Panikos Atakos ir Nerimas: Simptomai, Priežastys ir Valdymas

Panikos atakos ir nerimas yra dažnos problemos, kurios gali reikšmingai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę. Svarbu suprasti šių būklių simptomus, priežastis ir galimus gydymo būdus. Šiame straipsnyje aptarsime panikos atakas, nerimo sutrikimus ir įvairius gydymo metodus, įskaitant psichoterapiją, medikamentinį gydymą ir savipagalbos strategijas. Taip pat aptarsime, kaip skydliaukės problemos ir gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip rūkymas, gali būti susiję su panikos priepuoliais.

Panikos Atakos: Kas Tai?

Panikos atakos yra staigūs, intensyvūs baimės ar nerimo epizodai, kurie gali sukelti stiprų fizinį ir emocinį diskomfortą. Nors panikos atakos dažnai atsiranda be aiškios priežasties, jos gali būti susijusios su tam tikrais veiksniais ar situacijomis. Panikos atakos metu žmogus gali jausti, kad praranda kontrolę, patiria širdies smūgį ar net miršta. Toks panikos sutrikimas gali trukti nuo kelių minučių iki pusvalandžio, tačiau jo poveikis gali būti ilgalaikis, sukeliantis nuolatinę baimę, kad nerimo priepuoliai atsikartos. Dėl šios priežasties svarbu suprasti panikos priepuolius ir žinoti, kaip jas valdyti.

Panikos Priepuolių Simptomai

Per panikos priepuolį gali reikštis įvairūs simptomai, kurie gali būti tiek fiziniai, tiek emociniai:

• Stiprus širdies plakimas
• Dusulys
• Krūtinės skausmas
• Svaigulys
• Prakaitavimas
• Drebulys
• Pykinimas
• Nerealumo jausmas
• Gumulas gerklėje

Ištikus panikos priepuoliui, gali atsirasti jausmas, kad yra oro trūkumas, kad neįkvėps pakankamai oro. Patiriant panikos sutrikimą gali atsirasti nekontroliuojamas drebėjimas, nerviniai traukuliai ar raumenų trūkčiojimas.

Panikos Priepuolių Priežastys

Panikos sutrikimą gali išprovokuoti tiek psichologinės, tiek ir fiziologinės priežastys. Psichologiniai faktoriai - tai per žmogaus gyvenimą susikaupę tam tikri sunkūs išgyvenimai, kurie priveda prie panikos priepuolio. Įtakos gali turėti ir skyrybos, artimojo netektis, išdavystė, darbo, gyvenamosios vietos pakeitimas ar kitos susiklosčiusios aplinkybės, kurios sukelia nerimą, baimę bei įtampą.

Taip pat skaitykite: Atsiskyrimo baimės įveikimas

Kalbant apie fiziologines priežastis, teigiama, kad smegenyse esančių cheminių medžiagų pusiausvyros sutrikimai gali lemti panikos priepuolių išsivystymą. Įtakos gali turėti ir paveldimumas bei vaikystės patirtys. Pavyzdžiui, jei tėvai ar kiti artimieji vaikystėje buvo pernelyg kontroliuojantys, valdingi, kartais stokojantys jausmų, vaikas gali būti linkęs į jausmų slėpimą, stokoti pasitikėjimo savimi, nebūti linkęs bendrauti.

Taip pat panikos priepuolių atsiradimą gali paskatinti:

• Rūkymas ar kofeino vartojimas
• Dažnas alkoholio vartojimas
• Narkotinės medžiagos
• Vaistai
• Skydliaukės hiperfunkcija

Panikos priepuolį patyrę žmonės labai nerimauja, jog jis vėl gali pasikartoti, ir tokiu būdu patiriamas stresas gali iššaukti kitą priepuolį. Panikos atakoms nedingstant ir per keturias savaites įvykus ne mažiau kaip keturiems priepuoliams, diagnozuojamas panikos sutrikimas, kuriam taikomas specialus gydymas.

Nerimas: Būsena ir Sutrikimas

Nerimas - tai natūralus žmogaus atsakas į stresą, dažnai pasireiškiantis kaip įtampos, baimės ar nerimo pojūtis. Šis psichologinis fenomenas turi svarbią evoliucinę reikšmę, padedant žmogui išlikti budriam, reaguoti į pavojus bei prisitaikyti prie aplinkos pokyčių. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame informacijos srautas, socialiniai lūkesčiai ir greitas gyvenimo tempas sukelia nuolatinius iššūkius, nerimas tampa nebe adaptaciniu, o trukdančiu veiksniu.

