Įvadas
Specifiniai asmenybės sutrikimai - tai psichikos sutrikimai, kurie lemia ilgalaikius elgesio, mąstymo ir emocijų modelius, neatitinkančius visuomenės normų. Šie sutrikimai pasireiškia paauglystėje ar ankstyvame suaugusiųjų amžiuje ir dažniausiai būna lėtiniai, reikšmingai paveikiantys socialinius santykius, darbą ir bendrą asmens funkcionalumą. Asmenys, turintys asmenybės sutrikimų, dažnai patiria sunkumų santykiuose su kitais, gebėjimu prisitaikyti prie kasdienio gyvenimo iššūkių ir reguliuoti emocijas. Asmenybės sutrikimai paprastai skirstomi į tris pagrindinius klasterius, kuriuose yra skirtingos sutrikimų grupės. Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama C grupei, kuriai būdingi nerimastingi ar baimingi asmenybės bruožai.
Asmenybės Sutrikimų Priežastys
Specifinių asmenybės sutrikimų priežastys yra daugialypės ir gali būti susijusios su genetiniais, aplinkos bei psichologiniais veiksniais. Nėra vienos konkrečios priežasties, dėl kurios išsivysto šie sutrikimai, tačiau tam tikri veiksniai gali padidinti jų atsiradimo riziką:
- Genetiniai veiksniai: Kai kurie specifiniai asmenybės sutrikimai gali būti susiję su genetiniu polinkiu, nes šeimose, kuriose yra tokių sutrikimų atvejų, padidėja rizika.
- Ankstyvi vaikystės patyrimai: Vaikystės trauma, nepriežiūra, smurtas ar emocinė izoliacija gali prisidėti prie asmenybės sutrikimų vystymosi.
- Aplinka: Ilgalaikis neigiamų gyvenimo sąlygų poveikis, toks kaip nestabilūs santykiai ar žema socioekonominė padėtis, gali skatinti asmenybės vystymosi nukrypimus.
- Psichologiniai veiksniai: Kai kurie asmenybės bruožai, pavyzdžiui, impulsyvumas ar emocinis nestabilumas, gali skatinti tam tikrų sutrikimų atsiradimą.
C Klasterio Asmenybės Sutrikimai: Simptomai ir Aprašymas
C klasteriui priskiriami trys pagrindiniai asmenybės sutrikimai, kuriems būdingi nerimastingi ir baimingi bruožai: priklausomas, vengiantis ir obsesinis-kompulsinis asmenybės sutrikimai.
Priklausomas Asmenybės Sutrikimas
Priklausomas asmenybės sutrikimas pasižymi tuo, kad visose gyvenimo srityje pasikliaujama kitais, kiti žmonės priimami kaip galingesni, svarbesni, galintys pasirūpinti, priimti sprendimus už žmogų. Taip pat būdinga didelė baimė būti paliktam, bejėgiškumo ir menkavertiškumo jausmai, pasyvus sutikimas su kitų norais, nesugebėjimas savarankiškai susidoroti su kasdienio gyvenimo situacijomis.
Pagrindiniai požymiai:
- Nuolatinis poreikis būti globojamiems, baimė būti paliktiems.
- Nesugebėjimas priimti sprendimų be kitų pagalbos.
- Pavaldus ir nuolankus elgesys, priklausomybė nuo kitų žmonių, priimančių sprendimus už juos.
- Būtinas nuolatinis įtikinėjimas ir patarimai, lengvai įskaudina kritika ir nepritarimas.
- Jaučiasi nejaukiai ir bejėgiškai būdami vieni, juos gali sugniuždyti pasibaigę santykiai.
- Labai bijo būti atstumti.
- Trūksta pasitikėjimo savimi, retai pradeda kokius nors projektus arba ką nors daro savarankiškai.
Kiti priklausomos asmenybės sutrikimo (PAS) bruožai:
- Savarankiškumo stoka. Leidžia ir skatina kitiems žmonėms už juos priimti didžiąją dalį svarbiausių individo gyvenimo sprendimų. Asmenis, nuo kurių jaučiasi priklausomi, ir jų poreikius iškelia aukščiau savo poreikių.
- Stiprus diskomforto ar bejėgiškumo jausmo patyrimas būnant vieniems dėl perteklinės baimės nesugebėti pasirūpinti savimi.
