvengia tie, kas bent jau minimaliai kiekvieną mėnesį planuoja savo biudžetą. Tokį planavimą reikia paversti kasmėnesiniu pratimu, kurio metu kuo išsamiau susirašytume visus savo finansinius įsipareigojimus, mokesčius bei suskirstytume pagal prioritetą turimus asmeninius poreikius. Kai prieš akis turime visas mėnesio išlaidas, net jei tektų išlaidauti neplanuotai, mes gerai žinosime, kiek dar pinigų mums lieka. Kiekvieną mėnesį atliekant šį pratimą ilgainiui įgusime ir savo biudžetą planuoti galėsime mintyse.
- Planuokite pirkinius. Reikėtų planuoti ne tik didesnes mėnesio išlaidas, bet ir mažesnius veiksmus, pavyzdžiui, savaitinį apsipirkimą parduotuvėje. Neturint rankose sąrašo ar nežinant, kokių tiksliai produktų atėjome į parduotuvę, tikėtina, kad užsimiršime ir atsidursime prie kasos prisidėję nemažai spontaniškų pirkinių. Kai taip nutinka, nemalonia staigmena dažnai tampa netikėtas skaičius čekyje už pirkinius. Kaip to išvengti? Pakanka einant į parduotuvę tiesiog telefone susirašyti būsimus pirkinius.
- Venkite spontaniškų pirkinių. Kai patiriame stresą, nesunkiai pasiduodame pagundai jį malšinti nauju maloniu pirkiniu, maistu ar pramoga, nes mums atrodo, kad taip sumažinsime stresą. Galiausiai streso patiriame dar daugiau, nes išleidžiame papildomus pinigus trumpalaikiam džiaugsmui. Taigi, spontaniški pirkiniai gali atitolinti mūsų blogas emocijas kuriam laikui, bet kai pirminė euforija išgaruos, blogosios emocijos vėl sugrįš, tik save graušime dar daugiau dėl spontaniškų pirkinių.
Blogų Minčių Priežastys ir Kilmė
Pačios savaime mintys yra natūralus, geras sielos gyvenimo ir pasaulio dalykų suvokimo pasireiškimas. Tačiau mintis gali įgyti „piktos minties“ reikšmę ir tapti vilionė blogiui. Evagrijaus iš Ponto teigimu, minčių kilmė skirtinga. Vienos atsiranda iš jausmų, atminties ir temperamento, kitas mumyse sužadina angelai arba demonai. Kai demonų sužadintoms mintims pritariama (viską juk lemia pritarimas) ir žmoguje suleidžia šaknis blogis, tai siela iš tikro kenčia taip, lyg sirgtų. Tuomet mintys vargina ilga trukme ir nuodėmės veikimu. O Patarlių knygoje aiškiai sakoma: „Nenorėk su jomis būti“ (Pat 24, 1), o šv.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Žmonės, kurie stengiasi visada išlaikyti pozityvias mintis, dažnai naudoja, psichoanalizės terminais, "neadaptyviąją psichologinę gynybą": izoliaciją, neigimą, anuliavimą ir kt. Esant izoliacijai vyksta psichologinis bėgimas į fantazijas bei svajones. Žmogus šalinasi realaus pasaulio - konfliktų, problemų. Neigimas - tai atsisakymas priimti egzistuojančias problemas. Žmogus, naudojantis neigimą, visada atkakliai tvirtins, jog "viskas puiku" ir "viskas į gera". Tokie žmonės užsimerkia prasidėjus ligai, pašlijus santykiams, užgriuvus vaikų sunkumams ir t. Psichologiškai sveikas žmogus išsiskiria tuo, kad jis sugeba suvokti, priimti ir išgyventi įvairius savo jausmus.
Vaikiškas visagališkumas žmogui gali įsitvirtinti ir dėl tėvų auklėjimo ypatumų, teigia dr. N. Makviljams. Pasak psichoanalitikės, kartais tėvai priekaištauja atžalai ne tik dėl blogo elgesio, bet ir dėl "blogų" jausmų. Dažnai iš jų lūpų galima išgirsti draudimą pykti, o tai vaiko galvoje sukelia painiavą: jis nebeskiria jausmų, minčių ir poelgių.
