Įvadas
Nėštumas yra svarbus kiekvienos moters, bet ir visos šeimos gyvenimo tarpsnis. Tai sudėtingas fenomenas, turintis fiziologinius mechanizmus, evoliucijos istoriją, kultūrines ir individualias ypatybes. Motinystė yra viena sudėtingiausių, mažiausiai tyrinėtų šiuolaikinio mokslo problemų. Šiame straipsnyje aptarsime problemas orientuotus streso įveikos modelius nėštumo metu.
Nėštumo psichologiniai ypatumai
Nėštumo etapai
Kaplan (1959) devynis mėnesius suskirsto į tris etapus. Pirmasis nėštumo etapas tęsiasi iki vaisiaus judesių atsiradimo 4-5 mėnesį. Šiame etape padidėja progesterono kiekis. Moterys išgyvena Ego pakitimus, fantazijas apie būsimą statusą. Vienoms moterims atsiranda išnykusios baimės, kitoms - vystosi lengva depresija. Kai kurioms moterims būdingas pasyvumas ar pasitenkinimas. Libido dėka padidėja savojo „aš“ vertė. Kai kurioms moterims sunku susitaikyti su tuo, kad jos tampa priklausomos nuo vyro. Atsisako savų interesų. Kyla pavydas vyrui dėl to, kad jis gali užsiimti savo veikla, savais interesais. Moterys išgyvena nerimą dėl kūno formų. Moterys, jautusios paauglystėje gėdą ir nepilnavertiškumo kompleksą dėl savo viršsvorio, patiria ypatingą nerimą ir sunkiau adaptuojasi. Pirmojo etapo pabaigoje stebimas išreikštas oralinės stadijos regresas: pykinimas, vėmimas, specifinio maisto poreikis.
Antrasis etapas prasideda atsiradus kūdikio judesiams. Šiais judesiais kūdikis tarsi pasako, kad yra atskiras kūnas su savo gyvenimu, kurio moteris negali kontroliuoti. Kai moters sąmonę pasiekia jausmas, kad vaikas taps išorinio pasaulio dalimi, prabunda baimė dėl jo atsiskyrimo. Galimos fobinės baimės: kad motinai suvalgius braškių, kūdikiui atsiras gimimo dėmės. Intelektualiausios moterys pradeda iš naujo tikėti stebuklais. Jausdamos fantazijų priepuolius, neišspręstus Ego konfliktus, jaunos mamos nori jausti aplinkinių palaikymą. Svarbi psichinė realybė, kurios pagrindas - pirminiai būsimos mamos kūdikystės santykiai su jos mama. Jei santykiai buvo konfliktiniai, jie gali būti lemiami būsimos dukros motinystės konfliktams. Motinystė - tarsi trijų kartų patyrimas.
Trečiajame nėštumo trimestre moterys išgyvena baimę dėl mirties gimdymo metu, dėl kūdikio sveikatos būklės pakitimų, nesėkmės gimdymo metu. Moters neapleidžia baimė ar senas kaltės jausmas, kad nieko gero iš jos neišeis. Svarbu atlikti savo užduotį - pagimdyti. Šiame etape moterys jaučiasi pavargusios, negaluoja, yra neaktyvios. Daugiausiai galvoja apie vaiko poreikius. Šiame trimestre joms būdingas padidėjęs aktyvumas, atsipalaidavimas. Patiria pasitenkinimą savimi ir savo nauju vaidmeniu bei emocinį artumą savo motinai.
