Mes ne visada valgome tam, kad numalšintume fizinį alkį. Daugelis iš mūsų taip pat renkasi maistą norėdami numalšinti stresą, liūdesį ar siekdami apdovanoti save įveikus tam tikrą užduotį. Emocinis valgymas - tai sutrikimas, kai maistu bandoma patenkinti emocinius poreikius, o ne skrandį. Deja, emocinis valgymas neišsprendžia emocinių problemų, tiesą sakant, tai dažniausiai pablogina savijautą - persivalgęs žmogus gali jausti ne tik priminę emociją, kuri sukėlė emocinį valgymą, bet ir kaltę dėl didelio maisto kiekio suvartojimo. Šiame straipsnyje panagrinėsime emocinio valgymo priežastis, skirtumus nuo fiziologinio alkio, žalą ir būdus, kaip sukurti sveiką santykį su maistu.
Kas Yra Emocinis Valgymas?
Emocinis valgymas - tai didelio maisto kiekio, dažniausiai „komforto“ jausmą sukeliančio ar nesveiko maisto, suvartojimas kaip atsakas į jausmus, o ne alkį. Polinkį valgyti gali sukelti ir teigiamos, ir neigiamos emocijos. Vis dėlto, dažniausiai emocinis valgymas yra siejamas su neigiamomis emocijomis, o šį sutrikimą turintys žmonės siekia patirti geras emocijas, nusiraminti ir įveikti nuobodulį ar liūdesį.
Emocinio Valgymo Priežastys
Kaip ir daugelis sutrikimų, emocinis valgymas neturi vienos konkrečios priežasties. Jis gali paveikti įvairius žmones, įvairiais gyvenimo etapais dėl skirtingų priežasčių. Emocinis valgymas turi didelę įtaką fizinei ir psichologinei sveikatai. Pavyzdžiui, emocinis valgymas gali būti susijęs su viršsvoriu, valgymo sutrikimais, tokiais kaip persivalgymu ar nervine bulimija ir depresija.
Atsižvelgiant į tai, kad emocinis valgymas yra susijęs su daugybe psichologinių ir sveikatos pasekmių, svarbu aptarti įvairias priežastis, galinčias sukelti emocinį valgymą.
Stresas
Stresą gali sukelti labai daug veiksnių - darbas, mokslai, dideli pokyčiai gyvenime, dietos, viešasis kalbėjimas ir pan. Tyrimai atskleidė, kad didesnis streso lygis, kuris sukelia nemalonias ir neigiamas emocijas, yra susijęs su emociniu valgymu ir didesniu maisto suvartojimu.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti bulimiją: mitybos gairės
Depresija
Tai rimta medicininė liga, kuri neigiamai veikia žmogaus savijautą, mąstymą ir elgesį. Tyrimas įrodė, jog depresija yra tiesiogiai susijusi su emociniu valgymu bei impulsyvumu, dėl kurio padidėja suvartojamo maisto kiekis.
Nerimas
Nerimas yra dar viena svarbi emocinio valgymo priežastis. Vis dėl to, nors daugelis žmonių valgo daugiau, kai jaučia nerimą, kai kurie asmenys dėl nerimo ir intensyvių emocijų gali prarasti apetitą.
Potrauminio Streso Sindromas (PTSD)
Traumuojantys įvykiai sukelia didesnį nei įprastą streso kiekį ir ypatingai neigiamas emocijas, kurios sukelia emocinį valgymą. Daugelis traumų glūdi vaikystėje, todėl jei praeityje jums įvyko trauma, svarbu konsultuotis su psichologu ar terapeutu, kuris padės suprasti ar maistas yra fiziologinio alkio malšinimo būdas ar tai vienas iš būdų paslėpti savo jausmus.
Nuobodulys
Nors nuobodulys yra svarbi emocinio valgymo priežastis, tačiau dėl to, kad tai ne tokia intensyvi emocija, nei anksčiau minėtos, jam buvo skiriama palyginti mažai dėmesio. Tačiau tyrimas atskleidė, jog nuobodulys yra didžiausias emocinio valgymo kaltininkas. Tyrimo dalyviai teigė dažniau patiriantys persivalgymą dėl nuobodulio nei dėl kitų emocijų. Taigi, nuobodulys yra viena didžiausių emocinio valgymo priežasčių.