Nerimas gali būti apibūdinamas kaip būsena arba bruožas. Nerimo jutimas tam tikru momentu, neretai stresinėse situacijose, vadinamas būsena. Ilgai ar net visą gyvenimą trunkantį nerimą vertiname kaip bruožą, būdingą asmenybės sutrikimui.

Taip pat skaitykite: Kas yra individualus suvokimas?

Nerimo Simptomai

Pagrindiniai nerimo simptomai:

• Emociniai simptomai: nuolatinė baimė, panika, padidėjęs jautrumas stresui, dirglumas, nuotaikos svyravimai.
• Fiziniai simptomai: padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, raumenų įtampa, galvos skausmai, skrandžio problemos, dusulys.
• Kognityviniai simptomai: negalėjimas susikoncentruoti, padidėjęs dėmesingumas galimoms grėsmėms, nuolatinis galvojimas apie baimes.

Nerimo Tipai

Nerimas gali pasireikšti įvairiomis formomis, o jo specifiniai simptomai ir intensyvumas gali skirtis individualiai:

• Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS). Tai ilgalaikė būsena, kuriai būdingi pastovūs nerimo pojūčiai, kurie nėra susiję su konkrečia situacija ar įvykiu. Žmonės, kenčiantys nuo GNS, nuolat jaučiasi įsitempę ir nerimastingi dėl įvairių kasdienių dalykų, pvz., darbo, sveikatos, šeimos, finansinių reikalų.
• Panikos sutrikimas. Šiam sutrikimui būdingos staigios ir intensyvios panikos atakos, kurios gali sukelti stiprų baimės ir nerimo pojūtį. Atakos metu gali pasireikšti intensyvus širdies plakimas, dusulys, krūtinės skausmas, drebulys, o kartais net baimė dėl neišvengiamos mirties.
• Socialinio nerimo sutrikimas. Tai yra baimė būti kritikuojamam, atstumtam ar išjuoktam socialinėse situacijose. Žmonės, sergantys šiuo sutrikimu, vengia viešų pasirodymų, socialinių susibūrimų ir nuolat nerimauja dėl to, kaip juos vertina kiti.
• Fobijos. Fobijos yra nerimo formos, kurioms būdinga stipri ir neracionali baimė konkretiems objektams, situacijoms ar veikloms. Dažniausios fobijos apima aukščio baimę, viešų vietų baimę (agorafobija), vorų baimę (arahnofobija) ir kt.

Nerimo Poveikis Sveikatai

Ilgalaikis nerimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Pirma, jis gali silpninti imuninę sistemą, padidindamas jautrumą infekcijoms. Be to, jis gali būti susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis, nes padidėjęs kraujospūdis ir padažnėjęs širdies plakimas kelia papildomą krūvį širdžiai.

Agorafobija

Žmogui dažnai susiduriant su panikos ataka, gali išsivystyti agorafobija. Tai baimė būti ne namų aplinkoje, kur ištikus panikos priepuoliui, žmogus bijo, jog pagalba jam nebus suteikta. Agorafobija apriboja žmogaus keliavimą, jis ima vengti viešų renginių, uždarų patalpų ir kitų nedaug pažįstamų vietų. Žmogus net pradeda vengti bendrauti su nepažįstamais žmonėmis ir iš gyvenimo pašalinti naujas veiklas.

Panikos Priepuolių Gydymas

Panikos priepuoliai neišsivysto per vieną dieną, todėl ir gydymas gali užtrukti. Jeigu žmogus jaučia tam tikrus simptomus, tokius kaip oro trūkumas, skausmas krūtinės srityje, jam bus atliekami specialūs tyrimai. Neradus somatinės ligos, svarstoma, kaip ši būsena gali būti susijusi su nervine sistema.

Taip pat skaitykite: Apie laisvo žmogaus esmę

Panikos priepuolių gydymas gali būti dvejopas: psichologinis ir medikamentinis. Pastarasis taikomas gydymo pradžioje, atvejais, kai panikos atakos kartojasi dažnai ir intensyviai. Panikos priepuolio ištiktam ligoniui skiriami benzodiazepinai, dažniausiai injekcijomis į raumenis. Vėliau, jei panikos priepuoliai intensyvėja, pereinama prie antidepresantų.

