Įvadas
Šiandieninėje globalioje visuomenėje, kurioje nuolat susiduriame su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip karai, gamtinės katastrofos ir socialinės problemos, psichologinis atsparumas ir psichikos sveikata tampa vis svarbesni. Šiame straipsnyje nagrinėjami tarpkultūriniai psichologiniai tyrimai, atliekami Lietuvoje, siekiant geriau suprasti streso, traumų ir atsparumo mechanizmus. Remiantis prof. Evaldo Kazlausko įžvalgomis, aptariami kultūriniai, socialiniai ir regioniniai faktoriai, lemiantys kolektyvinę traumą ir psichologinę gerovę.
Stresas ir jo poveikis žmogaus organizmui
Stresas yra natūrali žmogaus reakcija į stresorius, kurie gali būti kasdienio gyvenimo įvykiai, keliantys iššūkių, tokie kaip sunkumai darbe ar studijose, santykių problemos ar sveikatos problemos. Psichologai taip pat skiria trauminius stresorius, susijusius su grėsme žmogaus gyvybei ar seksualine prievarta. Gyvename globalių iššūkių fone, o karas Ukrainoje taip pat veikia visus.
Moksliniai tyrimai atskleidžia ne tik neigiamą psichologinio streso poveikį, bet ir didžiulį žmonių psichologinį atsparumą. Lietuvos visuomenėje didžioji dalis žmonių, daugiau nei 90 proc., net ir patyrę itin sukrečiančius trauminius stresorius, pavyzdžiui, artimųjų netektis, neturi ilgalaikių psichologinių sunkumų. Kita vertus, kai kuriems žmonėms po gyvenimo sukrėtimo būna ilgalaikių psichologinių sunkumų, pavyzdžiui, potrauminio streso sutrikimas.
Tarpkultūriniai tyrimai ir kolektyvinė trauma
Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie socialinių mokslų specifiką, kuri labai svarbi analizuojant psichologinį stresą ir psichologines traumas. Bendradarbiaujama ir mokslinius tyrimus daroma su kolegomis iš įvairių pasaulio šalių, ne tik Europoje, kad būtų galima išsiaiškinti, kaip socialinė aplinka padeda ar trukdo įveikti psichologines traumas.
Viena vertus, tarpkultūriniai tyrimai atskleidžia didelį trauminio streso apraiškų panašumą net ir labai skirtingose kultūrose. Atlikti tyrimai rodo, kad Japonijoje dauguma žmonių yra susidūrę su gamtinėmis katastrofomis, o Lietuvoje daug daugiau žmonių susiduria su tarpasmeniniu smurtu, nemaža dalis visuomenės yra patyrusi smurtą vaikystėje. Atliekant tarpkultūrinius ir palyginamuosius tyrimus matoma, kad Lietuvoje gyvenančių žmonių psichologinės streso reakcijos nelabai skiriasi nuo kitų šalių. Potrauminio streso mūsų visuomenėje yra panašiai, kaip ir kitose valstybėse.
Taip pat skaitykite: Žaidimų terapijos nauda
Regioninės traumos ir jų paveldimumas
Pasaulyje atliekami moksliniai tyrimai siekiant išsiaiškinti psichologinių traumų perdavimo per kartas procesus. Daugybė atliktų tyrimų atskleidžia, kad tėvų ir senelių patirtos psichologinės traumos nesužaloja jų palikuonių psichikos sveikatos. Tačiau tyrimai parodo ir traumos perdavimo per kartas mechanizmus. Mūsų atliekami moksliniai tyrimai rodo, kad nuolat patiriamas stresas turi didelį poveikį asmens psichologinei savijautai, gali būti sunkiau tvarkytis su kasdienėmis veiklomis, didėja rizika atsirasti potrauminiam stresui.
Solidarumas ir pagalba kaip atsparumo veiksniai
Visą visuomenę sukrečiančias nelaimes padeda įveikti jos narių solidarumas, susitelkimas, o tai svarbu ir asmens psichologinei savijautai. Svarbu ir kiekvieno mūsų teikiama pagalba Ukrainai, Lietuvoje gyvenantiems nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams.
Psichologai daug žino apie tai, kad padedant kitiems reikia nepamiršti pasirūpinti ir savo bei artimųjų psichologine savijauta. Tad svarbu nepamiršti kasdienių veiklų, savo darbų, svarbu užsiimti ir maloniomis veiklomis, nepamiršti asmeninių pomėgių, kurie padeda atgauti psichologines jėgas.
Psichologinio streso tyrimų raida ir VU indėlis
Per pastaruosius penkerius metus pasaulyje vyko intensyvi psichotraumatologijos tyrimų raida, analizuojama psichologinio streso reakcijų įvairovė, kuriami inovatyvūs diagnostikos ir psichologinės pagalbos metodai. Svarbią vietą pasaulyje užima Vilniaus universiteto mokslininkų psichotraumatologijos darbai, kurie svariai prisideda prie šių tyrimų.
Taip pat skaitykite: Psichologijos įžvalgos ir tyrimai
Taip pat skaitykite: Charakterio bruožų įtaka
tags: #psichologai #tyrinejantys #tarpkulturines #problemas