Ir vaikai, ir suaugusieji stengiasi kovoti su savo "blogomis" mintimis bandydami jas anuliuoti įvairiausiais magiškais ritualais. Psichoanalitikė kaip pavyzdį pateikia visiems žinomą vaikų ritualą: eidami jie peržengia visus šaligatvio įtrūkius, kad mamai nieko nenutiktų. Suaugę žmonės, nerimaujantys dėl savo stipraus pykčio ar neapykantos priepuolio poveikio, bando anuliuoti šiuos jausmus, pavyzdžiui, dovanodami dovaną žmogui, kuriam juos jautė. Dar Z. Froidas pastebėjo, kad, bijodamas savo jausmų ir minčių, žmogus ima jų vengti, nes mano, kad jie sukels blogų padarinių tikrovėje - ligas, mirtį etc. Taip atsiranda įkyrios būsenos - su nepageidaujamomis mintimis bandoma kovoti įvairiausiais ritualais, kurie žmogų tiesiog išsekina.
Anot psichoanalitikės, žmonėms, kurie užsiima "magiškuoju mąstymu", būdingas tam tikras infantilizmas. Jie lengvai ir su malonumu tiki ezoterikų patarimais: "Reikia tik realiai įsivaizduoti savo svajonės išsipildymą. Subrendęs požiūris reiškia atsakomybę už savo norus, kryptingą planavimą ir judėjimą tikslo link. Jeigu taip besielgiantis žmogus save palaiko ir įkvepia pasitelkdamas ir magiškus ritualus (kurie nėra pagrindiniai), čia nėra nieko blogo. Brandos kriterijus - sąžiningumas su savimi.
Dažniausiai šis mąstymo tipas paaštrėja, kai žmogus patenka į sunkią padėtį - išsigąsta, sutrinka ir nežino, ką daryti. Be abejonės, įsitikinimas, jog mintys veikia įvykius išoriniame pasaulyje, atlieka tam tikrą psichologinį vaidmenį. Kitaip ir negalėtų būti, atsižvelgiant į jų atsargumą, įtarumą ir skepticizmą.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Apstu įrodymų, kad per didelis vilčių puoselėjimas, objektyviai neįvertinant įvykių tikimybių, gali turėti neigiamų pasekmių. Tiesą sakant, nerealus optimizmas yra labai dažnas reiškinys visuomenėje. Apie 80 proc. žmonių linkę tikėti gera pabaiga, nesvarbu, kokia bloga būtų situacija. Nepamatuotas optimizmas yra ne tik nenaudingas, bet ir žalingas. Kai viskas klostosi ne taip, kaip planuota, viltys dūžta į nusivylimo, nepasitenkinimo, baimės šukes. Kuo didesni buvo tikslai, tuo skaudesnis nuopuolis. Sunkus atsigavimas po nesėkmės - vienas iš optimizmo šalutinių poveikių.
Net kai lūkesčiai išsipildo, nerealūs optimistai lieka nuliūdę, nes tikėjosi daugiau, nei gavo. Mokslininkai teigia, jog optimizmas apskritai sumažina malonumą pasiekus norimą rezultatą. Žmogaus psichika veikia taip, kad pasitenkinimą lemia emocijų lūžis, kardinalus pasikeitimas. Jei abejojame, tačiau pasisekė, džiaugiamės labiau, nei tikėdamiesi geros baigties ir ją iš tiesų patyrę.
Pesimizmo Poveikis ir Nauda
„Stiklinė visada pustuštė, virš galvos susitvenkę audros debesys, nelaimių nuojauta ir neteisybės našta“, - pesimistai turi daug vaizdingų posakių, išreiškiančių jų polinkį matyti pasaulį pro negatyvią prizmę. Jei iš anksto įžvelgiame juodą ateities scenarijų, pasitvirtinus nuogąstavimams savijauta pablogėja dar labiau. Įdomu tai, kad pesimizmas nebūtinai yra sąmoningas pasirinkimas. Kai kurie žmonės yra genetiškai linkę matyti pasaulį tamsesnį, o kai kuriems neigiamas požiūris išsivysto po trauminės patirties, pavyzdžiui, skyrybų, darbo praradimo, ligos ar nelaimingo atsitikimo.
Klaidinga manyti, kad pesimistai yra nurašyta visuomenės dalis, kuri apkartina gyvenimą optimistams. Jie yra geresni lyderiai, ypač srityse, kuriose reikia paskatinti socialinius pokyčius. Pasak psichologės ir knygos „The Positive Power Of Negative Thinking“ autorės Julie K. Norem, gynybinis pesimizmas gali būti kognityvinė apsauginė strategija, padedanti suvokti pasaulį ir išlikti permainų metu. Tokie žmonės nustato žemus lūkesčius, o vėliau juos pranoksta, nes būna iš anksto pasiruošę įvairiems neigiamiems veiksniams. Japonijos mokslininkai teigia, kad pesimistai geriau atlieka įvairias užduotis ir nenusileidžia optimistams. Pastebėta, jog gynybinį pesimizmą naudojantys asmenys sąžiningiau laikosi įstatymų (pvz., atsakingai vairuoja), jaučia didesnę atsakomybę (turi santaupų), pasveria riziką (keičiant darbą). Pesimistai taip pat mato realesnį vaizdą ir suvokia savo gebėjimus bei ribotumą, palyginti su optimistais. Šis reiškinys vadinamas depresiniu realizmu.