Pirmajame nėštumo trimestre moterys nerimauja, bijo, jaudinasi. Antrajame nėštumo trimestre nerimas dar labiau susitiprėja, nerimo arba depresijos būsenos kartojasi. Trečiajame nėštumo trimestre atsiranda gimdymo baimė. Moteris patiria daug neigiamų emocijų, vaiko judesiai kelia skausmą. Moterys, kurių santykiai su vaiku yra ignoruojamo pobūdžio, pirmajame nėštumo trimestre vėlai pastebi nėštumą, todėl jos nustemba arba nusivilia. Patiria neigiamas emocijas. Antrajame nėštumo trimestre pirmieji judesiai pastebimi vėlai. Nėštumo pabaigoje galimos depresinės arba afektinės būsenos. Svarbus artimųjų, medicinos darbuotojų palaikymas. Šiuo laikotarpiu niekas neturi trikdyti mamos ir vaiko ryšio visumos.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti psichologines problemas
Moters būsena nėštumo metu
Pasak V. Princ (1998), vaiko pradėjimas visų pirma nusakomas visai gyvybei būdingais dėsningumais - noru pratęsti savo giminę. R. Ė (1998) pastebėjo, kad pirmuosius tris nėštumo mėnesius moteris turi įsiklausyti į save ir daryti tai, ką diktuoja jos kūnas. Pavyzdžiui, toksikozė - pirmas organizmo signalas, pasireiškiantis esant netinkamai dietai, vaistų, alkoholio vartojimui. Svarbu nuolatos prisiminti, kad besiformuojantis embrionas labai jautrus cheminėms medžiagoms. V. Loseva, A. Prižajeva teigia, kad kai kurie stresai gali negatyviai paveikti vaisiaus vystymąsi. Moteris jaučiasi auka. Pastebėta, kad motinai išgyvenant emocinį stresą, vaisius pradeda stipriau spurdėti. Taip jis išreiškia savo nepasitenkinimą motinos elgesiu ir savijauta. Moterys tampa jautresnės. Jos lengvai išsigąsta, pravirksta, įsižeidžia, yra linkusios nerimauti, jų nuotaika dažnai kinta. Šios emocijos yra laikinos ir nedaro įtakos nėštumui.
A. I. Zacharovas (1998) apibūdino emocinio streso poveikio vaisiui mechanizmą. Esant stipriems išgyvenimams, motinos kraujyje padidėja nerimo hormonų. Šios sistemos, todėl jos kaupiasi vaisiaus organizme ir jo vandenyse. Motinai patyrus stresą, vaisius tampa neramus, suaktyvėja jo judesiai, pagreitėja širdies plakimas. Nerimo hormonai veikia kraujagysles. Jos susiaurėja, ir dėl to deguonis sunkiau patenka į vaisiaus nervų ląsteles. Dėl ilgalaikio deguonies trūkumo gali sutrikti vaisiaus nervų sistemos vystymasis. Emocinį stresą sukelia šie veiksniai: nepasitikėjimas santuokos stabilumu, išgyvenimai dėl santykių su vyru, išgyvenimai dėl artimųjų sveikatos, išgyvenimai dėl santykių su savo arba vyro tėvais, išgyvenimai dėl mokslo arba darbo, stipri baimė ir išgąstis, baimė gimdyti. Emocinis stresas pasireiškia dažnu jauduliu, nerimu nėštumo pradžioje ir pabaigoje, vidinio nepasitenkinimo būsena, padidėjusiu dirglumu, prasta nuotaika, bloga savijauta.
Svarbiausia, kad būsima motina pripažįsta kūdikį kaip asmenį. Šiose kūdikis yra žmogus, kitoks nei visi kiti žmonės, ir gimdamas jis jau turės daug patirties, malonios ir nemalonios. Svarbus ryšys tarp moters ir kūdikio. Pasak R. Lauks (1998), svarbu klausytis klasikinės muzikos, pasižiūrėti saulėtekį. Muzika - psichotropinis vaistas. Svarbu ruošiantis gimdymui ar gimdymo proceso metu. Besilaukianti kūdikio moteris yra kaip tiltas tarp praeities ir ateities. Viso nėštumo metu moteris turi bendrauti su savo kūdikiu (nebūtinai garsiai, galima mintimis), glostyti jį, raminti, jei vaikas stipriai nerimauja, \"spardosi\". Moteris turi laikytis šių nurodymų: sudaryti reikiamas psichologines, emocines, socialines, fizines ir ekologines sąlygas kūdikio gimimui, vartoti sveiką, praturtintą vitaminais maistą. Aktyviai ir saikingai naudotis saulės, oro ir vandens teikiamais malonumais. Dėvėti patogią avalynę, aprangą.