Skirtumai Tarp Fiziologinio Ir Emocinio Alkio
Žmonės privalo valgyti tam, kad išgyventų. Taigi, gali kilti klausimas, ką daryti ir kaip atskirti emocinį alkį nuo tikrojo alkio.
Taip pat skaitykite: Bulimijos požymiai ir simptomai
Toliau pateikiami keletas skirtumų, kurie gali padėti suprasti ar tai ką patiriate yra emocinis ar fiziologinis alkis.
Laikas
Fiziologinis alkis atsiranda dienos eigoje, iš lėto. Tuo tarpu, emocinis alkis kyla staiga ir sukelia poreikį suvartoti didelį kiekį maisto per trumpą laiką.
Įvairovė
Jaučiant fizinį alkį dažniausiai norima į savo racioną įtraukti įvairių maisto produktų ir grupių, o emocinio alkio metu yra norima tik tam tikro maisto, dažniausiai užkandžių, saldumynų ar kito mažiau sveiko maisto.
Sotumo Jausmas
Emocinio valgymo metu žmogus dažnai būna atsiribojęs nuo savo pojūčių ir gali nepajusti sotumo jausmo. Valgant tam, kad būtų patenkintas fiziologinis alkis, žmogus laiku pajaučia sotumo jausmą ir priima tai kaip signalą nustoti valgyti.
Jausmai
Fizinio alkio malšinimas neturėtų sukelti jokių negatyvių emocijų, tuo tarpu emocinio valgymo metu žmogus gali jausti kaltę ar gėdą dėl suvartojamo maisto.
Taip pat skaitykite: Kelias į pasveikimą nuo bulimijos
Emocinio Valgymo Žala
Emocinis valgymas gali sukelti tiek psichologinių, tiek fizinių pasekmių. Svarbu laiku pastebėti ir atskirti emocinio valgymo epizodus, kad galima būtų išvengti ilgalaikės žalos.
Kaltės Jausmas
Nuslūgus emocijoms ir suvokus, kad buvo suvalgyta per daug, paprastai atsiranda kaltės ir sąžinės graužaties jausmas. Ši kaltė gali iš naujo sukelti emocinio valgymo protrūkius, taigi emocinis valgymas tampa užburtu ratu iš kurio sunku išeiti.
Pykinimas
Emocinis valgymas dažnai yra neatsiejamas nuo persivalgymo, kuris sukelia skrandžio skausmus, o vėliau ir pykinimą. Emocinio valgymo poveikis yra gana stiprus, todėl žmogus gali jausti šiuos simptomus net kelias dienas po to, kai per trumpą laiką suvalgė didesnį kiekį maisto.
Su Svoru Susijusios Sveikatos Problemos
Pasikartojantis emocinis valgymas gali sukelti daugybę su svoriu susijusių sveikatos problemų. Cukrinis diabetas, aukštas kraujospūdis ir nuovargis yra tik keletas problemų pavyzdžių, kurias sukelia emocinis valgymas.
Valgymo Sutrikimų Rizika
Dažni emocinio valgymo epizodai gali išsivystyti į rimtą emocinio valgymo sutrikimą. Taip pat, emocinis valgymas gali būti susijęs su nervine bulimija ar nervine anoreksija.
Kaip Atsikratyti Emocinio Valgymo
Emocinio valgymo sutrikimas gali būti vienas iš sunkiausiai įveikiamų psichikos sutrikimų, nes žmogus privalo valgyti tam, kad išgyventų ir negali tiesiog visiškai atsisakyti maisto norėdamas išvengti persivalgymų.
Štai keletas pavyzdžių ką daryti, kai susiduriate su emociniu valgymu ir kaip sukurti sveiką santykį su maistu.
Sąmoningumo Praktika Ir Meditacija
Tyrimai rodo, jog sąmoningumo praktika ir meditacija gali būti efektyvūs emocinio valgymo gydymo būdai. Meditacija, kurią galima atlikti beveik bet kur yra paprastas gilus kvėpavimas. Sėdėkite ramioje vietoje ir sutelkite dėmesį į savo kvėpavimą - lėtai tekančią oro srovę į šnerves ir iš jos.