Psichologai ištyrė dvi kraštutines pažiūras (nerealūs optimistai ir nerealūs pesimistai) bei aukso viduriuką (realistai). Tyrimas atskleidė, jog ilgalaikėje perspektyvoje didžiausią gerovės jausmą išsaugo atsargūs optimistai. Jie yra labiausiai patenkinti gyvenimu. Pesimistiškų lūkesčių turinčių žmonių gerovė sumažėja 22 proc., perdėtų optimistų - 14 proc. Be to, negatyviausiai nusiteikę respondentai patyrė 37 proc. Mokslininkai teigia, jog planavimas, vadovaujantis nepragrįstais spėjimais (tiek per daug teigiamais, tiek per daug neigiamais), veda prie blogos baigties, palyginti su teisingais lūkesčiais. Tyrimas taip pat atskleidė, jog visuomenėje pervertinamas optimizmas. Naivūs žmonės linkę užsiimti rizikinga veikla, nes negali objektyviai įvertinti pasekmių. Jie turi daugiau žalingų įpročių (rūko, lošia azartinius žaidimus ir pan.).
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Kaip Atsikratyti Baimės, Jog Mūsų Negatyvios Mintys Gali Realizuotis?
Pasak psichologės N. Ježek, reikia suprasti, jog mintys, jausmai ir poelgiai nėra tas pats. Pagalvoti blogai - tai dar nereiškia to padaryti. Pripažinti save "tiesiog žmogumi", o ne visagaliu antžmogiu - ir lengva, ir sunku. Sunku todėl, kad gyvenimo problemų akivaizdoje mums taip norisi būti visagaliais. Jeigu neturime realaus kelio pasiekti ko trokštame, mes pasirengę naudoti "magišką mąstymą" kaip tam tikrą psichologinę apsaugą ir pasiguosti bent jau sėkmės iliuzija. Iš kur kilo magiškasis (mistiškasis) mąstymas?
Dar Z. Froidas pastebėjo, jog primityviosios tautos turi bruožų, kuriuos šiuolaikinis žmogus traktuotų kaip didybės manijos pasireiškimą. Magiški ritualai, skirti iššaukti lietų arba didelį derlių, liudija tikėjimą antgamtiška minčių ir žodžių jėga. Šiandien tokių apeigų analogas yra tikėjimas, jog mūsų dvasiniai troškimai keičia fizinį pasaulį.
Tikėjimas visagalybe būdingas naujagimiams. Daugelis tyrėjų mano, jog kūdikiams išorės pasaulis ir jų "Aš" yra vienis. Vėliau vaikas tiki artimo žmogaus - motinos - visagalybe. Jam regisi, kad ji gali viską. Vaikų magiškasis mąstymas yra normalus ir būtinas raidos etapas, tačiau kai toks mąstymas būdingas suaugusiajam - tai infantilizmas arba psichikos sutrikimas, teigia psichologė.
Efektyvūs Būdai Atsikratyti Blogų Minčių
Pasirodo, yra keletas metodų, kurie padės blokuoti blogų minčių atsiradimą arba susidoroti su jomis, jeigu jos vis dėlto jus aplanko. Daugumą šių metodų siūlo amerikiečių psichologas Danielis Wegneris, šiai problemai skyręs kelis savo gyvenimo dešimtmečius.
Persijunkite: Jeigu aplankė blogos mintys, pasistenkite perjungti savo sąmonę į kokį kitą objektą, apie kurį taip pat mėgstate galvoti, tik jam būdingos teigiamos konotacijos. Turėkite atsargoje keletą minčių „su tęsiniu“, kurios kelia vis naujus klausimus ir būtinybę atsakyti į juos, vadinasi, ištraukia į visai kitą apmąstymų srautą.
Venkite Streso: Tyrimai rodo, kad kuo labiau supurtote savo emocijas, tuo silpnesni esate prieš neprašytų minčių invaziją. Todėl pasistenkite nusiraminti ir pailsėti - kuo daugiau jėgų turėsite ir kuo geresnės būklės bus jūsų smegenys, tuo daugiau galimybių turite atremti nemalonių minčių ataką. Bent jau taip D. Wegneris tvirtina savo knygoje „Setting Free the Bears: Escape from Thought Suppression“.