V. Zavjalova (1995) remdamasi tyrimais teigia, kad vyro dalyvavimas gimdyme turi įtakos tolimesniam šeimos gyvenimui. Šeiminiai santykiai pagerėja tuomet, kai vyras dalyvauja gimdyme pozityviai nusiteikęs ir yra psichologiškai pasiruošęs.
Galimos problemos
Nėštumas yra jautrus moters psichinio gyvenimo laikotarpis, kuris gali būti vertinamas kaip kritinė situacija, galinti sukelti neurotinius charakterio sutrikimus. Moters gimdymo baimė lydi per visus nėštumo mėnesius ir veikia moters psichinę sveikatą. Nėštumas gali pakeisti sutuoktinių tarpusavio santykius į gerą ar blogą pusę. Vyras žmonai gali jausti dėkingumą, tapti švelnesniu ir dėmesingesniu. Kartais žinia apie nėštumą vyrams kelia patologinį diskomfortą, jie tampa agresyvesni. Daugeliu atžvilgiu žmonos ir vyro santykiai priklauso nuo to, kokioje šeimos vystymosi stadijoje sutuoktinius užklupo nėštumas.
Taip pat skaitykite: Gidas į savipagalbą psichologinėms problemoms
Vidinės darnos samprata
Sąvoka „vidinė darna“ apima asmens gebėjimą integruoti įvairius savo patirties aspektus į darnią visumą. Nėštumo metu, kai moteris patiria daugybę fizinių ir emocinių pokyčių, vidinė darna tampa ypač svarbi. Ji leidžia moteriai geriau susidoroti su stresu, išlaikyti psichologinę pusiausvyrą ir užtikrinti teigiamą nėštumo patirtį.
Vidinės darnos formavimasis ir struktūra
Vidinė darna formuojasi per visą žmogaus gyvenimą, pradedant ankstyvąja vaikyste. Svarbų vaidmenį šiame procese atlieka santykiai su tėvais ir kitais artimaisiais, taip pat asmeninė patirtis ir išmoktos įveikos strategijos. Vidinės darnos struktūrą sudaro įvairūs komponentai, tokie kaip savęs priėmimas, gyvenimo prasmės jausmas, teigiami santykiai su kitais žmonėmis ir gebėjimas valdyti savo emocijas.
Streso samprata
Stresas yra natūrali žmogaus reakcija į įvairius išorinius ir vidinius dirgiklius. Nėštumo metu moteris patiria daugybę streso veiksnių, tokių kaip hormonų pokyčiai, fiziniai nepatogumai, nerimas dėl gimdymo ir būsimo motinystės vaidmens. Nors nedidelis stresas gali būti netgi naudingas, per didelis arba ilgalaikis stresas gali neigiamai paveikti moters psichinę ir fizinę sveikatą, taip pat vaisiaus vystymąsi.
Streso įveikimo strategijos
Streso įveikimo strategijos yra įvairūs būdai, kuriais žmogus bando sumažinti arba valdyti streso poveikį. Jos gali būti skirstomos į problemas orientuotas ir emocijas orientuotas strategijas. Problemas orientuotos strategijos yra skirtos pašalinti arba sumažinti streso šaltinį, pavyzdžiui, ieškoti informacijos apie gimdymą, planuoti finansus arba kreiptis į specialistus. Emocijas orientuotos strategijos yra skirtos sumažinti neigiamas emocijas, susijusias su stresu, pavyzdžiui, atsipalaiduoti, medituoti arba bendrauti su artimaisiais.