- Stipri baimė būti paliktiems rūpintis pačiais savimi, asmenų, su kuriais yra užmegztas artimas ryšys.
- Silpnas sugebėjimas susidoroti su kasdienio gyvenimo situacijomis be kitų palaikymo.
- Suaugę dažnai jaučiasi priklausomi nuo savo tėvų ar partnerio ir tikisi bei leidžia jiems nuspręsti, kur asmuo turėtų gyventi, ką dirbti (ar nedirbti), su kuo bendrauti.
- Labai laikosi įsikibę į asmenis, kuriuos suvokia, kaip stiprius, savimi pasitikinčius gelbėtojus. Santykiams nutrūkus dažnai bando juos įvairiais būdais susigrąžinti arba ieškoti naujų, kad tik gautų paramą.
- Tarpasmeniniuose santykiuose dažnai patiria nelygiavertiškumą, nes yra linkę dažnai sutikti su dalykais, kurie yra neteisingi, nesąžiningi jų atžvilgiu, gali kęsti netgi smurtą dėl baimės prarasti svarbaus asmens paramą, rūpestį, taip pat dėl įsitikinimo apie nesugebėjimą pasirūpinti savimi.
- Labai prisitaiko prie dominuojančio asmens ir gyvena pagal jo vertinimus. Lengvai atleidžia skriaudas patirtas iš dominuojančio asmens.
- Dėl įsitikinimo, kad vieni yra nepajėgūs adekvačiai funkcionuoti yra linkę save stipriai nuvertinti, pateikti kaip kvailus, nesugebančius, reikalaujančius nuolatinės priežiūros.
- Dėl polinkio patikėti savo problemų sprendimą, atsakomybę už gyvenimą kitiems asmenims dažnai neišmoksta savarankiškam veikimui reikalingų įgūdžių, kas savo ruožtu dar labiau paskatina priklausomybę nuo kitų.
- Iš kitų žmonių siekia paramos, rūpesčio, patvirtinimo ir pritarimo.
- Taip pat būdinga finansinė priklausomybė nuo kitų. PAS turintys žmonės dažnai pasižymi vaikiška finansų perspektyva, stokoja realistiško supratimo apie tai, kaip veikia pinigai. Dažnai mano, kad jiems ir nebūtina to žinoti, nes jais vis tiek kažkas pasirūpins.
- Jei šalia nėra asmens, į kurį gali įsikibti, dažnai trūksta pasitikėjimo savo jėgomis, motyvacijos, ambicijų ar netgi vilties.
- Linkę laukti kol kiti pirmi pradės kokią nors veiklą, nes mano, kad kiti jas išmano ir padarys geriau nei jie.
Vengiantis Asmenybės Sutrikimas
Vengiantis asmenybės sutrikimas pasižymi nepilnavertiškumo jausmu, nuolatine įtampa ir būgštavimais, nesaugumo jausmu, socialiniu varžymusi, perdėtu jautrumu neigiamam įvertinimui. Tokie žmonės nuolat trokšta būti mėgstami ir priimti, tačiau dėl perdėto jautrumo atstūmimui ir kritikai apriboja savo asmeninius kontaktus, o dėl perdėto baikštumo vengia kasdienės veiklos ir situacijų, kurios atrodo potencialiai pavojingos ar rizikingos.
Taip pat skaitykite: Individualus atsparumas
Pagrindiniai požymiai:
- Nuolatinis baimės jausmas būti atstumtiems, vengimas socialinių situacijų.
- Menka savivertė, vengimas naujų iššūkių.
- Perdėtas socialinis diskomfortas, drovumas, kritikos baimė.
- Socialinės arba darbo veiklos, kuriai būtini tarpasmeniniai kontaktai, vengimas.
- Bijo pasakyti ką nors, kas kitiems gali pasirodyti kvaila, jaudinasi, kad išraus arba pradės verkti kitų žmonių akivaizdoje, juos labai skaudina kitų žmonių nepritarimas.
- Gali neturėti artimų santykių, išskyrus šeimos narius (nors ir norėtų), juos liūdina nesugebėjimas gerai sutarti su kitais žmonėmis.
- Jaučia nepilnavertiškumo, neadekvatumo jausmą, mano, kad yra nepatrauklūs.
- Ilgai atsimena kritiką, vengia naujų ir nepažįstamų veiklų ar žmonių.