Psichoterapijos metodas taikomas tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Užsiėmimų tikslas - suprasti ir atrasti panikos priepuolio priežastis, padėti įveikti pasikartojančias panikos atakas. Geriausia yra taikyti tiek psichologinį, tiek medikamentinį gydymą, nes vaistai gali tik nuslopinti panikos atakos simptomus, bet priežastis išsiaiškinti padeda psichologinis gydymo būdas. Svarbu suprasti, jog patiriant panikos priepuolius yra reikalinga specialisto pagalba ir susitvarkyti pačiam gali būti labai sunku. Todėl svarbu nebijoti kreiptis į tuos, kurie gali padėti.

Net ir lankantis pas psichologą ar psichoterapeutą, svarbu padėti sau ir kitais būdais, tokiais kaip:

• Užsiimti mėgstama veikla, kuri padėtų atsipalaiduoti
• Sportuoti, nes tai padeda sumažinti stresą ir padeda palaikyti gerą nervų sistemos veiklą
• Tinkamai maitintis bei skirti pakankamai laiko miegui

Kognityvinė Elgesio Terapija (KET)

Viena iš veiksmingiausių psichoterapijos formų nerimui gydyti yra kognityvinė elgesio terapija (KET). Ši terapija padeda pacientui atpažinti ir keisti destruktyvias mintis bei elgesio modelius, kurie skatina nerimą. KET siekia pakeisti iškreiptas baimes realistinėmis mintimis ir ugdyti gebėjimus valdyti nerimo simptomus.

Ekspozicijos Terapija

Kita veiksminga terapijos forma yra ekspozicijos terapija, kai pacientas palaipsniui susiduria su baimės šaltiniu kontroliuojamoje aplinkoje.

Medikamentinis Gydymas

Vaistai, dažniausiai skiriami nerimo gydymui, apima selektyvius serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI) ir benzodiazepinus.

Savipagalbos Strategijos

• Lėto, gilaus kvėpavimo pratimai gali padėti sumažinti panikos priepuolio simptomus. Dėmesio sutelkimas į kvėpavimą ir stengimasis išlaikyti ramų ritmą gali padėti sukurti didesnį savikontrolės jausmą.
• Progresyvus raumenų atpalaidavimas yra technika, kurios metu laipsniškai įtempiami ir atpalaiduojami įvairūs kūno raumenys. Tai dažnai sumažina įtampą ir nerimą.
• Mokymasis atpažinti ir keisti neigiamas mintis gali padėti sumažinti panikos priepuolių intensyvumą. Kognityvinė elgesio terapija (KET) gali būti labai veiksminga šiuo atveju.
• Vaizduotėje ramių, malonių vietų susikūrimas gali padėti atitraukti dėmesį nuo panikos simptomų ir sukelti ramybės jausmą.
• Kalbėjimasis su draugu, artimųjų palaikymas, gali suteikti reikalingą psichoemocinę paramą ir padėti nusiraminti ir suvaldyti nerimo priepuolius.

Gyvenimo Būdo Pokyčiai

Sveika gyvensena gali žymiai sumažinti nerimo simptomus. Reguliarus fizinis aktyvumas, ypač aerobinės pratybos, padeda sumažinti kortizolio lygį, kuris yra susijęs su stresu, ir padidina endorfinų, „laimės hormonų“, lygį organizme. Miegas taip pat yra kritiškai svarbus psichinei sveikatai. Nekokybiškas miegas gali sukelti nerimo padidėjimą ir sumažinti organizmo gebėjimą susidoroti su stresu. Tyrimai rodo, kad suaugusiems žmonėms reikėtų siekti 7-9 valandų kokybiško miego per parą.

Tinkama mityba taip pat vaidina svarbų vaidmenį nerimo valdyme. Cukraus, kofeino ir perdirbtų maisto produktų vartojimas gali sustiprinti nerimo simptomus. Omega-3 riebalų rūgštys, randamos žuvyje, riešutuose ir linų sėmenyse, padeda reguliuoti nuotaiką ir mažinti stresą.

Kvėpavimo Technikos ir Meditacija

Kvėpavimo technikos ir atsipalaidavimo pratimai yra veiksmingos strategijos, padedančios sumažinti nerimo pojūčius. Gilus kvėpavimas padeda suaktyvinti parasimpatinę nervų sistemą, kuri yra atsakinga už kūno ramybę. Viena populiariausių technikų yra vadinamoji „4-7-8“ kvėpavimo technika, kurioje įkvepiama per 4 sekundes, sulaikomas kvėpavimas 7 sekundes ir iškvepiamas per 8 sekundes.