Atidėkite Blogas Mintis: Susitarkite su įkyria mintimi - būtinai skirkite jai dėmesio, bet tik vėliau. Į savo dienotvarkę įtraukite „pusvalandį sunkiems apmąstymams“, tačiau tam reikia skirti laiką ne prieš miegą, o, pavyzdžiui, per patį darbo dienos įkarštį. Anksčiau ar vėliau pasąmonė įpras prie to, kad įkyrioms mintims skirtas laikas yra griežtai įrėmintas, todėl jos liausis jus kankinti kitu laiku. Štai dabar galima galvoti, kaip atsikratyti blogų minčių ir joms skirtu laiku.
Susikoncentruokite į Įkyrią Idėją: Pabandykite priversti save apgalvoti įkyrias mintis iš visų pusių, apmąstykite jas ir vienaip, ir kitaip, priverskite save bijoti, kad galite pamesti tas mintis. Ir jūs pakankamai greitai pajusite, kad tos mintys jus apleidžia.
Pripažinkite Nemalonios Minties Neišvengiamumą: Dar vienas būdas, padedantis atsikratyti įkyrių minčių - jų atsiradimo baimę pakeisti visišku abejingumu joms. Išmokite galvoti apie nemalonias mintis kaip apie kažką išorinio, kas tiesiog ateina ir išeina, panašiai kaip vidurnaktis ar žiema. Ir labai greitai pajusite, kad ta įkyri mintis tikrai išeina.
Pamedituokite: Meditacija - puiki savo sąmonės organizavimo metodika, padedanti kontroliuoti mintis. Praktikuokite meditaciją kiekvieną dieną, stenkitės pasiekti būseną, kai galvoje visiškai nėra jokių minčių. Tai nėra paprasta, tačiau jeigu to išmoksite, galėsite iššaukti šią būseną vos panorėję, įskaitant ir tas akimirkas, kai nepageidaujamos mintys būna įkyriausios.
Pagalvokite Apie Savo Tikslus: Įkyrios mintys ypač mėgsta žmones, kurie neturi nei didelių gyvenimo tikslų, nei įdomių pomėgių. Ištraukite save iš liūdnų apmąstymų, galvokite apie kelią į sėkmę, apie tai, kas teikia jums malonumą. Jeigu dėsite pastangas, pamažu jums pavyks įvaldyti teigiamas mintis.
Papildomi Minčių Valdymo Būdai
- Naudokite Minčių Valdymo Techniką „STOP!“: Minčių sustabdymo technika padės „išmesti“ iš galvos neigiamas mintis, kurios ir sukelia neigiamus jausmus. Svarbiausia - veikti iškart, kai tik atpažįstate neigiamą mintį. Valdingai ir garsiai pasakykite „STOP!“. Tai tarsi staigus signalas sau pačiam, kad nepaskęsti liūdnų minčių liūne.
- Išsirinkite Laiką ir Vietą Negatyvioms Mintims: Suraskite vietą, skirtą negatyviam galvojimui. Galite ją pavadinti „išpažinties vieta“. Tai gali būti kambarys, krėslas arba kuris nors langas. Bet tai turi būti vienintelė vieta, kurioje Jūs leisite sau galvoti apie liūdnus dalykus!
- Nukreipkite Mintis: Neįmanoma vienu metu galvoti apie du dalykus. Kai tik negatyvios mintys ima plūsti, „perjunkite“ savo smegenis kitai veiklai. Galite užsimerkti ir pabandyti įsivaizduoti Jūsų mėgstamiausią vietą. Tegul tai užims nors keletą minučių, svarbiausia, kad pavyktų atsipalaiduoti ir pasimėgauti vaizdiniais.
- Pasiginčykite su Savimi: Ar jūsų baimės pagrįstos? Ar negatyvios mintys turi realų pagrindą? Ko Jūs bijote? Kas Jus neramina ir liūdina? Ko Jums gaila? Surašykite visas mintis, kurios neduoda Jums ramybės, ant lapelio. Dabar tapkite savo oponentu. Suraskite bet kokią priežastį, dėl kurios Jūsų negatyvi mintis galėtų būti neteisinga arba perdėta.
- Atsipalaiduokite: Kvėpavimo pratimai - tai veiksmingas metodas, padedantis sumažinti nerimą ir atgauti vidinę pusiausvyrą. Kvėpavimas prisiderina prie mūsų vidinės būsenos, todėl susijaudinę kvėpuojame greitai ir paviršutiniškai (t.y. mažai įkvepiame ir iškvepiame), o atsipalaidavę - kvėpuojame lygiai, giliai ir lėtai. Pratimo pavyzdys: Skaičiuodami iki 4 (1-2-3-4) lėtai įkvėpkite… ir taip pat lėtai iškvėpkite, skaičiuodami iki 4 (1-2-3-4). Taip pakartokite keletą kartų.