Obsesinis-Kompulsinis Asmenybės Sutrikimas
Obsesinis-kompulsinis asmenybės sutrikimas pasižymi polinkiu į perfekcionizmą, perdėtu dėmesiu detalėms, taisyklėms ir kontrolės poreikiu. Kompulsinės asmenybės yra sąžiningos ir turi stiprius troškimus, jos siekia tobulumo. Niekada nepatenkinti pasiektu rezultatu, kompulsinį asmenybės sutrikimą turintys žmonės priima vis daugiau ir daugiau įsipareigojimų.
Pagrindiniai požymiai:
- Polinkis į perfekcionizmą, perdėtas dėmesys detalėms, taisyklėms ir kontrolės poreikis.
- Perdėtas atsargumas ir abejonės, skrupulingas sąžiningumas, pedantiškumas.
- Perdėtas susirūpinimas detalėmis, kas trukdo greitai atlikti darbus.
- Tvirti, patikimi, organizuoti ir metodiški, tačiau dėl savo nelankstumo dažnai nesugeba prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių.
- Labai atsargūs, įvertina visus problemos aspektus, atkreipia dėmesį į kiekvieną smulkmeną, todėl jiems yra sudėtinga priimti sprendimus ir įvykdyti užduotis.
- Jaučiasi itin nemaloniai, kai nepasiekia nustatyto tobulumo.
- Kai jų jausmai nėra griežtai kontroliuojami, įvykiai yra nenuspėjami arba jie yra priversti priklausyti nuo kitų, kompulsinės asmenybės dažnai jaučiasi vienišos ir bejėgės.
Asmenybės Sutrikimų Diagnostika
Asmenybės sutrikimų diagnozavimas gali būti sudėtingas procesas, nes simptomai dažnai būna ilgalaikiai ir nuolat kartojasi. Diagnozę nustato psichiatras arba psichologas, atlikdamas išsamų klinikinį vertinimą, kuriame apima paciento istoriją, elgesio, mąstymo ir emocijų analizę.
Diagnostikos metodai:
- Klinikinė apžiūra: Gydytojas vertina paciento elgesį, santykius su kitais, emocijų reguliavimą ir sprendimų priėmimą.
- Psichologiniai testai: Gali būti naudojami specifiniams asmenybės bruožams ir sutrikimams nustatyti.
- Interviu su artimaisiais: Kai kuriais atvejais gydytojas gali kalbėtis su paciento artimaisiais, kad gautų platesnį vaizdą apie asmens elgesį ir santykius su kitais.
- Ilgalaikė stebėsena: Dėl ilgalaikio asmenybės sutrikimų pobūdžio gali prireikti stebėti pacientą ilgesnį laiką.
Asmenybės Sutrikimų Gydymas
Specifinių asmenybės sutrikimų gydymas yra sudėtingas ir dažniausiai ilgalaikis, apimantis tiek psichoterapiją, tiek vaistų vartojimą, priklausomai nuo sutrikimo tipo ir sunkumo.
Gydymo būdai:
- Psichoterapija: Tai pagrindinė gydymo forma. Kognityvinė elgesio terapija (KET) ir dialektinė elgesio terapija (DBT) yra veiksmingiausios, ypač gydant ribinius asmenybės sutrikimus. Psichodinaminė terapija taip pat gali būti naudojama siekiant geriau suprasti gilumines problemos priežastis. Psichoterapijos metu asmenybės sutrikimų turintiems pacientams stengiamasi padėti suprasti nesąmoningus konfliktus, kurie sukelia simptomus arba skatina jų pasireiškimą. Taip pat tai padeda žmonėms tapti lankstesniais. Psichoterapijos tikslas - sumažinti elgesio modelių, kurie trukdo kasdieniam gyvenimui. Psichoterapija gydomi asmenybės sutrikimų turintys žmonės gali geriau suprasti savo elgesio poveikį kitiems žmonėms. Elgesio ir kognityvinės terapijos metu akcentuojamas sutrikimui būdingų simptomų arba savybių (tokių kaip nesugebėjimas priimti svarbius gyvenimo sprendimus arba nesugebėjimas užmegzti santykių) sprendimas.
- Grupinė terapija: Gali būti naudinga socialinių įgūdžių tobulinimui ir santykių su kitais gerinimui.
- Vaistai: Specifiniams simptomams valdyti gali būti skiriami antidepresantai, nuotaikos stabilizatoriai ar antipsichoziniai vaistai.