Mindfulness meditacija, kurios metu žmogus susikoncentruoja į dabarties akimirką, taip pat gali padėti sumažinti nerimą ir įtampą. Meditacijos metu smegenys išmoksta atpažinti nerimo sukeliamas mintis ir jas paleisti, o ne susitelkti į jas.

Kaip Nusiraminti Panikos Priepuolio Metu?

Pagrindinis tikslas, ištikus panikos priepuoliui, yra bandyti nusiraminti, nors tai ir gali būti sunku. Keletas patarimų, kurie padės įveikti panikos priepuolį:

• Į kvėpavimą sutelktas dėmesys. Tai padės nukreipti mintis ir lengviau nusiraminti.
• Suvokimas, jog panikos priepuoliai nesužeidžia fiziškai. Nors panikos ataką patiriantis žmogus gali manyti, jog atsiranda grėsmė jo saugumui, iš tiesų taip nėra.
• Atsiribojimas nuo katastrofinių minčių. Tai tokios mintys, kurias iššaukia stresas ir tuo metu atrodo, kad žmogus iš tiesų gali išprotėti, numirti, nors iš tiesų realios grėsmės nėra.
• Artimųjų palaikymas. Žmogui, patiriančiam panikos atakas, svarbus artimųjų palaikymas, nors jis to gali ir neparodyti. Neapleiskite panikos priepuolius patiriančiųjų, padėkite jam nusiraminti išeidami pasivaikščioti ar kartu giliai kvėpuojant. Taip pat gera pagalba gali būti paskatinimas kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą.

Jei savo aplinkoje turite žmonių, kurie išgyvena panikos atakas, būkite palaikantys ir supratingi, paskatinkite išsipasakoti, jokiu būdu nespauskite žmogaus, jog nustotų nerimauti ar kažko nebebijotų.

Skydliaukė ir Panikos Priepuoliai

Skydliaukė - priekinėje kaklo dalyje esanti drugelio formos endokrininė liauka, kurios pagrindinė funkcija - gaminti jodo turinčius tiroidinius hormonus (tiroksiną (FT4), trijodtironiną (FT3)) bei kalcitoniną, tiesiogiai veikiančius normalų centrinės nervų sistemos vystymąsi ir veiklą, organizmo audinių ląstelių diferenciaciją, skatinančius deguonies suvartojimą audiniuose, didinančius širdies kontraktilumą bei kraujospūdį ir pan.

Sutrikusi skydliaukės veikla gali sukelti per mažą (hipotirozė) arba per didelį (hipertirozė) tiroidinių hormonų gaminimą. Statistiniai duomenys teigia, kad mažesnius ar didesnius skydliaukės sutrikimus patiria apie 20 % mūsų šalies žmonių. Negydomi abu šie sutrikimai kelia pavojų sveikatai.

Esant hipotirozei, sulėtėjus skydliaukės veiklai, gali kankinti depresija, nuolatinis mieguistumas, sulėtėjęs mąstymas, pasidaro sunku susikaupti, juntamas nuolatinis nuovargis ir t. t. Hipertirozė, perdėtas skydliaukės aktyvumas, gali būti nerimo, sutrikusio širdies ritmo bei panikos priepuolių priežastimi.

Rūkymas ir Panikos Priepuoliai

Iki šiol specialistai neturi vieningo atsakymo, kas atsiranda anksčiau, žalingas įprotis ar psichologiniai sutrikimai. Rūkymą žmonės paprastai pasitelkia norėdami „pabėgti“ nuo streso, tačiau pasak specialistų, šis žalingas įprotis problemos nepanaikina, kaip tik priešingai - cigaretėse esančios medžiagos didina širdies plakimą, dėl ko padidėja kraujo spaudimas. Kartu su įkvėptais tabako dūmais, į smegenis patenka nikotinas, kuris paskatina dopamino, vadinamo ,,laimės" hormonu, išsiskyrimą. Šis smegenyse sukelia stiprų malonumo jausmą, todėl kurį laiką gali atrodyti, jog žmogus nurimo, palengvėjo nerimo simptomai.

Tačiau rūkant ilgą laiką, smegenyse daugėja nikotino reikalaujančių receptorių, norinčių, kad išsiskirtų dopaminas. Taip ilgainiui išsivysto priklausomybė.