Socialinės paramos samprata
Socialinė parama yra pagalba ir palaikymas, kurį žmogus gauna iš kitų žmonių, tokių kaip šeimos nariai, draugai, kolegos ar specialistai. Socialinė parama gali būti emocinė (paguoda, supratimas), informacinė (patarimai, informacija) arba praktinė (pagalba buityje, finansinė parama). Tyrimai rodo, kad socialinė parama yra svarbus streso įveikos veiksnys nėštumo metu. Moterys, kurios jaučia stiprią socialinę paramą, geriau susidoroja su stresu, rečiau patiria depresiją ir nerimą, ir turi didesnę tikimybę pagimdyti sveikus kūdikius.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai tyrimai Lietuvoje
Streso įveikos ryšys su vidine darna
Streso įveikos strategijos ir vidinė darna yra glaudžiai susiję. Moterys, kurios pasižymi aukštu vidinės darnos lygiu, dažniau renkasi efektyvias streso įveikos strategijas, tokias kaip problemas orientuotas strategijas ir socialinės paramos ieškojimą. Be to, vidinė darna padeda moterims geriau valdyti savo emocijas ir išlaikyti psichologinę pusiausvyrą streso metu.
Tyrimai ir analizė
Pastaruoju metu vis didesnis dėmesys skiriamas vaikų gimstamumo problemai nagrinėti. Kadangi sveikas gimimas - sveiko gyvenimo pagrindas, tai didelis dėmesys skiriamas mamoms ir kūdikiams. Geresnis motinos išsilavinimas, sveikata ir mityba, geresnis socialinis - ekonominis gyvenimo lygis lemia sėkmingą nėštumo eigą. Motinystė yra sudėtingas fenomenas, įtakojantis visuomenės santykius ir moters požiūrį į savo, kaip motinos vaidmenį. Manoma, kad motinystė užima neaukštą vietą moters vertybių hierarchijoje, nes moterys tampa vis labiau emancipuotesnės (Pileckaitė-Markovienė, 2004). Anot F. E. Furstenberg, J. L. Chase-Lansdale (1989), atidėtos tėvystės tendencijas skatina darbo raidos, ekonominiai bei medicinos pažangos veiksniai. Daugėja moterų, kurios pirmojo vaiko susilaukia būdamos 35 metų. Prenatalinė psichologija tyrinėja nėštumo problemas, gimdymą, pogimdyminį laikotarpį fiziologiniu ir psichologiniu aspektu. Vaikų psichologija nagrinėja motinos ir vaiko tarpusavio santykius.
Motinystės psichologija - viena iš sudėtingiausių, mažai tyrinėtų šiuolaikinio mokslo problemų. Tai lemia agresyvumas, socialinės bei psichologinės pagalbos šeimai, visų pirma motinai, programų nebuvimas. Būsimų mamų kursai lankomi nenoriai. Todėl labai svarbūs tyrimai, kurie padėtų atskleisti būsimos motinos savijautos ir elgesio ypatumus nėštumo metu. Anot R. Žemaitos (2002), nėštumo dominantės psichologinis komponentas, paruošiantis būsimos moters organizmą pastojimui atsiranda dar iki pastojimo. Svarbios nėštumo idėjos, didelis noras turėti vaiką. Gamta paruošia palankią dirvą būsimos gyvybės vystymui. Jei kūdikis yra laukiamas, motina jį myli ir visą nėštumo laikotarpį palaiko su juo glaudų kontaktą, toks nėštumas dažniausiai būna lengvas. Vaiko pasąmonėje susiformuoja saugumas, atvirumas, geranoriškumas, siekis pažinti. Kai mažylis nelauktas, nėštumas dažnai būna komplikuotas. Vaikui atsiranda gimdymo streso simptomai: nepasitikėjimas, baimė būti pamestam, ypatingas prisirišimas prie motinos arba: agresija, atvira erdvės baimė, vienišumo, tamsos, naujų žmonių ir visko, kas nauja baimė.
Tyrimai atskleidžia vidinės darnos, suvoktos socialinės paramos, streso ir jo įveikos strategijų ypatumus. Moterims su aukštesne vidine darna, labiau būdinga emocinės iškrovos streso įveika. Taip pat pastebimas ryšys tarp vidinės darnos ir probleminių streso įveikos strategijų, vidinės darnos ir suvoktos socialinės paramos.