Kaip Gyventi Šiandiena ir Išvengti Streso
Turbūt didžiausias skirtumas tarp į stresą linkusių ir jo išvengiančių žmonių, tai gebėjimas susikoncentruoti į dabartį ir nepasiduoti mintims apie dar neįvykusius dalykus. Stresui nepasiduodantys žmonės sugeba susikoncentruoti į problemą ir nuspręsti, kokį sprendimą priimti. Kadangi susikoncentruoti į šiandieną yra svarbu norint nuvyti šalin nerimą, dėmesio sutelkimo lavinimas gali padėti nukreipti neigiamas mintis nuo tariamos problemos, kuri vėliau gali peraugti į ištisą nerimo grandinę.
Kaip Priimti Iššūkius ir Žiūrėti į Situaciją Tarsi Iš Šalies
Į stresą linkę žmonės sunkiai priima sprendimus, kadangi jie apsvarsto visas neigiamas pasekmes. Tuo tarpu streso vengiantys žmonės labiau mėgsta išbandyti problemos sprendimą, net jeigu jis turėtų ir neigiamas pasekmes. Tie, kurie sugeba išvengti streso, gali į savo situaciją pažvelgti iš kitos perspektyvos. Vienas iš metodų tai padaryti yra galvoti apie pačias blogiausias pasekmes, kokios tik gali įvykti.
Kaip Susitvarkyti su Neigiamomis Emocijomis
„Žmonės, kurie tikrai linkę stresuoti įvairiuose situacijose, negali priimti savo emocijų. Tai reiškia, jog jie bijo nežinomybės ir negali susitvarkyti su savo neigiamomis emocijomis“, - teigia J. Moseris. Tačiau žmonės, kurie yra kur kas mažiau pažeidžiami streso, negatyvias emocijas laiko tinkamu ženklu atkreipti dėmesį į problemos rimtumą.
Žodžių Įtaka Emocijoms
Žodžiai turi milžinišką įtaką mūsų mintims, savivertei ir netgi savijautai. Mūsų vartojamas žodynas daro tiesioginę įtaką ne tik įsitikinimams, pasaulėžiūrai bei savęs suvokimui, bet net ir fiziniam kūnui. Psichologo J. Schaferio teigimu, žodžiai - lyg filtras, kurį naudojame mus supančiam pasauliui suvokti, įprasminti.
Mūsų vartojama kalba fiksuojama tam tikrose smegenų dalyse, kurios tiesiogiai siejasi su gerokai primityvesnėmis smegenų dalimis, atsakingomis už pagrindinius poreikius ir išgyvenimą. Įvardydami objektus, jų savybes, dėl sudėtingo smegenų veiklos proceso suaktyviname ir atitinkamas organizmo funkcijas, padedančias išgyventi ar palaikyti socialinį statusą. Tad tarp mūsų vartojamų žodžių (ir išorinei komunikacijai, ir vidiniam monologui) ir mūsų pasaulėžiūros yra tiesioginis ryšys.
Mokslininkų Andrew Newbergo ir Marko R. Waldmano atlikto tyrimo metu tiriamiesiems buvo pateikiami teigiami žodžiai (taip, taika, meilė ir pan.) bei neigiami žodžiai (ne, mirtis, liga, skurdas ir pan.), o jų smegenų aktyvumas buvo matuojamas funkcinio magnetinio rezonanso prietaisu. Pasirodo, teigiami žodžiai suaktyvino priekinę smegenų skiltį, iš kurios vėliau signalas keliauja į motorinę smegenų dalį bei už emocijas atsakingus centrus (lot. thalamus). Tai reiškia, kad teigiami žodžiai, suaktyvinę šią grandininę reakciją, nulėmė teigiamų veiksmų pasirinkimą, teigiamą savęs ir aplinkinių vertinimą. Maža to, dalyvių organizme reikšmingai sumažėjo streso hormono kortizolio, kuris sukelia „bėk arba kaukis“ parengtį arba tiesiog palaiko ilgalaikio streso padarinius: įsitempusius raumenis, sustojusį virškinimą, padažnėjusį širdies pulsą, aukštesnį kraujospūdį ar sumažėjusį lytinį potraukį. O neigiami žodžiai sukelia priešingą reakciją.
tags: #kaip #atsikratyti #blogu #emociju