Paauglių Nerimas

Pauglystė yra pats sudėtingiausias amžiaus periodas - perėjimas iš vaikystės į suaugusio žmogaus gyvenimą. Psichologiniu požiūriu paauglystę galima skirstyti į ankstyvąją (10-14 metų), vidurinę (15-19 metų) ir vėlyvąją (20-24 metų). Paauglystė prasideda sparčiu augimu ir lytiniu brendimu. Paaugliams būdingi emociniai šuoliai ir kraštutinumai, drastiški saviraiškos būdai ar sprendimai.

Per pastarąjį dešimtmetį vis dažniau fiksuojamos paauglių psichinės sveikatos problemos, įskaitant nerimą.

Paauglių Nerimo Priežastys

• Genetika. Nerimas gali turėti genetinį komponentą.
• Skaudūs patyrimai. Skaudūs patyrimai gali giliai paveikti jaunuolius. Artimo žmogaus netektis, tėvų skyrybos, artimos draugystės praradimas tikėtina, kad paveiks emocinę, psichologinę, socialinę galbūt ir fizinę paauglio savijautą.
• Socialinis spaudimas. Socialinis spaudimas yra galinga jėga paauglių gyvenime, kuri galbūt labiau nei kas kitas formuoja jų elgesį, nuomonę, savigarbą, sprendimų priėmimą.
• Akademinis spaudimas. Akademinis spaudimas yra reikšmingas streso ir nerimo šaltinis daugeliui paauglių.
• Technologijos ir socialiniai tinklai. Socialinėje aplinkoje paauglys arba iškart sulaukia pripažinimo, arba yra kritikuojamas, iš jo tyčiojamasi arba jam nepritariama.

Kaip Padėti Nerimaujančiam Paaugliui?

1. Kurti struktūrizuotą ir saugią aplinką. Paaugliams svarbiausia parama yra tėvai. Geriausias ir patikimiausias būdas sumažinti nerimą - leisti laiką kartu. Prasmingi pokalbiai, bendra veikla kuria paaugliams saugumo jausmą. Taip pat svarbus ribų, taisyklių ir aiškios dienotvarkės nustatymas. Atkreipti dėmesį į miego ir mitybos kokybę. Jokiu būdu negalima nuvertinti ar menkinti nerimo jausmo. Svarbu parodyti supratingumą, empatiją.
2. Bendrauti su mokytojais. Komunikacija mokykloje būtina, kad mokytojai būtų informuoti, ko gali tikėtis ir kaip jiems vienoje ar kitoje situacijoje elgtis.
3. Skatinti pasitikėjimą ir savarankiškumą. Gali padėti pokalbiai, diskusijos, pagyrimai, paskatinimai.
4. Dalijimasis bendromis aktualiomis istorijomis. Daugiau šia tema informacijos galima pasisemti dokumentiniuose filmuose, audio laidose ar knygose.
5. Skatinti fizinį aktyvumą. Suplanuokite išvykas, pasivaikščiojimus, stovyklas, keliones, išbandykite naujus sportus.
6. Supažindinti su atsipalaidavimo technikomis, kaip kvėpavimo pratimai, meditacija.
7. Kontroliuoti ir riboti naudojimosi išmaniaisiais įrenginiais laiką.
8. Kreiptis į specialistus, jeigu savipagalbos priemonės neveikia, nerimo būsena tęsiasi per ilgai įtakodama kasdienes veiklas, jeigu nerimas perauga į panikos priepuolius arba jaunuolis skundžiasi kurį laiką „užstrigusiu gumulu“ gerklėje ar krūtinėje.

Kaip Suprasti Savo Baimes?

Vienas iš svarbiausių žingsnių siekiant įveikti nerimą yra suprasti ir atpažinti savo baimes. Tai galima padaryti keliais būdais:

• Stebėkite savo reakcijas.
• Ištyrinėkite baimių šaltinį.
• Racionalizuokite savo baimes.
• Priimkite baimes.

Vidinės Ramybės Atradimas

Atradus vidinę ramybę, svarbu sutelkti dėmesį į tai, kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp kasdienių įtampos šaltinių ir psichologinio atsparumo. Kiekvienam žmogui gali reikėti skirtingų metodų, kad jis pasiektų vidinę ramybę, tačiau yra keletas universalių principų, kurie gali padėti šiame procese:

• Pasirūpinkite savimi.
• Streso valdymo technikos.
• Aplinka.
• Bendravimas su kitais.

tags: #budingas #nerimas #ir #baimes