Ergoterapijos vaidmuo gydant asmenybės sutrikimus
Ergoterapeutas yra svarbus specialistas, teikiantis pagalbą žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, įskaitant asmenybės sutrikimus. Ergoterapijos tikslas - padėti asmenims atgauti arba išvystyti būtinus įgūdžius savarankiškam gyvenimui, įskaitant prisitaikymą prie darbo rinkos.
Ergoterapijos sritys:
- Kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas: Padeda asmenims mokytis ar atkurti pagrindinius kasdienio gyvenimo įgūdžius, pavyzdžiui, asmeninę higieną, maisto ruošimą, buities tvarkymą ir finansų valdymą.
- Darbo įgūdžių ir užimtumo konsultavimas: Padeda asmenims integruotis ar reintegruotis į darbo rinką, išsiaiškinti jų profesinius interesus, stiprybes ir galimas kliūtis.
- Streso valdymo ir atsipalaidavimo įgūdžiai: Moko valdyti stresą ir nerimą per atsipalaidavimo technikas, pavyzdžiui, kvėpavimo pratimus, meditaciją.
- Laiko planavimas ir organizavimas: Padeda asmenims tobulinti laiko valdymo ir organizavimo įgūdžius.
- Hobių ir laisvalaikio veiklos skatinimas: Padeda rasti ir įtraukti į gyvenimą prasmingą laisvalaikio veiklą ar hobius.
- Aplinkos pritaikymas: Padeda žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, gerinti jų funkcionalumą, savarankiškumą ir bendrą gyvenimo kokybę.
Socialinė parama ir finansinė pagalba
Svarbu pabrėžti, kad pagalba turėtų būti teikiama atsižvelgiant į kiekvieno asmens individualius poreikius, nes psichikos ligų patirtys ir pasekmės yra labai įvairios ir skirtingos. Taip pat svarbi finansinė pagalba ir konsultavimas, teikiant informaciją ir pagalbą susijusią su finansiniais ištekliais, tokiais kaip išmokos ar parama.
Taip pat skaitykite: Socialinių įgūdžių ugdymas su "Zipio draugais"
Santykiai ir asmenybės sutrikimai
Jaučiant, kad santykiai nesiklosto taip, kaip norėtųsi, pastebint, kad nuolat kartojasi panašūs, skaudinantys santykių scenarijai, besibaigiantys santykių griūtimi, pagavus save eilinį kartą svarstant „kodėl taip nutiko man?“, verta savęs paklausti: o kokie mano asmenybės aspektai gali prisidėti prie besikartojančių nesėkmių santykiuose? Savaime suprantama, santykiai susideda ne iš vieno žmogaus, o iš dviejų, tačiau neretai nutinka taip, kad tam tikro tipo žmonės traukia ir į santykį eina su tam tikro tipo žmonėmis. T.y., egzistuoja tam tikra dinamika, kai vieno žmogaus asmenybės ypatumai sąveikauja su kito žmogaus asmenybės ypatumais. Ypatingai sudėtinga sveikus, ilgalaikius, lygiaverčius, meile ir pagarba grįstus santykius kurti žmonėms (ar su žmonėmis), kurie turi asmenybės sutrikimų ar šiems sutrikimams būdingų požymių - elgesio, mąstymo, jausmų modelių, pakišančių koją ne tik palaikant santykius, bet ir kasdieniame funkcionavime.
Asmenybės sutrikimai ir visuomenė
Asmenybės sutrikimai priskiriami prie grupės psichologinių sutrikimų, kurie pasižymi nelanksčiais ir žalingais mąstymo bei elgsenos būdais. Žmonės, sergantys asmenybės sutrikimais, neretai sunkiai sutaria su kitais žmonėmis, patiria sunkumų spręsdami kasdienes problemas socialiai ir kultūriškai priimtinais būdais. Dažnai asmenys patys būna įsitikinę, kad jų elgesys ir mąstymas yra visiškai normalus. Neretai šie žmonės turi kitokį požiūrį į juos supantį pasaulį, todėl gali turėti didelių sunkumų įvairiose veiklose - darbe, mokykloje ir bendruomenėje, o dėl savo sunkumų dažniausiai kaltina kitus žmones.
Taip pat skaitykite: Kada reikalingos grupinės psichologinės intervencijos
tags: #c #grupes #asmenybes #sutrikimai