Judėjimas
Užplūdus labai stiprioms emocijoms, gali padėti pasivaikščiojimas, bėgiojimas, joga ar kita mankšta. Pabandykite užsiimti jums malonia fizine veikla, kad judėjimas netaptų darbu ar kančia.
Sveikesnių Būdų Įveikti Stresą Ar Neigiamas Emocijas Ieškojimas
Visų pirma, labai svarbu suprasti kokios problemos ar patirtys yra susijusios su stresu ar neigiamomis emocijomis, kad galėtumėte rasti konstruktyvesnių būdų, kaip su jomis susidoroti. Atpažinus problemas, atitinkamai galima konsultuotis su specialistu ar pabandyti išspręsti jas patiems - užrašyti kylančias emocijas, pasivaikščioti ar pasikalbėti su artimu žmogumi, kuriuo pasitikite. Pasižymėjimas ką ir kada valgote, gali padėti nustatyti emocinį valgymą sukeliančius veiksnius. Nors tai gali atrodyti sudėtinga, pabandykite užrašyti viską, ką valgote ir įrašykite emocijas, kurias jaučiate tą akimirką.
Dėmesys Porcijoms
Porcijų matavimas ir mažų lėkščių pasirinkimas, padedantis kontroliuoti porcijas, yra dėmesingi mitybos įpročiai, kuriuos turėtumėte ugdyti norėdami išvengti su savo emocijomis susijusio persivalgymo.
Pagalbos Prašymas
Kaip jau buvo minėta anksčiau, liūdesys bei nerimas dažnai būna susiję su emociniu valgymu, o tokiomis akimirkomis yra labai svarbu neatsiriboti nuo žmonių ir nebijoti prašyti pagalbos. Net greitas telefono skambutis draugui ar šeimos nariui gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti maisto potraukį.
Valgymo Sutrikimai: Kada Alkis Virsta Liga
Valgymo sutrikimai yra elgesio būklės, kurioms būdingas sunkus ir nuolatinis valgymo elgesio sutrikimas ir su tuo susijusios kankinančios mintys bei emocijos. Tai gali būti labai rimtos būklės, turinčios įtakos fizinei, psichologinei ir socialinei funkcijai. Apskritai valgymo sutrikimai paveikia iki 5% gyventojų, dažniausiai išsivysto paauglystėje ir jauname amžiuje. Kai kurios, ypač nervinė anoreksija ir nervinė bulimija, dažniau pasitaiko moterims, tačiau jos gali pasireikšti bet kuriame amžiuje ir turėti įtakos bet kuriai lyčiai.
Nervinė Anoreksija
Nervinė anoreksija (anorexia nervosa), dažniausiai vadinama tiesiog anoreksija, yra gyvybei pavojinga liga, kurios pradžia dažniausiai mezgasi paauglystėje. Kūno dismorfija lemia, kad sergantieji gyvena iškreiptų veidrodžių karalystėje, savo kūną, net jei jis neįtikėtinai plonas, matydami kaip turintį viršsvorio ar net nutukusį. Ligos pradžią užčiuopti labai sunku - nors sergantieji valgo maistą itin mažais kiekiais, daug sportuoja, bando kitais būdais mesti svorį ir nuolatos mąsto apie maistą, savo svorį jie linkę slėpti, o ligą neigti. Gydymo dažnai atsisakoma dėl baimės priaugti svorio.
Nervinė Bulimija
Nervinė bulimija (bulimia nervosa) yra psichologinis sutrikimas, kuris pasireiškia besaikiu valgymu, po kurio stengiamasi atsikratyti suvartoto maisto. Dažniausiai liga išsivysto laikantis griežtos dietos ir marinant save badu. Praėjus laiko tarpui žmogus taip save išsekina, kad pradeda nekontroliuojamai daug valgyti ir kuriam laikui praranda sotumo jausmą. Besaikis valgymas gali būti nutrauktas, kai žmogų pertraukia kitas asmuo arba dėl skrandžio skausmų nuo per didelio maisto kiekio.
Persivalgymo Sutrikimas
Persivalgymo sutrikimui būdingi dažni persivalgymo epizodai, kuomet žmogus net nejausdamas alkio per trumpą laiką gali suvalgyti neįprastai didelį kiekį maisto. Nuo daugeliui pažįstamo nepatologinio persivalgymo šis sutrikimas skiriasi tuo, jog valgant prarandamas saikas, žmogus negali sustoti ir valgo iki nemalonaus pilnumo jausmo.
Pika
Pika (angl. pica) yra valgymo sutrikimas, kurį turintys žmonės valgo ne maisto produktus, pavyzdžiui popierių, plaukus, žemes, dažus, ledą, stiklą. Sutrikimas diagnozuojamas įvertinus asmens gyvenimo anamnezę, esamą būklę ir galimą šalutinį suvalgytų medžiagų poveikį (anemija, žarnyno blokados, bakterinės ir parazitinės infekcijos).
Purusimo Sutrikimas
Purusimo sutrikimas (angl. purging disorder) yra valgymo sutrikimas, apibūdinantis maisto „šalinimą“ iš organizmo norint numesti svorio arba pakeisti kūno formas. Šalinimas gali reikšti įvairius dalykus, tokius kaip pačiam sau sukeltą vėmimą, netinkamą laisvinamųjų naudojimą, besaikį fizinį aktyvumą, badavimą ar netinkamą klizmos naudojimą.
Kito Konkretaus Maitinimosi Ar Valgymo Sutrikimo (OSFED)
Kito konkretaus maitinimosi ar valgymo sutrikimo (angl. OSFED - other specified feeding or eating disorder) diagnozė skiriama tada, kai asmuo kenčia nuo sutrikusio maitinimosi, tačiau jo patiriami simptomai pilnai neatitinka kitų apibrėžtų valgymo sutrikimų.
Apetito Sutrikimai: Nuo Ko Priklauso Alkio Pojūtis?
Apetitas yra noras valgyti, jis jaučiamas kaip alkio pojūtis. Apetito reguliavimas ypač daug tiriamas pastaruosius 10 metų, kadangi daugėja ligų, kurios atsiranda dėl pakitusio apetito ir ligų, kurios pačios keičia apetitą. Apetitą reguliuoja be galo daug skirtingų hormonų ir, greičiausiai, yra labai daug dar neatrastų hormonų, kurie irgi prisideda prie alkio-sotumo pojūčio jutimo. Vieni hormonai gaminasi virškinimo trakte (skrandyje, žarnyne), kiti - riebaliniame audinyje, treti - smegenyse. Apetitą įtakoja ir bioritmai. Po valgio maistas, esantis skrandyje, tempia skrandžio sieneles, dėl to į smegenis eina impulsai apie sotumo jausmą. Bet tai tik labai maža apetito reguliavimo dalis ir tikrai ne pagrindinė.
Kaip Sumažinti Apetitą?
Pagrindinis dalykas, kad ir kaip tai nuobodžiai skambėtų, mažinti apetitui yra reguliarus valgymas. Taip pat svarbu, kokiomis porcijomis valgoma. Šiltas maistas yra sotesnis. Baltymai maiste suteikia sotumo pojūtį. Ir nepamirškite, kad tai reikia daryti nuolat… Neužtenka vieną dieną tvarkingai valgyti.
Kada Apetitas Padidėja?
Apetitas padidėti gali atšalus orams, taip pat jei yra didelė įtampa, stresas, maistas gerai nuramina ir atpalaiduoja. Vaistai taip pat gali didinti apetitą - naudojami gydyti lėtinėms uždegiminėms ligoms, daugelis psichiką veikiančių vaistų. Cukrinis diabetas gali prasidėti padidėjusiu apetitu (tai ypač būdinga I tipo diabetui, juo serga vaikai ir jauni žmonės), tirotoksikozei - kai skydliaukė gamina per daug hormonų.
Kaip Kovoti Su Nuolatiniu Alkiu?
Jei žmogus nuolatos nori valgyti, tai tik rodo, kad jis nevalgo normaliai, greičiausiai per daug riboja maistą. Nes normaliai pavalgius, žmogus išlieka sotus 3-4 valandas, vėliau gali jausti nedidelį alkį, bet tikrai nenormalu pavalgius dar jaustis alkanam. Jei nepavyksta pačiam, aš visuomet tokiais atvejais rekomenduoju kreiptis į dietologą, nes, jei nėra ligos, apetitą galima pakankamai lengvai sureguliuoti.